Visapusiškas siuntinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų

Jau daug metų vežiojame daiktus į Britaniją ir žinau – kai pirmą kartą reikia išsiųsti siuntą į Angliją nuo durų iki durų, galvoje sukasi tūkstantis klausimų. Brexit viską apsunkino, bet žmonių gyvenimas ten nesustojo. Draugai, giminės, vaikai universitetuose – siuntinių vis reikia. Durų iki durų paslauga išties palengvina, nes nereikia važiuoti į terminalus, ieškoti sandėlių Vokietijoje ar aiškintis angliškų pašto kodų sistemos. Tiesiog atvažiuojam, pasiimam, nuvežam iki rankų. Šiandien atsakysiu į tai, ką klausiate dažniausiai – ne kaip iš brošiūros, o kaip kalbėdamas prie kavos puodelio.

Pirmas žingsnis: kaip viskas prasideda

Kiek maždaug kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų dabar?

Žiūrėk, kaina drastiškai skiriasi pagal svorį ir kur ten – Londonas ar koks užkampis Škotijoje. Šiaip už keliasdešimt kilogramų į rytų Angliją dažnai pakanka kelių šimtų eurų, bet jei veši viso buto turinį, gali kilti iki tūkstančio. Aš visada siūlau pirmiausia nufotografuoti daiktus, tada galim įvertinti ar reikia didesnės mašinos. Mažesnės siuntos kartais net neapsimoka vežti atskirai. (Šiaip anksčiau buvo pigiau, bet degalai ir Brexit... na, suprantat.)

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus į Londoną be jokių leidimų?

Ne visai. Po Brexit asmeninius daiktus vis dar galima siųsti, bet reikia sąrašo ir formų. Jeigu tai tavo persikraustymo bagažas, muitai kitokie nei komercinei siuntai. Būna atvejų, kai klientas sako „ten tik drabužiai“, o pasižiūri – pusė elektros buitinės technikos. Tada muitinė numoja ranka ta prasme, kad baudžia. Geriau nuo pradžių viską fiksuoti. Asmeniniai daiktai privalo būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius, tiksliau... na, bent naudoti, ne nauji.

Ar tikrai jus vyksta pasiimti tiesiai iš mano buto Kaune?

Taip, būtent tai ir yra durų iki durų gabenimas. Bet jei gyveni be lifto penktame aukšte, o sofa sveria toną, ten gali kilti problemų su prieiga. Mes vykstame, bet kartais prašome kliento nunešti iki automobilio arba pasirūpinti pagalbininku. Buvęs atvejis Kėdainiuose: senolis antrame aukšte, turėjo sekciją. Atvažiavau vienas, teko samdyti vietinius vaikinukus. Durų iki durų nereiškia, kad du traukikai pasirodys stebuklingai.

Ką daryti jei aš neturiu tinkamų dėžių – ar jūs atvešite?

Atvešime, bet tai kainuos papildomai arba gali pavėlinti paėmimą. Aš mėgstu, kai žmonės jau pasiruošę, nes sustoti pakeliui ieškoti kartonų ne visada realu. Yra variantas: atvežame dėžes prieš dieną ir paliekame jums susipakuoti. Viena klientė iš Panevėžio bandė susukti daiktus į šiukšlių maišus – drabužiams gal ir tinka, bet neprofesionalu ir gali suplyšti. Ji vėliau rašė pykstamą žinutę dėl sulamdyto megztinio, bet aš perspėjau.

Ar galiu kišteleti drabužių į maišus, ar būtina dėžės?

Maišai gal ir prašoks jei tai palaidi drabužiai, bet aš rekomenduoju dėžes. Karalystėje lietus, drėgmė – mašinoje gali būti ne idealu, net jei tentinė. Vieną kartą klientas sukišo striukes į pirkinių krepšius, važiavo ant batų. Rezultatas: batų žymės ant baltos pūkinės striukės. Jis pyko ant vežėjo, bet pats supakavo kaip pašėlęs. Dėžės yra tavo draugai čia. Net silpnos – jas galima sutvirtinti juosta. O maišas tiesiog sprogsta kelyje.

Kodėl vieni vežėjai prašo 300 eurų, o kiti 900 už tą patį?

Čia kaip su automobiliais – yra dėžutės ir bolidei. Pigūs dažnai reiškia, kad važiuoja ne tiesiai, arba nėra draudimo, arba tiesiog nepaims visko laiku. 900 gali reikšti express arba individualų furgoną. Mačiau atvejų, kai už 300 paėmė daiktus, o paskui pareikalavo dar 200 „muito“, kurio realiai nebuvo. Būk budrus. Ne visada brangiau = geriau, bet kvailai žema kaina kvepia nesąmonėm. Yra ir sąžiningų biudžetinių, bet juos surasti reikia daug laiko, o skubant lengvai pakliūni ant kabliuko.

