Užtikrintas krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją

Jei ruošiatės kraustytis į Londoną ar tiesiog reikia nugabenti daiktus į Angliją, mikroautobusas čia yra vienas praktiškiausių variantų. Aš šitame reikale sukuosi jau gal kokią dvyliktą metų ir galiu pasakyti viena: krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos žmonės sužino tik tada, kai jau per vėlu. Šiame tekste – viskas taip, kaip paaiškintumėte draugui, kuris paskambino vidurnaktį ir klausia "o tai kaip ten su ta muitine?".

Pirma, apie kainą, kelionę ir kaip viskas vyksta

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Atsakykit patys – kiek dabar kainuoja kuras, keltas, draudimas? Kažkur tarp keturių šimtų ir devynių šimtų eurų, priklausomai nuo kiekio. Kartą vežiau žmogų, kuris prisipirko keturiasdešimt dėžių knygų. Sunkiau nei akmenys, užėmė visą Transit. Sumokėjo virš aštuonių šimtų. Jei tik lagaminai – šeši šimtai realu. Bet jei kas žada pervežti į Angliją mikroautobusu už du šimtus, tai arba meluoja, arba veš tris mėnesius.

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu?

Dažniausiai taip, vienas asmuo be problemų. Kartais du, bet tada reikia žiūrėti, ar tilps, nes daiktai užima sėdynes. Buvo atvejis – klientas su šunimi, dar turėjo du narvus ir katiną. Sakau, čia mikroautobusas, ne arklių furgonas. Susidėliojom, bet jis sėdėjo ant lagamino visą kelią. Jei su vaikais – sakykit iš anksto, nes vaiko kėdutė užima tiek pat, kiek šaldytuvas.

Ką reiškia "užtikrintas" pervežimas – ar čia tik marketinis šūkis?

Oho, čia aš truputį užsidegsiu. "Užtikrintas" turėtų reikšti: atvažiuoja tą dieną, rašo žinutes, jei vėluoja, ir turi CMR draudimą. Realybė? Kai kurios įmonės surenka užsakymą, meta į grupę, ir kas pirmas atsiliepė – tas veža. Vairuotojas gali neatvykti, daiktai gali dingti tarp Kauno ir Doverio. Užtikrintas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu – kai žinote, kas sėda prie vairo, o ne juodoji dėžė.

Kiek laiko užtruks kelionė iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Realiai, nuo durų iki durų, su keltu ir muitine – trisdešimt šešios iki keturiasdešimt aštuonios valandos. Kartais greičiau, jei pasiseka su eilėmis, kartais lėčiau, nes Calais'e vėjas toks, kad keltas vėluoja keturias valandas. Vairuotojas privalo ilsėtis, negali spausti kaip pašėlęs. Naktį praleidžia kabinoje. Šiaip viena diena neatrodo ilgai, bet kai lauki sofos Londone, o ji dar Belgijoje – stebuklingai tempia.

Ar daiktai važiuoja tik mano, ar su kažkuo dar sumestais?

Būna vienaip ir kitaip. Pilnas mikroautobusas – brangiau, bet ramu. Dalinis krovinys – sumetam kelių klientų dėžes, jei maršrutas sutampa. Pigiau, bet rizikingiau. Kartą vežiau dalinį krovinį – vieno dėžė atsidarė kelyje ir iškratė šaukštus į kito kilimą. Ne pats maloniausias skambutis. Jei vertingi daiktai – mokėkit už dedikuotą transportą. Jei bulvių maišą – gal dalinukas sueis.

Ar man pats reikia krauti dėžes?

Žiūrėkit, kas sutarta. Jei užsakote tik pervežimą iš taško A į tašką B – kraunat patys, vairuotojas tik važiuoja. Jei "door to door" su apkrovimu ir iškrovimu – tada mūsų darbas. Aš asmeniškai padedu visada, net jei nereikia, nes nemėgstu žiūrėti, kaip pensininkas traukia šaldytuvą. (nors anksčiau sakydavau, kad tikrai nepadėsiu, jei nesutarta, bet žiūrėkit, žmonės – persigalvoju, jei matau kantrybės pabaigą). Aišku, jei ketvirtas aukštas be lifto – tada jau kalbam atskirai.

