Užtikrintas siuntinių pristatymo laikas į Angliją – ką reikia žinoti?

Per tuos dvidešimt dvejus metus, kiek teko rūpintis tarptautiniais perkraustymais, vienas klausimas kartojasi kaip mano mamos pamokymai apie palto užsėgimą – ar galima garantuoti, kad siuntinys Anglijoje bus būtent tą dieną. Aš visada atsakau – taip, bet su sąlygom. Užtikrintas siuntinių pristatymo laikas į Angliją nėra magija ar joks specialus mygtukas mūsų biure. Tai logistikos grandinė, kurioje vieną grandį gali supleškinti netinkamas popierius, o kitą – eilė ties Doveriu. Po Brexit viskas apsunkėjo. Dabar svarbiausia ne greitis, o taisyklingumas. Bet jei žinai kelias taisykles ir nesikabinėji prie pigiausių skelbimų, tikrai gali tikėtis, kad sofa ar svarbūs dokumentai atvyks tada, kai ir sutarta. Svarbu suprasti realybę, o ne tik reklaminius šūkius.

Kiek tai trunka realybėje

Kiek dienų trunka siuntinių pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Paprastai, jei viskas gyvena normaliai, per tris–penkias darbo dienas. Bet aš esu matęs, kad ir per dvi dienas į Londoną atkeliauja, ir per tris savaites stringa kažkur pasienyje. Viskas priklauso nuo to, koks transportas – tiesioginis mikroautobusas ar bendras krovinys. Jei renkiesi pigiausią variantą, dažnai tavo dėžė laukia, kol susidarys pilnas krovinys. Tai lapkritis, atsiprašau, lapkritis gali tapti tikru išbandymu, nes prieš Kalėdas visi meta siuntas. Realybė tokia: trys–penkios dienos yra norma, bet sutartyje visada turėtų būti ir išlyga apie nenumatytas aplinkybes. Aš tokių dalykų niekada nepamirštu įrašyti.

Ar tikrai egzistuoja užtikrintas siuntinių pristatymo laikas į Angliją, ar tai mitas?

Mitų apie garantijas pilna internete. Bet pats atsakymas – ne, tai ne mitas. Tiesiog nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Aš klientams visada sakau – garantuoju tik tą dieną, kurią kontroliuoju pats. Kai siuntinys atiduodamas muitinei Anglijoje, aš jau nebediktuoju sąlygų. Kartais ten pasikrauna savaitgalis, kartais – netikras patikrinimas. Buvo atvejis, kai klientas skambino įtūžęs, kad siunta nepraėjo per septyniasdešimt dvi valandas. Pažiūrim – dokumente šaukštelis vietoj šakutės. Muitininkai atidarė viską. Užtikrintas laikas egzistuoja, bet tik tada, kai dokumentai švarūs, o maršrutas – tiesus. Jei kas nors žada absoliutą be sąlygų – greičiausiai melagis.

Koks trumpiausias laikas, per kurį galima ką nors nusiųsti į Londoną?

Iš Skandinavijos mačiau per dvidešimt keturias valandas, iš Lietuvos – realiau trisdešimt šešias–keturiasdešimt aštuonias su express paslauga. Bet tai kainuoja. Turbūt kaip jauno žmogaus pirmas automobilis. Turi būti tiesioginis reisas, pakuotė paruošta iš vakaro, o muitinės deklaracija – be priekaištų. Vieną kartą vežėme medicininę įrangą tokiu greičiu – kainavo apie aštuonis šimtus eurų už nedidelę dėžę. Bet klientui reikėjo skubiai, tai vertėjo. Paprastam siuntiniui to nereikia. Jei kas nors jums žada pernešti per pusdienį – greičiausiai meluoja arba nežino, ką daro. Greitis turi savo kainą, ir ji retai būna graži.

Ar skiriasi terminas, jei siunčiu į Mančesterį, o ne į Londoną?

Techniškai taip, bet praktiškai – nežymiai. Į Londoną dažnai važiuoja tiesiogiai, o į Mančesterį gali daryti papildomą iškrovimą Birmingame. Tai prideda dieną. Bet didesnė problema – ne atstumas, o paskutiniai kilometrai iki gavėjo durų. Anglijoje viduje kartais laukia eilės vilkikams, ypač aplink Didįjį Londoną. Aš asmeniškai manau, kad skirtumas per mažas, kad dėl jo stresuotum. Tiesiog nepasiekiami regionai, kaip Škotijos Aukštumos ar Velso kaimai, kartais užtrunka ilgiau nei pati kelionė iš Vilniaus. Dėl to ne vežėjas kaltas, o geografija ir vietiniai keliai.

