Užtikrintas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu

Per tiek metų kelyje į Angliją ir atgal, rodos, jau viską mačiau. Štai prieš porą savaičių skambina vilnietė – sako, reikia pervežti baldus į Mančesterį, bet bijo, kad mikroautobuse viskas sutrupa. Suprantu baimę. Daug kas galvoja, kad kuo didesnis auto, tuo geriau, bet mikroautobusas dažnai būna praktiškiausias variantas – ir kainos prasme, ir kai reikia greitai. Užtikrintas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu nereiškia tik „nuvežsiu ir išversiu“. Tai procesas, kur reikia sumoti dokumentus, krovimą ir realų supratimą, kas laukia kelyje. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas, kas pirmą kartą kraustosi.

Pirmas žingsnis – nuo ko pradėti?

Kiek iš anksto reikia rezervuoti pervežimą į Angliją mikroautobusu?

Na, jei nori tiksliai tą datą, kuri tau patogu, geriausia bent 2–3 savaitės į priekį. Vasaros viduryje – gal net mėnuo. Aš turėjau atvejų, kai žmonės skambina penktadienį, o išvažiuoti reikia sekmadienį. Kartais pavyksta, bet tada mikroautobusas jau važiuoja pakylium ir tau tenka derėtis, ar sutiks vežti tik tavo daiktus, ar dalinį krovinį. Kuo anksčiau, tuo ramiau. O jei planuoji kovo ar gruodžio mėnesį, vietų paprastai daugiau.

Ar galiu daiktus pakuoti pats, ar jūs tai padarote už mane?

Gali pats, bet žinok – jei supakuosi į maišelius, kurių rankenos nutrūksta prie pirmo kampo, nedėk manęs atsakingu. Mes galime supakuoti, bet daugelis klientų taupo ir daro patys. Svarbiausia – daiktai turi būti apsaugoti. Kartą vežiau dėžes Kaune, kurios buvo iš senų bananų dėžių. Pasakiau – jei kas, čia jūsų rizika. Nuvežė sveikas, bet stebuklas. Taip daryti aš tikrai nerekomenduočiau.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga – ar tikrai paimsite iš buto Vilniuje ir atvešite į Londone?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso nuo laiptinės. Mikroautobusas stoja prie namų, bet jei gyveni penktame aukšte be lifto Londone, kur gatvėje negali stovėti ilgiau nei pusvalandį, tenka šiek tiek improvizuoti. Atsivežame daiktus prie mašinos, pristatome prie durų Anglijoje. Kartais tenka palaukti, kol savininkas atvažiuoja atidaryti. Tokie dalykai. Esmė – nesuki galvos dėl terminalų, o aš žinau, kad Londone ieškoti parkingo ilgam – misija beveik neįmanoma.

O jei aš dar nežinau tikslios adreso Anglijoje – ar galima užsakyti be jo?

Adreso paskutinei dienai reikia, bet miestas – jau dabar. Sakau visiems klientams: duokite Birmingemą ar Braitoną, o gatvę pasufleruosite vėliau. Būna, kad žmonės kraustosi pas draugus ir pats adresas aiškėja likus savaitei. Tai visiškai normalu, aš pats nekenčiu, kai manęs spaudžia dėl detalių, kurių dar nėra. Problema tik tada, jei Londone reikia mokėti už įvažiavimą ar stovėjimą – tuomet tikslus pašto kodas labai praverčia. Kitaip bauda kanda, vairuotojas nervinasi, o ir tu pats nežinai, kur bėgti su raktais.

Kas dedasi kelyje ir kaip supakuoti, kad neskaudėtų

Kiek daiktų realiai telpa į krovininį mikroautobusą?

Daugiau, nei galvoji, mažiau, nei norėtum. Standartinis krovininis mikriukas – apie 8–12 euro padėklų vietų. Arba visa maža studijos baldų komplektacija: sofa, spinta, virtuvės kampas ir dar kelios dėžės. Buvo atvejis, kai klientas sakė: „Pas mane tik trys daiktai.“ Atvažiavau, o ten kažkokia pramoninė komoda iš sovietmečio, dviejų vyrų nepakelia. Teko kviesti pagalbą. Measure twice, cry once, kaip anglai sako.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Birmingemo mikroautobusu?

Jei viskas pagal planą – apie 36–40 valandų su vairuotojų pasikeitimais. Bet jei spūstys, lūžęs keltas ar pasienietis Olandijoje su bloga nuotaika – gali tempti 50. Kartą vežiau krovinį į Mančesterį – pareigūnas nusprendė, kad mūsų popieriai įtartini. Prastovėjom keturias valandas. Prisiekiu, kava ten buvo tragedija, o aš jos neatsisakau net geriausiose degalinėse.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki pat Anglijos?

