Krovinių gabenimo į Angliją draudimas ir kainos

Įvadas

Jei planuoji ką nors vežtis iš Lietuvos į Angliją – ar tai būtų asmeniniai daiktai, baldai, ar verslo krovinys – turi žinoti kelis svarbius dalykus. Anglijos muitinė turi gana griežtas taisykles, ką galima vežti, o ko – ne. Kainos taip pat labai skiriasi priklausomai nuo to, ką veži, kaip tai packi, ir kokiu būdu transportuoji. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus, tad mačiau visko – ir sklandžių perkraustymų, ir tikrų košmarų, kai žmonės neteko dalies krovinio ar sumokėjo dvigubai daugiau nei reikėjo. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinu, kaip viskas veikia, kadangi pats dažnai taip aiškinu klientams gyvai.

Ką galima ir ko negalima vežti

Kokie daiktai yra draudžiami gabenant į Angliją?

Na, pradėkim nuo akivaizdžių dalykų – ginklai, narkotikai, sprogmenys. Tai žino visi, bet vis tiek kartais žmonės bandydavo vežti kokį nors seną medžioklinį šautuvą, manydami, kad tai nieko tokio. Nėra. Anglijos muitinė čia labai griežta. Bet yra ir daugiau... tarkim, tam tikri maisto produktai. Mėsos, pieno, sūrio gabenimas iš ES į Angliją dabar jau ribojamas, nors anksčiau buvo laisvesnis. Jei veži savo namų ruošos maistą – geriau jo išvenk, nes gali būti konfiskuotas. Aš pats turėjau klientą, kuris vežėsi tris kilogramus naminių cepelinų – muitininkai juos tiesiog išmetė. Jam buvo labai gaila, bet taip jau yra.

Ar galima vežtis alkoholį?

Taip, bet su ribojimais. Suaugęs žmogus gali vežtis iki 4 litrų vyno arba iki 16 litrų alaus. Didesni kiekiai jau reikalauja mokesčių. Stipriųjų gėrimų – iki 1 litro (virš 22% alkoholio). Bet čia yra niuansas... jei veži kažką labai brangaus, gali tekti sumokėti muito. Taip pat jei veži komerciniais tikslais – tai visai kita istorija, reikia dokumentų. Aš visada sakau klientams: jei veži kelias buteles sau – tikriausiai niekas neklaus, bet jei veži 20 dėžių – jau kitas reikalas.

Ką daryti su vaistais?

Čia priklauso nuo to, kokius vaistus veži. Jei tai tavo asmeniniai receptiniai vaistai – turėk receptą arba gydytojo pažymą. Anglijos sveikatos sistema pripažįsta ES receptus, bet kartais muitininkai vis tiek paprašo dokumentų. Aš pats vežiausi savo vaiko receptinius vaistus ir visada turėjau pažymą iš gydytojo – niekada problemų nebuvo. Bet jei veži vaistus komerciniais tikslais – reikia licencijos, ir tai jau sudėtinga.

Ar cigaretės leidžiamos?

Taip, bet ribojimai gana griežti – iki 200 cigarečių arba 250 gramų tabako. Viršijus – reikia mokėti muito. Aš kartą vežiau klientą, kuris rūkė elektronines cigareetes – su jomis problemų paprastai nėra, bet skysčiai turi būti originalioje pakuotėje ir neviršyti tam tikro kiekio.

Ką reiškia draudžiami augalai ir gyvūnai?

Naminių gyvūnų gabenimas į Angliją reikalauja mikročipo, skiepų ir ES šunų/katų paso. Tai žino daugelis, bet augalai – jau kitas reikalas. Tam tikri augalai, ypač iš tropinių šalių, yra draudžiami dėl kenkėjų. Jei veži savo kambario gėles – tikriausiai niekas neprisikabins, bet jei veži kažką retą ar egzotišką – geriau pasitikrink iš anksto. Vienas mano klientas bandė vežti Orchidėją, kuri buvo retenybė – teko palikti.

Kainų struktūra

Nuo ko priklauso perkraustymo kaina?

Čia yra keli pagrindiniai veiksniai. Pirma – krovinio dydis ir svoris. Antra – atstumas (žinoma). Trečia – kaip greitai reikia pristatyti. Ketvirta – ar reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pakrovimas, iškrovimas, sutvarkymas. Penkta – metų laikas. Vasarą kainos paprastai aukštesnės, nes daugiau žmonių kraustosi. Aš pats per rugpjūtį dirbau iki 10 vakarų per savaitę – taip, kainos tada kyla, bet žmonės tiesiog nori spėti prie mokslo metų pradžios.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją?

