Krovinių logistika mikroautobusais į užsienį reguliariai

Sveikas, pasikalbėkime normaliai. Dirbu šioje srityje jau beveik aštuonerius metus, tai bent jau galiu tau papasakoti, kaip čia viskas veikia su mikroautobusais į užsienį. Nėra čia jokios magijos – tiesiog reikia žinoti kelis dalykus, kad neužsipjautum vėliau. Na, pradedam.

Įvadas

Krovinių logistika mikroautobusais į užsienį – tai toks dalykas, kuris skamba paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Daugelis žmonių mano, kad užtenka turėti mikroautobusą, degalus ir GPS – ir viskas, važiuoji. Bet čia yra tiek daug niuansų, kad kartais net pats sau stebiesi, kaip viskas susiklosto. Aš dirbu su reguliariais pervežimais į Vokietiją, Prancūziją, Lenkiją – na, visą tą juostą, kur klientai nori greitai ir pigiai. Ir galiu tau pasakyti, kad čia reikia žinoti daugiau nei tik kelią. Kartais netgi reikia žinoti, kada nevežti, nes tiesiog neapsimoka. Bet apie viską по eilės.

Pagrindiniai dalykai

Ar verta vežti mikroautobusu, ar jau reikia didesnės mašinos?

Tai priklauso nuo to, kiek tu veži. Jei tai iki 1,5 tono, tai mikroautobusas dar puikiai tinka, bet jei jau daugiau – geriau ieškoti didesnio varianto. Aš pats turėjau atvejį, kai vienas klientė norėjo vežti pilną sandėlio turą į Italiją mikroautobusu. Aišku, jiems labai skubėjo, bet aš tiesiog pasakiau – nėra šansų, viskas neatlis. Teko dalinti į du kartus, bet galų gale viskas gerai baigėsi. Kartais tiesiog reikia pripažinti, kad mikroautobusas turi savo ribas. Žinoma, jei veži tik kelias dėžes čia ir ten – tada mikroautobusas yra idealu. Čia labai svarbu žinoti savo ribas. Tai yra pagrindas visko.

Kokie dokumentai reikalingi vežant į užsienį?

Čia viskas priklauso nuo šalies, bet standartiškai tau reikia: CMR važtaraščio (tai toks dokumentas, kuris rodo, ką veži, kam ir už kiek), PVM numerio (jei veži į ES šalį), kartais reikalinga ir prekių deklaracija. Aš visada patariu pasitikrinti konkrečiai atvejui, nes kartais dar reikia licencijų, ypač jei veži kažką specifinio. Pavyzdžiui, buvo situacija, kai vežėm baldus į Vokietiją, ir ten reikėjo netgi tam tikros rūšies dokumentą dėl medienos kilmės. Tai buvo naujiena ir man, bet gerai, kad gavom laiku. Paprastai tariant – dokumentai yra būtinybė, o ne pageidavimas. Čia nėra vietos klaidoms.

Kaip apskaičiuoti kainą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: atstumo, krovinio svorio, kelio sąlygų ir laiko. Aš paprastai skaičiuoju taip – bazinė kaina už kilometrą, plius papildomi mokesčiai už krovinio svorį. Bet čia dar reikia žinoti, kad kai kuriose šalyse yra mokami keliai, tai taip pat reikia įskaičiuoti. Pavyzdžiui, Vokietijoje – vinjetės, Austrijoje – taip pat. Pridėk prie to degalų kainas, kurios dabar tikrai nėra mažos. Taigi, geriausia tiesiog pasiskambinti ir paklausti konkrečiai, nes per telefona tiksliau pasakysiu negu čia rašydamas. Kainos labai skiriasi priklausomai nuo situacijos.

Praktiniai klausimai

Ką daryti, jei pervažavimo metu kažkas nutiko su kroviniu?

Visų pirma – nurok dokumentus, nufotografuok žalą, ir nedelsiant susisiek su klientu. Aš pats turėjau atvejį, kai mikroautobuso gale kažkas išslydo ir sudaužė dalį krovinio. Gerai, kad tai buvo mano kaltė, tai atsakinėjau iš kišenės. Svarbu žinoti, kad draudimas čia labai padeda – aš visada rekomenduoju turėti krovinių draudimą, nors kartais klientai nori sutaupyti ir atsisako. Bet po tokio atvejo aš pats sau pasakiau – daugiau niekada be draudimo. Čia kaip su saugos diržu – kol nereikia, tol nežinai, o paskui jau vėlu. Taigi, čia mano patarimas – draudimas yra būtinas, net jei atrodo, kad neverta.

Kaip žinoti, ar verta važiuoti pilnu mikroautobusu?