Brexit, dokumentai ir muitinė

Ar po Brexit siuntinių pristatymo laikas į Angliją labai pasikeitė?

Labai. Atsakymas – taip. Anksčiau siuntinys būdavo kaip vietinis ES pervežimas, o dabar – trečioji šalis. Reikia CN22, EORI, normalaus prekių aprašymo. Jei anksčiau per vieną dieną krovinys praeidavo, dabar gali užtrukti dvi–tris. Buvęs klientas kartą siuntė detalių komplektą be tinkamo kodo – muitinėje sėdėjo vienuolika dienų. Nekenčiu to pasakoti, bet taip buvo. Užtikrintas siuntinių pristatymo laikas dabar labiau priklauso nuo popierių nei nuo mašinos greičio. Tai faktas. Nori greitai – ruošk popierius tobulai. Arba samdyk brokerį, kuris tai padarys už tave, tik brokeriai irgi klysta.

Ar EORI numeris vis dar reikalingas siunčiant į UK?

Prikybinėms siuntoms – taip, be abejo. Asmeniniams daiktams kartais pakanka kito paaiškinimo, bet aš rekomenduočiau turėti visada. Nes jei muitinėje priklibs klausimai, o EORI nėra, sustoji vietoje. Beje, EORI turi būti ne tik siuntėjo, bet kartais ir gavėjo. O su tuo Anglijoje būna bėdų, nes ne visi privačiai asmenys jį turi. Aš tiksliai nežinau, ar asmeninėms dovanoms iki šimto trisdešimt penkių svarų sterlingų vis dar reikia – man rodos, kad riba keitėsi, bet geriau turėti, nei aiškintis po trijų savaičių vėlavimo. Dėl taisyklių pasimerkiau jau ne kartą ir vis dar mokausi.

Kas bus, jei prekių aprašyme klaida – siuntinys grįš atgal?

Nebūtinai grįš, bet tikrai nejudės į priekį. Muitininkai gali paprašyti papildomų dokumentų, o tai laikas. Kartais jie patys įvertina, kartais – atidaro ir tikrina. Turėjau situaciją, kai buvo parašyta „elektronika“, o viduje – radijo siųstuvas. Muitininkai išsigando. Sulaikė. Siuntėjas nervinosi. Gavėjas – irgi. Grąžinimas atgal kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pristatymas, o kartais – dar daugiau. Jei nori užtikrinto siuntinių pristatymo laiko, rašyk konkrečiai: ne „detalės“, o „nerūdijančio plieno varžtai, penkiasdešimt vienetų“. Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis.

Kas vyksta pakeliui

Kodėl mano siuntinys sėdi muitinėje jau savaitę?

Nes kažkas ten nepatiko. Arba trūksta popieriaus, arba eilė didelė, arba atsitiko patikrinimas. Kartais muitinė tiesiog užversta prieš šventes. Buvo atvejis, kai sausio mėnesį viskas strigo, nes Anglijos pusėje atnaujino kompiuterinę sistemą. Trys dienos niekas neveikė. Mes galutinai nežinojome, kas dedasi. Tiesiog laukėm. Klientas kasdien skambino. Aš suprantu – jis nervinasi. Bet aš nesu muitininkas. Kai siuntinys yra jų teritorijoje, aš tik skambinu ir klausiu. O jie kartais neatsako. Tokia realybė. Ne visada graži, bet tikra. Ir nuo mūsų nepriklauso.

Ar per Kalėdas visada vėluoja siuntos į Angliją?

Ne visada, bet tikimybė – kaip lietus Londone. Lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje visi meta siuntas vienu metu. Anglijos paštas ir privatūs centrai užveriami. Kartais vežėjai tiesiog nebeturi kur dėti. Buvęs kolega iš Varšuvos pasakojo, kad gruodį jų sandėlyje virš Aleksoto pradėjo kristi dėžės viena ant kitos. Nejuokauju. Tai jei skubi – siųk iki lapkričio dvidešimtos. Po to laikas tampa loterija. Užtikrintas pristatymo laikas Kalėdų savaitę yra beveik neįmanomas dalykas, neb tai pats vežiesi lėktuvu. O ir tada gali snigti Heathrow ir visi pasikeis.

Kai mašina stringa kelyje – ar tai mano problema ar vežėjo?

