Patarimai saugaus gabenimo į Jungtinę Karalystę procesui: kaip išvengti bėdų po „Brexit“?

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – keliai į Angliją niekada nebūna lygūs. Vieną dieną pervežiate tuščias kėbulus ir viskas vyksta kaip pačiam, kitą dieną sulaikome pasienio uoste dėl vienos trūkstamos dešimtuko skaičiaus dokumente. Svarbiausia suprasti, kad saugus gabenimas į Jungtinę Karalystę nebesąlygojau tik tai, kad kroviniui nenukrito ant kojų. Dabar tai visiškas biurokratinis ritulys, kurį reikia praeiti be klaidų. Štai jums mano, gan netvarkingas, bet labai tikrus dalykus atspindintis, žinynas, kaip tai padaryti taip, kad prekės pasiektų adresatą, o opos neaugtų.

Dokumentai ir biurokratinė painava (pagrindas viskam)

Ar tikrai reikalingas tas EORI numeris?

Be abejo, jeigu planuojate ką nors gabenti į Jungtinę Karalystę, EORI numeris yra privalomas. Be jo jūsų siunta tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos arba bus sulaikyta britų pusėje. Tai kaip asmens kodas – jis identifikuoja jūsų įmonę muitinės sistemoje. Užtruukite valandą ir užsiregistruokite, kitaip vėliau teks mokėti brangius brokerius už išgelbėjimą iš situacijos, kai sunkvežimis stovi vietoje ir laikas bėga.

Kas dėl to Export Accompanying Document (EX-1)?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės išvyko iš ES ir įėjo į JK, taigi taikoma 0 proc. PVM importo mokesčio tarifas (jei turite tokią nuostatą). Be EX-1, britų klientas gali būti priverstas sumokėti PVM už visą siuntą, o tada jūsų verslo santykiai gali baigtis greičiau nei pradėjote. Geriau užtikrinti, kad šis lapelis būtų užpildytas dar prieš išvykstant, o ne taisyti klaidas jau esant Anglijoje.

Ar komercinės sąskaitos faktūros pakanka?

Ne, tik sąskaitos faktūros nėra pakankamos, jos turi būti pildytos ypatingai tiksliai. Ten turi būti nurodytos ne tik prekės, bet ir jų svoris, tinkamos prekių kodai (HS kodai), kainos ir kilmės šalis. Pastebiu, kad dažnai klientai rašo „buitinė technika“ – tai nieko nepasako muitinei. Reikia konkrečios informacijos, kitaip kilo problema su saugaus gabenimo į Jungtinę Karalystę procesu prasideda dar pirmame punkte.

Ką daryti, jeigu neturiu savo muitinės brokerio Anglijoje?

Tada turite problemą, nes britų muitinė neleidžia tiesiogiai „privažiuoti ir iškrauti“ be importo deklaracijos. Geriausia susitarti su vietiniu brokeriu iš anksto arba pasinaudoti tarpininko paslaugomis Lietuvoje, kurie turi partnerius ten. Nenustokit su tuo vairuotojui lauke, kai jis jau pavargęs ir nori namo.

Ar galiu vairuotojui duoti spaudinius pasirašyti uoste?

Galima, bet tai rizikuota. Jeigu vairuotojas pameta dokumentą arba įrašys klaidą, spręsite problemas savaitėmis. Tiesa, kai kurios didelės transporto kompanijos turi savo sistemas, kur tai vyksta elektroniniu būdu, bet mažesnėms firmoms popierinis variantas vis dar košmara. Asmeniškai visada patariu tai daryti biure, o ne kelyje.

Kas vyksta su tuo IPAFFS registravimu (maisto produktams)?

O taip, jeigu vežate maisto produktus gyvūnų kilmės, be IPAFFS sistemos registravimo niekur neprašysite. Tai naujovė po „Brexit“, kuri sugriauna daugelį nervų. Ten reikia pranešti apie siuntą dar prieš atvykstant, kitaip sugaišite laukdami patvirtinimo. Vieną kartą matiau, kaip vairuotojas laukė 12 valandų tik dėl to, kad buvo užmirštas vienas kodas.

Ar reikia mokėti PVM importuojant prekes?

Jei esat užsiregistravęs Anglijoje PVM mokėtoju, tai galite taikyti 0 proc. tarifą (atvirkštinis apmokestinimas). Jei ne, teks mokėti 20 proc. (arba kitą kurą) tiesioginę importo PVM sumą, kuri gali smarkiai sužlugti biudžetą. Reikia tai apskaičiuoti iš anksto, kad nustumtumėte savo maržą.

Kas tas „Customs Clearance“ ir kiek tai laiko trunka?

Tai tiesiog muitinės išvalymas – procesas, kai muitininkas patikrina dokumentus ir leidžia prekėms įeiti į šalį. Gali trukti 10 minučių, o gali ir dvi dienas, jeigu sistemos užstrigs arba bus rasta klaida. Nėra jokios garantijos, todėl visada planuokite laiko atsargą, ypač jei vežate dalykus, kurie turi atitikti standartus.

