Individualūs pervežimai iš Vokietijos: Dažnumas, Organizacija ir Logistikos Subtilybės

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė ne tik keliai, bet ir mūsų šalių ryšiai. Vokietija visada buvo ir išliks Lietuvos pagrindinis ekonominis partneris, todėl klausimas apie dažnumą, kuriuo vyksta individualūs pervežimai iš šios šalies, yra aktualesnis nei bet kada. Daugelis žmonių, galvojančių apie krovinių gabenimą ar senojo gyvenimo išvežimą, svajoja apie tiesioginį ir greitą procesą, tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė ir įdomesnė.

Kai kalbame apie "individualų pervežimą", turime omeny ne tik didelių pramoninių krovinių gabenimą, bet ir asmeninius reikalus: baldų išvežimą iš buto Miunchene, autodetalės parsivežimą iš auto dalų aikštelės Berlyne ar netgi motociklo pervežimą į Vilnių. Rinka yra dinamiška, o jos pulsas lemia ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir žmonių migracija, mokslo metai bei vis augantis elektroninės prekybos mastas.

Verta pabrėžti, kad individualių pervežimų dažnumas nėra pastovus dydis – jis gyvoja ir kvėpuoja kartu su mumis. Šiandien mes pakelsime užuolaidą į profesionalų logistiko požiūrį ir aiškiai paaiškinsime, kaip formuojasi tvarkaraščiai, kodėl kartais reikia laukti, o kartas krovinius pavyksta pristatyti stebinančiai greitai. Suprasdami šiuos procesus, Jūs ne tik tapsite informuotesnis klientas, bet ir galėsite geriau planuoti savo veiksmus bei sutaupyti nereikalingų nervų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos daugiau nei dvidešimt metų patirties metu išgirdau iš savo klientų. Čia rasite informaciją apie tai, kaip veikia rinka, ką tikėtis ir kaip užtikrinti sklandų pervežimą.

1. Kaip tikslus yra individualių pervežimų iš Vokietijos dažnumas – ar tai įmanoma atlikti kiekvieną dieną?

Atsakymas priklauso nuo to, ką Jūs vadinate individualiu pervežimu. Jei tai yra nedidelis siuntinys, pvz., kelios dėžės ar vienas baldų komplektas, tai tokie siuntimai vyksta beveik kasdien. Profesionalios transporto kompanijos turi vadinamuosius „suvažiavimus“ arba konsolidacijos centrus. Kasdien iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal važiuoja šimtai sunkvežimių, todėl, jei Jūsų kroviniui reikia vietos kito krovinininko priekaboje (t.y., dalinis krovinys), jį paprastai įmanoma išvežti per 24–48 valandas nuo užsakymo patvirtinimo.

Tačiau jei kalbame apie pilną individualų pervežimą, kai reikalingas visas sunkvežimis arba speciali transporto priemonė (pvz., su žieminėmis padangomis ar pakėlimu), situacija kitokia. Tokiems maršrutams dažnumas priklauso nuo konkretaus maršruto paklausos. Pavyzdžiui, maršrutai „Miunchenas–Vilnius“ ar „Hamburgas–Kaunas“ yra labai populiarūs, tad juose transportas pasiekia kasdieninį dažnumą. Bet jei reikia krovio iš mažesnio miestelio toliau nuo autostradų, pvz., iš Bairoito ar Zalcburgo, tenka laukti, kol susiformuos marsrutas, arba mokėti už skubų tuščiosios mašinos išvydymą. Esu matęs, kaip didžiausių Vokietijos miestų kryptys veikia kaip metropolitenas – važiuoja kas valandą, tuo tarpu regioniniai reisai yra panašūs į priemiesčio autobusus, kurie eina pagal tvarkaraštį.