Paprastai skaičiuoju taip – jei galiu užpildyti bent 70% vietos, tai jau apsimoka. Bet jei tikrai mažai, tai kartais geriau palaukti ir surinkti daugiau. Aš turiu žmonių, kurie veža reguliariai ir kartais tiesiog laukia, kol bus pilnesnis mikroautobusas. Žinoma, jei klientui skubu – tada važiuoji ir su mažesniu kroviniu, bet tada kaina bus aukštesnė. Čia tiesiog reikia rasti balansą. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet šitas principas man gerai veikia jau daug metų.

Ar galima vežti pavojingus krovinius mikroautobuse?

Priklauso nuo to, kas tai per krovinys. Yra tam tikros klasės, kurias mikroautobuse vežti galima, bet reikia specialių dokumentų ir kartais net specialaus transporto priemonės įrengimo. Aš pats vengiu vežti ką nors pavojinga, nes atsakomybė per didelė. Jei reikia – geriau ieškoti specializuotos įmonės. Buvo kartą siūlė vežti chemikalus į Lenkiją, tai aš tiesiog atsisakiau. Čia tiesiog nėra verta rizikuoti. Saugumas visų pirma.

Operaciniai dalykai

Kaip planuoti maršrutą?

Aš naudoju įvairias programas – Google Maps, Waze, bet dar yra specializuotos logistikos programos, kurios rodo ir mokamus kelius, ir degalų kainas, ir kur galima sustoti. Planuoju viską iš anksto, bet visada palieku laiko atsargai, nes gyvenime visko būna. Kartais būna eismo, kartais oro sąlygos, kartais tiesiog kažkas nutinka. Geriau turėti kelias valandas atsargoje nei vėliau skubėti ir daryti klaidas. Aš visada sakau – geras planavimas yra pusė darbo. Bet čia reikia patirties, kad žinotum, kiek laiko skirti kuriai kelio daliai.

Kur geriausia degalai?

Čia labai svarbu žinoti, kad degalų kainos labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Lenkijoje pigiau, Vokietijoje brangiau, Prancūzijoje dar brangiau. Aš paprastai stengiuosi pasipildyti Lenkijoje, jei tik yra progos, nes ten tikrai apsimoka. Bet žinoma, jei jau atvažiavai į Vokietiją ir bakas tuščias – tada ten ir piliesi. Čia tiesiog reikia galvoti iš anksto. Aš turiu savo tašką, kur visada sustoju, bet čia jau asmeninė patirtis. Kiekvienas turi savo strategiją.

Kaip elgtis su muitinėmis?

Jei veži į ES šalį, tai muitinė paprastai nėra problema, bet jei kažkas ne taip su dokumentais – gali būti rimtų problemų. Aš visada patikrinu viską dukart prieš išvažiuodamas. Buvo kartą, kai dokumentuose buvo klaida, ir mus sulaikė Vokietijoje porai valandų. Tai buvo labai nemalonu, bet iš to išmokau. Dabar visada viską tikrinu, kartais net pervadinu kelis kartus. Čia tiesiog reikia būti atidžiam. Muitinės nori tik tvarkos, tai jiems ir duok tvarką.

Darbo su klientais pusė

Kaip rasti nuolatinių klientų?

Čia geriausiai veikia mouth-to-mouth – tenkini vieną klientą, jis pasako kitam, ir taip grandinėlė auga. Aš taip pat naudoju LinkedIn, Facebook grupes, bet tiesą sakant, daugiausia klientų gaunu per rekomendacijas. Svarbu būti patikimam, laikyti žodį, ir klientai grįš. Aš turiu klientų, su kuriais dirbu jau penkerius metus, ir tai yra geriausia, kas gali būti. Nereikia nuolat ieškoti naujų, geriau turėti tvirtą pagrindą. Bet čia taip pat reikia nuolat palaikyti ryšį, kartais priminti apie save, siųsti žinutes. Čia jau verslo dalis.

Ką daryti, jei klientai vėluoja su mokėjimais?

Tai yra labai jautrus klausimas. Aš turėjau situacijų, kai klientai vėlavo mokėti po kelis mėnesius, ir tai buvo labai nemalonu. Dabar aš imu dalį sumos iš anksto, prieš pradedant darbą. Paprastai 30-50%, priklauso nuo situacijos. Bet jei jau taip atsitiko – tiesiog reikia kalbėtis, aiškinti situaciją, kartais net kreiptis į teismą. Bet aš stengiuosi to išvengti, nes teismai kainuoja laiko ir pinigų. Geriau susitarti, rasti kompromisą. Kartais tiesiog reikia parodyti, kad supranti, bet kartu ir priminti apie savo interesus. Čia reikia balanso.

Kaip elgtis su sunkiais klientais?

