Užtikrintas daiktų gabenimas į Angliją su pilna apsauga

Dirbu su perkraustymais į Angliją jau... na, gal 22 metai, gal 23, nesiskaičiuoju tiksliai. Per tą laiką mačiau visko: ir kaip žmonės patys bando suvynioti porcelianą į laikraščius, ir kaip viskas atkeliauja sudaužyta. Jeigu jūs galvojate apie daiktų gabenimą į Angliją su pilna apsauga – tai ne tik apie mašinos dydį. Tai apie visa: pakavimą, draudimą, muitinę, vairuotojus, kurie žino, kad Anglijoje kai kurios gatvės tokios siauros, kad net mikroautobusiu sunkiai prasisuki. Aš čia ne tam, kad parduočiau paslaugą kaip šventą kraitį. Papasakosiu, kaip iš tiesų veikia.

Pirmiausia – kaip supakuoti, kad netektų raudonuoti

Ar tikrai man pačiam reikia viską supakuoti?

Atsakymas: Nebūtinai. Mes galim atvažiuoti ir supakuot patys – turim burbulinę plėvelę, kartonines dėžes, antkakles baldams. Bet jei norit sutaupyt, dalį darbo galit padaryti patys. Tik prašau nenaudokit senų bananų dėžių iš turgavietės – jos dreba vos nuo žvilgsnio. Būna, klientas sako „jau supakavau“, o viduje indai suvynioti į laikraštį. Rezultatas – lėkštės į šipulius. Tai jei patys – tvarkingai, o jei ne – palikit mums. Geriau sumokėt už pakavimą negu už naujus daiktus.

Ką daryti, jei turiu didelį veidrodį – jį galima pervežti?

Atsakymas: Veidrodį galima, bet jis turi būt specialiai supakuotas. Mes naudojam penkių sluoksnių kartoną, kampų apsaugas ir lipnią plėvelę. Jei veidrodis sveria virš 40 kilogramų, reikia dviejų žmonių. Vienas vairuotojas jo nepakels. Būna klientai pamiršta pasakyt, kad veidrodis prie sienos pritvirtintas – bandai nukabinti, o ten paslėpti laidai. Tokiais momentais stabdom viską ir galvom kaip elgtis. Nesiverčiam per galvą. Geriau saugiai išardyt negu apdaužyt veidrodį ir sieną kartu.

Kur gauti normalių dėžių, o ne iš parduotuvės konteinerio?

Atsakymas: Geriausia nusipirkt archyvinio lygio dėžių – jos atlaiko dregmę ir nesugarba. Randat jų statybinių medžiagų parduotuvėse arba internetu. Mes irgi vežam savo dėžes, bet kaina už jas bus atskira. Klauskit draugų, kurie neseniai kraustėsi – dažnai dėžės po naudojimo tik užima vietą spintoje. Aš pats namie turiu penkias tuščias (na, gal septynias, žmona slepia nuo manęs), o žmona pyksta, kad kaupiu šlamštą. Bet ką padarysi, profesinė liga. Nemokamos dėžės iš turgavietės kvepia žuvimi – nerekomenduoju.

Kas vežama ir kaip ten su tom taisyklėm

Ar galima vežti augalą į Londoną?

Atsakymas: Čia toks dalykas... Formaliai – galima, bet augalai turi turėt fitosanitarinį pasą. Po Brexit taisyklės pasikeitė ir dabar kai kurie augalai... na, sąžiningai – 100 proc. tiksliai nežinau visų apribojimų. Fikusą dažniausiai praleidžia, o citrusinių gali užlaikyt. Kas tiksliai draudžiama – reikia tikrintis Gov.uk puslapyje, sąrašas atnaujinamas be mano žinios. Aš asmeniškai augalų nevėžučiau – per daug galvos skausmo. Geriau padovanokit kaimynams ir nusipirkkit naujų ten. Arba palikit mamai, ant lango vis tiek geriau auga.

Ką daryti, jei kažkas yra itin trapu?

