Vežame krovinius į Angliją saugiai ir itin greitai

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau gal dvidešimt trejus metus, jei gerai suskaičiavau – gal net ketverius daugiau. Per tą laiką mačiau visko: buvo žmonių, kurie atidavė du lagaminus, ir tokių, kurių namus teko krauti tris dienas iš eilės. Krovinių pervežimas į Angliją, tiesą pasakius, prieš dvidešimt metų rodėsi paprastesnis. Dabar, ypač po Brexit, pasienyje kartais net aš pasimetu. Bet esmė viena – jei žinai, kas tavęs laukia, kraustymasis tampa eiline logistikos užduotimi, o ne vilkinimu niekur.

Ko žmonės dažniausiai klausia dar prieš pradedant

Kiek kainuoja krovinių pervežimas į Angliją, jei turiu tik sofą, šaldytuvą ir kelias dėžes knygų?

Žiūrėk, kaina priklauso nuo kubatūros. Toks komplektas iš Vilniaus į Londoną realiai kainuoja 450–600 eurų, jei važiuoja daliniu kroviniu. Jei fūroje dar lieka vietos, galima ir pigiau. Bet jei skambini penktadienį ir nori važiuoti pirmadienį – kaina šokteli. Yra toks dalykas kaip skubos mokestis. Kiti klausia, kodėl vieni pervežėjai ima du šimtus eurų. Paprastai ten prisideda paslėpti mokesčiai, arba daiktai mėnesius guli sandėlyje. Nepasikliovėk vien kaina.

Ar tikrai privalau viską supakuoti į profesionalias dėžes, ar galiu tiesiog padėti lagaminus?

Ne, nereikia visko grūsti į dėžes, bet paskui nepyk, jei kelnės atrodys kaip šluostės. Mačiau žmonių, kurie pripildo šiukšlių maišų ir stebisi, kodėl lempos dūžta. Kartonas yra tam ir sukurtas. Jei lagamine tvarkingai sudėta – dėk, bet pažymėk. (Pataisyk – geriau sakyk „stiklas“, bet aš suprantu, ką turi galvoje). Pernai vienas vyrukas supakavo lėkštes į kuprinę. Anglijoje gavosi modernus meno kūrinys. Geriau jau dėžė.

Kiek laiko prieš išvažiavimą reikia mane užsirašyti pas jus?

Geriau prieš dvi–tris savaites, nors kartais ir per savaitę surandame vietą. Ypač rugsėjį – studentai kraustosi, fūros prikraunamos per dieną. Kartą paskambino iš Kauno trečiadienio vakarą, o išvažiuoti reikėjo sekmadienį. Suradome, bet tai buvo stebuklas. Jei turi konkrečias datas, nevilkinėk. Ankstyvas užsakymas leidžia protingai sudėlioti maršrutus. Tuomet mokai mažiau, o mes nekraunamės trijų klientų į vieną vakarą. Visi laimingi.

Kai atvažiuoja mašina – kas tada?

Kas jei aš gyvenu be lifto septintame aukšte, o jūs to nežinojote?

Tada vyrai pakelia, bet prisipažinsiu – aš ne kartą palikdavau antrąją dėžę penktame aukšte, nes kojos neatlaikydavo. Tai buvo seniai, Varėnoje. Kai žinome apie laiptus iš anksto, skaičiuojame laiką ir žmonių skaičių. Kai pamatome tik atvažiavę – stringame. Kai kurios įmonės tada ima grynais ir kainą kelia antroje vietoje. Mes elgiamės kitaip, bet laiptai kainuoja daugiau nei liftas. Septintas aukštas be lifto yra maždaug devynių šimtų kalorijų vertas darbas.

Ar jūs patys sudėsite daiktus į fūrą, ar man reikės tempti kartu?

Mes sudėliojame, bet jei nori padėti – prašom. Vyrukai matuoja erdves akimis ir žino, kur įsitempti dėžę, kad nekristų. Kartais klientas nori pats sukrauti, nes bijo, kad nesužeisime senelės komodos. Suprantu. Mes stebime ir patariame. Tik nereikia manyti, kad mes Supermenai. Jei pianinas – reikia kranų. Fūroje viskas turi gulėti tvirtai, nes kitaip kelyje į Angliją bumtels ir tavo sofa atsidurs ant mano reklamos. Nieko gero.

Ar mano daiktai važiuos vieni, ar fūroje bus ir kitų žmonių baldų?

