Užtikrintas krovinių saugumas gabenant į Angliją

Žinai, prieš dvidešimt metų, kai pradėjau važinėti į Londoną su pilnom mašinom baldų ir visokiausių rakandų, žmonės dažnai stabdydavo mane ir klausdavo – ar mano daiktai tikrai saugiai pasieks tikslą? Dabar, po tūkstančių perkraustymų įvairiausiose kryptyse, galiu pasakyti – užtikrintas saugumas gabenant į Angliją nėra jokia magija. Tai paprastas darbas, bet reikalaujantis rankų, sveikos galvos ir šiek tiek sveiko paranojiškumo. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmą pervežimą. Ne paskaitos formatu, o kaip draugui prie kavos. Jei ruošiesi kraustytis į Jungtinę Karalystę ar siųsti krovinį – prisėsk patogiai. Būkite (na, tu – jei skaitai vieną) pasiruošęs ilgam pokalbiui.

Ar apskritai verta nerimauti?

Ar mano daiktai tikrai saugiai pasieks Angliją?

Tiesa ta, kad dauguma krovinių pasiekia tikslą be menkiausių problemų. Bet aš nepuikybinsiu – retkarčiais nutinka. Kartą vežėm senovinę spintą į Birmingamą, vairuotojas per gerai nesutvirtino viduje. Spinta atvažiavo su įbrėžimu. Mes taisėm, bet faktas – devyniasdešimt devyni proc. būna gerai, bet tas vienas procentas vargina. Svarbiausia – su kuo veži ir kaip apdraustas. Jei renkiesi pigiausią skelbimų portalo variantą be rekomendacijų, tikimybė, kad kažkas nepasiseks, auga tiesiogiai.

Kiek krovinių paprastai nukenčia važiuodami į Londoną?

Skaičiai? Maždaug du-trys procentai perkraustymų baigiasi žala. Daugiausia – subraižyti baldai, įskilę veidrodžiai. Rimtesnių dalykų – gaisrai, vagystės fūroje – beveik nėra, bet aš kalbu apie normalias įmones. Po dvidešimt trečiųjų metų situacija pasikeitė dėl... na, dėl visko kelyje. Vairuotojai skuba, nes muitinės eilės ilgesnės. Tada nutinka kvailystės. Bet statistiškai – taip, gabenti krovinius į Londoną yra saugu.

Pakavimas – čia viskas prasideda

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jūs tai darot?

Mes galim, bet daugelis taupo ir pakuoja patys. Čia ir yra pavojus. Žmonės dažnai susikrauna knygas į didžiules dėžes ir stebisi, kad dugnas iškrenta. Knygos – į mažas dėžes. Taisyklė paprasta, bet žmonės persistengia. Aš mieliau matau, kai paliekam tai mums – tada žinom, kas kiek sveria, kaip guli. Mažiau streso visiems. Jei pats pakuoji – naudok kokybišką plėvelę, ne laikraščius iš šiukšlių dėžės. Rimtai.

Kaip supakuoti stiklinį stalą, kad nesudaužytų?

Stiklas – visada iššūkis. Neįmesk tiesiog į fūrą tarp baldų. Reikia sutūrinėti kampus su putplasčiu, apvynioti burbuline plėvele keliais sluoksniais, tada padėti tarp minkštų daiktų. Kartą vežėm stiklinį stalą į Mančesterį. Vairuotojas pamiršo pritvirtinti. Stalas atvažiavo sveikas, bet mano širdis daužėsi. Nuo tada kiekvienas stiklas registruojamas atskirai. Geriau permokėti už pakavimą, nei pirkti naują kitą savaitę.

Kas bus jei nepakankamai sutvirtinsiu dėžes?

Tada jos subyrės. Fūroje viskas juda, net jei vairuotojas važiuoja kantriai. Vibracija milžiniška. Matau nuolat: dėžė su indais pastatyta ant grindų, fūra stabdo – dėžė lekia. Jei naudoji seną bananų dėžę, nedėk ten porceliano. Čia ne filosofija, o fizika. Graudu žiūrėti į sudaužytas relikvijas. Supakuok taip, lyg dėtum daiktus į bagažinę per audrą. Arba sumokėk žmonėms, kurie tai daro dvidešimt metų.

