Asmeninių daiktų siuntimas Vokietijos kryptimi – patikima įmonė

Įvadas

Jei planuoji siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją – drabužius, baldus, buitinę techniką ar kitus kasdienius namų apyvokos daiktus – čia tikrai yra keli dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pasirašant sutartį. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir per tą laiką mačiau visko: ir sklandžių perkraustymų, ir tikrų košmarų, kai žmonės praranda dalį krovinių arba moka dvigubai daugiau nei planavo. Šiame straipsnyje (na gerai, šioje mano mažoje pamokėlėje) papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia siuntimas į Vokietiją, kokios įmonės verta dėmesio, ir įspėsiu dėl dalykų, kurie dažnai nėra aiškūs iš karto. Tikiuosi, kad po skaitymo žinosi, į ką atkreipti dėmesį ir nepadarysi klaidų, kurias aš pats mačiau pas kitus.

Kaip veikia siuntimo procesas

Kaip apskritai vyksta asmeninių daiktų siuntimas į Vokietiją?

Na, pradedam nuo to, kad yra keletas būdų. Gali rinktis pilną konteinerį (FCL – full container load), jei turi tikrai daug daiktų, arba dalinį konteinerį (LCL – less than container load), kai tavo daiktai sudaro tik dalį konteinerio. Yra taip pat express siuntimo variantai, kurie yra brangesni, bet greitesni. Paprastai kalbant – jei siunti kelis stalus ir kelis lagaminus drabužių, tikriausiai užtenka dalinio konteinerio. Jei išsikraustai iš viso buto ar namo – jau reikia galvoti apie pilną konteinerį, kartais net du.

Kiek laiko trunka siuntimas į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo keleto dalykų. Jei tai dalinis konteineris, kuris keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais, gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Pilnas konteineris paprastai greičiau – maždaug dešimt-dienų, jei viskas tvarkoje. Bet čia reikia turėti omenyje, kad kartais uostuose būna eilės, kartais muitinės patikrinimas užtrunka, taigi visada verta turėti keletą dienų rezervo. Aš visada sakau klientams – planuokite mažiausiai dvi savaites, jei neskuba.

Ar reikia kažkokių dokumentų?

Taip, dokumentų reikia, ir čia dažnai žmonės susipainioja. Pagrindiniai dokumentai yra: jūsų asmens tapatybės dokumentas, sąrašas daiktų (inventory), kurį sudaro perkraustymo įmonė, ir kartais reikia pateikti įrodymą, kad gyvenate Vokietijoje arba turite ten nuomos sutartį. Jei vežate baldus ar buitinę techniką, kuri jau yra jūsų nuosavybė, paprastai užtenka sąrašo. Bet jei vežate naujus daiktus, kuriuos ką tik pirkote, gali prireikti sąskaitų faktūrų. Čia tiksliai pasakys tik įmonė, su kuria dirbsi, nes taisykles kartais keičiasi.

Kas yra muitinės procedūros?

Vokietija yra ES šalis, taigi jei siunti iš Lietuvos į Vokietiją, muitinės procedūros paprastai nėra sudėtingos – nėra muitų, nėra importo mokesčių, jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai sau. Bet čia yra svarbus žodis – "asmeniniai". Jei veži daiktus, kurie akivaizdžiai skirti pardavimui, arba naujas prekes dideliais kiekiais, tada jau viskas kitaip. Paprastai perkraustymo įmonės šiuos dalykus žino ir paruošia reikiamus dokumentus, bet verta iš anksto pasakyti, ką veži, kad nebūtų staigmenų.

Kaip išsirinkti tinkamą įmonę

Į ką pirmiausiai žiūrėti renkantis įmonę?

Sakyčiau, pirmiausiai žiūrėk į patirtį. Ne į tai, kiek metų įmonės pavadinimas skamba, bet kiek jie tikrai veža į Vokietiją. Kartais įmonės sako, kad veža visur, bet realiai Vokietijos kryptis jiems yra retas atvejis, ir tada viskas stringa. Pasidomėk, kiek kartų per mėnesį jie turi išvykstančius konteinerius į Vokietiją. Jei kas savaitę – gerai, jei kartą per mėnesį – jau reikia galvoti, ar verta.