Techniškai galima, bet ne visada patogu. Vietos būna dviejom sėdynėm, o kartais net mažiau, jei vežėjas tempia dar vieną krovinį. Turi suprasti, kad vairuotojas gali nenori kalbėt apie orą 18 valandų. Kai kurie klientai manęs to klausia. Sutarsim, bet turėk omeny, kad tavo lagaminas sėdės ant priekinės sėdynės, o tu – ant dėžės. Šiokia tokia kompromisų erdvė, bet mes stengiamės prisitaikyti, jei labai reikia.

Kas jei kelyje sugedus mikroautobusui – ar mano daiktai grįžta atgal į Vilnių?

Ne, negrįžta atgal, nebent gaisras. Kviečiame techninę pagalbą. Rimtas gedimas – perkeliam krovinį į kitą mašiną. Taip, užima laiko, ypač jei stovi kelyje tarp Berlyno ir Hanoverio. Buvo, kad lūžo sankaba. Teko perkrauti į Braitoną vežusią mašiną, kuri grįžo tuščia. Niekas nesugedo, tik klientas gavo mano žinutę šeštą ryto, kai dar nebuvau išgėręs kavos. Atsiprašiau vėliau.

Ar saugu vežti veidrodinę spintą ir stiklines lentynas mikroautobusu?

Saugiau nei bagažinėje per lėktuvą, bet tik jei gerai supakuota. Stiklas – priešas numeris vienas. Aš visada sakau: veidrodinę spintą reikia apvynioti kilimine medžiaga, o ne laikraščiais. Laikraščiai nesulaiko smūgio. Kartą vežiau stiklinę vitriną, kurią klientas vyniojo į vieną gofruoto kartono sluoksnį. Rėmas buvo sveikas, bet kampas įskilęs. Aš paaiškinau – dvigubas kartonas ir kamštiena būtų išgelbėję. Arba susiradęs profesionalus pakavimas.

Popieriai, muitai ir kiti dalykai, kurių niekas neskaito

Kokie dokumentai reikalingi vežant baldus į Angliją po Brexit'o?

Čia turbūt pats nuobodžiausias, bet svarbiausias klausimas. Reikia krovinio važtaraščio (CMR), bendrojo sąrašo ir muitinės deklaracijos. Dabar, kai nebe ES... hm, ar tiksliai reikia eksporto deklaracijos LT muitinei? Aš galvoju, kad taip, bet prieš porą mėnesių viena siunta praėjo be jos (nors pataisysiu – vietoj to buvo kitas dokumentas, T1 ar kažkas panašaus). Vairuotojas privalo turėti leidimus vežti. Tau reikės aiškaus sąrašo ir paso, jei važiuoji kartu. Realiai biurokratijos dabar daugiau nei anksčiau.

Ar mano naudoti daiktai Anglijoje bus apmuitinti kaip nauji?

Ne, jei įrodai, kad tai asmeniniai naudoti daiktai. Reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalba. Buvo atvejis, kai moteris vežė beveik naują indaplovę. Paklausė: „kodėl nepanaudota?“ Ji atsakė, kad netiko spalva. Pavyko pravežti. Bet jei atveši penkis nesuardytus televizorius ir vadinsi jais naudotais – nelabai patikės. Čia reikia būti sąžiningam, o ne bandyti aplenkti sistemą. Muitininkai irgi mato.

Ar galiu pasiimti dviratį, įrankius ir kepsninę – ar tai skaitomas verslo krovinys?

Namų ūkio daiktai. Jei turėjai tą dviratį metus ir jis nėra dar nesupakuotoje prekybinėje dėžėje – viskas gerai. Įrankiai šiek tiek pavojingesni, nes muitininkai gali pagalvoti, kad darbuosies Anglijoje ir juos parduosi. Bet jei tai tėvo senas komplektas su rūdytomis galvutėmis – niekam neįdomu. Kepsninę gali vežti, tik išvalyk pirmą. Kartą vežiau grilių, kuriame dar liko anglių. Kvapas salone buvo baisus. Barzda kvepėjo mėsainiu iki Olandijos.

O jei muitininkai nusprendžia viską iškrauti ir tikrinti – ką tada darote?

Stovi šalia, šypsaisi ir neprikrauni darbo. Jei jie nusprendė tikrinti – nepriversi jų sustoti. Mūsų darbas – turėti tvarkingus popierius. Tada atidarai, rodai. Aš asmeniškai visada dėžes žymiu numeriais, kad nereikėtų visų atidarinėti. Bet jei ištiks pilnas patikrinimas pasienyje prie Kalais... na, gali pridėti 6–8 valandas. Kartą taip nutiko. Muitininkas pavargo skaityti senus raštus greičiau už mus.