Būna įvairių – ir labai malonių, ir tikrai sunkių. Aš visada stengiuosi elgtis profesionaliai, bet jei klientai per daug reikalauja ar elgiasi nemaloniai – aš tiesiog atsisakau bendradarbiavimo. Gyvenime per trumpas, kad švaistytum laiką ant žmonių, kurie tau kelia stresą. Buvo kartą klientė, kuri skambindavo kas valandą ir klausinėjo tą patį, nors aš jau viską paaiškinau. Po kelių tokių kartų aš tiesiog pasakiau, kad nebegaliu dirbti su ja. Tai buvo sunku, bet po to jaučiausi geriau. Čia tiesiog reikia žinoti savo ribas.

Techniniai dalykai

Koks mikroautobusas geriausias?

Aš dirbu su Mercedes Sprinter ir Volkswagen Crafter – jie yra patikimi, erdvūs, ir lengvai prižiūrimi. Bet čia jau mano asmeninė nuomonė, yra ir kitų gerų variantų. Svarbiausia, kad mikroautobusas būtų techniškai tvarkingas, nes gedimas kelyje yra pats blogiausias dalykas. Aš visada prieš kelionę patikrinu alyvą, padangas, stabdžius, šviesas. Kartais netgi paprašau mechaniko pažiūrėti, jei jaučiu kažką ne taip. Čia neverta taupyti, nes blogas mikroautobusas gali sugadinti visą kelionę. Ir dar svarbu – žinoti, kas bus gedimas, nes kartais tiesiog neapsimoka taisyti.

Kaip dažnai reikia techninės priežiūros?

Priklauso nuo to, kiek važinėji. Aš savo mikroautobusą techniškai prižiūru kas 10-15 tūkstančių kilometrų, bet jei dažniau važinėji – tada dažniau. Svarbu sekti, kada reikia keisti alyvą, filtrus, padangas. Aš turiu viską užsirašęs, nes kitaip pamirštu. Kartais tiesiog pamirštu, bet tada vėliau gailiuosi. Geriau laiku atlikti priežiūrą negu vėliau mokėti brangiai už remontą. Čia tas atvejis, kai geriau investuoti iš anksto. Ir dar – visada turėk atsarginį ratą ir pagrindinius įrankius, nes niekada nežinai, kas gali nutikti.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo užsienyje?

Visų pirma – nepanikuoti. Tada skambinti į servisą, jei yra garantija – į gamintojo servisą. Aš turėjau atvejį, kai sugedo variklis Lenkijoje, ir tai buvo tikrai brangu taisyti. Bet gerai, kad turėjau draudimą, kuris padengė dalį išlaidų. Čia vėl grįžtu prie to – draudimas yra svarbus. Ir dar – visada turėk kontaktus servisųose šalyse, į kurias dažnai važinėji. Aš turiu savo žmonės Lenkijoje, Vokietijoje, ir jie man padeda, jei kas nors nutinka. Čia tiesiog reikia turėti tinklą.

Finansiniai klausimai

Kiek galima uždirbti?

Čia labai priklauso nuo to, kiek dirbi, ir kokius turi klientus. Aš pradedu nuo tam tikros bazinės sumos už kelionę, bet su nuolatiniais klientais kartais gaunu ir daugiau. Svarbu žinoti, kad šiame versle yra sezoniškumas – prieš Kalėdas yra daugiau darbo, vasarą mažiau. Bet jei turi pastovius klientus – tada viskas gerai. Aš pats stengiuosi turėti tiek darbo, kad galėčiau gyventi, bet čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Kiekvienas skaičiuoja pagal save. Svarbiausia – nepersistengti, bet ir nepamiršti, kad reikia uždirbti.

Kaip elgtis su mokesčiais?

Čia reikia turėti gerą buhalterį, nes mokesčių įstatymai yra sudėtingi. Aš pats naudojuosi buhalterės paslaugomis, nes pats tikrai nesugebėčiau viso to sekti. Yra PVM, yra pelno mokestis, yra įvairios kitos sumos. Jei veži į kitas ES šalis – dar reikia žinoti apie PVM atstatymą. Čia tiesiog reikia specialisto pagalbos. Aš per pirmus metus pats bandžiau viską daryti, bet galų gale supratau, kad neverta. Geriau mokėti kam nors, kad padarytų teisingai. Tai investicija, kuri tikrai atsiperka.

Ar verta imti kreditą mikroautobusui?

