Modernus logistikos valdymas iš Vokietijos su realiu laiku

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus ir galiu pasakyti vieną dalyką – Vokietijos logistikos sistema tikrai kitokia nei kitų šalių. Jie turi savo sistemą, kuri veikia, nors kartais irgi stringa. Realiojo laiko stebėjimas tapo standartu, bet čia yra niuansų, apie kuriuos klientai dažnai nežino. Papasakosiu, kaip iš tikro veikia perkraustymas iš Vokietijos su realiu laiko sekimu, kokios problemos pasitaiko ir kaip jų išvengti. Gal ką nors nustebinsiu.

Kaip veikia Vokietijos logistikos sistema

Ar Vokietijoje visi vežėjai naudoja tą pačią sistemą?

Ne, tikrai ne. Yra didelių tarptautinių kompanijų, kurios turi savo platformas – DB Schenker, DHL, Kuehne+Nagel turi tikrai gerus įrankius. Bet yra ir mažų vietinių vežėjų, kurie vis dar naudoja Excel failus ir siunčia žinutes telefonu. Kartais netgi taip būna greičiau, nors skamba keistai. Vieną kartą turėjome atvejį, kai maža firma iš Hamburgo atsakė per 15 minučių, o didelė korporacija „peržiūrės rytoj" atsakė tik po trijų dienų.

Kuo Vokietijos sistema skiriasi nuo Lenkijos ar Čekijos?

Vokietijoje labai daug dėmesio skiriama dokumentacijai. Viskas turi būti tvarkingai suforminta, CMR važtaraščiai, prekių deklaracijos, viskas pagal taisykles. Lenkijoje kartais galima „susitarti" dėl kažko, Vokietijoje taip neina. Jie tiesiogiai taiko taisykles, nors kartais irgi būna išimčių. (Čia galiu būti neteisęs dėl kai kurių detalių, bet mano patirtis rodo būtent taip.)

Ar visada reikalingas tarpininkas?

Nebūtinai. Jei turi laiko ir gerai kalbi vokiškai ar anglų kalba, gali tiesiogiai susisiekti su vežėjais. Bet čia yra bet – Vokietijos įmonės dažnai atsako lėčiau, jei esi individualus klientas, o ne „partneris". Per tarpininką gauni greitesnį atsakymą, bet žinoma, moki už paslaugą. Vienas mano klientas bandė pats susitvarkyti ir po dviejų savaičių tiesiog pasakė – „gerai, vežkit jūs".

Realiojo laiko stebėjimas

Ką reiškia „realus laikas" perkraustymo kontekste?

Realus laikas reiškia, kad gali matyti, kur šiuo momentu yra tavo krovinys. Ne po valandos, ne rytoj, o dabar. GPS sekimas, programėlės, internetinės platformos – viskas rodo tikslią vietą. Bet čia svarbu suprasti – „realus laikas" kartais būna su 15-20 minučių vėlavimu, priklauso nuo sistemos. Nėra taip, kad matai sekundę tiksliai, bet tikrai žinai, ar sunkvežimis jau pasiekė Vokietiją ar dar yra Lenkijoje.

Kokias technologijas naudoja Vokietijos vežėjai?

Dažniausiai tai yra specializuotos programos – Transporeon, LoadFox, Cargoboard. Jos sujungia vežėjus ir gavėjus viename lange. Matai siuntos statusą, gali keistis žinutėmis, atsisiųsti dokumentus. Kai kurios įmonės turi savo vidines sistemas, bet dauguma naudoja šias platformas. Jos veikia gerai, bet reikia prie jų priprasti – iš pradžių gali būti painu.

Ar galima sekti siuntą iš telefono?

Taip, dauguma didelių įmonių turi programėles. DHL turi atskirą appą, DB Schenker taip pat. Bet čia yra momentas – maži vežėjai dažnai neturi jokios programėlės, tik siunčia SMS su naujienomis. Kartais tiesiog skambini ir klausi „kur esate?". Gali skambėti primityviai, bet veikia. Vienas mano klientų sakė – „man geriau skambinkit, aš nemoku naudotis tomis programom".

Ką daryti, jei sekimo sistema rodo neteisingą informaciją?

