Užsakyti mikroautobusų transportą į Angliją greitai internetu: vieno perkraustytojo pastebėjimai

Daug kas mano, kad užsakyti mikroautobusų transportą į Angliją greitai internetu – tai vos keli paspaudimai. Realybė? Kartais taip, kartais norisi nusiraminti ir išgerti antrą arbatos puodelį prieš atveriant tuos puslapius. Dirbu perkraustymuose jau gal dvylika metų, gal trylika (laikai susipainioja, kai taip greit lekia), ir matau, kaip žmonės pasimeta tarp skelbimų. Čia surašiau tikrus klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmą kelionę. Jei tau rūpi ne tik kaina, bet ir tai, kad daiktai nedingtų kelyje – šitas tekstas kaip tik tau. Skamba taip, lyg rašyčiau vienam pažįstamam. Nes taip ir yra.

Pirmieji žingsniai internetu

Ar tikrai galiu viską sutvarkyti neišėjęs iš namų?

Taip, didžioji dalis vyksta per ekraną. Bet jei puslapyje nėra nei adreso, nei įmonės kodo – geriau paskambink. Kartais galima užsakyti mikroautobusų transportą į Angliją greitai internetu, bet po to paaiškėja, kad „greitai“ reiškia „po trijų savaičių“. Buvęs klientas Raimundas (vardas pakeistas, bet istorija tikra) susirado firmą per skelbimą, viską sutarė žinutėmis, o vairuotojas neatvažiavo. Skambinti teko man. Taip, galima, bet paskambink bent kelis kartus ir patikrink, ar ten išvis kažkas dirba.

Ką reiškia „greitai internetu“ – jau rytoj išvažiuos?

Greitai internetu dažniausiai reiškia rezervaciją per dešimt minučių, o ne per tris dienas važinėjant po kontoras. Kad jau rytoj kas nors važiuos – mažai tikėtina. Rimtesnės įmonės, vežančios į Londoną, Birmingemą ar kitus miestus, turi grafikus savaitės ar dviejų į priekį. Kartais pasitaiko laisva vieta, bet tai kaip loterija. Stengiuosi rasti vietą per 3–5 dienas, jei žmogus lankstus. Jei ne – teks mokėti už individualų reisą, o ten jau kaina visai kita.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo aferistų?

Pirmas ženklas: kaina triskart mažesnė nei pas kitus. Antras: prašo viso apmokėjimo į priekį. Trečias: neturi savo autoparko, o tik perparduoda. Pažįstu vaikinuką Vilniuje – pats mašinos neturi, bet kuria gražius puslapius ir parduoda paslaugas. Ar tai apgaulė? Ribinis atvejis. Geriausia – realūs atsiliepimai Google, ne tik FB grupėse, kur draugai giria draugus. Ir dar: normali firma atsako į skambutį per valandą, o ne per tris dienas.

Ar galiu užsakyti, jei dar nežinau tikslios datos?

Gali, bet tai bus „galbūt“ sąraše. Kai klientas sako „rugsėjo viduryje“, aš žymiu apytikriai. Kai data paaiškėja – tvirtinu. Problema ta, kad kiti žmonės tuo pačiu metu taip pat nori užsakyti mikroautobusų transportą į Angliją greitai internetu, ir tvirtesnės datos laimi. Turiu pripažint, kad kartais ir man pačiam tenka skambinti kolegoms klausti: „ar dar yra vieta?“ Nėra? Belieka derinti kitą dieną. Tai ankstyvas užsakymas visada laimi.

Kokią informaciją turiu turėti prieš rašydamas žinutę?

Adresai – iš kur ir iki kur. Bagažo kiekis. Ar yra kažkas didelio, pavyzdžiui, sofa. Telefono numeris ir vardas. Kai gaunu žinutę „Labas, kiek kainuoja į Angliją?“ – aš nežinau net iš kurio miesto rašo. Lyg paklausti telefono kainos neišsakius modelio. Kartais klientai pamiršta pasakyti, kad gyvena penktame aukšte be lifto. Tada vairuotojas atvažiuoja, pamato laiptus, ir... aš jau buvau toks vairuotojas, kuris atsisuko ir važiavo šalin. Net nebandė derėtis. Realybė.

Kainos, laikas ir kas vyksta realiai

Kiek realiai kainuoja vieta mikroautobuse į Londoną?