Antras dalykas – ar jie turi savo sandėlius abiejose šalyse, ar naudojasi subrangovais. Čia nėra blogai naudotis subrangovais, bet tada turi būti aišku, kas atsako už ką. Geriausia, kai viena įmonė priima ir pristato, nes tada aiški atsakomybė.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Interneto atsiliepimai – pirmas dalykas, bet čia reikia skaityti su galva. Jei viskas tik puiku ir penkios žvaigždutės – gali būti sukčiai, kurie perka atsiliepimus. Bet jei yra ir teigiamų, ir neigiamų, ir įmonė atsako į neigiamus – jau geriau. Aš asmeniškai visada sakau pasidomėti konkrečiais žmonėmis, kurie jau naudojosi ta įmone. Paklausk draugų, pažįstamų, gal kas nors turi patirtį.

Dar vienas dalykas – pasitikrink, ar įmonė yra įtraukta į Lietuvos transporto įmonių registrą, ar turi licencijas. Tai nėra sudėtinga patikrinti, o jei įmonė vengia atsakyti į tokius klausimus – jau blogas ženklas.

Ką daryti, jei siūlo labai mažą kainą?

Čia labai atsargiai. Aš mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią pasiūlymą, o po to mokėjo dvigubai daugiau nei planavo. Paprastai taip būna, kad pradinė kaina yra tik transporto dalis, o po to prideda: sandėliavimo mokesčius, dokumentų tvarkymą, draudimą, kuro priemokas ir taip toliau. Geriausia iš karto prašyti viso kainos sąmato su visais mokesčiais. Ir dar – jei kaina yra žemesnė nei rinkos vidurkis bent 20-30 procentų, jau verta susirūpinti. Čia nėra taip, kad galima gerai sutaupyti – perkraustymas nėra ta sritis, kurioje verta rinktis pagal kainą.

Ar verta rinktis tarptautinę didelę įmonę ar vietinę?

Viskas priklauso. Didelės tarptautinės įmonės (pavyzdžiui, kurios turi biurus daugelyje šalių) dažnai yra brangesnės, bet turi aiškesnę struktūrą ir procedūras. Jų problema kartais būna tai, kad Lietuvoje dirba tik partneriai, ir kartais sunku gauti greitą atsakymą. Vietinės įmonės gali būti lankstesnės, bet kartais neturi tiek patirties su Vokietijos kryptimi.

Aš pats dirbu vidutinio dydžio įmonėje, kuri specializuojasi būtent į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis, ir manau, kad tai geras variantas – pakankamai patirties, bet dar pakankamai lankstumo. Bet galutinis sprendimas priklauso nuo tavo konkretaus atvejo.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Kaina priklauso nuo keleto dalykų. Pirma – kiek daiktų veži, kitaip tariant, koks tūris ar svoris. Antra – kokio tipo krovinys, nes baldai su stiklu arba pianinas reikalauja ypatingo tvarkymo ir brangesni. Trečia – ar reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pakavimo, išrinkimo baldų, sandėliavimo. Ketvirta – sezonas, nes vasarą kainos paprastai aukštesnės nei žiemą.

Penktas dalykas, kurį žmonės pamiršta – kuro kainos. Daugelis įmonių naudoja kuro priemokas, kurios keičiasi priklausomai nuo naftos kainų. Tai gali būti nuo kelių iki keliolikos procentų galutinės kainos. Geriausia iš karto paklausti, ar kaina yra fiksuota, ar bus priemokų.

Kiek vidutiniškai kainuoja siuntimas į Vokietiją?

Čia labai sunku pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo daugelio dalykų. Bet jei imti pavyzdį – dalinis konteineris (maždaug 2-3 kambarių buto daiktai) paprastai kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo įmonės ir konkretaus maršruto. Pilnas konteineris (viso buto ar namo perkraustymas) gali kainuoti nuo 2500 iki 5000 eurų ir daugiau.

