Užtikriname greitą siuntų pristatymą į Angliją mikroautobusu

Kalbėkim atvirai – siųsti daiktus į Angliją gali būti galvos skausmas. Ypač jei reikia greitai. Aš jau keturiolika metų žaidžiu šioj srityje – pradėjau dar tada, kai viskas buvo paprasčiau, o dabar... dabar tiesiog žinau, kas veikia. Užtikriname greitą siuntų pristatymą į Angliją mikroautobusu ne todėl, kad taip gražiai skamba, o todėl, kad mažos mašinos yra lankstesnės nei fūros. Jos važiuoja tiesiai, nereikia didžiulių sandėlių tarpinių. Bet nėra taip, kad visada bus rožėm klota. Kartais būna chaos. Šitame tekste – ne saldžios reklamos, o tai, ką žmogus, norintis nusiųsti siuntą į Londoną ar Birmingemą, turėtų žinoti prieš duodamas daiktus nepažįstamam vairuotojui.

Iš pradžių – kaip tai vyksta

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir didelių pervežimų mašinų siuntoms į Angliją?

Didysis transportas – tai konteineriai, fūros, kurios kaupia siuntas savaitę, laukia, kol prisipildys. Mikroautobusu viskas kitaip. Jis mažesnis, judresnis, gali įvažiuoti ir į senamiesčio gatves, ir į tavo kiemą. Aš renku siuntas kelias dienas ir judu. Ne visada be perskirstymo, bet daiktai mažiau kraustomi. Vienas klientas iš Kauno sake: „jūs kaip taksi siuntoms“. Nuo tada taip ir vadinu. Tik va, sėdynių nėra, viskas apkrauta.

Ar tikrai mikroautobusu galiu nusiųsti siuntą greičiau nei didžiąja transporto priemone?

Greičiau – taip, dažniausiai. Į Londoną iš Vilniaus galima per dvi–tris paras. Didysis transportas gali tempti savaitę, kol surenka pakankamai krovinių. Bet greitis priklauso ir nuo dokumentų. Buvo atvejis, kai vairuotojas išvažiavo šauniai, bet Doverio muitinėje užtruko pusdienį, nes siuntoje buvo skystis be tinkamos deklaracijos. Tai ne mašinos kaltė, bet laikas nenukrito. Greičiau, jei viskas pagal taisykles.

Kaip turiu supakuoti daiktus į siuntą, kad jos tilptų į mikroautobusą?

Esmė – kompaktiškumas. Mikroautobuse vietos nėra begalinės. Nereikia gigantiškų dėžių dėl kelių porų batų. Aš rekomenduoju dvigubas kartonines dėžes, gerai užklijuotas. Elektronikai – burbulinę plėvelę, o ne žurnalus aplink. Kartą klientė supakavo viską į maišus iš parduotuvių. Atvažiavau – maišai. Teko perdaryti, nes plyšta. Rašyk ant dėžių, kas viduje. Vairuotojas nėra robotas, jam taip paprasčiau. Svoris irgi turi reikšmės, bet labiau matmenys.

Ar galiu siųsti jautrius daiktus – tarkim, augalus ar meno kūrinius – mikroautobusu į Angliją?

Augalai... čia sudėtingiau. Anglija turi griežtas taisykles, reikia fitosanitarinių pažymų. Aš vežu nebent dirbtinius, nes nenoriu rizikuoti, kad muitinė viską sudegins. Dėl meno kūrinių – taip, bet reikia draudimo ir labai geros pakuotės. Turėjau atvejį, kai vežėme tapybos darbą į Braitoną. Dėžė dviguba, kampai apsaugoti, viduje – putos. Bet vistiek važiavau kaip kūdikį vežąs. Tik be lopšio. Jei brangu ir pažeidžiama, pranešk iš anksto.

Kokia didžiausia siunta gali būti, kad dar tilptų su kitomis?

Sakyčiau, kad jei daiktas iki metro ilgio ir iki ~60 kg, tai darbui. Jei sofa trisei – tai jau ne, nebent surenkama. Mikroautobusai turi ribotą tūrį. Kartais žmonės sako: „o mano spinta tikrai maža“. Na neatrodo maža, kai 2x1.5 metro. Tada reikia didesnės mašinos. Būna, kad tenka atsisakyti dalies užsakymų, nes viskas netelpa. Ne todėl, kad nenorim, o kad nepažeistumėm kitų klientų siuntų. Tokia jau ta veikla.

Kainos. Visada aktualu

Kiek kainuoja siuntos pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Nuo ~60 iki ~102 eurų už standartinę dėžę, priklausomai nuo svorio ir kur į Angliją. Į Londoną pigiau, maršrutas dažnas. Į Škotijos gilumą – brangiau. Jei siunta užima pusę mikroautobuso, kaina šokteli iki kelių šimtų. Aš moku pasakyti tiksliai tik žinodamas matmenis ir adresą. Būna įmonių, kurios meta kainą „nuo“. Aš to nedarau. Kartą pasiūliau per mažą kainą didelei spintai, paskui pats sau įkandau. Geriau paklausk iš pradžių.