Iš Lietuvos į Londoną vieta kainuoja nuo 120 iki 180 eurų. Žiemą pigiau, rugpjūtį – brangiau, nes visi važiuoja. Žinoma, aš pats tiksliai nežinau, ar kainos nepasikeitė nuo paskutinio atnaujinimo (reikės pasitikslinti), bet maždaug taip. Kartais klausia: „o galima už penkiasdešimt?“ Galima, jei veši tik kavos aparatą. Rimtai. Kaina dengia degalus, vairuotojo mokestį, brangų kurą Prancūzijoje ir dar kažką įmonei. Niekas čia neuždirba milijonų.

Kodėl vieni meta kainą iš karto, o kiti sako „paskambink“?

Kartais todėl, kad patys nežino. Rimtai. Mažesnės įmonės neturi fiksuotų kainų. Kartais slepia, nes nori pažiūrėti, kiek tu mokėsi. Aš mėgstu atvirumą – jei galiu, parašau skaičių. Bet būna, kad pats turiu skambinti į centrą Londone ir klausti, nes maršrutai į Braitoną skiriasi. Ai, dar – jei kaina nurodyta be mokesčių... tada nustebinsi klientą. O aš nemėgstu nustebinti. Geriau nuo pradžių atvirai, net jei skaičius didelis.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galiu sumokėti vairuotojui?

Dažniausiai – avansas 30–50 proc., likutis prieš išvažiavimą arba pristatymą. Vairuotojui į rankas grynais duoti rizikinga – draudimai, apskaita, o jei jis pasiima avansą... buvo toks atvejis Kaune (bet čia kita istorija). Rekomenduoju bankinį pavedimą. Kartais jaunuoliai moka per Revolutą. Sutinku. Tik svarbu, kad būtų raštiškas patvirtinimas. SMS „viskas ok“ – ne tvirčiausias dokumentas, tiesa? Nors kai skubu, pats parašau „užfiksuota“, ir niekas neskundžiasi.

Kas įeina į kainą, o už ką reikia primokėti?

Kaina apima vietą keleiviui ir standartinį lagaminą. Antras lagaminas – papildomai. Katinas narvelyje – kita kaina. Dviratis – stogo raktas, dažnai +30 eurų. Prisimenu vieną situaciją: ponia vežė gyvą eglutę į Liverpulį. Ne dirbtinę. Sutarėme, bet vairuotojas pyko dėl spyglių salone. Nuo tada – augalai derinami atskirai. Ir jei reikia važiuoti atsiimti iš kaimo, kur vienintelis kelias – žvyrkelis – gali papildomai kainuoti degalai. Tai normalu.

Kodėl taip dažnai keičiasi išvykimo laikai?

Mikroautobusai važiuoja ne tuščiomis iš Lietuvos, jie veža krovinius ir kitus keleivius. Vieną dieną eilė Calais, kitą – vairuotojas užsiliko remonte. Aš pats ne visada žinau, ar mašina iš Klaipėdos išvažiuos 8 ryto, ar 14 valandą. Kartais skambinu klientui 22 valandą vakaro: „Rytoj 6 ryto atvažiuoja, pasiruošk“. Jis piktas. Aš irgi piktas, bet eilė pasienyje nuo manęs nesibaigia. Tai... lankstumas čia labai padeda, nors suprantu, kad tau jis nemalonus.

Bagažas, daiktai ir ribojimai

Kiek lagaminų galiu pasiimti?

Paprastai – du lagaminai iki 30 kg ir rankinis. Bet aš pastebėjau: žmonės visada turi daugiau. Visada. Pats, kai kraustiausi į Notingamą, turėjau penkis maišus ir sofą. Sofą vairuotojas pažiūrėjo ir pasakė: „tai tau ar man vestuvės?“. Realiai, jei telpi į numatytą erdvę – ok. Jei ne – mokėk už papildomą vietą arba siųsk kroviniu. Kartais mikroautobusai grįžta tušti iš Anglijos, tada vietos daugiau, bet garantijų nėra. Geriau nepirk dar vieną dirbtinę palmą paskutinę minutę.

Ar galiu vežtis šaldytuvą, dviratį ar sofą?