2. Kokį įtakos pervežimų dažnumui turi metų laikas?

Tai, mano nuomone, vienas svarbiausių faktorių, kurį klientai dažnai pamiršta. Logistikoje egzistuoja aiškūs „aukšto“ ir „žemo“ sezonai. Pavasarį, vasarą (ypač liepos–rugpjūčio mėn.) ir rudens pradžioje individualių pervežimų dažnumas smarkiai išauga. Kodėl? Todėl, kad šiuo metu vyksta masinis žmonių išsikraustymas: studentai baigia mokslus Vokietijoje ir grįžta namo, šeimos išveža baldus iš išnuomotų butų, o verslas vykdo inventoriaus atnaujinimus.

Šiuo „piku“ laiku, nors maršrutų dažnumas didžiausias, gali būti sudėtinga gauti patogų pristatymo laiką, nes vairuotojų grafikai užpildyti iki pat ribos. Atvirkščiai, žiemą, ypač gruodį ir sausį, kai orų sąlygos sudėtingos, o šventės sustabdo verslą, pervežimų skaičius šiek tiek krinta, tačiau tuo pačiu kaina gali būti mažesnė dėl sumažėjusios paklausos. Kaip patyręs ekspertas, visada rekomenduoju klientams planuoti išsikraustymą ar didelės vertės krovinių pervežimą ne sezono viršūnėje, jei tai įmanoma – ne tik dėl laiko, bet ir dėl didesnio rūpesčio kokybei užtikrinti.

3. Ar „turgininkų“ pervežimai įtakoja bendrą pervežimų dažnumą?

Absoliučiai taip. Tai unikalus reiškinys, būdingas baltiškajai rinkai. Tūkstančiai lietuvių važinėja į Vokietijos turgus ir prekybos centrus (pavyzdžiui, į Ruhro sritį arba prie sienos su Lenkija esančias aikšteles) pirkti naudotų baldų, technikos, statybinės medžiagos bei šiukšliadėžių. Šie mikro-pirkliai suformuoja milžinišką individualių siuntų srautą.

Dėl šios priežasties maršrutai iš Vokietijos (ypač iš vakarinių ir pietinių žemių) į Lietuvą yra užpildyti itin densyviu nelegaliu ir pusiau legaliu transportu. Ką tai reiškia Jums kaip klientui? Tai reiškia, kad legalios, licencijuotos transporto kompanijos turi didžiulį pasiūlą grįžtant į Lietuvą – dauguma vairuotojų nori parsivežti kokį nors krovinį atgal, kad nebūtų važiuoti tuščiomis. Todėl individualių daiktų pervežimo kaina dažnai yra konkurencinga. Tačiau čia slypi pavojus: dažnai pasitaiko „pilotažų“, kurie veža krovinius be reguliarios transporto licencijos. Mano patarimas: nepaisant to, kad maršrutai „užkimšti“, visada pasirinkite patikimą pervežėją, nes pigūs pasiūlymai gali baigtis tuo, kad Jūsų kroviniui tiesiog nebeatsiranda vietos ar jis dingsta kelyje tarp dešimčių kitų neorganizuotų siuntų.

4. Kiek laiko užtrunka individualus pervežimas nuo užsakymo momento iki pristatymo?

Standartinis logistikos procesas, kai kalbame apie dalinius krovinius (kai Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis), paprastai trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai, jei maršrutas važiuoja kasdien? Viskas priklauso nuo konsolidacijos (surinkimo) proceso.

Tarkime, Jūs užsakote pervežimą iš Frankfurto. Vairuotojas negali važiuoti tik dėl vienos Jūsų sofos. Jis turi surinkti pripildytą mašiną arba bent jau padengti savo išlaidas. Tai užtrunka laiko – reikia surinkti krovinį iš skirtingų Vokietijos miestų. Jei Jūs esate pirmasis, kuris užsakė tą savaitę, Jūsų kroviniui gali tekti palaukti vairuotojo, kol jis apžiūri kitus užsakymus. Atvirkščiai, jei Jūs užsakykite tą momentą, kai mašina jau renkasi Frankfurte, Jūs galite gauti pristatymą net per 48 valandas.