Kokį inventorizavimą naudojate? Ar rašot ranka?

Mes turime sąrašus. Bet jei rašai ranka ant popieriaus, kuris keliauja fūroj, tas popierius gali pasimesti. Geriau nufotografuok daiktus prieš kraunant. Aš asmenniškai (asmeniškai – pataisau) darau nuotraukas brangesniems daiktams. Ausinės gali dingti, o spinta – ne. Fotografuok kampu, kad matytusi defektai prieš transportavimą. Buvęs atvejis – klientas sakė, kad veidrodis buvo sveikas. Buvo subraižytas prieš tai. Nuotrauka išgelbėjo nervus abiem pusėm.

Draudimai, sutartys ir popieriai – nuobodus, bet gyvybiškai svarbu

Ar CMR konvencija mane saugo gabenant į Angliją?

CMR – taip, galioja. Bet čia niuansas po visų pokyčių. Daug kas pasikeitė, bet CMR teoriškai galioja tarptautiniuose pervežimuose. Realiai – ji riboja vežėjo atsakomybę. Jei krovinys nukenčia be kaltės – force majeure – viskas sudėtinga. Aš nesiimu teisinti visų, bet žmonės galvoja, kad CMR = pilnas draudimas. Nieko panašaus. CMR fiksuoja, kad paėmėm krovinį. Draudimas – visai atskira istorija. Neklaidink savęs.

Koks draudimas tikrai reikalingas gabenant baldus į Londoną?

Neseniai kalbėjau su klientu, kuris sakė: "draudimas per brangus". Sumokėjo šešis tūkstančius eurų už perkraustymą, o draudimo – atsisakė. Fūra pateko į avariją. Žala – dvidešimt procentų krovinio. Ašarų upės ir skambučiai teisybei surasti. Krovinių draudimas perkraustymo metu yra ne prabanga, o proto bausmė jei nesi apdraustas. Vežėjas turi civilinės atsakomybės draudimą, bet tai nekompensuoja visko. Mokėk dėl savo ramybės.

Kas bus jei aš nepasirašysiu sutarties, o tik sutarsim žodžiu?

Žodiniai susitarimai... aš jau nebe jaunas, bet per tiek metų mačiau, kad žodis – žodis, kol viskas gerai. Kai įskyla televizoriaus ekranas – prasideda: "o aš sakiau", "o tu sakei". Sutartis fiksuoja sąlygas, kainą, atsakomybę. Jei vežėjas atsisako rašyti bent minimalų dokumentą – pabėk. Net nežinau kaip kitaip pasakyti. Mes darome sutartis kartais per el. paštą. Svarbu – raštiškas patvirtinimas. Kitaip patikėjai daiktus vėjui.

Ar draudimas padengs ir emocinę žalą?

Ne, tikrai ne. Draudimas nepadengs to jausmo, kai sulaužyta močiutės vaza, kurią vežei į Bristolį. Jis padengs piniginę vertę, ir dažnai ne pilną – bus nusidėvėjimas. Turėjau atvejį, kai klientas verkdavo telefonu – ne dėl eurų, o dėl sugadintos suknelės. Draudimas gali duot keturis šimtus eurų, bet daikto nebeatkursi. Todėl saugus pakavimas ir patikimas vežėjas yra emocinis sprendimas lygiai tiek, kiek finansinis. Pinigai čia antra.

Kas realiai vyksta kelyje ir fūroje

Ar fūroje mano daiktai nevagiami?

Turiu būti atviras. Normalioje įmonėje – vairuotojai tikrinami, fūros ant spynų. Bet jei renkiesi trisdešimt procentų pigesnį variantą – rizikuoji. Buvęs atvejis: klientas susirado "vaikiną su transporteriu" – pusė elektronikos dingo ties Belgradu (ne į Angliją, bet principas tas pats). Geriausia saugumo priemonė – neturėti brangiausią daiktą viršuje prie durų. Paslėpk viduryje, tarp pagalvių. Fūros kartais laužiamos. Retai, bet prisimenu kelis atvejus per visus metus.