Atsakymas: Yra toks terminas – „frajtas“. Tai reiškia ypatingą atsargumą. Antro šio žodžio neįmanoma panaudot kasdieniam pokalby, tiesiog žinokit – apie pakuotę praneškit iš anksto. Trapūs daiktai dedami į antrą dėžę, kuri dedama į pirmą, su sluoksniu burbulinės plėvelės tarp jų. Žymima „neatidarinėti“ arba „rankinis darbas“. Vairuotojui nurodoma, kad ši dėžė stumiama ne po sofa, o prie sienos. Kainuoja brangiau dėl papildomo darbo, bet jei viduje senelio stiklinė arba vestuvinis servizas – verta kiekvieno euro.

Ar galima vežti dviračius ir sporto įrangą?

Atsakymas: Dviračiai – taip, net ir elektriniai, tik reikia išimti bateriją ir gerai apsaugoti. Ir nepalikit laisvai važiuojančių konteineryje – jie laksto ir daužo kaimynus. Sporto įranga: slidės, burlentės, golfo lazdos – vežam nuolat. Kartais klientai gabena treniruoklius. Krosnis – galima. Svarmenys – galima. Tyliai pasakysiu: vežam viską, kas neturi gyvybės ir nėra sprogmenimis. Buvęs ir keisčiau – vežėm vaikų žaidimų namelį, nors jis priminė mažą namelį ant ratų. O dabar pagalvojau, kad gal jis ir buvo toks... na, bet sveiki nuvežėm iki Birmingamo.

Draudimas, kainos ir tos neparankios smulkmenos

Kiek kainuoja pilnas draudimas visam kroviniui?

Atsakymas: Standartinis draudimas įeiną į kainą ir dengia apie 30 eurų už kubinį metrą. Bet pilnas „viso rizikos“ draudimas – tai jau papildomi mokesčiai, dažniausiai nuo 1,5 iki 3 procentų viso krovinio vertės. Paskaičiuokit: jei daiktai verti 15 000 eurų, papildomai mokėsit kokius 225–450 eurų. Būna pigiau, būna brangiau – priklauso nuo maršruto. Aš visada sakau: jei vežat seną mikrobangę ir rūbus – neverta. Bet jei ten unikalūs baldai ar technika – apsimoka. Kaina nekanda taip kaip naujo televizoriaus pirkimas per Juodąjį penktadienį.

Kas jei mašinoje įvyks avarija?

Atsakymas: Deja, avarijos pasitaiko. Pernai turėjom atvejį kelyje prie Calais – sudužo buferis, o krovinys liko sveikas, nes buvo tvirtai sutvirtintas. Bet jei daiktai apgadinami – čia ir gelbsti draudimas. Pilnas draudimas reiškia, kad net ir dėl avarijos bus atlyginta žala. Mes fiksuojam viską: nuotraukos prieš pakrovimą, vaizdo kameros mašinoje, vairuotojo paaiškinimai. Jeigu be draudimo – problema. Su pilna apsauga – tvarkom popierius, jūs gaunat kompensaciją. Žinoma, niekas neatstos senelio komodos, bet finansiškai būsit gavę atlyginimą.

Ar galiu pasitikėti, kad daiktai nebus pavogti?

Atsakymas: Kompanijų yra visokių. Yra tokių pervežėjų, kurie samdo bet ką, vairuotojai keičiasi kas savaitę, o raktai – ant panelės. Tokiems patikit daiktus – rizikuojat. Mes dirbam su tais pačiais vairuotojais metų metus, mašinos su GPS, sandėliai su kamerom. Bet aš nesakau, kad pavogt negali – gali bet kas, net paštas klumpa. Pilnos apsaugos gabenimas reiškia, kad atsakomybę prisiimam mes. Bet rinkitės įmonę pagal atsiliepimus, ne pagal kainą. Pigiausias dažniausiai ir pakiša koją, o kai kurių kainos apskritai kelia įtarimą.

Ar kaina skiriasi, jei kraunu iš Klaipėdos o ne iš Vilniaus?