Ar pervežimas į Angliją mikroautobusu vyksta per Eurotunelį ar keltą?

Keltas – punktas. Eurotunelis brangesnis, o į viršų patogiau pasižiūrėti į jūrą, nors kaina ir kandžiojasi. Kelias pusantros valandos Doveris–Kalė. Kartais vėjas toks, jog keltas neplaukia. Teko prastovėti keturias valandas prie uosto. Vairuotojas paskambina – nepasimeskit, gyvas, tik lūkuriuoju. Atvažiuoja vakare, bet vis tiek atvažiuoja. Tie maršrutai – mano kasdienybė, kiekviena uosto kavinė pažįstama.

Dokumentai – ta migla, kuri niekada neišsisklaido

Ar reikia kažkokių popierių, jeigu vežu tik savo daiktus?

Reikia. Bent jau CMR važtaraštis, o jei vežat asmeninius daiktus po Brexito – dar ir packing list. Nebūtina deklaruoti kiekvieną šaukštą, bet sofa, kompiuteris – rašykit. Muitininkai tikrina rečiau, bet jei rimtas patikrinimas, o popieriai tušti – stovėsite pasienyje. Kartą klientas sakė: "mano daiktai juk ne prekės". Na ir kas? Dokumentų vis tiek reikia.

O kaip dabar su muitine po Brexit – ar labai pasikeitė?

Pasikeitė ir dar kaip. Dabar Anglija – trečioji šalis, nebe ES. Reikia muitinės deklaracijų, tikrinimų, kartais atidarom dėžes, jei kyla įtarimas. Buvęs klientas, vežęs kilimą į Birmingemą, pamanė: "nu, Anglija, juk buvo ES, koks čia muitas". Muitas yra. Tas kilimas užstrigo dviem savaitėm, nes nebuvo tinkamai aprašytas. Taip, pervežimas mikroautobusu į Angliją dabar šiek tiek sudėtingesnis, bet jei viską sutvarkote iš anksto, eina kaip sviestas.

Ar man reikia rašyti angliškai, kas yra viduje kiekvienos dėžės?

Ne ant kiekvienos. Bet bendras packing list anglų kalba – labai rekomenduoju. Ne dėl muitininko, o dėl vairuotojo, kuris pusę gyvenimo praleidžia UK. Kartą klientas ant dėžių prirašė "virtuvė", "miegamasis". Vairuotojas nešiojo pagal spalvas, o ne užrašus. Angliškai parašius – bus paprasčiau visiems. Ir jums, kai išsikraustysit.

Ar galiu vežti maisto produktus į Angliją?

Geriau nedarykit. Mėsa, pieno produktai – draudžiama, vaisiai ir daržovės – ribojama. Jūsų dešrelės gali atgailauti pasienyje. Buvo klientė, įsimetė dešros į kojines. Šuo aptiko per penkias minutes. Klaikiai nejauku, kai muitininkas traukia dešrą, o jūs bandote aiškinti, kad asmeniniam naudojimui. Ne, nevežkit maisto, Londone parduotuvių apstu.

Pakavimas, daiktai ir augintiniai (jei vežat)

Ar man pačiam reikia suktis su burbuline plėvele?

Stengiuosi nesikartoti, bet ar norit, kad lėkštės atvyktų sveikos? Jei taip – pakuokit. Burbulinė plėvelė gerai, bet indams geriau popierius. Kartą paėmiau krovinį, kur klientas sudėjo krištolą į šiukšlių maišus. Sako, "juk minkšta plastmasė". Londone atidarom – stiklo dėlionė. Aš tada nervinausi, nes pagalvojo, kad aš daužiau. Nors CMR tokių dalykų nepadengia, kai kaltas pats pakuotojas.