Kas jei fūra patiria avariją pasienyje?

Tada viską sprendžia draudimo kompanijos ir ekstrenščiai (pataisau – ekstremalios) situacijos. Paprastai kraustoma į kitą transportą. Kartais trunka dieną, kartais – tris. Esmė – jei krovinys pritvirtintas, viduje žala minimali. Didžiausia žala, kai fūra atsidaro. Per dvidešimt metų turėjau du atvejus. Vienas – kaktomušas Calais uoste. Baldai sveiki, bet vairuotojas išsigando. Todėl svarbu – ar daiktai surišti. Kitaip net nedidelis smūgis baigiasi chaosu.

Ar galima sekti kur dabar yra mano krovinys?

Dabar taip – GPS visur. Bet realaus laiko sekimas nereiškia, kad vairuotojas paims ragelį kas pusvalandį. Kartą klientas skambino kas dvi valandas – "kur dabar?". Fūra važiuoja, atsakymai nepagreitins. Mes siūlom sekimą programėlėj, bet aš pats sakau – pažiūrėsi ryte ir vakare. Vairuotojui nereikia atsakinėti vairuojant – pavojinga. Sekimas saugumui – taip, patogumui – taip, bet nepaversk vežėjo asmeniniu kurjeriu su atnaujinimų kas penkias minutes.

Ar mano daiktai saugūs sandėlyje Londone prieš pristatymą?

Sandėliai... na, priklauso. Mūsų – stebimi, sausoj vietoj. Bet yra taškelių, kur daiktai dedami kur papuola. Jei krovinys stovi savaitę – klausk, ar jis ant padėklo. Drėgmė Anglijoj taijau (tai jau) op tema. Kartą radau kėdę apipelijusią – ne mūsų sandėlyje, o pas partnerį. Nuo tada renkamės tik su drėgmės kontrole. Klausk apie sandėlį prieš perkraustymą. Jei kaina žemiau rinkos, gali būti, kad sandėlis yra vidinis kiemas po brezentu. Rimtai.

Kainos, įmonės ir kaip neišsirinkti aferistų

Kodėl vieni vežėjai į Angliją pigesni – ar čia pavojinga?

Pigiau ne visada blogai, bet dažnai reiškia nupjautus kampus. Gali būti netinkamas draudimas, mašina vos laiko, vairuotojas pervargęs. Kartais žmogus važiuoja pustuščiu ir paima krovinį už savikainą. Tai normalu. Bet jei kaina tris kartus mažesnė – klausk kodėl. Pažįstu rinką – Vilnius-Londonas, pilna mašina, sąžininga kaina – nuo keturių šimtų eurų. Žemiau – nebežinau. Gal reikia serviso. Arba nežino ką daro. Nepirk katiną maiše. Geriau permokėk šiek tiek.

Ar pakanka pažiūrėti Google atsiliepimų prieš renkantis vežėją?

Google atsiliepimai – gerai, bet ten gali būti pirkti. Mačiau įmones su šimtu penkiasdešimt atsiliepimų, kurios veikia metus. Matematika neina. Klausk draugų, pažiūrėk forumus. Paklausk vežėjo – ar gali duoti kontaktus dviejų klientų. Jei atsisako – blogas ženklas. Aš duodu. Kartais nenoriai, bet duodu. Saugumas prasideda nuo pasitikėjimo. O Google žvaigždutės – rodiklis, ne įrodymas. Nepatikėk viskuo ką skaitai internete. Gyvas pokalbis daug pasako.

Ar jūs asmeniškai tikrinate kiekvieną fūrą prieš išvažiuojant?

Ne kiekvieną. Nesusimaivysiu. Turim logistikos skyrių, žmonės tikrina. Bet asmeniškai aš neinu aplink kiekvieną mašiną su liniuote. Pasitikiu komanda. Kartais apsilankau prie didelio projekto – pvz., į Braitoną (Brightoną – taip sako kai kurie). Fūros apžiūra – techninė, dokumentai, tvirtinimo diržai. Jei vairuotojas neturi pakankamai kampuočių – nepaleidžiam. Tai mano žodis. Bet fizinė buitis kiekvienoje fūroje – ne, ne visada po ranka. Toks jau vadovavimas.