Ar kaina priklauso nuo kilogramų, ar nuo vietos, kurią užima siunta?

Idealiu atveju – ir nuo svorio, ir nuo vietos. Mikroautobuse labiau rėžiasi užimama vieta. Gali turėti 10 kg plunksnų pagalvių, bet jos užims pusę bagažinės. Arba 50 kg knygų mažoje dėžėje – bus brangu dėl svorio, bet tilps. Aš visada klausiu: kokie matmenys? „Didelė dėžė“ man nieko nesako. Būna 30x30 cm, būna visa spinta. Todėl prašau foto. Nuotrauka iškart viską išsprendžia. Nereikia spėlioti be galo.

Ar yra koks nors minimalus mokestis, net jei siunta labai mažytė?

Yra. Nes kuras, kelių mokesčiai, keltis – viskas kainuoja, net jei vežu vieną voką. Minimali suma ~40–50 eurų. Jei nori pigiau – geriau paštu. Mes tikimės, kad žmonės supranta: mikroautobusas nesiunčiamas dėl vieno laiško. Tai nelogiška nei man, nei klientui. Turėjau atvejį, kai vaikinas norėjo siųsti raktų paketelį į Mančesterį. Sako, bet juk vieta yra. Yra, bet važiuosiu tūkstantį mylių dėl raktų? Su kitų daiktų pristatymu pavyko, bet kaina liko.

Kodėl vienos įmonės siūlo žymiai mažesnę kainą siuntoms į Angliją, o kitos – ne?

Čia jau nepatogus klausimas. Yra įmonių, kurios pasiima pinigus, sukaupia siuntas mėnesį, o tada, jei nepasimeta, nusiveža pigiausiais būdais. Arba dingsta. Maža kaina dažnai reiškia blogą komunikaciją, be draudimo, be garantijų. Aš neknisiu tokių konkrečiai, bet esu matęs. Po to skambina žmonės, klausia, kodėl siunta dingo pasienyje. Na, todėl kad taupėte ant popieriaus. Mūsų kaina atspindi realius kaštus. Nenuvažiuosiu į Angliją už 30 eurų. Fizikai neleidžia.

Kas realiai vyksta kelyje

Ar vairuotojas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar renka kitas siuntas?

Renka. Toks modelis. Mikroautobusu neišvažiuosiu dėl vienos siuntos, nebent pilnas krovinys. Suplanuojam maršrutą: Kaunas, Vilnius, tada keltas, tada Anglijos miestai. Kartais pyksta: „o kodėl ne iš karto pas mane?“ Nes kitas žmogus irgi laukia. Bet privalumas tas, kad net renkdamas važiuojam greitai. Fūroj laukimas gali trukti savaites. Čia – dienos. Vairuotojai žino, kur sustoti. Ne visada idealiai pagal valandas, bet per kelias dienas tikrai paima. Jei skubu ypač – kita kaina.

Ar buvai turėjęs situacijų, kai siunta vėlavo dėl oro ar eilių pasienyje?

Kas nebuvo... Praeitą žiemą vairuotojas sėdėjo prie Doverio keturias valandas dėl audros. Keltas nepaleido. Siunta turėjo būti trečiadienį Birmingeme, o buvo penktadienį. Klientas skambino kasdien. Dar buvo atvejis, kai eilė prie Eurotunelio – kilometrinė, vasara, visi atostogauja. Stovi mikroautobusas, kuras dega, o mes žiūrim į galinius žibintus. Vėlavimai pasitaiko. Ne dėl to, kad tingim, o dėl to, kad realus pasaulis egzistuoja. Aprašom viską iš anksto, bet oro garantuoti – negaliu.

Ar mikroautobusu saugu vežti elektroniką, tarkim, kompiuterius ar televizorius?

Sauga, jei pats supakuoji kaip reikiant. Mes fiksuojam diržais, bet kelias turi duobių. Ypač Anglijos keliai... na, kai kur ne stebuklas. Aš vežu elektroniką tik su originalia dėže arba geru pakaitalu. Turėjau atvejį: nešiojamas atkeliavo tvarkingai, o monitorius – su įskilimu, nes klientas įvyniojęs į antklodę. Antklodė neapsaugo kampo. Dabar tikrinam foto prieš pakrovimą. Jei pakavimas prastas – perspėju. Kartais pyksta, bet geriau pykti nei verkti gavus.

Kas nutinka, jei mano siunta užstringa muitinėje – ar tai mano problema?

Deja, taip. Jei trūksta dokumentų, neteisinga vertė, arba draudžiama prekė – sprendžia siuntėjas arba gavėjas. Aš galiu padėti susisiekti, paaiškinti, bet muitinė manęs neklauso kaip vairuotojo. Buvo atvejis: siuntė senų laikrodžių kolekciją. Anglijos muitininkai pagalvojo, kad kontrabanda. Užlaikė tris dienas. Aš buvau tarpininkas, bet sprendė klientas su papildomais popieriais. Jeigu deklaruosi „dovana, vertė 5 eurai“ milijoniniam daiktui, problemos garantuotos. Atsakomybė – tavo. Aš tik vežu.