Ar baldams reikia kažkokių specialių dėžių?

Drabužiams – drabužinė dėžė su kabykla, TV – TV dėžė arba originali pakuotė. Stalams užtenka antklodžių ir apsauginių kampų. Jeigu nepirksit – vežam su savo antklodėmis. Kartą klientas įmynė 55 colių televizorių į storą antklodę. Pristačiau – veikia. Stebuklas, bet nerekomenduočiau lažintis, paprastai toks TV atsiranda su įskilusiais ekranais.

Ar mikroautobuse temperatūra nepavojinga žiemą daiktams?

Baldams ir drabužiams – visiškai ne. Bet augalams ir kažkokiai super jautriai elektronikai... žinokit, čia aš ne 100% įsitikinęs, bet man atrodo, kad jei technika supakuota normaliai, problema minimali. Kadangi mikroautobusas šildomas važiavimo metu, naktį temperatūra krenta, bet ne taip drastiškai. Turėjau klientą, vežusį orchidėją. Atlaikė. Bet jei būtų -15 – nežinau, gal ir ne. Jei galvojat apie pervežimą mikroautobusu į Angliją žiemą – pasiimkit gyvus augalus į saloną arba palikit kaimynams.

Ar galiu vežti dviračius neardytus?

Taip, bet užima siaubingai daug vietos. Dviratis šalia baldo – jau drama. Patartina nuimti pedalus, kad neįbrėžtų. Aš juos stumiu tarp čiužinio ir sofos – ten niša susidaro. Neardytas dviratis yra kaip didelė žuvų akis – reikia įkomponuoti į dėlionę. Jei turite du – geriau arba surenkam, arba vežat dedikuotu reisu.

Kas blogiausio gali nutikti (ir nutinka visko)

Ar draudimas tikrai apmoka, jei sudaužo mano šaldytuvą?

Čia slypi didžiausias sukčių triukas. Daugelis "pervežėjų" turi tik automobilio KASKO, o ne krovinio CMR draudimą. Jie jums išsišnekės, kad "draugo paslauga" ir viskas. Ne. Prašykit parašyt, kad yra CMR atsakomybė. Aš mačiau, kaip blogai baigiasi su žmonėmis, kurie patikėjo pirma pasitaikiusiu skelbimu. Jei dėl CMR kilo klausimas – klauskite dar prieš mokėdami avansą. Kitaip tas šaldytuvas bus brangiausias jūsų gyvenimo šaldytuvas.

Kas jei mano sofa netelpa pro duris ir į mikroautobusą?

Matuokit prieš pirkdami, aš ne architektas. Buvo atvejis – sofa 2.8 metro, o mikroautobuse 2.2. Klientas beveik verkė, teko tempti ant stogo lietui, vynioti plėvele. Ne idealu. Kitas variantas – išardyti, bet kai kurios sofos nesuardomos. Tada lieka palikti kieme arba mokėti trigubai už didesnį furgoną. Pamatuokit duris, laiptus ir mašinos vidų, arba paskambinkit – pasakysiu, kokie matmenys telpa.

Kas jei vairuotojas nepasirodo sutartą dieną?

Blogiausias košmaras – skambinat, o nekelia. Palaukit dvi tris valandas ir ieškokit kitų. Pasitaiko, kad vairuotojas apsirgo, sugedo mašina ar jis tiesiog paėmė geresnį pasiūlymą. Pažįstu tokių "kolegų", gėda. Geros įmonės paskambins pačios, pasiūlys alternatyvą. Jei neparašo iki 10 ryto – perspėju, ieškokit atsarginio varianto. Nors kartą man sugedo pavarų dėžė Belgijoje, informavau klientą ir per 6 valandas atsiunčiau kitą vaną.

Kas jei kelyje sugedo mikroautobusas? Kur dingo mano krovinys?

