Krovinių gabenimo į Olandiją kaina: nuo ko priklauso?

Jei ruošiesi vežti krovinius į Olandiją ir galvoji apie kainą – čia tikrai yra nuo ko priklauso. Per pastaruosius 15 metų vežiau visko: nuo sofų iki gamybos įrengimų, nuo mažų siuntų iki pilnų konteinerių. Ir galiu pasakyti vieną dalyką – kaina niekada nėra vienoda. Net jei atstumas tas pats. Net jei svoris panašus. Yra dešimtys faktorių, kurie gali pakelti kainą dvigubai arba ją sumažinti per pusę. Šiame straipsnyje (na gerai, čia aš tiesiog tau paaiškinsiu) eisiu per pagrindinius dalykus, kurie formuoja galutinę sumą. Nes kartais žmonės mano, kad viskas paprasta – paskaičiavai kilometrus, padauginai iš kainos ir tiek. Bet realybėje viskas šiek tiek sudėtingiau. Ir tai nėra blogai – tiesiog reikia suprasti, už ką moki.

Kaina ir atstumas

Kiek kainuoja gabenti krovinius į Olandiją iš Lietuvos?

Čia pradėsiu nuo to, ką girdžiu dažniausiai. Vidutiniškai pilnas sunkvežimis iš Lietuvos iki Olandijos – tai maždaug 1200–1800 eurų, jei kalbame apie standartinį 33 palečių sunkvežimį. Bet čia tik pradžia. Jei veži tik dalį krovinio, kaina bus kitokia. Jei reikia papildomų paslaugų – dar kitokia. Ir dar kartais pasitaiko taip, kad kaina būna mažesnė, jei tuo metu vyksta grįžtamasis reisas iš Olandijos į Lietuvą ir vairuotojas ieško krovinio. Tai jau sritis, kurią sunku prognozuoti, bet ji egzistuoja.

Ar atstumas tikrai lemia kainą?

Taip, bet ne taip, kaip daugelis galvoja. Iš Vilniaus iki Roterdamo – apie 1400 km, iš Klaipėdos – šiek tiek mažiau. Bet skirtumas kainoje bus galbūt 50–100 eurų, o ne kažkas didelio. Kodėl? Nes pagrindinės išlaidos yra degalai, vairuotojo laikas ir kelių mokesčiai. O kelių mokesčiai Vokietijoje ir Lenkijoje – tai atskira tema, kuri kartais nustebina net mane. (čia reikėtų patikslinti, bet tiesiog pasakysiu – Vokietijoje sunkvežimių mokestis yra gana didelis ir jis įskaičiuojamas į kainą).

Kodėl kartais pigiau vežti į Amsterdamą nei į Roterdamą?

Keistas klausimas, bet turi prasmę. Roterdamas yra uostas, ten eina daugiau sunkvežimių, daugiau konkurencijos. Bet kartais dėl eismo, dėl to, kad Roterdame sunkiau privažiuoti, dėl to, kad reikia papildomo laiko – kaina gali būti panaši arba net didesnė. Amsterdamas – kitaip. Ten eismo ribojimai, sunkvežimams sunkiau patekti į miestą. Taigi čia jau reikia žiūrėti konkrečiai, o ne tik žemėlapyje matyti atstumą.

Krovinio tipas ir svoris

Kaip krovinio svoris veikia kainą?

Čia viskas logiška – kuo sunkesnis krovinys, tuo daugiau degalų reikia, tuo didesnė apkrova automobiliui. Bet čia yra vienas niuansas: jei veži pilną sunkvežimį, svoris jau yra įskaičiuotas į bendrą kainą. O jei veži tik dalį – tada svoris tampa svarbesnis, nes skaičiuojama už toną arba už vietą. Čia jau reikia žiūrėti, kas tau siūlo – ar fiksuotą kainą už visą automobilį, ar už faktinį svorį. Abu variantai gali būti geri, priklauso nuo situacijos.

Ką reiškia "birios" prekės ir kodėl jos brangesnės?

Birios prekės – tai toks dalykas, kuris užima daug vietos, bet sveria mažai. Pavyzdžiui, baldai, pagalvos, žaislai. Vienu žodžiu – daiktai, kurie yra lengvi, bet užpildo visą erdvę. Ir čia yra problema: sunkvežimyje vietos yra ribota, todėl jei tavo krovinys užima visą erdvę, bet sveria mažai – vis tiek moki už visą vietą. Tai kartais nustebina žmones, bet taip veikia logistika. (čia galėčiau dar pridėti, bet tiesiog paliksiu taip).