Jei turi stabilius klientus ir žinai, kad galėsi mokėti – tada galima. Bet jei tik pradedi – aš patarčiau pradėti nuo mažesnės investicijos, gal net nuo naudooto mikroautobuso. Aš pats pradėjau su naudotu, ir tik po kelių metų nusipirkau naujesnį. Čia tiesiog reikia galvoti realiai, nes kreditai yra didelė atsakomybė. Buvo kartą, kai žinojau žmogų, kuris ėmė brangų kreditą ir po metų prarado viską, nes neužteko darbo. Tai buvo liūdna istorija, bet ji mane išmokė būti atsargiam. Geriau lėčiau augti negu greitai sudeginti.

Laiko valdymas

Kaip planuoti laiką ilgose kelionėse?

Aš visada skaičiuoju, kad per dieną galiu nuvažiuoti apie 800-1000 kilometrų, jei viskas gerai. Bet jei yra sustojimų, krovinio pakrovimas, dokumentai – tada mažiau. Svarbu planuoti ir pertraukas, nes vairuoti pavargus yra pavojinga. Aš stengiuosi sustoti kas porą valandų, išgerti kavos, pajudėti. Kartais tiesiog nori greičiau nuvažiuoti, bet po to supranti, kad buvo verta sustoti. Buvo kartą, kai vairavau per ilgai ir vos neužmigau – tai buvo labai pavojinga. Po to visada sau primenu, kad saugumas svarbiausias. Čia tiesiog reikia disciplinos.

Ką daryti, jei stringa eisme?

Čia jau gyvenimo dalis – eismo spūstys yra neišvengiamos, ypač prie didžiųjų miestų. Aš visada turiu alternatyvų maršrutą, jei kas nors ne taip. Kartais tiesiog reikia palaukti, bet jei žinai, kad labai skubi – gali pabandyti kitą kelią. Aš naudoju programas, kurios rodo eismo situaciją realiu laiku, tai labai padeda. Bet kartais vis tiek užstringi, ir tada belieka tik laukti. Svarbu nepykti ir neprarasti laiko – tiesiog priimti situaciją ir judėti toliau, kai tik įmanoma. Čia tiesiog reikia kantrybės.

Ar verta dirbti naktį?

Aš stengiuosi to vengti, nes naktį vairuoti yra pavojinga, ypač po ilgos dienos. Bet jei yra labai skubu – tada kartais tenka. Svarbu žinoti, kad naktį eisme mažiau, bet taip pat ir daugiau pavargusių vairuotojų. Aš turėjau keletą naktinių kelionių, ir jos tikrai nebuvo maloniausios. Bet jei jau reikia – tada reikia gerai išsimiegoti prieš tai, ir sustoti dažniau. Čia tiesiog reikia būti sąžiningam su savimi ir pripažinti, kada jau esi per daug pavargęs. Saugumas visada svarbiausias.

Santykiai su partneriais

Kaip dirbti su kitais vežėjais?

Kartais reikia bendradarbiauti – pvz., jei turi per daug darbo, arba jei reikia vežti į šalį, kurioje pats nedirbai. Aš turiu žmonių, kuriems paskambinu, jei reikia pagalbos. Svarbu turėti gerus santykius, nes šioje srityje visi vienas kitam padeda. Bet čia taip pat reikia žinoti, kad ne visi yra patikimi. Buvo kartą, kai vienas partneris mane apgavo su pinigais, ir tai buvo nemoku patirtis. Dabar aš esu atsargesnis, visada viską patikrinu, turiu sutartis. Čia tiesiog reikia būti protingam.

Kaip elgtis su užsienio partneriais?

Čia svarbu žinoti kultūros skirtumus. Pavyzdžiui, vokiečiai yra labai tikslūs, lenkai kartais lankstesni, prancūzai – na, jie turi savo būdą. Aš visada stengiuosi būti malonus, bet kartu aiškus. Kalbų barjeras kartais yra problema, bet su šiuolaikinėmis programomis tai jau ne tokia didelė problema. Svarbu turėti kantrybės ir suprasti, kad ne visi kalba taip gerai kaip aš. Aš pats stengiuosi mokytis bent pagrindinius žodžius kalbose, su kuriomis dažniausiai susiduriu. Tai tikrai padeda.

Išvada

Na, štai tau ir visa esmė. Krovinių logistika mikroautobusais į užsienį nėra sudėtinga, bet reikia žinoti daug smulkmenų. Dokumentai, maršrutas, kainos, klientai, technika – viskas svarbu. Bet jei esi atidus, patikimas, ir dirbi savo darbą gerai – tada viskas susiklosto. Aš pats per tuos aštuonerius metus mačiau ir gerų, ir blogų dalykų, bet galų gale man vis dar patinka tai, ką aš darau. Tai nėra lengvas darbas, bet yra prasmingas. Jei turi klausimų – rašyk, kartais atsakysiu. O jei jau nusprendei pradėti – tai linkiu sėkmės, nes ši sritis tikrai turi savo niuansų, bet jų visus galima išmokti.