Ką reiškia "užtikrintas saugumas" realiai, ne reklaminiame lankste?

Tai mano galvos skausmas, nes visi rašo "užtikrintas saugumas gabenant į Angliją" ant kiekvieno popieriaus. Realiai – tai reiškia, kad darom viską, kas žmogiškai įmanoma. Bet negaliu pažadėti, kad meteoritas nepataikys į fūrą. Negaliu garantuoti, kad prancūzų uoste kažkas neatsuks kampo ir neįkirš. Užtikrintas saugumas = darome pagal standartus, apdraudžiame, tvirtiname. Ir jei kas – mokame. Tai ne šūkis. Tai procesai. Bet ne magija. Tai svarbu suprasti, kitaip pyksti vėliau.

Koks pats didžiausias pavojus gabenant baldus į Angliją?

Ne vagystė, ne avarija. Didžiausias pavojus – netinkamas pakavimas ir tvirtinimas. Aš tai sakau jau dvidešimt trejus metus. Baldai lūžta ne nuo smūgio, o nuo trinties. Jei spinta trinasi apie stalą – bus blogai. Arba sofos spyruoklė neteisingai paguldyta – deformacija. Tvirtinimas viduje – karaliaus dalykas. Kartą vežėm pianiną. Atsilaikė, nes surišta guma. O lengva kėdė sulūžo, nes plaukiojo laisvai. Prieš taikydami (pataisau – prieš keliaudami) kelius, sutvirtink vidų.

Smulkmenos, kurių dažnai neklausia

Kas jei dingsta viena maža dėžutė iš viso krovinio?

Būna. Dažniausiai ne pavogta, o pamesta perkrovimo metu. Kur nors sandėlyje padėta į šoną. Saugumas – tai ir inventorizavimas. Kiekviena dėžė turi numerį. Jei nenumeruoji – ieškosi adatos šieno kupėję. Turėjom atvejį – dėžė su batais liko Kalais. Klientas bambėjo, bet atsirado. Numeracija gelbsti. Jei vežėjas sako "o kam numeruoti" – bėk greičiau nei jis baigs sakinį. Būna visko, bet sąrašas sumažina galvos skausmą.

Ar mano antikvariniai daiktai sulauks sveiki į Notingemą?

Antikvariatas – atskira kalba. Reikia ne tik pakavimo, bet ir temperatūros kontrolės. Fūroje temperatūra svyruoja. Mediena plečiasi, traukiasi. Lakuoti paviršiai jautrūs. Kartą vežėm komodą – atvažiavo sveika, bet stalčius užstrigo. Fūroje buvo karšta, medis... na, supranti kaip būna. Užtikrintas saugumas antikvarui = rėmas viduje, tentas, minkštas paminkštinimas. Ir lūkesčiai – realūs. Ne viskas atlaiko kelionę taip, kaip stovėjo senelės namie šimtą metų.

Ar reikia specialių antspaudų ant dėžių, kad niekas neatidarytų?

Antspaudai ant dėžių? Nebent vežate auksą. Dėžėms naudojamos lipnios juostos. Ant fūros durų – taip, antspaudas. Standartas. Bet jei kas labai norės atidaryti dėžę viduje – atidarys. Antspaudas ant dėžės – psichologinis barjeras. Mes naudojame spalvotas juostas, kad matytume, ar kas lietė. Jei labai jautru – oro uosto... ne, krovininis lėktuvas. Bet ten kaina... gysloje. Antspaudai fūrai – taip. Dėžėms – numeracija svarbiau nei švininis spaudas ant viršaus.

Kokius daiktus geriausia vežti pats, o ne patikėti vežėjui?

Dokumentus, papuošalus, senas nuotraukas, kompiuterius su duomenimis. Ne dėl vertės, o dėl emocinės. Fūros saugios, bet aš pats savo albumus vežčiau mašinoj šalia savęs.