Kodėl mano siunta buvo pažymėta kaip „raudona“?

„Raudona“ reiškia, kad siunta buvo atrinkta papildomai patikrai. Tai gali būti atsitiktinumas, o gali būti ir dėl to, kad deklaracijose buvo klaidų arba prekė atrodo įtartai. Nesijaudinkite iš karto, bet pasiruošite tai, kad gali tekti parodyti krovinių turinį.

Pakavimas ir fizinis saugumas (kaip kad nebeiškritų)

Kaip tinkamai užfiksuoti prekes ant paletės?

Nenaudokite senos, plyšiančios juostos, tikėdamiesi, kad „kažkaip išsivers“. Užfiksuokite kiekvieną dėžę, o viršų apvyniokite „vandeniui atsparia“ plėvele, ypač jeigu keliaujate žiemos metu. Vienas mano klientas taip taupojo ant juostos, kad vėliau jo keramika atvyko trupinėmis – nereikia to daryti.

Ar verta investuoti į termo plėves?

Jeigu gabenate vaistus, maistą ar netgi kai kuriuos cheminius produktus, tikrai verta. Anglijoje oras gali būti drėgnas, o sandėliuose ne visada laikoma normali temperatūra. Termo plėvė kainuoja keliasdešimt eurų, bet gali išgelbėti tūkstančius.

Ką daryti, jeigu prekės nebetelpa į kėbulą?

Nespauskite jų jėga. Jeigu užkraunate per daug, rizikuojate ne tik, kad prekės suges, bet ir kad kėbulo durys neužsidarys arba bus pažeistas sunkvežimio pakaba. Geriau padaryti dvi reises nei vieną „pripiltą“ ir pavojingą. Tai vienas iš svarbiausių patarimai saugaus gabenimo į Jungtinę Karalystę procesui, kurį dažnai ignoruojama.

Ar reikia rėmų (kraunamųjų grandžių)?

Jei vežate ne standartinius krovinius (pvz., ilgas medieną, vamzdžius), rėmų būtinumas yra gyvybiškas. Be jų, stabdant krovinių masė juda į priekį ir gali tiesiog pramušti vairuotojo kabą arba išlaužti kėbulo sienas. Nekantriai laukiant, kai kas pamiršta uždėti atramas, bet rezultatai būna tragediški.

Kaip elgtis su brangia technika?

Ji turi būti ne tik užpakuota, bet ir tvirtai pritvirtinta prie paletės arba grindų. Naudokite užraktus, o ne tik plastikines juostas. Prieš metus matiau, kaip brangūs serverių spintos nukrito, nes vairuotojas staigiai stabdė, o jie buvo ant „ratukų“ neprifikuoti.

Ar galiu vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet turi būti visi dokumentai ir ženklai. Anglijoja labai griežtai tikrina ADR krovinius, ypač po to kai buvo incidentų uoste. Jeigu neturite patirties, geriau patikėti tai specialistams, o ne bandyti „sliaužioti“ pro muitinę be deklaracijos.

Kas dėl krovinių draudimo?

Draudimas yra būtinas, bet perskaitykite sąlygas. Daugelis standartinių draudimų nedengia netinkamo pakavimo klaidų. Jeigu krovinią sugadins jūsų blogai užpakuota dėžė, draudikas nieko nevmokės. Tai reali praktika, ne tik tekstas sutartyje.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus?

Galima, bet tai turi būti aiškiai deklaruota kaip „nekomercinė siunta“. Jeigu bandysite vežti 50 televizorių ir sakyti, kad tai dovana seseriai, jums neįleis. Muitinės sistemos moka atskirti privatų importą nuo verslo.

Kaip užtikrinti, kad krovinius niekas nepavogs?

Naudokite plombas. Kiekviena kėbulo durys turi būti užplombuota, o numeris įrašytas į vairuotojo dokumentus. Jeigu atvykstate su kita plomba, nei buvo išvyksta, prasideda tyčios paieškos. Tai senas, bet veiksmingas metodas apsisaugoti.

Ką daryti, jeigu dėžės drėgno?

Naudokite džioviniklius (silikagelio paketus), ypač jeigu prekės yra metalinės arba gali pajuodinti. Dėl kontrasto temperatūrų viduje kėbulo susidaro kondensatas, kuras gali sugadinti net ir gerai užpakuotas dėžes.

Kelias, muitinės ir realios problemos ant kelio

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Londono?

Teoriškai tai apie 30-40 valandų vairavimo, tačiau realiai su pertraukomis ir uosto laukimu gali užtrukti iki 4-5 dienų. Kalais uostas (Calais) arba Doveris gali būti užstrigę valandomis, ypač atostogų metu arba kai yra „Operation Stack“. Niekada nesakykite klientui „rytoj bus“, jeigu tikrai nesate tikri.