Čia labai priklauso... jei veži tik kelis lagaminus – gali sutilpti į 300-500 eurų. Jei veži visą namų ūkį – nuo 1500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo kiekio. Vieno kambario buto perkraustymas paprastai kainuoja apie 800-1200 eurų. Dviejų kambarių – 1200-2000 eurų. Trijų ir daugiau – jau virš 2500. Bet čia tik orientaciniai skaičiai, nes visada yra išimčių. Kartą vežiau klientui tik pianiną – ir tai kainavo brangiau nei pusės buto perkraustymas.

Kodėl kartais kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Na, pirma – įmonės turi skirtingus kaštus. Antra – kartais kainos būna sąmoningai mažinamos, o paskui atsiranda „papildomų" mokesčių. Aš pats turėjau klientą, kuris pasakė, kad kita įmonė siūlė 600 eurų, o aš – 1200. Paskui paaiškėjo, kad ta „pigiai" įmonė neįskaičiavo pakrovimo, iškrovimo, draudimo... galutinė suma buvo 1400. Taigi – visada aiškinkis, kas įeina į kainą.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia tikrai nėra paprasto atsakymo. Kartais pigios įmonės dirba gerai, ypač jei turi pakankamai darbo ir nereikia jų spausti. Bet kartais pigiai reiškia... na, blogai. Vienas mano pažįstamas vežė savo daiktus su labai pigia įmone – krovinys vėlavo tris savaites, dalis daiktų buvo apgadinta, o įmonė tiesiog nebeatsiliepė. Taigi – žiūrėk į atsiliepimus, klausk, kas įeina į kainą, ir ne visada rinkis pigiausią.

Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Gali būti mokesčiai už: papildomą kilometražą (jei adresas toliau nei numatyta), laukimą (jei pakrovimas užtrunka ilgiau), draudimą (kuris kartais nėra įskaičiuotas), muitinės dokumentų sutvarkymą, krovinio draudimą, degalus (jei kainos šoktelėjo). Aš visada sakau klientams – geriau iš karto paklausk, kas bus galutinė kaina, ir viską susirašyk. Taip išvengsi nemalonumų.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi gabenant krovinį į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai: paso kopija, krovinio sąrašas (invoice arba packing list), jei veži naujus daiktus – sąskaita faktūra. Jei veži senus asmeninius daiktus – gali pakakti tik sąrašo. Bet jei veži kažką vertingo – brangakmenius, meno kūrinius – gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė. Vienas mano klientas vežė seną žiedą, kuris buvo šeimos relikvija – teko įrodinėti kilmę, nes muitininkas įtarė, kad tai gali būti vertinga prekė.

Kas yra CMR važtaraštis ir ar jis būtinas?

CMR važtaraštis – tai tarptautinis krovinio gabenimo dokumentas. Jei naudoji profesionalią perkraustymo įmonę – jie paprastai viską sutvarko. Bet jei veži pats savo mašina – gali apsieiti be jo, jei tai asmeniniai daiktai. Tačiau jei veži kažką vertingo ar prekinio – CMR tikrai pravers, nes tai įrodymas, kad krovinys buvo tinkamai perduotas.

Ar po Brexit pasikeitė gabenimo taisyklės?

Taip, ir gana žymiai. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, viskas buvo daug paprasčiau. Dabar reikia muitinės deklaracijų, ir tai trunka ilgiau. Kartais klientai pyksta, kad krovinys vėluoja – bet taip jau yra, čia nieko nepadarysi. Aš pats pirmaisiais mėnesiais po Brexit buvau šiek tiek pasimetęs, nes taisyklės keitėsi kas kelias savaites. Dabar jau geriau, bet vis tiek reikia būti atsargiam.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Paprastai – nuo kelių valandų iki poros dienų. Jei viskas tvarkinga, dokumentai pilni – greičiau. Jei kyla klausimų – gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą mano kliento krovinys buvo tikrinamas keturias dienas, nes muitininkas įtarė, kad vienas daiktas gali būti nelegaliai gabenamas meno kūrinys. Paskui viskas išsisprendė, bet klientas buvo nervuojasi.

Praktiniai patarimai

Kaip geriausiai supakuoti daiktus?

Nors pats aš nesu profesionalus pakuotojas (mes paprastai samdome), bet per metus mačiau pakankamai. Stiklas, keramika – atskirai, gerai suvynioti. Baldai – jei įmanoma, išardyti, taip sumažėja pažeidimų rizika. Drabužiai – vakuuminiai maišeliai gerai taupo vietą. Elektronika – geriausia originaliose dėžėse, jei išsaugojai. Aš visada sakau – geriau per daug pakavimo nei per mažai. Vienas mano klientas norėjo sutaupyti ant dėžių – jo televizorius atvažiavo su įskilimu. Taigi – neverta taupyti.

Ar verta drausti krovinį?