Techniškai vežėjo, bet jūs kenčiate. Pervežimų versle būna visko: avarijos, gedimai, slidus kelias vidury niekur. Aš matęs, kaip vilkikas apsivertė netoli Doverio uosto – visa siunta sugadinta. Tai ne kliento kaltė, bet jis neteko daiktų. Draudimas dengia finansiškai, bet laiko – nebeatgaivinsi. Geros įmonės turi atsarginius planus. Blogos – pradingsta savaitgalį. Jei siuntinys stringa dėl nenumatytų aplinkybių, aš tiesiog paskambinu klientui ir pasakau tiesą. Meluoti – blogiausias dalykas. Nors kartais tiesa skamba nekaip, bet kitos išeities nėra.

Ką daryti, jei kurjeris atvažiuoja, bet manęs nėra namie?

Anglijoje dažnai palieka dėžę pas kaimyną arba grąžina į depą. Jei tai buvo tiesioginis pervežimas iš Lietuvos, dažniausiai reikia suderinti iš anksto. Aš visada sakau klientams: nurodykite realų telefono numerį. Ne tą, kuris buvo prieš penkerius metus. Buvęs atvejis – klientas davė seną numerį, kurjeris sukosi po kiemą dvidešimt minučių, paskui išvažiavo. Siuntinys pargrįžo į mūsų partnerių bazę netoli Birmingamo. Papildomai kainavo devyniasdešimt svarų. Skaudu. Labai skaudu. Nes tai buvo visiškai nereikalinga klaida, kuri sugadino visą užtikrintą siuntinių pristatymo laiką į Angliją.

Pinigai, garantijos ir klastingos situacijos

Ar brangesnis vežimas garantuoja greitesnį pristatymą?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Kartais tiesiog moki už vardą. Buvęs atvejis: didelė tarptautinė įmonė paėmė keturis šimtus eurų už savaitgalio pristatymą, o mes su vietiniu vežėju padarėm tą patį už du šimtus dvidešimt. Ta didžioji įmonė turi gražų sekimo puslapį ir anglišką call centrą, bet fiziškai mašina važiuoja tuo pačiu keliu. Skirtumas – prioritetas. Brangesnė paslauga dažniausiai reiškia, kad tavo dėžė įkraunama pirmiau, o ne paskui. Bet jei muitinėje bėda – visi stovi. Ir brangūs, ir pigūs. Kartais permokama už iliuziją, kad esi svarbiau, nors iš tiesų vyksta tas pats.

Kiek kainuoja tikrai užtikrintas siuntinių pristatymo laikas?

Na, „užtikrintas“ dažnai kainuoja dvigubai. Jei standartinis siuntimas į Londoną kainuoja keturiasdešimt penkis–šešiasdešimt eurų už trisdešimt kilogramų, express su fiksuota data gali kainuoti šimtą dvidešimt–aštuoniasdešimt. Jei reikia atskiro mikroautobuso – nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų, priklausomai nuo kiekio. Aš tiksliai negaliu pasakyti už kiekvieną atvejį, čia gi reikia matuoti, bet maždaug taip. Jei kas nors žada garantiją už penkiolika eurų – tai arba melas, arba kažkas ne taip. Pas mus buvo toks pasiūlymas internete – dvylika eurų į Angliją per dvi dienas. Paskui paaiškėjo, kad jie rinko pinigus į orą. Tie žmonės dingo.

Ar verta mokėti už express paslaugą, jei skubu?

Verta, jei skubu. Nereikia, jei gali palaukti. Aš nesu pardavėjas, kuris bandys įbrukti brangesnę paslaugą. Jeigu siunčiate senelės servizą, kuris reikalingas po mėnesio – kam mokėti trigubai? Antra vertus, jei tai verslo dokumentai ar medicininės prekės – tada laikas lygu pinigai. Express paslauga dažnai reiškia, kad siuntinys važiuoja tiesiogiai, be persikrovimų. Tai sumažina riziką, kad jį kas nors pamirš, palaiko kažkurioje bazėje netoli Stokholmo, pavyzdžiui. Būna ir taip. Pats blogiausias jausmas – žinoti, kad tavo daiktas stovi sandėlyje, nes kažkas neatėjo į darbą kitoje šalyje.

Kas atsakingas, jei sudužta technika vežimo metu?