Kas tas „Kent Access Permit“?

Tai leidimas važiuoti į Kento grafystę (kur yra Doveris). Be jo, jeigu vairuotojas bandys važiuoti ten be deklaracijos, gausi didelę baudą. Tai dabar būtina sąlyga kiekvienam sunkvežimiui, gabenančiam krovinius į Jungtinę Karalystę, todėl neapsilikite ant paskutiniojo.

Ar vairuotojai dabar turi turėti pasus?

Taip, be paso jų neįleis net į keltą. Vairuotojo pažymėjimas arba lietuviškas ID kortelės nebegalioti (nors anksčiau buvo puikiai). Brexit viską pakeitė – dabar jie yra „trečiosios šalies“ piliečiai jų akimis.

Kas vyksta, jeigu vairuotojas susirga Anglijoje?

Tai košmaras. Reikia skubiai kvieti greitąją pagalbą, o tada organizuoti, kaip jį grąžinti atgal arba kaip pakeisti vairuotoją. Dėl COVID buvo daug istorijų, kai vairuotojai negalėjo išvažiuoti savaitėmis. Dabar paprasčiau, bet vis tiek būkite pasiruošę, kad tai kainuos.

Ar sunkvežimiai gali važiuoti savaitgaliais?

Anglijoje yra apribojimai kai kuriose vietose, bet bendrai tarptautiniai reisai galimi. Tačiau jeigu reikia įvežti prekes į Londono centrą (ULEZ zona arba naktinis režimas), reikia griežtai laikytis grafiko. Geriau planuoti atvykti darbo laiku.

Ką daryti, jeigu kelyne sugenda sunkvežimis?

Skambinti pagalbai, bet žinokite, kad vietinės pagalbos paslaugos JK yra labai brangios. Jeigu neturit tarptautinio draudimo, kuris tai dengia, gali tekti mokėti šimtus svarų už vieną priekabos tempimą.

Ar galima vežti krovinius į Škotiją ar Šiaurės Airiją?

Į Škotiją – taip, tai tas pats kaip į Angliją, tik toliau važiuoti. Į Šiaurės Airiją – tai jau „Naujasis protokolas“ (Windsor Framework). Ten reikia skirtingų dokumentų, ir tai yra daug sudėtingiau. Jeigu ten reikia vežti, geriau pasikonsultuokite su specialistu, nes ten taisyklės keičiasi kaip orai.

Kas dėl „Green Lane“ ir „Red Lane“ uoste?

„Green Lane“ skirta tiems, kurie viską padarė teisingai – dokumentai tvarkingi, tikrinimas elektroninis. „Red Lane“ – tiems, kuriems trūksta duomenų arba jie keliauja su gyvūnais/maistu. Aišku, kiekvienas nori patekti į žaliąją juostą, kadangi ten laukimas minimalus.

O jeigu klientas nepaima kroviniuo laiku?

Tada jums teks mokėti laikinąją saugojimo kainą (demurrage). Angliški sandėliai nėra šykštūs – jie skaičiuoja kiekvieną valandą. Būtinai įrašykite į sutartį, kas atsitinka, jeigu pirkėjas neatsiranda nustatytu laiku.

Ar verta rinktis keltą ar tunelį?

Tunelis (Eurotunnel) dažniausiai greitesnis, nes traukiniai važiuoja kas 15-20 minučių. Keltas gali būti pigesnis, bet priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu skubate, imkite bilietus į tunelį, jeigu norite sutaupyti ir laiko nėra – keltas.

Kaip susisiekti su vairuotoju, jeigu jo nebelieja ryšio?

Daugelis vežėjų dabar turi GPS sekimą, tačiau telefoninis ryšys gali dingti tunelyje arba atokiose vietose. Kantrumas – čia pagrindinis žodis. Nedarykite panikos, jeigu jis neatsiliepia 30 minučių.

Ką daryti, jeigu muitinė reikalauja papildomų dokumentų, kai vairuotojas jau uoste?

Reikia skubiai juos parengti ir nusiųsti elektroniniu būdu. Tai kainuoja papildomai („out of hours“ mokestis), bet kitoks variantas neegzistuoja. Vienas mano klientas taip prarado 500 eurų tik dėl to, kad neatsiliepė į el. paštą.

Išvada

Na, ir tiek mano „chaotiški“ patarimai saugaus gabenimo į Jungtinę Karalystę procesui. Svarbiausia yra suprasti, kad po „Brexit“ niekas nebevyksta taip paprastai, kaip anksčiau – reikia kantrybės, gerų partnerių ir tiksliai užpildytų dokumentų. Nekantriai laukiant visada klystame, tad geriau pasidarykite algoritmą ir laikykitės jo. Sėkmės kelyje ir tegul jūsų prekės visada atvyksta saugios bei laiku. O jeigu kas nors nueina ne taip – nedžiuginkitės, tai tik dar viena istorija iš vairuotojo gyvenimo.