Čia mano asmeninė nuomonė – taip, verta. Aš pats visada siūlau klientams draudimą, nors kartais jie atsisako, norėdami sutaupyti. Bet per tuos metus mačiau pakankamai atvejų, kai krovinys buvo apgadintas arba dingęs. Vieną kartą vežėme klientui visą jo gyvenimo būstą – ir vienas sunkvežimis apvirto. Jei nebūtų buvę draudimo – įmonė būtų bankrutavusi, o klientas nieko nebūtų gavęs. Taigi – taip, verta.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirma – nesijauskink. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių: eismas, oro sąlygos, muitinės problemos. Susisiek su perkraustymo įmone ir paklausk, kas vyksta. Jei vėlavimas dėl jų kaltės – gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties. Aš pats turėjau atvejį, kai vėlavome dėl to, kad sunkvežimis sugedo viduryje Vokietijos – klientui aiškinau situaciją, jis suprato, bet vis tiek buvo nepatenkintas. Kas suprantama.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyko apgadinti?

Pirma – dokumentuok. Nufotografuok, ką matai, dar prieš iškraudamas, jei įmanoma. Paskui – rašyk pretenziją įmonei. Jei turi draudimą – kreipkis į draudimo kompaniją. Bet čia svarbu žinoti – jei pats blogai supakavai, tai jau tavo atsakomybė. Jei įmonės kaltė – jų. Aš visada siūlau klientams fotografuoti būklę prieš pakrovimą – taip vėliau aiškiau.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Jei turi galimybę – venk vasaros piko (liepa-rugpjūtis) ir gruodžio. Lapkritis, kovas, balandis – paprastai ramiau, ir kainos žemesnės. Bet žinoma, gyvenime ne visada pavyksta pasirinkti. Aš pats per Kalėdas vežiau šeimą, kuri tiesiog negalėjo kitaip – tėtis gavo darbo pasiūlymą ir reikėjo greitai kraustytis. Tai suprantama, bet kainavo brangiau.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Kas nutinka, jei veži draudžiamus daiktus?

Paprastai jie konfiskuojami. Kartais galima susimokėti baudą, jei tai nedidelis pažeidimas. Bet jei veži kažką rimtai draudžiamo – gali būti rimtesnės problemos. Aš pats niekada neimčiau vežti nieko neteisėta – per daug rizikinga. Geriau pasitikrink iš anksto nei vėliau turėk problemų.

Ką daryti, jei muitinėje kyla klausimų?

Būk ramus ir atsakingas. Paaiškinti situaciją, parodyk dokumentus. Jei kažko nežinai – geriau prisipažink nei bandyk meluoti. Muitininkai paprastai gerai jaučia, kai kažkas ne taip. Vienas mano klientas bandė nuslėpti naują telefoną, kurį vežė draugui – muitininkas rado, ir buvo nemalonumų. Taigi – geriau būti sąžiningam.

Kaip išvengti papildomų mokesčių?

Visada skaityk sutartį. Klausyk viską, kas įeina į kainą. Jei kažkas neaišku – klausk. Aš pats kartais matau, kad klientai tiesiog pasirašo viską, ką duodi, o paskui pyksta dėl papildomų mokesčių. Tai nėra jų kaltė – įmonės kartais sąmoningai rašo smulkiai. Taigi – skirk laiko perskaityti.

Ką daryti, jei perkraustymo įmonė nevykdo pažadų?

Pirma – turėk viską raštu. El. laiškai, sutartis, susirašinėjimas. Paskui – kreipkis raštu su pretenzija. Jei neatsako – mažų mažiausiai rašyk atsiliepimus internete, kreipkis į vartotojų teisių apsaugą. Aš žinau, kad kartais įmonės elgiasi blogai, ir tai mane asmeniškai pykdo. Mes dirbame šioje srityje, ir tokie atvejai gadina visų įvaizdį.

Ar galima vežtis gyvūną kartu su daiktais?

Taip, bet tai atskira procedūra. Reikalingas ES gyvūno pasas, mikročipas, paskutinis skiepas nuo pasiutligės (ne anksčiau kaip prieš 21 dieną ir ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki kelionės). Taip pat reikalingas sveikatos sertifikatas. Ir gyvūnas turi keliauti tinkamoje narvelėje. Aš pats vežiau kliento šunį – viskas buvo gerai, bet reikėjo daug dokumentų. Jei planuoji vežtis gyvūną – pradėk ruoštis iš anksto, nes kai kurie dokumentai užtrunka.

Išvada

Taigi, jei planuoji ką nors vežtis iš Lietuvos į Angliją – svarbiausia žinoti, kas leidžiama, o kas ne, ir tinkamai susitvarkyti dokumentus. Kainos labai priklauso nuo krovinio dydžio ir papildomų paslaugų, todėl visada aiškinkis iš karto, kas bus galutinė suma. Rinkdamas įmonę – žiūrėk atsiliepimus ir nesirenk vien tik pagal kainą. Perkraustymas gali būti stresas, bet su tinkamu pasiruošimu viskas praeina daug sklandžiau. Jei turi konkrečių klausimų – kreipkis į profesionalus, mielai padėsime.