Ar pavojingi kroviniai brangesni?

Taip, ir čia nėra jokios paslapties. Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialaus transporto, specialių dokumentų, kartais net papildomo lydėjimo. Ir tai viskas įskaičiuojama į kainą. Jei veži ką nors, kas turi būti ženklinama kaip pavojinga – ruoškis, kad kaina bus aukštesnė. Čia jau ne šiaip sau verslas, čia yra atsakomybės klausimas.

Kas brangesniau – nauji baldai ar naudoti?

Čia įdomus dalykas. Naudoti baldai kartais gali būti brangesni dėl surinkimo/išrinkimo, dėl to, kad jie gali būti nestandartiniai, dėl to, kad reikia papildomos apsaugos. Nauji baldai dažniausiai ateina tvarkingai supakuoti, lengviau su jais dirbti. Bet čia priklauso nuo konkretaus atvejo. Vieną kartą vežiau naujus baldus iš IKEA į Olandiją – viskas buvo paprasta. Kitą kartą vežiau naudotus baldus iš buto – ir ten buvo visko: ir sulankstyti stalai, ir baldai, kuriuos reikėjo išrinkti ir vėl surinkti. Taigi čia jau reikia žiūrėti konkrečiai.

Laikas ir terminai

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Taip, ir čia nėra jokios paslapties. Vasarą, ypač prieš rugsėjį, kai žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda judėti – kainos kyla. Žiemą, ypač po Naujųjų iki kovo – kainos paprastai būna žemesnės. Bet čia taip pat priklauso nuo to, kokio tipo kroviniai. Jei kalbame apie verslo krovinius – sezoniškumas mažiau jaučiamas. Jei apie gyventojų pervežimus – čia jau matosi.

Ką reiškia "skubus" gabenimas ir kiek tai papildomai kainuoja?

Skubus gabenimas – tai kai reikia, kad krovinys būtų pristatytas greičiau nei įprastai. Čia gali būti keli variantai: arba greitesnis transportas (čia retai įmanoma, nes sunkvežimai važiuoja pagal taisykles), arba greitesnis dokumentų tvarkymas, arba tiesiog prioritetas užsakymų eilėje. Kiek tai kainuoja? Paprastai 20–40% brangiau, bet kartais gali būti ir daugiau. Ir čia jau priklauso nuo to, kiek skubu – jei reikia per 2 dienas, o ne per 5, tai jau kitas pokalbis.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Čia jau priklauso nuo to, su kuo kalbi. Jei kalbi su didele logistikos kompanija – ten dažniausiai yra fiksuotos kainos, nors kartais galima šiek tiek derėtis, jei veži reguliariai. Jei kalbi su mažesne įmone arba su individualiu vežėju – čia jau yra erdvės derėtis. Bet čia jau kitas dalykas: aš visada sakau klientams – geriausia yra gauti kelis pasiūlymus ir tada spręsti. Bet čia jau tavo reikalas.

Pasirinkimas: pilnas sunkvežimis ar dalinis krovinys

Kas geriau – pilnas sunkvežimis ar dalinis krovinys?

Čia priklauso nuo to, kiek turi daiktų. Jei turi pilną namų ūkį – pilnas sunkvežimis gali būti pigesnis, nes moki vieną kainą ir viskas tavo. Jei turi tik kelis daiktus – dalinis krovinys (kitaip vadinamas "groupage") gali būti geresnis variantas, nes moki tik už savo dalį. Bet čia yra niuansas: daliniame krovinyje tavo daiktai gali būti kraunami kartu su kitų žmonių daiktais, ir tai gali užtrukti. Ir kartais tai sukelia papildomų rūpesčių. Vieną kartą turėjau klientą, kuris laukė savo dalinio krovinio dvi savaites ilgiau nei planuota, nes reikėjo surinkti pakankamai krovinio, kad užpildytų sunkvežimą. Tai nėra blogai, tiesiog reikia žinoti.

Koks skirtumas tarp LTL ir FTL?

LTL – tai "less than truckload", dalinis krovinys. FTL – "full truck load", pilnas sunkvežimis. Čia jau tie terminai, kuriuos naudoja logistų sektoriuje. Bet jei trumpai – tai tas pats, kas aš jau paaiškinau. LTL yra pigiau, bet lėčiau. FTL yra brangiau, bet greičiau ir patikiau.

Ar galima derėtis dėl dalinio krovinio kainos?