Kartais būna taip, kad sistema rodo, jog sunkvežimis vienoje vietoje, o iš tikro jis visai kitur. GPS kartais praranda signalą, ypač tuneliuose arba kaimo vietovėse. Geriausia tiesiog paskambinti vairuotojui arba dispatcheriui ir patikslinti. Kartais jie patys žino, kad sistema atsilieka. Buvo atvejis, kai sistema rodė, kad krovinys jau Vokietijoje, o iš tikro jis dar buvo sandėlyje Lenkijoje – sistema tiesiog nebuvo atnaujinta.

Kainos ir terminai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Vokietijos su realaus laiko sekimu?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir iš kur. Paprastas perkraustymas iš Vienos ar Miuncheno į Lietuvą gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, jei tai pilnas sunkvežimis. Dalinis krovinys – nuo 300 iki 600 eurų. Bet čia dar reikia pridėti draudimą, muitinės mokesčius (jei veži iš ES į ES, tai nereikia, bet dokumentai vis tiek reikalingi). Realiojo laiko sekimas paprastai nekainuoja papildomai – tai jau įskaičiuota į paslaugą, bent jau pas didelius vežėjus.

Kodėl kainos taip skiriasi?

Vienas vežėjas siūlo 800 eurų, kitas 1200 už tą patį maršrutą. Kodėl? Priklauso nuo to, ar tai reguliarus reisas, ar reikia papildomų sustojimų, ar yra pakrovimo/iškrovimo pagalba, ar reikalingas tam tikras laikas. Kartais pigesnis variantas reiškia, kad vežėjas turi kitų krovinių tame pačiame maršrute ir tikisi užpildyti sunkvežimą. Brangesnis variantas – tai gali būti greitesnis pristatymas arba geresnės kokybės paslauga. Aš visada sakau klientams – žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įtraukta.

Kokie standartiniai pristatymo terminai?

Iš Vokietijos į Lietuvą paprastai reikia skaičiuoti 2-4 dienas, jei tai pilnas sunkvežimis. Daliniai kroviniai gali užtrukti ilgiau – iki savaitės, nes reikia surinkti kitus krovinius. Jei reikia skubiai, galima užsakyti ekspreso paslaugą, bet tada kaina bus žymiai didesnė. Kartais pavyksta per 24 valandas pristatyti, bet tai jau yra ypatingi atvejai ir reikia mokėti brangiau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet čia reikia žinoti kaip. Vokietai nemėgsta derėtis kaip turguje, jie mėgsta aiškius argumentus – jei vežate reguliariai, jei turite ilgalaikį kontraktą, tada galima gauti geresnę kainą. Vienkartinis perkraustymas – čia kaina bus standartinė. Aš pats visada bandau derėtis, bet kartais tiesiog tenka priimti pasiūlymą, nes kito varianto nėra.

Dažniausios problemos

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir sužinoti priežastį. Kartais tai eismo spūstys, kartais techninės problemos, kartais žmonių stoka. Svarbu žinoti, kad Vokietijoje yra tam tikros dienos, kada sunkvežimiai negali važiuoti – sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jei krovinys turėjo būti sekmadienį, bus pirmadienį. Iš anksto planuokite ir neplanuokite pristatymo švenčių dienomis.

Kas nutinka, jei krovinys dingsta?

Nors ir retai, bet pasitaiko. Vokietijos vežėjai turi griežtą atsakomybę pagal CMR konvenciją, tai reiškia, kad jie atsako už krovinį nuo pakrovimo iki pristatymo. Bet čia svarbu turėti visus dokumentus – važtaraštį, sąskaitą, draudimo polisą. Be dokumentų bus sunku įrodyti, kas buvo vežama. Vieną kartą turėjome atvejį, kai krovinys „dingo" tris dienas ir pasirodė, kad jis tiesiog buvo neteisingai užregistruotas sistemoje. Viskas gerai baigėsi, bet nervai buvo patempti.

Ar tikrai viskas taip tvarkingai veikia, kaip sako?