Dažniausiai važiuoja su kitais. Pilna fūra kainuoja daugiau nei atostogos Maldyvuose. Tavo sofa gali keliauti greta kažkieno stalų iš Rygos. Mes viską atskiriame barjerais ir laikome diržais. Kiekvienas daiktas turi numerį. Tikrai nenuklys. Kartais važiuojant per Olandiją paimame dar vieną siuntinį, jei maršrutas leidžia. Tada tavo daiktai persėda į priekinę dalį. Nieko baisaus, viskas kontroliuojama. Tiktai neskaičiok kilometrų kas valandą.

Kas dedasi kelyje – žemėlapiai, pasieniai ir kiti malonumai

Ar galite tiksliai pasakyti, kurią dieną mano daiktai bus Londone?

Pasakysiu sąžiningai: jei išvažiuojame antradienio vakarą, ketvirtadienį rytą jaučiame Prancūzijos vėją, o penktadienį – jau Londone. Bet visada yra betas. Gali vėluoti laivas, pasienis arba vairuotojas privalo pailsėti. Teko turėti klientą, kuris rašė kas valandą. Suprantu jaudulį, bet jei kas nors žada „rytoj lygiai dvylikai“ – jis meluoja arba turi laiko mašiną. Realiai nurodome dieną ir langą keturioms–šešioms valandoms. Daugiau tikslumo nebūna.

Kas bus, jei Anglijos pasienio pareigūnai nusprendžia atidaryti fūrą?

Sustojame ir laukiame. Po Brexit viskas pasikeitė – pasienis tapo kur kas atidesnis. Kartais patikrina dokumentus per langą, kartais liepia atidaryti galines duris. Jei vežame dviračius, gali paklausti, ar jie parduoti. Turiu būti sąžiningas – ne visada iš karto žinau, kokios konkrečios formos pareigūnai pareikalaus šį kartą. Vairuotojas turi CMR ir sąrašus, bet buvę, kad paprašė ko nors netikėto. Tada skambina į biurą. Jei pats ruoši sąrašą – rašyk teisingai. O augalų jokiu būdu nevežk. Konfiskuoja ir baudžia be sentimentų.

Kiek realiai trunka kelias nuo Kauno iki Londono?

Fiziškai apie dvidešimt šešias valandas sėdint prie vairo. Bet. Vairuotojas privalo miegoti. Pridedi kuro stotelę, pasienį, eilę laive. Gaunasi dvi–trys dienos. Kartais bandome apylanką per Liuksemburgą, jei Briuselis užkimštas, bet ten dyzelis brangesnis. Pirmą dieną įveikiame Vokietiją, antrą – kirtimas į Prancūziją, trečią – rytas laive ir judame į Londoną. Kartą vėlavome keturias dienas dėl audros. Toks jau darbas. Ne viskas priklauso nuo mūsų norų, nors norėtume kitaip.

Popieriai, pinigai ir kiti nemalonumai

Ar man reikia kažkokių dokumentų, ar jūs viską sutvarkote patys?

Tau reikia paso kopijos ir daiktų sąrašo. Mes rašome CMR, tvarkome licencijas. Kartais klientai galvoja, kad pakanka pasakyti „ten, žinai, ten“ ir nieko rašyti. Ne. Nors aš irgi kartais tingiu pildyti popierius. Po Brexit į Angliją važiuoti tapo biurokratiškiau. Asmeniniams daiktams EORI nereikia, bet sąrašas privalomas. Jei verslo prekės – reikia daugiau. Be sąrašo fūra gali sustoti ne tik pasienyje – gali grįžti atgal. Tada visi pralaimi.

Ar verta daryti papildomą daiktų draudimą?

Mūsų CMR draudimas dengia pagrindinę atsakomybę, bet ne visą daikto vertę. Jei vežame du tūkstančius eurų kainuojantį pianiną – aš rekomenduočiau stiprinti draudimą. Prieš keletą metų vienoje labai „patikimoje“ įmonėje suplyšo tentas. Pamatėme, kad kai kurie taupo čia. Mes siūlome papildomą paslaugą, bet neprimename. Jei atsisakai – pasirašai, kad supranti riziką. Aš pats savo daiktus drausčiau. Verčiau permokėti keturiasdešimt eurų nei verkti vėliau, kai reikia mokėti remontui iš savo kišenės.

Kodėl kiti pervežėjai į Angliją siūlo kainą dvigubai mažesnę nei jūs?

Atsakysiu tiesiai. Arba jie nemoka mokesčių, arba vairuotojai neatostogauja, arba tavo daiktai guli mėnesius sandėlyje, kol susirenka pilnas konteineris. Kartais visi trys variantai vienu metu. Mačiau skelbimus „Vilnius–Londonas nuo 99 eurų“. Už tokią sumą nuvažiuosi pats su lagaminu. Kaina susideda iš degalų, mokesčių, algos, draudimo ir laivo bilieto. Jei kažkas ima tris šimtus viskam – kažkas išbraukta iš sąrašo. Dažniausiai tai sąžiningumas arba saugumas. Mūsų kaina nėra mažiausia ir aš dėl to nesiverčiu per galvą. Geriau ramiau.