Realybė: jei rimti žmonės, sutvarko per kelias valandas – kitas mikroautobusas iš gretimo miesto. Jei kažkas su senesniu furgonu – laukiam dvi paras. Blogiausia, kad perkeliant kelyje daiktai neišvengiamai gauna papildomų vertės ženklų – subraižymų. Nes nėra kur lygiai pastatyti, vėjas, lietus. Teko per lietų Normandijoje viską perkrauti. Nebuvo smagu. Bet daiktai pasiekė tikslą. Tiksliau, 95% jų sveiki.

Kainos, patikrinimai ir kaip nepasimesti tarp skelbimų

Kodėl viena įmonė prašo 400, kita 950 už tą patį pervežimą į Angliją?

Už keturis šimtus kas mokės keltą, kurą, draudimą, mokesčius ir sau algą? Matematika paprasta – arba neapdraus, arba paims pinigus ir dings. O gal mašina suges, nes už tiek negalėjo remonto atlikti. Rimtas pervežimas į Angliją mikroautobusu negali kainuoti mažiau nei operacinės išlaidos. Nekalbu apie prabangą – kalbu apie švarų popierių, sveiką mašiną sąžiningą algą. Pigiai būna brangu.

Ar galiu pasitikrinti, ar vairuotojas tikrai turi leidimą vežti?

Žinoma. Paprašykit tarptautinio vežėjo licencijos (ar licenzijos? aš visada maišau, bet dokumente tikrai bus teisingai). Jei vairuotojas įsižeidžia ar ima mulkinti – bėkit. Rimtas meistras parodys be problemų. Aš pats visada turiu su savimi kopiją, nes muitinėje gali paprašyti. O jei įmonė egzistuoja tik su Facebook puslapiu ir trim nuotraukom – galvokit patys.

Ar galima mokėti grynais vairuotojui rankoje?

Galima, bet nerekomenduoju. Geriau pavedimas – yra įrodymas. Grynais be kvito – problemų atveju nieko neįrodysite. Kai kurie vairuotojai mieliau ima grynuosius dėl aiškios priežasties. Aš imu pusę avanso pavedimu, likusį atsiėmus. Tai sąžininga abiem pusėms. Jei kas prašo viską grynais į rankas prieš važiavimą – bent jau įtartina.

Kur daiktai miega, jei reikia pernakvoti kelyje?

Vanas rakinamas, signalizacija įjungta. Vairuotojas miega šalia kabinoj, arba užsirezervuoja saugų parkavimą. Tai ne banko seifas, bet ir ne universiteto kiemas. Kartą palikau Masterį prie Calais uosto su kamerom, saugiau negu daug kur. Bet jei vežat auksą – geriau seifą, ne mikroautobusą. Realistiškai baldams ir drabužiams pakanka rakto. Bent jau pas mus.

Kaip žinoti, kad čia ne sukčiai, o tikrai užtikrintas krovinių pervežimas?

Jei skaitot iki galo – jau gerai. Kai kuriem klientam pakanka gražaus balso telefone. Ne. Turi būti sutartis, kontaktinis asmuo, pervežėjas turi atsakinėti (velniop – atsako) į klausimus, net jei kvaili. Turi žinoti, kurią savaitę, kuriame kelyje. Jei atsakymas visada "pasistengsiu" be datos – tai azartas. Rimtas krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją turi pradžią, vidurį ir pabaigą – kaip gera knyga.

Išvada

Galiausiai, jei ieškote užtikrinto krovinių pervežimo mikroautobusu į Angliją, neužtenka rasti pigiausio skelbimo. Reikia žmogaus, kuris paskambins, jei vėluos, ir nepradės vaidinti, kai paklausite apie draudimą. Aš nežadu sakyti, kad mes vieninteliai geriausi rinkoje – būtų lengva, bet ne tiesa. Tačiau po dvylikos metų galiu pasakyti: geriau sumokėti šimtą kitą eurų daugiau, bet žinoti, kad daiktai išvažiavo ryte ir tikrai atvažiuos. Ramybei kainos nėra.