Skubaus individualaus pervežimo (kai isipareigojame atvykti už nustatytą laiką) atveju, laikas yra trumpesnis – paprastai 1–2 dienos pristatymui (priklausomai nuo atstumo), tačiau kaina čia didesnė, nes mes (kaip pervežėjai) privalome skirti specialų resursą ir važiuoti tada, kai tai reikia Jums, o ne tada, kai tai mums patogiau.

5. Kaip atstumas įtakoją pervežimų dažnumą?

Vokietija yra didelė šalis, ir geografija čia vaidina lemiamą vaidmenį. Maršrutai iš artimiausių Lietuvai ribų, pvz., Berlyno, Štetino ar Briusenkvitzės sritys, yra itin intensyvūs. Čia pervežimai vyksta beveik kasdien, net keletą kartų per dieną, nes tai yra pagrindiniai tranzitiniai mazgai.

Keliaujant gilyn į Vokietiją – į Miuncheną (Bavarija), Štutgartą (Badenas-Viurtembergas) ar Hamburgą (Šiaurės Vokietija) – dažnumas šiek tiek mažėja, tačiau lieka labai aukštas dėl didelių industrinių centrų. Čia dažniausiai važiuojame bent 2–3 kartus per savaitę. Ilgiausiai tenka laukti, jei krovinys yra iš toliau pietuose esančių Alpių regionų arba labiau vakarinėse vietose, prie pat Prancūzijos sienos. Tačiau dėl gerai išvystytos Vokietijos autostradų tinklo (Autobahn), net ir tolimi maršrutai yra įveikiami greitai, o vairuotojų keitimo sistemos leidžia išlaikyti aukštą reisų dažnumą be pertraukų.

6. Ar individualių pervežimų dažnumas priklauso nuo kuro kainų?

Tai yra rinkos ekonomikos pagrindas. Taip, kuro kainos tiesiogiai veikia maršrutų dažnumą. Kai kuro kainos šokinėja aukštyn (kaip buvo matyti per pastaruosius metus), daugelis smulkių pervežėjų priversti sumažinti reisų skaičių arba jungti krovinius dar labiau, kad padidintų užpildomumą.

Klientui tai reiškia, kad brangiausiais laikotarpiais gali būti sunkiau rasti „tuščią vietą“ mašinoje, nes vairuotojai stengiasi nevažiuoti, kol mašina nėra pilnai užpildyta ir kaina neapima kuro pabrangimo. Tačiau didelės, patikimos kompanijos (tokios, su kuriomis aš dirbu) turi ilgalaikius sandorius su degalinių tinklais ir stabilias kainas, todėl mūsų reisų dažnumas išlieka pastovus net ir krizės metu. Mes nededame ant savo klientų pečių rinkos svyravimų rizikos, todėl Jums visada galite pasikliauti tuo, kad mūsų marsrutas iš Vokietijos vyks pagal planą.

7. Kokius dokumentus reikia parengti, kad pervežimas vyktų sklandžiai ir nebuvo uždelstas?

Dokumentų tvarka yra „avarinis“ raktas sklandžiam pervežimui. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir tarp jų nėra muitinės kontrolės (Schengeno zona), tai nereiškia, kad važiuojame „tuščiomis rankomis“.

Privalome turėti properly užpildytą CMR konosamentą (krovinio transportavimo dokumentą). Jame turi būti tiksliai nurodyta, kas pervežiama, kiek svorio ir kokia vertė. Dažnai klientai, kurie perveža naudotus daiktus, pamiršta paminėti, kad tai nėra prekybinis krovinys, o asmeninis turtas. Jei dokumentuose bus neteisingai nurodyta prekių kategorija, o sulaikymas patikrinimo metu gali atidėlioti reisą ne vienai dienai.