Čia vėlgi – priklauso. Jei turi reguliariai vežti, jei esi didelis klientas – taip, galima derėtis. Jei veži vieną kartą – greičiausiai gausi standartinę kainą. Bet visada verta paklausti, nes kartais būna taip, kad jie turi vietos ir nori užpildyti sunkvežimą, todėl gali pasiūlyti geresnę kainą. Čia jau reikia bandyti.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi gabenant krovinius į Olandiją?

Čia jau reikia žiūrėti, kokio tipo krovinys. Jei tai asmeniniai daiktai – reikia sąrašo daiktų (inventoriaus), kartais reikia sąskaitos faktūros, jei tai nauji daiktai. Jei tai verslo krovinys – čia jau reikalingi įprastiniai dokumentai: CMR waybill (tarptautinis vežimo dokumentas), sąskaita faktūra, packing list. Ir dar priklauso nuo to, ar tai ES viduje, ar iš trečiosios šalies. Olandija yra ES, taigi jei veži iš Lietuvos – čia nėra muitinės, kaip būtų, jei veži iš Jungtinės Karalystės ar Kinijos. Bet čia jau detalesnis klausimas.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius vežant į Olandiją?

Jei veži iš Lietuvos į Olandiją – ne, nes abi šalys yra ES. Muitinės nėra. Bet jei veži iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Kinijos ar Turkijos – tada muitinės mokesčiai bus. Čia jau kitas klausimas, ir jis priklauso nuo krovinio tipo, šalies kilmės ir vertės. Čia geriausia konsultuotis su muitinės brokeriu, jei turi tokią situaciją.

Kiek laiko trunka dokumentų tvarkymas?

Čia priklauso nuo to, kokie dokumentai reikalingi. Jei tai paprasti dokumentai, jei viskas tvarkingai užpildyta – tai gali būti kelios valandos. Jei kažko trūksta, jei reikia kažką taisyti – tada gali užtrukti dieną ar dvi. Ir čia jau priklauso nuo to, kaip greitai tu pats pateiksi reikiamus dokumentus. Kartais būna taip, kad klientas pateikia dokumentus pavėluotai, ir tada viskas užstringa. Čia jau ne mano rankose.

Papildomos paslaugos

Ar galima užsakyti pakrovimą ir iškrovimą kartu su gabenimu?

Taip, dauguma vežėjų siūlo pilną paslaugą: atvažiuoja, pakrauna, veža, iškrauna. Bet čia jau kaina bus aukštesnė, nei jei pats organizuotum pakrovimą. Ir dar priklauso nuo to, ar reikia naudoti kėlimo įrangą, ar yra laiptai, ar reikia perkelti per langą. Vieną kartą vežiau pianiną iš ketvirto aukšto – ten reikėjo specialios įrangos ir kelių žmonių. Ir tai tikrai nėra pigiai, bet kitaip – jokiu būdu.

Kiek kainuoja sandėliavimas Olandijoje?

Jei reikia laikinai sandėliuoti krovinius Olandijoje – čia jau kitas klausimas. Sandėliavimo kainos priklauso nuo to, kurioje vietoje Olandijos, kiek laiko reikia sandėliuoti, ir koks krovinys. Roterdamo uosto sandėliavimas brangesnis nei, tarkim, kažkur provincijoje. Apytikriai – nuo 10 iki 20 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį, bet čia tik orientacinis skaičius. Geriausia tiesiog paklausti konkrečiai.

Ar reikalinga draudimas ir kiek tai kainuoja?

Draudimas – tai jau atskira tema. Dauguma vežėjų turi savo draudimą, bet jis dažniausiai padengia tik tam tikrą sumą. Jei veži vertingus daiktus – verta papildomai apsidrausti. Kainos priklauso nuo krovinio vertės, bet apytikriai tai būna 0,5–2% nuo krovinio vertės. Čia jau reikia skaičiuoti, ar apsimoka. Kartais žmonės nesidraudžia ir po to gailisi. Bet čia jau asmeninis sprendimas.

Vežėjo pasirinkimas

Kaip išsirinkti patikimą vežėją į Olandiją?

Čia jau didelis klausimas. Aš visada sakau – žiūrėk į patirtį, žiūrėk į atsiliepimus, žiūrėk, ar jie turi savo transportą, ar jie tik tarpininkai. Ir dar – ar jie atsako į telefoną, ar greitai reaguoja. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pasakojo, kad jam atsakė tik po trijų dienų, ir tai buvo tik dėl to, kad jie buvo užsiėmę. O kitoje vietoje – atsakė per valandą. Ir čia jau matosi skirtumas. Bet aš nenoriu sakyti, kad greitas atsakymas visada reiškia gerą paslaugą. Kartais būna atvirkščiai.