Atsakymas: Skiriasi, bet nežiauriai. Iš Klaipėdos kelias ilgesnis iki keltų link Anglijos. Paprastai 80–120 eurų skirtumas, gal mažiau jei sugrūdot viską į bendrą krovinį. Skaičiuojam ir atstumą Anglijos viduje – jei reikia iki Manchesterio, o ne tik iki Londono. Būna klientas iš Klaipėdos sako „ai, kelias tas pats“ – ne, autostrados nėra tiesios kaip liniuotė, o kuras kainuoja brangiai. Mes renkamės daiktus ir iš mažesnių miestų – tik reikia derintis į grafiką. Kartais važiuojam per Kauną, ten susirenkam daugiau krovinių ir tada vykstame į vakarus.

Kada mokėti – prieš ar po gabenimo?

Atsakymas: Mes imam trisdešimt procentų avanso kai užsakot, o likutį – prieš pristatymą Anglijoje. Taip dirbam jau dvidešimt metų. Būna kompanijų, kurios ima viską prieš tai – irgi normalu. Svarbu, kad būtų raštiška sutartis. Aš netikiu žodiniais pažadais nei duodamas, nei gaunam. Kartais žmonės piktinasi, kodėl negalima atsiskaityt gavus daiktus. Todėl kad pasitaikė atvejų kai klientas neatvažiuoja pasiimti sofos tris savaites, o mašina stovi apkrauta. Verslas yra verslas, nors ir žmogiškas. Mes irgi turim mokėt už kurą ir vairuotojus.

Dokumentai, muitinė ir post-Brexit painiava

Reikia dabar kažkokių specialių popierių po Brexit?

Atsakymas: Reikia. Asmeniniams daiktams reikalinga muitinės deklaracija, kartais specifiniai leidimai. Po Brexit Anglija traktuojama kaip trečioji šalis – na, kaip ne ES valstybė, anksčiau buvo paprasčiau. Mes tvarkom dokumentus užsakovo vardu – antraip daugelis prapultų raustydamiesi taisyklėse. Būna, klientas atveža dėžes, o čia – karvė, kurią jis vadina „dekoracija“. Tada jau reikia veterinarinių pažymų. Rimtai. Geriausiai siųskit sąrašą daiktų bent savaitę iki išvykimo – mes paruošim popierius. Nepatingėkit sudaryt sąrašo – tai sutaupo nervų.

Ar muitiniai tikrina kiekvieną dėžę?

Atsakymas: Ne, tikrai ne. Tikrina selektyviai – parenka dėžes, kurios kvepia įtartinai arba neatitinka svorio. Jeigu rašot „drabužiai“, o Rentgenas rodo metalo krūvą – bus tikrinama giliau. Turėjom klientą, kuris supakavo įrankius į dėžę „virtuvės reikmenys“. Muitininkas pagalvojo, kad gal peiliai, atidarė – ten gręžtuvai. Valandą vėlavo laivas dėl to. Sunkiai... bet ne dėl mūsų kaltės. Rašykit tiesą popieriuose – taupykit visų laiką. Kava Anglijoje brangi, o stovėjimas uoste kainuoja dar daugiau nei dviguba kava.

Ką rašyti deklaracijoje, jei vežu asmeninius daiktus?

Atsakymas: Rašykit: „used household goods and personal effects“. Nenaudokit žodžio „parduodama prekė“, nes tada muitai suaktyvėja. Kiekvienos dėžės turinys turi būt bent apytikriai surašytas – galima „drabužiai, 15 kg“. Jei turite naujų daiktų – vertę nurodykit atskirai. Būna žmonės bando suktis, o paskui stebisi, kodėl Anglijoje prašo sumokėt PVM. Aš suprantu, norisi sutaupyt. Bet muitinė nėra parduotuvės kasininkė – ten žmonės mato visus gudravimus. Būkit atviri, išvengsit nemalonumų ir man nereiks jūsų gelbėt iš muitinės nagų.

Ar galiu gabenti maisto produktų?