Draudimas. Bet jei siuntėjas supakavo kaip š... prastai, tada – pats siuntėjas. Aš matęs, kaip žmonės krauna televizorių į kartoninę dėžę be putplasčio ir paskui stebisi, kad ekranas trūkęs. Vežėjas atsako pagal CMR konvenciją, bet ten ribotos sumos. Daugiausia problema – įrodyti, kad tai buvo vežėjo kaltė, o ne pakuotės. Geros kompanijos fotografuoja krovimą. Blogos – nieko nedaro. Jei siunčiate ką nors vertingo į Angliją, nusipirkite normalų draudimą ir pakuokite taip, lyg dėžę mestų nuo laiptų. Nes taip ir bus kažkur pakeliui. Nepamirškite – kaina ne visada atperka riziką.

Kaip neišprašyti bėdos

Kokių klaidų daro žmonės, norėdami sutaupyti?

Renkasi neaiškius tarpininkus. Pamiršta pasą, EORI. Nurodo neteisingą svorį. Buvęs klientas bandė sutaupyti ant pakuotės – sudėjo viską į maišelius. O mūsų partneriai Anglijoje atsisakė priimti, nes maišeliai trūkinėjo. Tuomet dėl perkrovimo kainavo papildomai. Dar viena dažna klaida – meluoti apie turinį. „Ne, ten nėra alkoholio“ – o ten yra vyno butelis. Muitinėje išaiškėja. Konfiskacija. Bauda. Vėlavimas mėnesiui. Tada jau nebe užtikrintas siuntinių pristatymo laikas į Angliją, o tikras košmaras. Sutaupyti galima, bet ant popieriaus ar kelių valandų – ne ant saugumo ir svarbių daiktų.

Ar saugu siųsti per nežinomą įmonę, kuri žada per dvidešimt keturias valandas?

Ne. Aš sakau drąsiai – ne. Tokie žmonės dažnai renka siuntas, paskui perduoda kažkam kitam, o kas vyksta toliau – nebeaišku. Buvo atvejis prieš kelerius metus: grupė per Facebook rinko krovinius į Angliją po dvidešimt eurų. Paskui dėžės atsirado kažkur Lenkijos sandėlyje, o savininkas – dingęs. Pinigai – paskendę. Siuntos – neaišku kur. Greičiausias laikas ne visada reiškia saugiausią. Aš renkuosi stabilumą. Geriau keturios dienos ir ramybė, nei dvidešimt keturios valandos ir širdies virpėjimas. Ypač jei siunčiate šeimos daiktus, kurių nebeįsigysite. Nes žmonės skuba ir pamiršta protą.

Ką reiškia „durų iki durų“ – ar tikrai atveš iki buto?

Teoriškai – taip. Praktiškai – iki laiptinių durų Londone centre. Nes ten ne visada galima sustoti. Kartais vilkikui neleidžiama įvažiuoti į senamiesčio gatves. Tada skambina ir prašo ateiti pasitikti. Aš sakau klientams: jei gyvenate devintame aukšte be lifto – nesitikėkite, kad vairuotojas nuneš dėžę į viršų. Tai priklauso nuo sutarties. „Durų iki durų“ dažniausiai reiškia „iki įėjimo“. Visa kita – derinama atskirai ir mokama papildomai. Buvęs atvejis, kai klientas pyko, kad paliko prie garažo. O ten privažiavimas buvo toks, kad Mercedes Sprinteris paprasčiausiai netilpo. Fizika laimi visada.

Kodėl kai kurios įmonės išvis nepriima siuntinių į Angliją?

Nes tai dabar sudėtinga. Po Brexit daug mažesnių vežėjų paprasčiausiai išėjo iš šio maršruto. Nesusitvarko su muitais, bijo baudų, nežino taisyklių. Aš pats mačiau, kaip du bendražygiai metė šį verslą būtent dėl to. Klientai skundžiasi, o jie nebegali paaiškinti, kodėl siuntinys stringa. Tai brangu ir nervina. Todėl dabar rinkoje liko tie, kas turi resursų mokėti muitų brokeriams. Jei kokia įmonė sako „mes dabar laikinai nevežam į UK“ – neskubėkite jų keikti. Jie galbūt tiesiog nenori jūsų apgauti. Tai pagarbos ženklas, nors ir nejauku girdėti atsisakymą.

Praktiniai patarimai prieš siunčiant

Kokia pakuotė labiausiai tinka siuntiniams į Angliją?

Dvigubos kartoninės dėžės, putplastis, lipni juosta. Ne maišeliai, ne seni bananų dėžės iš daržo. Aš žmonėms sakau: pakuok taip, lyg siuntinys keliaus į kitą planetą. Nes kelionėje bus sutrenkiama, sluoksniuojama, kartais ir pametama. Turėjau klientą, kuris siuntė statybinius įrankius – sudėjo į originalų kartoną, bet be papildomo sluoksnio. Mūsų partneriai pasakė: „atėjo trupinys“. Nepasakosiu, kas buvo viduje, bet tai buvo brangu. Gera pakuotė kainuoja dešimt–penkiolika eurų, bet saugo šimtus. Tai maža kaina ramybei, jei nenori, kad tavo daiktai taptų dulkėmis Londone.