Kuo skiriasi maža įmonė nuo didelės?

Maža įmonė – dažniausiai lankstesnė, gali daugiau derėtis, gali būti pigiau. Bet kartais jie neturi pakankamai resursų, jei kažkas ne taip eina. Didelė įmonė – dažniausiai brangesnė, bet turi sistemą, turi atsarginį planą, jei kas nors ne taip. Čia jau priklauso nuo to, ko tu nori. Jei tau svarbu kaina – gal mažesnė įmonė. Jei tau svarbu garantija – gal didesnė. Bet čia jau tavo sprendimas.

Kaip suprasti, ar kaina yra gera?

Geriausia yra gauti kelis pasiūlymus ir palyginti. Bet čia yra niuansas: per maža kaina – taip pat gali būti blogai. Kartais būna taip, kad pasiūlo labai mažą kainą, o po to pradeda papildomai skaičiuoti. Arba tiesiog blogai atlieka paslaugą. Aš visada sakau – jei kaina per maža, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. (čia galėčiau dar pailiustruoti, bet tiesiog pasakysiu taip).

Realios situacijos

Vienas pavyzdys iš mano patirties

Buvo kartą toks dalykas: klientė norėjo vežti baldus iš Kauno į Amsterdamą. Ji gavo du pasiūlymus: vienas buvo 900 eurų, kitas – 1400 eurų. Ji pasirinko pigesnį. Ir kas nutiko? Pirma, sunkvežimis vėlavo tris dienas. Antra, kai atvažiavo – vairuotojas paprašė papildomai 200 eurų, nes "krovinys buvo sunkesnis nei sakė". Trečia, baldai buvo šiek tiek apgadinti. Po to ji jau rinkosi brangesnį variantą ir viskas buvo gerai. Čia aš nenoriu sakyti, kad pigus visada blogas, bet čia jau rodo, kad reikia žiūrėti ne tik į kainą.

Kitas pavyzdys

Kitas atvejis – verslo klientas vežė įrangą į Olandiją. Jie pasirinko brangesnį variantą su pilna draudimo apsauga. Ir gerai, nes vienas gabalas buvo šiek tiek apgadintas per transportavimą. Draudimas padengė nuostolius. Jei būtų rinkęsis pigesnį variantą – būtų turėjęs problemų. Čia jau parodo, kad kartais verta mokėti daugiau.

Dažniausios klaidos

Ko dažniausiai nežino žmonės, užsakant krovinių gabenimą?

Dažniausios klaidos: nemato visų išlaidų, mano, kad kaina yra tik už kilometrus. Nežino, kad gali būti papildomų mokesčių už parkingą, už laiką, už laukimą. Nežino, kad dokumentai taip pat kainuoja. Ir dar –mano, kad viskas vyks pagal planą, bet kartais taip nebūna. Čia jau gyvenimas.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirma – susisiekti su vežėju ir paklausti, kas vyksta. Antra – jei tai sukelia problemas, dokumentuoti viską. Trečia – jei buvo susitarimas dėl terminus ir jie neįvykdyti – reikalauti kompensacijos. Čia jau priklauso nuo to, kas buvo sutarta. Kartais būna Force Majeure – eismo incidentai, oro sąlygos. Čia jau nieko nepadarysi.

Kaip elgtis, jei krovinys apgadintas?

Čia svarbu kuo greičiau fiksuoti žalą – nuotraukos, video, dokumentai. Ir tada kreiptis į vežėją ir draudimo kompaniją. Čia jau reikia veikti greitai, nes yra terminai, per kuriuos reikia pranešti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris po dviejų savaičių pastebėjo įbrėžimą ir jau buvo per vėlu kažko reikalauti. Čia jau blogai, bet taip jau būna.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimo į Olandiją kaina priklauso nuo daugelio dalykų: nuo atstumo, nuo krovinio tipo ir svorio, nuo laiko, nuo to, ar tai pilnas ar dalinis krovinys, nuo dokumentų, nuo papildomų paslaugų, ir net nuo metų laiko. Svarbiausia – prieš užsakant gauti kelis pasiūlymus, pasitikslinti, kas įskaičiuota į kainą, ir nepasiduoti pagundai rinktis tik pagal mažiausią kainą. Kartais verta mokėti šiek tiek daugiau, kad viskas vyktų sklandžiai. O jei turi klausimų – visada gali pasiklausti. Nes čia jau mano darbas.