Ar prekių sąrašą rašyti lietuviškai ar vis dėlto angliškai?

Gerai abiem kalbom. Anglijos muitinei reikia angliškai, o jei kyla klausimų prie išvykimo iš Lietuvos, lietuviška versija padeda greičiau atsakyti. Nesistenk rašyti poezijos – „stilingas krėslas su sentimento aura“ bus verčiamas į „armchair with mood“. Ir tada gali kilti keistų klausimų. Paprastai: sofa, 4 kėdės, dėžė su knygom. Pabaiga. Aišku, jei vertinga technika – nurodyk modelį ir serijinį numerį.

Kainos, sutartys ir kur prasideda nemalonumai

Kiek maždaug kainuoja pilnas mikroautobuso perkraustymas iš Kauno į Londoną?

Tikslo skaičiaus be objekto apžiūros neduosiu, nes tai kvaila. Bet rėžiai – nuo 1100 iki 1600 eurų. Tai priklauso nuo sezono, daiktų kiekio ir ar reikia pagalbos kraunant. Vasarą kaina šokteli aukštyn kaip temperatūra. Žiemą gali rasti ir už 900, bet tada reikia stebėtis, ar nebus paslėptų problemų. Kartą mačiau skelbimą – 600 eurų. Paskambinau pasiūlymu, o ten vaikinas su asmeniniu Citroen Berlingo. Tai... ne visai tas pats.

Kodėl vienas vežėjas sako 900 eurų, o kitas 1600 – kas čia per skirtumas?

Kaip su automobilių remontu. Gali sutaisyti stabdžius už 50 eurų pas kaimyną, arba už 400 autorizuotame servise. Brangesni dažniausiai turi licencijas, draudimą, licencijuotus vairuotojus ir nešioja marškinius su antsiuvais. Pigesni... na, gali būti verti dėmesio, o gali būti stebukladariai. Buvo, kad vežiau krovinį, kuriam pats buvau pasamdytas kaip „paskutinės minutės pagalba“, nes 700 eurų vežėjas tiesiog neatvažiavo likus dienai. Skirtumas dažnai – ar tai verslas, ar pašalinis uždarbas.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakos iš pradžių?

Pas mane – ne. Bet rinkoje pasitaiko. Būna, kad sutari 1200, o paskui prisideda „keltų mokestis“, „kelių rinkliava“, „kuro antkainis“ ir staiga esi 1500. Aš stengiuosi iš karto pasakyti sumą, kurią perrašysiu ant lapelio ir pasirašysiu. Jei kas nors rašo „kaina derima“ arba vengia sms, tai signalas. Paprašyk išskaičiavimo. Jei jauti, kad slėpinėja – bėk. Rimti žmonės nešdrausto savo kainos.

Ar galima mokėti grynaisiais be čekio ar sąskaitos faktūros?

Gali. Bet aš asmeniškai to nedaryčiau. Nes jei dings daiktas, o tu neturi jokio popieriaus – turi tik mano žodį prieš tavo žodį. Aš sakau – visada rašykite sutartį, net jei tai draugas draugo. Kartą klientas sumokėjo vardiniu pavedimu, tada skundėsi dėl įbrėžimo. Mes ištraukėme apžiūros aktą, kurį pasirašė išvykdamas. Jis nurimo. Be popieriaus būtumėm likę prie „ai, tu pats įbrėžei“. Grynieji – taip, bet pasirašyk bent ant lapelio, ką veža, už kiek ir kada.

Ar visada pasirašote normalią vežimo sutartį, ar kartais viskas tik ant žodinio?

Aš? Sutartis visada. Bet pažįstu tokių, kur veža ant „varyk, brolau, pasitikėk“. Nėra jokių taisyklių be rašto. Juokas juokais, bet sutartyje turi būti: kas veža, kokiom sąlygom, kas būna jei vėluoja, kas jei sudaužo. Kartą kolega vežė be sutarties, o klientas paskui pareiškė, kad dėžėje buvo brangi rankinė. Kolega tos rankinės nematė. O be aktų – nebylys. Aš sakau: jei firmos nėra internete ir jiems nerūpi parašai – tai ne firma, o kombinacija.

Ar tikrai krovinys yra apdraustas, jei įmonė taip sako internete?