Taip pat svarbu turėti inventoriaus sąrašą (pakavimo sąrašą). Ne tik dėl draudimo, bet ir dėl greitesnio įkėlimo/iškrovimo. Jei vairuotojas tiesiog pasiima „dėžę su daiktais“, o pasienyje ar kontrolėje kyla klausimų, tai sustabdo visą eigą. Esu matęs atvejų, kai dėl netinkamai parengtų dokumentų kroviniai buvo uždelsti savaitei, nors pats maršrutas buvo planuotas kasdien. Gerai parengti dokumentai – tai Jūsų bilietas į sklandų ir greitą pervežimą.

8. Kaip vežami jautrūs daiktai (pvz., pianinas, paveikslai, taurusis stiklas) ar tai įtakoja dažnumą?

Jautrių daiktų pervežimas yra atskira logistikos sritis, vadinama „White Glove“ paslauga. Standartiniai individualūs pervežimai, kai keliauja šaldytuvai ar spintos, vyksta dažnai, tačiau turtui, kuriam reikalingas specialus tvirtinimas, padėjimas ant pneumatinės pakabos ar specialios dėžės, reikalingas specializuotas transportas.

Tokiu atveju dažnumas gali būti mažesnis, nes ne kiekviena mašina turi reikiamą įrangą (pavyzdžiui, viduje įrengtus fiksavimo juostas, ratukus ar liftus). Pianinų ar didelių vitrinų pervežimą paprastai planuojame atskirai, surandant vairuotoją, kuris turi patirties su kruopščiu tvirtinimu. Tai gali reikalauti 1–2 savaičių planavimo, kadangi tokios mašinos važiuoja retiau, bet užtikrina, kad Jūsų turtas atvyks nepažeistas. Neskubėkite šiuo atveju – kokybė ir saugumas čia svarbiau už greitį.

9. Ar galima sekti savo krovinio vietą realiu laiku, kai jis keliauja iš Vokietijos?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, ne prabanga. Nors maršrutai vyksta dažnai, klientui visada svarbu žinoti, kur jo daiktai yra konkretų momentą. Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą žemėlapyje realiu laiku.

Tačiau verta paaiškinti, kaip tai veikia praktiškai. Jei Jūsų krovinys yra dalinis ir jis buvo perkrautas į kitą mašiną (t.y. transkrovimas sandėlyje), sekimo numeris gali pasikeisti arba rodyti sandėlio vietą, o ne mašiną kelyje. Profesionalios kompanijos informuoja klientą apie tokius įvykius. Tai leidžia Jums planuoti savo laiką – žinoti, kada reikia būti namuose ar sandėlyje priimti siuntą. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie aktyviai seka savo siuntą ir yra informuoti apie vairuotojo atvykimo laiką (paprastai vairuotojas skambina 1-2 val. prieš atvykimą), jaucia daugiau ramybės.

10. Kuo individualių pervežimų iš Vokietijos rinka skiriasi nuo kitų šalių (pvz., Anglijos ar Skandinavijos)?

Vokietijos rinka yra unikali savo apimtimi ir struktūra. Skirtingai nei su Anglija (kur reikalingas muitinės formalumas, keltai ir brangesnės sąlygos dėl „Brexit“), Vokietija yra „prie kiemo“ – be fizinės sienos ir biurokratinių kliūčių. Tai leidžia mums turėti didžiausią galimą dažnumą.

Lyginant su Skandinavija (Švedija, Norvegija), kur keliai ilgi, o gyventojų tankumas mažesnis, Vokietijos maršrutai yra trumpesni ir tankesni. Tai leidžia mums siūlyti lankstesnius pristatymo laikus. Vokietijoje taip pat yra didžiausia lietuvių bendruomenė užsienyje, kas sukuria savitą ekosistemą: daugiau vairuotojų, daugiau tarpininkų, didesnė konkurencija ir, dėl to, geresnės kainos bei greitesnis aptarnavimas. Vokietijos kryptis yra „auksinis standartas“ mūsų versle – čia logistika veikia kaip laikrodis.