Ar reikia ką nors specialaus žymėti ant dėžės?

Taip. Aiškiai nurodykite gavėjo adresą, telefoną ir tai, kas viduje. Nereikia rašyti „brangi elektronika, prašau nešti atsargiai“, nes tai kviečia vagišius. Bet reikia turinio aprašymo, jei pravers patikrinimui. Aš siūlau nurodyti kryptį – „UK“, „Fragile“ jei trapi. Kartais ant dėžės priklijuojame specialius lipdukus su barcode. Jei siunčiate patys, nepamirškite gavėjo pašto kodo. Anglijoje pašto kodas – tai pusė adreso. Be jo kurjeris gali klajoti valandas. Buvo atvejis, kai dėžė sukiojosi po Liverpulio rajoną tris dienas dėl to, kad kodas buvo nežinomas. Patikrinę pasirodo, kad klientas jį sukeitė vietomis.

Kada geriausia siųsti – pirmadienį ar ketvirtadienį?

Pirmadienis. Absoliučiai. Jei siunčiat – taip, aš kartais sakau „siunčiat“ vietoj „siunčiate“, mano žmona irgi kabinėjasi – pirmadienį, tikimybė, kad siuntinys bus pakrautas ir išvažiuos tą pačią savaitę, yra didesnė. Ketvirtadienį siųsdami rizikuojate, kad daiktas padėtas į šoną ir išvažiuos tik kitą antradienį. Savaitgaliai logistikoje – juoda skylė. Niekas nejudinama. Tai dvi dienos popieriuje dingsta. Aš pats visada stengiuosi organizuoti pervežimus pirmadieniais arba antradieniais. Bet jei jau ketvirtadienis – tegu bent viskas paruošta iki vidurdienio. Tada dar gali pagauti savaitės reisą ir nespėsi vėluoti.

Ar sekmadieniais kurjeriai dirba Anglijoje?

Kartais, bet retai. Didieji centrai, kaip DPD ar DHL, turi sekmadieninius maršrutus, bet tai brangiau ir reikia užsakyti specialiai. Mažesni vežėjai, kurie važiuoja iš Lietuvos, tikrai nedirba sekmadieniais. Šeštadieniai irgi poilsio diena, nors kai kurie uosto terminalai dirba. Aš pats sekmadieniais atsijungiu telefoną, nebent krizė. Bet krizių pasitaiko. Vieną sekmadienį skambino klientas, kad jo siuntinys dingo. Paaiškėjo, kad jis pats padavė neteisingą adresą. Sekmadieniais nieko neišspręsi. Geriausias patarimas – planuok darbo dienomis ir nesitikėk stebuklų savaitgaliais. Anglija irgi miega, nors kai kurios parduotuvės dirba.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntinį?

Tada prasideda biurokratija. Siuntinys grįžta pas mus arba lieka depote. Grąžinimas kainuoja. Jei buvo pirkimas-pardavimas, reikia aiškintis su pirkėju. Aš turėjau atvejį, kai vyras siuntė žmonai dovaną, bet jie susipyko. Ji atsisakė priimti. Siuntinys grįžo į Kauną po trijų savaičių. Vyras pyko, bet ką padarysi. Mes ne santykių patarėjai. Tokiu atveju geriausia turėti draudimą ir sutartyje numatyti tokias situacijas. Nes kitaip sumokėsite du kartus – už pristatymą ir grąžą. O tai jau nebe užtikrintas siuntinių pristatymo laikas, o pinigų švaistymas. Geriau prieš siunčiant pasikalbėti su gavėju.

Užtikrintas siuntinių pristatymo laikas į Angliją yra pasiekiamas, jei žaidi pagal taisykles. Negaliu pažadėti, kad niekada nebus nė vienos dienos vėlavimo – tik melagis taip pasakytų. Bet galiu pasakyti, kad tvarkingi dokumentai, gera pakuotė ir patikimas vežėjas padeda išvengti devyniasdešimt procentų bėdų. Likę dešimt – gyvenimas. Jei rinkitės greitį arba pigumą, rinkitės protingai. Aš rinkčiau ramybę. Per dvidešimt dvejus metus ramybė pasiteisino labiau nei bet kokia reklama internete.