Dokumentai, muitai ir kiti galvos skausmai

Kaip sužinoti, ar mano daiktai praeis muitinę po Brexit?

Po 2021 metų viskas pasikeitė. Jei siunti asmeninius daiktus ir gali įrodyti, kad jie naudoti pusę metų – praeis. Bet jei įmetei naują dulkių siurblį, kad sesuo nenusipirktų – gali tekti mokėti. Muitinė nežiūri į jausmus, jie žiūri sąrašus. Kartais pervertina – buvo toks atvejis su 2008 metų televizoriumi, kurį įvertino kaip 400 eurų. Prieštaravome, bet tai užtruko. Geriausia – nuodugnus sąrašas lietuvių kalba ir angliškai.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą ranka ar pakanka nuotraukos telefone?

Nuotraukos naudingos kaip įrodymas, bet muitinei reikia sąrašo. Rankinis rašymas tinka, nereikia kaligrafijos. Aš pats siunčiu lentelę, kur įrašo pavadinimus, metus, vertes eurais. Telefono nuotraukos kartais neišskiria detalių – pavyzdžiui, televizoriaus modelio numerio lipduko. Buvo: nuotrauka blur, teko rašyti paaiškinimą. Tad daryk sąrašą, prisek nuotraukas kaip papildymą. Ir jei kuris daiktas be dokumentų – pažymėk atskirai, kad vėliau nekiltų stresas muitinėje.

Ar mano senelis gali perduoti daiktus jei aš būsiu darbe?

Žinoma, bet reikia bent trumpo lapelio, kad jis įgaliotas. Vieną kartą Šiauliuose senelis atidavė siuntą, bet pamiršo asmens dokumentą. Teko skambinti klientui, kuris buvo susitikime. Valandą stovėjau kieme. Geriausia – palik parašytą lapelį su senelio vardu ir sąrašu, ką atiduoda. Ir jo telefono numerį. Neužmiršk, kad seneliai kartais... na, jie gali padėti daiktą ne ten kur reikia. Aš tik vežėjas, o ne sargybinis, tiesa?

Ar muitiniai Anglijoje išpakuos mano dėžes jei kažkas įtars?

Taip, ir tai vyksta dažniau nei norėtum. Jei skenuojant atrodo keistai – atidarys. Buvo siunta su drabužiais, bet viduryje kažkas sukrovė metalines dalis. Rentgenas parodė „anomaliją“, išpakoavo viską, daiktai išsibarstę. Klientas pyko, bet kaltas pats – nereikia slėpti. Taip pat jei deklaruoji „tik drabužiai“, o svoris kelis šimtus kilogramų viršija standartus, akys iškart raudonos. Būk sąžiningas nuo pradžių, tada nervai mažiau lūš. Nors kartais ir jie persistengia, sutinku, nėra tobula sistema.

Ar galima siųsti maistą – pvz. mamytės sriubos stiklainį?

Šitas klausimas mane vis pasiekia ir... atsakymas toks – konservuoti produktai gal ir pralįs, bet šviežias maistas – jokiu būju. Mėsa, sūriai, pieno produktai griežtai kontroliuojami. Stiklainis su sriuba? Rizikinga. Jei prakiūra, darai visą siuntą lipnią. Be to, jei tai mėsos sriuba – gali kilti veterinarijos klausimų. Aš nuoširdžiai – nesiųskit sriubų. Verčiau atsiųskit receptą. Žinau, skamba liūdnai, bet taip yra. Geriau jau sausainių dėžutę, bet ir tai deklaruok.

Kelias, mašinos ir logistikos magija

Kiek laiko trunka transportas nuo Vilniaus iki Manchestero durų?

Teoriškai 4-5 dienos, bet realybė – dažniausiai savaitė. Ne todėl, kad tinginiaujam, bet furgonai važiuoja per Europą, sustoja kituose taškuose, laukia keltų. Kartais Doverio uoste eilės. Buvo pavasarį pasienio streikai – siunta į Bristolią užtruko dešimt dienų. Tai ne Amazon Prime, supraskit. Durų iki durų paslauga apima ir laukimo laiką, bet ne stebuklingą teleportaciją. Jei sakome „iki savaitės“, planuokitės pusantros. O jei žiema – dar pridėk porą dienų.

Ar galima vežti dviratį ir ar reikia jį išardyti?