Hmm, čia reikia būti sąžiningam – ne visada. Buvo atvejis, kai Vokietijos įmonė pažadėjo realaus laiko sekimą, bet iš tikro tai buvo tik Excel lentelė, kurią jie atnaujindavo kartą per dieną. Klientui tai buvo nemalonus nustebimas. Prieš užsakydami paslaugą, visada pasitikslinkite, kaip tiksliai veiks sekimo sistema. Kartais geriau turėti paprastą sprendimą, kuris veikia, nei modernią sistemą, kuri neveikia.

Ką daryti su dokumentais, jei pats nežinai vokiečių kalbos?

Dokumentai paprastai būna dviejų kalbų – vokiečių ir anglų. Bet jei vis tiek nesuprantate, geriausia paprašyti vertimo arba kreiptis į įmonę, kuri teikia tarpininko paslaugas. Klaidų dokumentuose gali būti brangiai – blogai užpildyta deklaracija gali reikšti delsimą muitinėje. Vienas mano klientų bandė pats užpildyti viską ir padarė klaidą vertėje, tai kainavo papildomus 200 eurų ir savaitę vėlavimo.

Praktiniai patarimai

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pirmiausia pasidomėkite, kiek laiko jie veikia, kokios atsiliepimai. Patikrinkite, ar jie tikrai turi realaus laiko sekimo sistemą, o ne tik sako, kad turi. Paprašykite demonstracijos arba parodykite, kaip tai veiks jūsų atveju. Svarbu ir tai, kaip jie bendrauja – jei atsako greitai ir aiškiai, tai geras ženklas. Jei rašo tik kartą per dieną ir trumpai, galbūt verta ieškoti kito.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Vasaros mėnesiai – liepa, rugpjūtis – yra pats pikas, nes žmonės persikrausto po atostogų. Tada kainos aukštesnės ir terminai ilgesni. Jei yra galimybė, planuokite pavasarį arba rudenį – bus lengviau gauti gerą kainą ir greitesnį terminą. Žiemą taip pat ramiau, bet čia jau oro sąlygos gali sukelti problemų.

Ar verta drausti krovinį atskirai?

Jei vežate vertingus daiktus – taip, tikrai verta. Paprastai vežėjai turi bazinį draudimą, bet jis dažnai padengia tik dalį vertės. Papildomas draudimas nėra brangus, bet gali sutaupyti daug nervų, jei kas nors nutiktų. Aš visada rekomenduoju drausti, ypač jei tai nauji, brangūs baldai arba įranga.

Ką daryti prieš pakrovimą?

Paruoškite viską iš anksto. Surašykite daiktų sąrašą, nufotografuokite, jei reikia – supakuokite taip, kad būtų aišku, kas kur. Pasirūpinkite, kad prieiga prie pakrovimo vietos būtų laisva – sunkvežimui reikia erdvės. Jei reikia iškrauti daiktus iš aukšto, pasakykite iš anksto, nes gali reikėti papildomos įrangos. Vienas kartas buvo, kai klientui reikėjo keltuvą, o mes to nežinojome – teko skubiai ieškoti ir mokėti brangiau.

Kaip elgtis, jei kažkas ne taip?

Visada dokumentuokite viską. Jei matote, kad kažkas negerai – fotografuokite, rašykite, fiksuokite laiką. Po to bus lengviau įrodyti, jei bus problemų. Nedelsiant susisiekite su vežėju ir aptarkite situaciją. Jei reikia, kreipkitės į tarpininką arba tiesiogiai į įmonę su pretenzija. Svarbu nepraleisti terminus – dažniausiai turite tam tikrą laiką pareikšti pretenziją.

Išvada

Modernus logistikos valdymas iš Vokietijos su realiu laiko stebėjimu tikrai palengvina gyvenimą, bet reikia suprasti, kad tai nėra magija. Sistema veikia gerai, bet kartais irgi stringa, o žmonės vis dar daro klaidų. Svarbiausia – prieš užsakydami paslaugą, gerai išsiaiškinkite, ką gaunate, kokios tiksliai bus sąlygos ir kaip bus sprendžiamos galimos problemos. Kartais geriau paprasčiau, bet patikimiau, nei sudėtinga sistema, kuri ne visada veikia. Jei turite klausimų – klauskite, nes geriau išsiaiškinti iš anksto, nei spręsti problemas po to.