Ar gali atsitikti, kad siunta perkraunama iš vieno mikroautobuso į kitą?

Teoriškai – taip, jei pirmasis turi gedimą. Būna. Kaune sugedo važiuoklė, teko perkrauti į rezervinį, užtruko dvylika valandų. Realybė – mašinos yra mašinos. Bet stengiamės, kad kuo mažiau būtų perkrovimų. Kiekvienas lietimas – rizika. Jei viskas gerai, siunta pakraunama kartą, iškraunama kartą. Didžiulėse įmonėse tavo daiktas gali pakeisti penkis sunkvežimius. Pas mus – maksimum du. Tikiuosi, kad ir nė karto. (Taip, pataisau – vienas klientas pernai turėjo du perkrovimus dėl keltų bilietų.)

Dokumentai ir muitinė

Reikia kokių nors popierių, jei siunčiu asmeninius daiktus į Londoną?

Po Brexito reikia. Jau nebe EU pilnas laisvas judėjimas. Reikia packing list – sąrašo, kas viduje, su vertėmis. Verslui – dar sąskaitos-faktūros. Asmeniniams daiktams pakanka apytikslių verčių. Kurdami sąrašą nereikia rašyti „daug visko“. Reikia konkrečiai: dvi poros batų – 40 eurų, dviratis – 200 eurų. Muitininkai kartais tikrina, ar sutampa. Kartą klientas parašė „asmeniniai daiktai, 50 eurų“. Atidarė – puodų rinkinys ir variklio dalys. Popieriai turi bent kiek atitikti. Aš padedu užpildyt, bet duomenys iš tavęs.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia siuntoms į Angliją?

Hmm, biurokratinis žvėris. EORI – kodas, kurį turi ekonominės veiklos vykdytojai. Fiziniam asmeniui, siunčiančiam savo daiktus – nereikia. Verslas, prekės pardavimui – reikia. Bent jau taip buvo kai tikrinau. Nesu šimtu procentų tikras dėl naujausių pataisų, bet manau fiziniams asmenims vis dar laisviau. Jei individuali veikla ar UAB – pasitikrink pas muitinę. Aš nekontroliuoju, bet galiu rekomenduoti brokerius. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei gauti laišką po mėnesio, kad areštuota.

Ar muitinėtikrina kiekvieną siuntą mikroautobuse, ar tik dalį?

Tik dalį. Atsitiktine tvarka. Bet jei ką nors įtartina – atidaro. Kartais primena filmą: iškrauna pusę bagažinės, matuoja rentgenu. Kartais praleidžia be sustojimo. Aš negaliu kontroliuoti. Galiu tik pasakyti – nepakuok draudžiamų daiktų. Augalų be leidimų, mėsos gaminių. Anglijos veterinarija griežtesnė už muitinę. Buvo atvejis, kai rad lietuviškų dešrų. Paėmė ir baudą grėsė. Geriau ne. Klausiu visų prieš važiuodamas: ar yra maisto? Jei taip – išimu. Nebent šokoladus.

Ką rašyti deklaracijoje – tikrą vertę ar mažesnę, kad mažiau mokėti muitą?

Oi, čia eidamas ant ledo. Nepatariu meluoti. Rašyk tikrą vertę. Jei muitininkai įtaria sumažintą vertę, prasideda problemos. Gali paimti siuntą, skirti baudą. Tai brangiau nei muitas. Be to, draudimas dengia tik deklaruotą vertę. Parašei 10 eurų kompiuteriui – gausi 10. Realiai prarasi tūkstantį. Buvo „gudruolis“, kuris vertino viską po 5 eurus. Peculiarūs daiktai, sako, sendaikčiai. Muitininkai nekvaili. Sąžiningas kelias ramina miegas.

Ar mano gavėjas Anglijoje turi mokėti kokius nors mokesčius, kai siunta atvažiuoja mikroautobusu?

Jei asmeniniai daiktai ir vertė neviršija ribos – paprastai ne. Bet jei nauji daiktai pardavimui arba vertė didelė – gali tekti mokėti VAT ir muitus. Tai Anglijos taisyklės. Aš kaip vairuotojas neprivalau žinoti iki smulkmenų. Galiu numanyti. Dažniausiai patariu pasitikrinti UK vyriausybės tinklapyje, ten skaičiuoklė. Kai kurių gavėjai stebisi, kodėl mokėti. Aš tik pristatau, pinigų neimu. Bet jei siunta verslinė, muitai beveik garantuoti. Geriau būti tam pasiruošus, nei stebėtis.

Prieš išvažiuojant ir atvykus

Kaip viskas prasideda – skambinu, rašau, ar kaip iškviečiu mikroautobusą siuntai?

Paprasčiausia – parašyk žinutę ar paskambink. Aš paklausiu: kas, kur, kada, kiek sveria.