Galima, bet jis atima daug vietos. Jei neišardysi – reikės tiek vietos, kiek trys didelės dėžės. Aš patarčiau nuimti priekinį ratą, pasuktį vairą, gal nuimti pedalus. Kartais klientas sako „ten mažas dviratukas“, o pasirodo – triskart amortizatorius 29 colių ratais. Nepykstam, bet furgono erdvė baigta. Jei turi originalią dėžę iš parduotuvės – auksas. Bet tokias žmonės dažnai išmeta. Be to, Anglijoje dviračių ir taip pilna, bet gal tai sentimentas. Suprantu.

Kodėl kartais siunta į Birmingamą važiuoja per Vokietiją?

Logistika kartais atrodo kaip bepročio maršrutas, bet yra racionalu. Jei neturime tiesioginio krovinio į Birmingamą, surenkame siuntas važiuodami – per Varšuvą, Berliną, Olandiją. Ten sukraunama į kitą furgoną, kuris važiuoja į Britaniją. Taip optimizuojamos kuro sąnaudos. Buvęs atvejis: siunta iš Klaipėdos į Liverpulį pamatė Frankfurtą, Olandijos tiltus, tada Calais. Klientas galvojo, kad paklydę. Ne, tiesiog taip veikia tarptautiniai surenkamieji reisai. Jei nori tiesiai – mokėk trigubai.

Kas jei dėžė per daug minkšta ir sulūš kelyje?

Tada problemų daugėja. Durų iki durų nereiškia, kad daiktai neliečiami ir apsaugoti nuo visko. Jeigu dėžė iš parduotuvės „po euru“, kelyje virsta tešla. Dėžė turi atlaikyti svorį ant jos. Dedant knygas į batų dėžę – tragedija. Buvo Panevėžyje: „tvirto“ kartono dėžė su indais. Londone dangtis atsivėlė. Indai sveiki stebuklo dėka. Bet atsakingas tik jei vežiau neatsargiai, o ne jei pats supakavai į popierių ir tikėjotės stebuklo. Kartais stebuklai nevyksta ir draudimas tokių dalykų nekompensuoja.

Ar galima prie siuntos pridėti laišką seseriai – ar tai kelia įtarimų?

Laiškas nekelia įtarimų, o galvos skausmą jei iškrenta. Muitinė laiškų neskaito – jiems rūpi turinys. Tiesiog įdėkite į voką, užrašykite „viduje laiškas“. Tik nesikiškite po apatine dėže, gali prasmegti. Kartais klientai prideda sąskaitas ar korteles – tinka. Jei laiške pinigai – didelė klaida. Pinigai siuntiniuose draudžiami, jei dingsta – niekas nekompensuos. Rašykite laiškus, bet be svarų sterlingų viduj. Bent jau ne daugiau dvidešimt, juokauju, nesiųskit nieko.

Pristatymas Anglijoje ir keblūs galai

Kas jei pristatymo dieną Londone lis lietus kaip iš kibiro?

Lietus ten – ne naujiena. Mes turime tentus, bet krova iš mašinos į butą vyksta per atvirą erdvę. Jei lauki durų atidarymo arba kelti liftu – daiktai gali šlapti. Aš dengiu plėvele arba nešu po striuke. Buvo Hove: lyjo horizontaliai, o klientė be prieangio. Kojomis suplukome, bet dėžės atlaikė – buvo gerai suvyniotos. Tai jei žinai, kad ten dažnai lyja, naudok daugiau plėvelės. Anglijos oras yra kaip blogas pažįstamas – nuolat apsilanko be kvietimo.

Ką daryti jei gavėjas Anglijoje neatidaro durų?

Bandome skambinti, paliekame žinutes. Jei sutartu laiku nieko, o tai buvo pirma klaida – deramės su kaimynais arba paliekam pranešimą. Nemėgstu grįžti antrą kartą, nes degalai kainuoja, o diena tęsiasi. Kartais gavėjas pamiršo, pamaišė dienas, kartais „mieka kaip klumpė“ po nakties. Jei žinai, kad jis dirba pamaininį – pasakyk iš anksto. Galiu pristatyti vakare arba derėtis dėl kito adreso. Durų iki durų paslauga veikia tik kai duris kažkas atidaro. Šiaip logiška.

Ar mano butas penktame aukšte Londone – jie neš iki buto, ar tik iki laiptinės?