Dar kartą pabrėžiu – tai tik orientaciniai skaičiai, ir tikroji kaina gali skirtis. Geriausia gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių ir palyginti, bet ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kas į kainą įeina.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet čia reikia žinoti kaip. Jei turi didelį krovinį, tikrai yra erdvės derėtis, ypač jei kreipiesi į mažesnes įmonės, kurios nori užpildyti konteinerius. Bet jei veži tik kelis lagaminus, čia jau mažiau erdvės. Dar vienas dalykas – jei esi lankstus dėl datos, gali gauti geresnę kainą, nes įmonės nori užpildyti konteinerius prieš išvykimą.

Aš pats esu davęs geresnes kainas klientams, kurie sutiko laukti kelias dienas, kol bus pilnas konteineris. Čia abi pusės laimi – klientas sutaupo, įmonė užpildo krovinį.

Kaip tinkamai paruošti daiktus

Ar įmonė padeda pakuoti daiktus?

Daugelis perkraustymo įmonių siūlo pakavimo paslaugas, bet čia vėlgi – kainuoja papildomai. Kartais verta pasinaudoti, ypač jei turi trapių daiktų, veidrodžių, stiklo paviršių. Bet jei esi pats susipakuoti gali, sutaupysi nemažai pinigų. Tiesiog reikia naudoti tinkamas medžiagas – kartono dėžes, burbulinę plėvelę, putų polistireną.

Vienas patarimas – nepakuok per daug sunkiai. Dėžės, kurios sveria daugiau nei 20-25 kilogramus, yra problemos ir sunkiai valdomos, ir gali būti brangesnės, nes krovinio svoris taip pat įtakoja kainą.

Kokių daiktų negalima siųsti?

Yra tam tikri daiktai, kurių paprastai nepriima arba reikalingos specialios licencijos. Pavyzdžiui, ginklai, šaudmenys, narkotinės medžiagos – čia aišku. Bet taip pat yra apribojimų dėl tam tikrų buitinių prietaisų, kuriuose yra tam tikrų medžiagų, pvz., senesni šaldytuvai su freonu. Dar reikia žinoti, kad kai kurios įmonės nepriima didelių kiekių alkoholio, ypač jei tai nėra asmeninis vartojimas.

Geriausia iš karto pasakyti įmonei, ką ketini vežti, ir jie pasakys, ar yra kokių nors apribojimų. Aš visada sakau klientams – geriau paklausti iš anksto nei po to gauti nemalonų siurprizą.

Ką daryti su vertingais daiktais?

Vertingus daiktus – brangakmenius, didelę pinigų sumą, svarbius dokumentus – paprastai rekomenduojama vežti su savimi, o ne siųsti su kroviniu. Bet jei jau reikia siųsti, būtinai deklaruok juos atskirai ir pasidomėk papildomu draudimu. Paprastas krovinių draudimas dažnai neapima visos vertės, ypač jei tai labai brangūs daiktai.

Dar vienas dalykas – dokumentus, pavyzdžiui, paso kopiją, gimimo liudijimą, visada turėk su savimi arba siųsk atskiru registruotu laišku, o ne kartu su daiktais. Buvo atvejų, kai žmonės siuntė dokumentus kartu su kroviniu ir po to ilgai laukė, kol jie atkeliavo.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Na, pirma ir labiausiai paplitusi problema – žmonės nesupranta, kad kaina gali keistis. Jie gauna pradinį pasiūlymą, sutinka, o po to ateina papildomos sąskaitos už sandėliavimą, draudimą, dokumentų tvarkymą. Čia mano patarimas – visada prašykite išsamaus kainos sąrašo su visais galimais mokesčiais.

Antra problema – daiktai vėluoja. Kartais dėl uostų eilių, kartais dėl muitinės patikrinimų, kartais dėl to, kad konteineris buvo perkeltas į kitą laivą. Čia niekada nėra 100% garantijos, bet galima sumažinti riziką rinkdamasis įmonę, kuri turi reguliarius išvykimus ir gerą reputaciją.

Trečia – daiktai gali būti sugadinti. Nors perkraustymo įmonės naudoja tvirtinimo sistemas ir apsaugą, kartais vis tiek kas nors nutinka. Čia svarbu turėti draudimą ir prieš pristantant daiktus juos apžiūrėti.