O taip, ir aš internete galiu parašyti, kad esu Napoleono anūkas. Patikrink. Paprašyk draudimo poliso kopijos. CVK ar TKT – nesuprasi dabar. Svarbu, kad draudimas būtų konkrečiam kroviniui, o ne tik CMR atsakomybė. CMR dengia tik dalį. Buvo atvejis, kai gaisras kilo ne dėl vairuotojo kaltės – ir CMR nieko nemokėjo. Klientas graužėsi metus. Aišku, retas atvejis, bet kai nutinka – skauda. Pamatyk dokumentą. Ne tik nuotrauką, o numerį paskambink pasitikrinti.

Blogi scenarijai, apie kuriuos tyli daugelis, o aš – ne

Ar teko matyti, kad vežėjas paprasčiausiai neatvažiuoja sutartą dieną?

Ne tik mačiau – pats esu gelbėjęs tuos krovinius. Skambina žmonės verkiant: „sakė bus šeštadienį, o dabar nekelia.“ Pasitaiko tokių, kurie pasiima avansą ir pradingsta. Arba prisiima per daug užsakymų ir tave pamiršta. Aš visada sakau: jei kaina geriausia pasaulyje, o įmonė neturi svetainės, tik skelbimą – tikimybė didelė. Rimtas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu negali remtis ant „gal čia pasiseks“. Reikia datos, laiko ir žmogaus, kuris atsako telefonu penktadienio vakare.

Ką daryti, jei pasiekus Angliją matau sulaužytą sofą?

Fotografuok iškart. Nepasirašyk, kad gavai sveiką, jei nesi tikras. Kartais pažeidimai matyti tik išnyrę dėžėje. Mes darome apžiūrą prieš pakrovimą ir aktą prieš iškrovimą. Jeigu fiksacijos nėra – teisiškai esi silpnoje padėtyje. Aš žinau, kad pavargęs atvažiavęs į naują butą Londone nenori konfliktuoti. Bet parašyk žinutę dar tą pačią valandą. Jei draudimas galioja – bus tvarka. Jei vežėjas sako „sau tai supakuota blogai“ – reiškia, reikėjo geriau pagalvoti.

Kodėl kai kurios įmonės nebeatrašo į žinutes po gauto avanso?

Nes jiem nebeaišku, kaip tau paaiškinti, kad tavo daiktai palikti sandėlyje prie Kauno, nes jie pervertino savo mikroautobuso talpą. Arba, kas blogiau, jie iš viso neturėjo mikriuko – tik pasiėmė pinigus ir ieško pigaus kurjerio, kuris vėl vėluoja. Tai klasikinis perpardavimas. Rimtai dirbantys žmonės komunikuoja kasdien, net jei tik parašo „vėluojam dėl keltų eilių“. Tyla – blogiausias ženklas šitam versle. Buvo, kad klientas sumokėjo 800 avansą, o vežėjas atrašė tik po trijų dienų: „ah, sorry, pilni esam.“ Iki tuo metu butas jau iškraustytas, o naujas gyventojas laukia.

Ar galima patikrinti, ar mikroautobusas tikrai registruotas krovinių vežimui, o ne kažkieno privatų autą?

Taip, ir tai labai paprasta. Paklausk numerio bei įmonės pavadinimo ir pasižiūrėk internete. Lietuvoje vežėjai registruojami Saugaus eismo keliuose registre arba turi licencijas. Jeigu važiuoja vogtais numeriais arba „draugo automobiliu“ – tai ne profesionalus vežimas. Kartą už mašinos stovėjo senas trupantis MB Sprinteris, o dokumentuose rašė kitos spalvos VW. Klientas pats pamatė ir atšaukė. Tokių istorijų per dešimt metų – dešimtys. Nepasitikėk aklai.

Ar mikroautobusu galiu nugabenti ir augalus į Angliją?

Techniškai sudėtinga. Augalams reikia fitosanitarinių pažymėjimų, ypač po to, kai Anglija atsiskyrė. Kiekvienas augalas – potenciali grėsmė vietinei ekosistemai. Aš asmeniškai nevežu. Kartą leidau sau vežti du vazonus su laukais – vaikštant. Muitininkai neprikirto, bet aš nervinausi nuo Klaipėdos iki Džersio. Dabar atsakau kategoriškai: pirkti naujus vazonus Braitone bus pigiau nei rizikuoti baudomis. Ir mažiau galvos skausmo.

Taigi, jei ieškai sprendimo be tuščių pažadų, užtikrintas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu prasideda nuo sąžiningo pokalbio. Skambink anksti, klausk visko, ko nerimsti, ir nepasitikėk vien skaičiumi. Per tiek metų supratau, kad geriausios kelionės būna tada, kai klientas žino, ko tikėtis, o mes – ką vežam. Sėkmės tvarkantis, o jei kas – žinai, kur mane rasti.