Kas jei pasverus paaiškėja, kad daiktai daug sunkesni nei nurodžiau telefonu?

Jei skirtumas mažas – porą dešimčių kilogramų – dažnai numojame ranka. O jei sakei šimtą, o išėjo šeši šimtai – perskaičiuojame. Fūroje turi teisingai paskirstyti svorį. Buvo atvejis Alytuje – klientas pamiršo knygų spintą pilnutėlę filosofijos. Daiktai buvo daug sunkesnis nei sakė, o knygos tikrai rimtos. Radome sprendimą, bet primokėjo už papildomą degalų sąnaudą. Nuo tada prašome sąrašo iš anksto. Nebūk tas žmogus, kuris slepia enciklopedijas. Sąžiningumas atsiperka pigiau.

Ar mokame iškart visą sumą, ar galima atsiskaityti vėliau?

Standartiškai – trisdešimt procentų prieš, likutis pristatymo dieną arba prieš jį. Mes pervežame daiktus per pusę žemyno, tad irgi norime garantijų. Buvę, kad Londone klientas atsisakė mokėti, nes sofos kojelė kiek pasikreipusi. O ji tokia ir buvo. Dėl to darome nuotraukas prieš pakrovimą. Paskutinis mokėjimas prieš iškrovimą. Yra buvę apgavysčių, kai žmonės sumoka viską prieš ir niekas neatvažiuoja. Mūsų sistema apsaugo abu – tave nuo sukčių, mus nuo nemokių klientų. Teisinga.

Įvairūs – apie baldus, augalus ir Londono siurprizus

O jei mano sofa netelpa pro naujojo būvo duris Londone?

Tada lipti pro langą. Rimtai – kai kuriuose senesniuose Londono namuose laiptai tokie vingiuoti, kad mačiau, kaip sofos keliauja į dvyliktą aukštą per balkoną. Turime partnerių su kranu, bet tai kainuoja papildomai. Jei žinai, kad durys siauros – pasakyk anksti. Atsiunčiame žmogų įvertinti. Arba pats pamatuok. Kartais pigiau parduoti sofą Lietuvoje ir Londone nusipirkti naują nei mokėti aštuonis šimtus svarų už kraną. Londonas ne Lietuva – ten kranas kartais kainuoja daugiau nei pats baldas.

Ar galima pervežti vieną mažą dėžę be viso buto?

Galima. Tai dalinis krovinys. Tavo dėžė važiuos šalia kitų siuntų. Vienas lagaminas mamai į Londoną kainuoja apie aštuoniasdešimt–šimtą dvidešimt eurų. Jei nori pigiau – yra paštomatai. Bet jei daiktas brangus – geriau patikėk pervežimo specialistams. Oro uoste lagaminai irgi dūžta. Mūsų fūroje daiktas tvirtai pritvirtintas ir stebimas. Aš pats mačiau, kaip pašto centre paleistas butas važiuoja liftu – ten visko pasitaiko. Fūra yra fūra. Ramiau.

Ką daryti, jei dar neturiu buto ir daiktai turi kurį laiką stovėti sandėlyje?

Turime sandėlius Londone, Birmingame. Savaitė dažnai įskaičiuota į kainą, jei žinojome iš anksto. Ilgiau – mokama. Saugoma nuo drėgmės, bet jei pianinas stovi mėnesį... na, temperatūros kaitos bijo net ir gerai supakuoti daiktai. Esu turėjęs klientą, kuris paliko mėnesiui, paskui piktinosi ant dulkių. Dulkių valymas nėra mūsų paslauga, atleisk. Geriau kuo greičiau pasiimk. Nepalik daiktų pamirštų kaip senas pašto siuntinys. Anglijos drėgmė nemiega.

Ar galima kartu vežti augalus, vyno kolekciją ar gyvūną?

Gyvūnas – ne, tam yra specializuotos tarnybos. Vyną – galima, bet didelis kiekis kelia muito klausimų po Brexit. O augalai – jokiu būdu. Anglijos pasienis konfiskuoja ir baudžia. Net gražų fikusą. Kartą klientė labai prašė orchidėjos. Supratau, bet atsisakiau. Verkė. Verčiau ašaros nei tūkstantis svarų baudos. Vyną galiu patarti, kaip deklaruoti, bet pats nevežu daugiau nei porą butelių. Jei kolekcija didelė – reikia atskiro brokerio. Čia jau ne mano kiemas.