Ką daryti, jei daiktai neatėjo laiku?

Pirmiausia – nenusiminti ir kreiptis į įmonę. Paprastai jie turi sekimo sistemą ir gali pasakyti, kur krovinys šiuo momentu yra. Jei jau praėjo gerokai daugiau laiko nei buvo žadėta, reikalauk rašytino paaiškinimo ir terminų, kada galima tikėtis pristatymo.

Jei įmonė neatsako arba vengia atsakyti, tada jau reikia galvoti apie skundą. Bet čia svarbu turėti visus dokumentus – sutartį, korespondenciją, sąskaitas. Be to, jei pirkai draudimą, kreipkis į draudimo įmonę.

Kas nutinka, jei daiktai sugadinami?

Jei daiktai sugadinami per transportavimą, pirma reikia tai fiksuoti. Tai reiškia – prieš pasirašant priėmimo aktą, viską apžiūrėti ir jei kas nors sugadinta, tai pažymėti. Po to reikia kreiptis į įmonę su rašytiniu reikalavimu ir nuotraukomis.

Čia svarbu žinoti, kad paprastai yra tam tikros ribos. Jei daiktas buvo blogai supakuotas paties kliento pusės, įmonė gali atsisakyti atsakomybės. Bet jei tai akivaizdžiai įmonės kaltė – blogas tvarkymas, per didelė apkrova – tada jie atsako.

Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės gavo kompensacijas, ir atvejų, kai ne. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir nuo to, kaip viskas buvo įforminta.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia pradėti planuoti mažiausiai mėnesį ar du prieš norimą datą. Taip turėsi laiko palyginti įmones, gauti kainų pasiūlymus, susitvarkyti dokumentus. Jei planuoji vasarą, ypač liepą-rugpjūtį, pradėk dar anksčiau, nes tada didžiausias sezonas ir įmonės užimtos.

Dar viena detalė – jei gali, venk rugpjūčio pabaigos ir rugsėjo pradžios, nes tada daug žmonių grįžta iš atostogų ir persikrausto, uostai būna labai apkrauti.

Ar verta drausti krovinį?

Trumpai tariant – taip, verta. Kaina nėra labai didelė, paprastai nuo 1% iki 3% krovinio vertės, o ramybė tikrai verta. Bet čia vėlgi – perskaityk sąlygas, kada draudimas galioja, o kada ne. Kartais yra išimčių, pavyzdžiui, jei daiktai buvo blogai supakuoti arba jei tai buvo jau naudoti daiktai su mažesne verte.

Dar viena detalė – nurodyk tikrąją daiktų vertę, o ne norimą. Jei nurodysi per mažą vertę, gausi mažesnę kompensaciją, jei per didelę – gali būti problemų su draudimo išmoka.

Kaip elgtis su įmonės atstovu?

Būk konkrečius ir aiškūs. Pasakyk tiksliai, ką veži, kiek tai sveria, kokio dydžio daiktai. Jei yra kokių nors specifinių reikalavimų –labai svarbūs daiktai, trapi, sunkūs – pasakyk iš karto. Geriau daugiau informacijos nei mažiau.

Ir dar – jei kažkas neaišku, klausk. Aš asmeniškai visada sakau savo klientams – geriau paklausti kvailo klausimo dabar nei po to turėti problemų. Čia nėra kvailų klausimų, ypač jei pirmą kartą susiduri su perkraustymu į užsienį.

Išvada

Siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, bet yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Svarbiausia – rinktis patikimą įmonę su patirtimi šioje kryptyje, visada aiškiai žinoti, ką į kainą įeina, ir nepasilikti svarbių klausimų sau. Pagrindinė mano žinutė būtų tokia: nepersivilk pigiausio pasiūlymo, pasidomėk įmonės patirtimi, susitvarkyk dokumentus iš anksto ir būk realistas dėl terminus. Jei viską padarysi sąmoningai, tikimybė, kad viskas vyks sklandžiai, yra labai didelė. O jei kils klausimų – visada gali kreiptis į specialistus, kurie padės išsiaiškinti.