Atsakymas: Šviežios mėsos, pieno produktų – negalima. Tai aišku kaip diena. Sausieji produktai, makaronai – jų niekas nedraudžia, jei tinkamai supakuoti. Būna klientai veža lietuviškų saldainių, girą, rūkytos dešros. Pastaroji – rizikinga. Kartais praleidžia, kartais konfiskuoja. Asmeniškai aš maisto nevėžučiau – jei suges arba atsitiks ką nors, nei draudimas, nei aš nepadėsime. Anglijoje yra parduotuvių, ten galima nusipirkt daug ko. Išskyrus gal skilandį – tą suprantu, sentimentali vertė svarbiau nei pinigai. Bet rizikuojat dėl dešros, kurios terminas ribotas.

Anglija – pristatymas ir realybė

Ar pristatys iki namų durų ar tik iki sandėlio?

Atsakymas: Standartiškai – iki namų durų Anglijoje. Bet „iki durų“ nereiškia, kad įnešim į butą ketvirtame aukšte be lifto. Furgonas sustos prie namo ir iškraus į kiemą arba prie slenksčio. Jei reikia įnešimo į vidų – apie tai kalbėkit atskirai, dažnai su papildomu mokesčiu. Ypač jei siauri laiptai. Londone būna tokių namų, kur laiptų aikštelė mažesnė nei mano biuro spinta. Ten net sofą sunku pasukti. Aš įspėju iš anksto – nesistebėkit, kai vairuotojas aiškins taisykles. Jis nebūna linksmai nusiteikęs po aštuonių valandų vairavimo.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka transportavimas?

Atsakymas: Iki Londono – nuo 5 iki 10 dienų, priklauso ar renkamės bendrą krovinį, ar individualų. Bendras lėtesnis, nes surenkam keletą užsakymų. Kartais tenka palaukti dėl keltų į Doverį – jei rūkas ar vėjas, laikai stringa. Realistiškai – savaitė, gal pusantros. Būna ir trijų dienų, kai viskas susidėlioja tobulai, bet aš nedrįstu žadėt to. Jei jums reikia data tiksli kaip chirurgas – pridėkit savaite rezervo. Ir neplanuokit baldų surinkimo iškart kitą dieną po atvykimo. Ypač jei balduų reikia pernešti pro sodą.

Ką daryti, jei namo gatvė per siaura furgonui?

Atsakymas: Tai dažna problema Anglijoje, ypač senesniuose rajonuose. Darome taip: atsiunčiam mažesnį furgoną, į kurį perkeliam daiktus. Arba naudojam vežimėlius. Kartais ieškom artimiausios aikštelės ir tempiam dėžes kokius 50 metrų. Jūs turit būti namie arba turėt pagalbininką. Buvo atvejis, kai klientas gyveno gatvelėje ties Shepton Mallet – toks siauras praėjimas, kad net asfaltuotuvas netilpo. Furgonas liko kelių šimtų metrų atstumu. Daiktai atkeliavo, bet krovinys kainavo brangiau dėl dvigubo perkrovimo. Būna. Gyvenimas Anglijos kaime – romantika, bet ne furgonams.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Atsakymas: Vairuotojas padeda, jei kalbam apie dėžių nunešimą iki slenksčio. Bet jis vienas nešt devyniasdešimt dėžių į butą negali – jis irgi žmogus, ne terminatorius. Jei baldai arba dėžių daug – reikia dviejų krovikų. Užsakykit juos iš anksto. Mačiau tokių vairuotojų, kurie atsisėda kabinoje ir sako „aš vežu, nešioju – ne“. Mes su tokiais nebedirbam. Mūsų vairuotojai mielai padeda, tik reikia suprast, kad pakrovimas gali užtrukt. Ir jei žiemą, tamsu, purvina, ne visada įmanoma skubėti. Kantrybės – viskas atkeliaus.

Kas atsitinka, kai ne viskas pagal planą

Ką darote, jei daiktai vis tiek sugadinami?

Atsakymas: Pirmiausia fiksuojam žalą nuotraukomis atidarius krovinį. Po to pateikiat pretenziją raštu – per septynias dienas. Mes sujungiam su draudimo kompanija, kuri vertina žalą. Jei draudimas pilnas – mokama daikto vertė arba remontas. Būna žala minimali – įdaužytas stalo kampas. Tada dalinis atlyginimas. Sako, kad nėra tobulo pervežimo, visada gali nutikt. Mes stengiamės, kad ne, bet juk ir idealios santuokos baigiasi skyrybomis. Svarbu, kad nesisuktų ratas – yra draudimas, yra procedūra. Atsakingas žmogus atsilieps ir nenukreips jus į balinį langelį.

Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę?

Atsakymas: Galima, bet bus delspinigiai arba avansas negrąžinamas – pagal sutartį. Jei mes jau išvykę pas jus ir ant slenksčio, o jūs apsigalvojot – mokat už paslaugą vis tiek. Būna gyvenimiškų situacijų: darbas nepasirašė, būstas dar neparuoštas. Suprantu. Bet mašina tuščia važiuoti neįmanoma, ypač jei buvot suplanuoti lygiai į plotą. Jei atšaukiat savaitei iki – dažniausiai perskirstom laiką arba grąžinam pinigus. Bet diena iki – čia jau skaudu. Geriau pagalvokit du kartus prieš pasirašant. Mes nesam oro linijos, kad keisti skrydžius galima vienu mygtuku. Kuras užsakytas, laikas sugaištas.

Kas jei aš negaliu būti namie kai atvažiuoja?

Atsakymas: Turit pasirūpinti įgaliotu asmeniu. Draugas, kaimynas, pusbrolis – nesvarbu, kas, tik kad pilnametis. Pasirašys priėmimo aktą, patikrins ar dėžių skaičius sutampa. Jei niekas negali – perplanuojam datą. Mes nepaliekam daiktų laiptinėje arba ant šaligatvio. Ne Londone, ne Mančesteryje. Per daug rizikinga. Vieną kartą palikom dėžę pagal prašymą prie durų – kitą dieną jos nebebuvo. Vagis nevaikščioja su raudonais... oi, kaip čia pasakius... tiesiog nepasitikėkit atsitiktiniais praeiviais. Mūsų vairuotojai negauna algos dėl dingusių dėžių.

Kiti dalykai, apie kuriuos retai kalbama

Kokia oro sąlygų įtaka daiktams kelyje?

Atsakymas: Konteineriai hermetiški, bet temperatūros pokytis jaučiamas. Žiemą viduje gali būti minusinė temperatūra – skysčiai pūst butelius. Vasarą, kelyje per Prancūziją, oras salone įkaista iki 50 laipsnių. Vaškas, žvakės, kai kurie plastikai – deformuojasi. Aš visada patariu: nevežkit žvakių. Rimtai. Ir nelaikit dažų aerozolių greta maisto produktų. Kartą visas konteineris kvepėjo levandomis – klientė vežė eterinius aliejus, keli buteliukai trūko nuo slėgio. Gražiai kvepėjo, bet saldus oras – ne tai, ko nori rast atidarę sofą. Skysčius pakuokit dvigubai.

Kaip žinoti, kad įmonė nėra sukčiai?

Atsakymas: Patikrinkit, ar turi judriojo ryšio numerį, o ne tik elektroninį paštą. Ar matėt jų mašinų nuotraukas, ar turi realų adresą. Jei puslapis padarytas per naktį, o kaina žemiau už benzino kainą – bėkit. Rimtas vežėjas nebijo pasirašyt sutarties ir duot sąskaitą faktūrą. Būna tokių „vilniečių“, kurie paima avansą ir dingsta. O realiai jie neturi leidimo vežti tarptautiniu mastu. Paklauskite registro numerio – jei neduoda, kažkas ne taip. Aš ne tobulas, bet sąžiningumas – svarbiau nei greitis. Ir žymiai svarbiau nei pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti.

Daiktų gabenimas į Angliją su pilna apsauga nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio. Pasirūpinkit tinkamu pakavimu, sąžiningu draudimu ir – svarbiausia – rinkitės vežėją, kuris nepažadės aukso kalnų už tris eurus. Aš dirbu šitame versle jau du dešimtmečius ir žinau: pigu ir gerai retai sueina. Jei norit, kad daiktai atkeliautų sveiki, nepatingėkit paklaust, pasiskaityt ir planuot laiką su atsarga. Sėkmės kraustantis – o jei kils klausimų, rašykit, patarimo neparduosiu už dyką.