Ar galiu pats važiuoti fūroje kartu ir prižiūrėti krovinį?

Ne, negali. Fūroje vietos dvi – vairuotojui ir pagalbininkui. Keleivis be specialaus draudimo mums netinka. Be to, nėra kur tau padėti lagamino taip, kad nekristų. Karjeros pradžioje, prieš dvidešimt metų, kartais leisdavome, bet dabar taisyklės pasikeitusios. Gali gauti nuotraukas prieš uždarant duris ir sekti maršrutą telefone. Aš pats Londone kartais nueinu prie Temzės pasivaikščioti, kai vyrukai krauna. Ramiau nei kabėti ant veidrodžio. Tiesiog taip yra.

Ką daryti, jei negaliu būti Londone tuo metu, kai iškraunate?

Reikia žmogaus su raštišku įgaliojimu. Net jei tai tavo brolis. Fūros stovėjimas Londone kainuoja brangiai, vairuotojas negali laukti dieną. Kartą laukėme kliento nuo ryto iki vakaro. Jis pamiršo. Aš pats turėjau sėdėti ir deliotis. Baisiausias pirmadienis. Įgaliojimas gali būti nufotografuotas telefonu, bet geriau, kad ten būtų žmogus, kuris žino, ką pasiimti. Nes iškrovus ant šaligatvio atsakomybė tampa jo. O Londone policija greitai atkreipia dėmesį.

Ar man pačiam reikia išardyti baldus, ar jūs tai darysite?

Jei gali – išardyk. Mes turime įrankius, bet ardymas-traukimas užima brangų laiką. Kartą bandėme ardyti IKEA lovą kliento namuose. Praradome vieną varžtą. Nuvežėme į Londoną be jo. Klientas surado pakaitalą, bet buvo nemalonu. Dabar siūlome: arba tu ardi pats, arba mes – su sąlyga, kad turime visą komplektą. Skubant geriau jau mokestis už ardymą nei sugadinti baldai. Jei neturi rankų – mes turime. Tik laiko reikia daugiau.

Ar galima kartu pervežti ir automobilį, ir buto baldus?

Ne, ne vienoje fūroje. Automobilius vežame atskirai – autocisternomis arba atvirais vežimais. Baldų fūroje nėra vietos automobiliui ir tai neleidžia tvirtinimo taisyklės. Jei turi seną „moskvičių“ ir butą – darome du užsakymus. Kartais klausia dėl mopedo. Mopedą galima, jei be benzino ir sausas. Bet automobilis – ne. Yra partnerių, kurie tuo užsiima, bet tai kitokios licencijos. Mes daugiau nei dvidešimt metų vežame asmeninius daiktus. Ne transporto priemones.

O jei Londone prie naujojo namo nėra vietos fūrai?

Londonas... ten parkavimas yra atskira tragedija. Jei negalima sustoti prie pat durų, nešame iš gatvės. Kartais reikia savivaldybės leidimo. Mes pasirūpiname, jei žinome iš anksto. Jei ne – bauda gresia mums arba tau. Teko iškrauti Noting Hil, kur gatvė siauresnė nei mano optimizmas. Nešėme trisdešimt metrų. Tai irgi laikas. Jei žinai, kad kieme mažai vietos – pasakyk. Kai kurie klientai rezervuoja vietą iš anksto per administratorių. Protinga. Fūra nėra taksi.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią žmonės daro kraustydamiesi į Angliją?

Jie nepasako visko. Slepia aukštus, svorius, augalus. Antra – pasitiki per maža kaina. Trečia – galvoja, kad Anglija kaip Klaipėda, tik toliau. Tai ne Klaipėda. Didžiausia klaida – netikrinti licencijų. Mačiau, kaip žmonės sumokėjo „įmonei“, kuri buvo vienas vaikinas su pasenusia mikroautobusu. Savaitę suko ratus, kol prigriebė kitų klientų. Per dvidešimt ketverius metus mačiau genialių perkraustymų ir visiškų fiasko. Rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus tau atsako tiesiai į akis.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne automobilio nuoma. Reikia laiko, sąrašo ir žmonių, kurie nesimėto pažadais. Jei mąstai apie kraustymąsi – pasiimk sąrašą, pamatuok baldus ir paskambink. Nebūtinai mums, bet tiems, kurie atsako tiesiai, net kai atsakymas nemalonus. Dvidest ketveri metai šioje srityje išmokė vieno: pigiausias variantas dažnai būna brangiausias. Ramybė verta daugiau nei sutaupyti keli eurai.