Ūkiškai – iki durų, bet ne iki svetainės gilumos jei be lifto ir sofa nepralenda. Durų iki durų reiškia, kad atnešame iki buto ar namo įėjimo. Jei reikia kopti laiptais su šaldytuvu – jau papildomas derinimas. Buvo Islington: mažos durys, aukštai laiptai, senovinis liftas, kuris tilpo dviem dėžėm. Vežėjai nešė antrą aukštą rankomis. Klientas galvojo, kad įnešime į virtuvę. Ne, tai buto vidus. Aiškinomės kieme, laikas bėgo, bet susitarėm.

Ar gausiu SMS, kai siunta bus netoli?

Priklauso nuo operatoriaus. Stengiamės pranešti, bet tarptautiniai reisai – ne vietinis Bolt. Kartais ryšys stringa, kartais vairuotojas pamiršta įkrauti telefoną. Siūlau patiems rašyti kas porą dienų – nebusiu įžeistas, nesakau kad nepasitiki, bet gyvenimas. Buvęs atvejis: vairuotojas paliko telefoną Lenkijos kavinėje, tris dienas siunta ‘dingo’ komunikaciškai, nors važiavo toliau. Tai taip, žinutes siunčiam, bet nepasikliaukit vien jomis kaip gyvybės ratu. Geriau turėti vairuotojo numerį atsarginį.

Ar reikia angliškai rašyti adresą ar tinka lietuviškai?

Angliškai, be abejo. Ir su teisingu pašto kodu – jis ten šventas. Būna, klientas rašo „Londonas, gatvė prie parko“ – aš žiūriu į jį ilgai. Adresą geriausia rašyti ant atsparaus lipduko, ne markeriu, nes lietus nuplaša rašalą. Du adresai – ant šono ir viršuje, aiškiai. Ir telefono numeris gavėjo. Anglijoje jei neaišku kur – skambina. Jeigu neatsiliepi – grįžta į sandėlį. O ten saugojimo mokesčiai kandžiojasi kaip piktas šuo prie tvoros.

Ką jei siunta pasiekia gavėją sulamdyta – kam šaukti?

Pirmiausia – fiksuok viską. Nuotraukos atidarant. Jei išorė pažeista – aišku, kaltas paketas ar krova (nors kartais ir vairuotojai padaro klaidų, neneigsiu). Bet jei viduje sudaužyti, o dėžė sveika – pats supakavai per silpnai. Kartais vežėjas kaltas dėl staigių stabdymų, bet ne dėl to, kad neišnaudojai burbulinės plėvelės. Buvęs atvejis su veidrodžiu – viena klientė suvyniojo į antklodę, viskas sveika. Kitas metė į dėžę su drabužiais – trupiniai. Skambink paslaugai, bet žinok ribas. Ne viskas yra transporto kaltė, tikrai ne.

Ar galima apmokėti gavėjui Anglijoje, ar tik siuntėjui Lietuvoje?

Techniškai galima abejais būdais, bet aš mieliau paimu iš siuntėjo. Gavėjai Anglijoje kartais „pamiršta“ sumokėti arba prašo atidėti. Buvo Leedse – pristačiau, o jis sako „sesuo žadėjo, aš neturiu grynųjų“. Valanda diskusijų, vėlavau. Dabar jei moka gavėjas – pavedimas iš anksto arba grynieji prieš atplėšiant juostą. Skamba griežtai? Taip. Bet vairuotojai nėra bankomatai ir ne visi turi Anglijos sąskaitas. Aš ir pats ne viską ten turiu, tiesą sakant.

Kokia didžiausia klaida, kurią žmonės daro siųsdami daiktus į Angliją?

Manytis, kad tai kaip siųsti SMS. Žmonės pamiršta muitus, supakuoja ant skyriaus – ir stebisi. Dar baisiau – neišsiaiškinti, ar gavėjas nori daikto. Buvęs atvejis: moteris iš Kėdainių siuntė sofą į Kroidoną. Surado pigų vežėją durų iki durų. O sesuo studijoje apsijuokė – nereikėjo sofos. Teko mesti į sąvartyną už šimtą svarų. Komunikacija, žmonės. Tai svarbiau nei lipnios juostos spalva. Paklausk prieš siųsdamas, net jei tai staigmena. Staigmenos logistikoj retai baigiasi laimingai.

Siuntinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų nėraketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo ir protingų lūkesčių. Nepasikliaukite vien skelbimais, kur viskas skamba saldžiai – klauskite, tikrinkite ir pakuokite taip, lyg patys vežtumėte per Atlantą. Jei ką – rašykit, skambinkit. Aš čia ne tam, kad parduociau orą, o kad daiktai saugiai pasiektų britiškas duris. Sėkmės kraustantis ir nenervinkite save bereikalingai.