Dviratį – taip, dažnai ant stogo. Šaldytuvą – jei nešiojamas ir neatsidarys dėl slėgių, galima. Sofą – jei išlanksti. Turėjau klientę, kuri vežėsi brangią komodą. Supakavom į antklodes. Vairuotojas riaumojo, bet sutiko. Kaina – lyg dar vienam keleiviui. O jei daiktas per aukštas pro duris, niekas jo nesurs. Kartą bandžiau pats – nepavyko. Nuo to laiko matuoju prieš žadėdamas klientui. Atvirai – kartais nešioti pigiau nusipirkt vietoje.

Kas nutinka, jei mano daiktai netelpa?

Tada prasideda derybos. Geriausiu atveju – vairuotojas sutimpa arba sumoki už antrą vietą. Blogiausiu – daiktai lieka. Buvau situacijoj prieš kelis metus: klientas atsivežė papildomą čemodaną į Panevėžį. Netilpo. Paliko pas sesę. Sesė pikta skambino, kad naktį atvežiau. Na pardon, aš naktį? Gandai pasklido. Dabar visada klausiu: „O jei netilps – ką darysim?“ Tai toks mano saugiklis. Prevencija, kaip sako daktarai.

Ar galima vežtis gyvūnus?

Katės, šunys – dažnai, bet su veterinariniais pasais. JK – salynas, reikalavimai griežtesni nei į Vokietiją. Aš ne veterinaras (aišku), bet žinau, kad šuniui reikia apžiūros prieš kelionę. Jei veši žuvį akvariume? Vienas vaikinas bandė. Pasakėme, kad ne. Logistika sudėtinga, jis pats suprato. Kartais reikia pasakyti „ne“, ir tai normalu. Geriau sąžiningai, nei paskui katinas paliegęs veria visą kelią per Prancūziją. Niekam nepatirtus.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus?

Oficialiai – ne. Jis vairuoja. Nešėjas – tu arba draugai. Bet jei esi vienas, moteriška ir lagaminas sveria kaip aš pats, vairuotojas dažnai padeda. Ne visi. Buvęs atvejis, kai vairuotojas atsisėdo ir sėdėjo. Aš paskui atsiprašinėjau kliento kaip tikras žmogus, o ne robotas. Dabar perspėju: „nesitikėk, kad kas nors neš už tave“. Jei reikia – užsisakyk su dviem vyrukais, bet tada kaina visai kita. Šitą verta žinoti dar prieš sutinkant.

Kelionės realybė

Kiek trunka kelionė iš Vilniaus į Londoną?

Priklauso nuo maršruto ir pasienio. Greičiausias – per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ir tunelį. Apie 30 valandų, jei pasiseka. Bet jei eilė Calais – gali būti 36 ar daugiau. Kartais vairuotojas privalo ilsėtis pagal tachografą. Buvęs atvejis: mašina sulūžo Liuksemburge. Tris paras važiavom. Klientas spaudė mane: „kodėl vėluojam?“ O aš piktas ant savo mechaniko. Realybė: jei neskubi – skrisk lėktuvu. Mikroautobusas – dalijimosi ekonomika ant ratų, ne raketa.

Kur miegama ir valgoma kelyje?

Miegama sėdimoj padėtyje, kaip ir visiems. Rimtai – gultų retai kas turi. Kartais sustojama prie 24 val. McDonald's Vokietijoje. Tu nusiperki kavos ir mėsainį, pasijauti lyg namie (na, beveik). Aš visada sakau: pasiimk termosą ir sumuštinių. Pirkti kelyje – brangu. O miegui – pagalvėlė, ausinės ir kantrybė. Buvo tokių, kurie atsibudo Olandijoje ir klausė: „ar čia jau Anglija?“ Ne, dar ne, bet arti. Nors kai nemiegi jau dvyliktą valandą, visi keliai atrodo vienodi.

Ar ilgai kertamos sienos?

Kaliningrado siena – greičiau. Bet tikroji kančia – Eurotunelis arba keltas į Doverį. Aš keletą kartų prastovėjau eilėje 6 valandas. Sėdi, oras tvankus, kažkas tuoj prašys paso. O jei dar vasara ir kondicionierius silpnas... tą dieną pats norėjau mesti viską. Nors paskui klientas parašė, kad sėkmingai atgavo daiktus Londone. Tai viskas gerai. Bet pasiruošk – sienos gali užtrukti. Ypač po to, kai visi tie Brexit dalykai prasidėjo. Dar ir dabar kartais susipainioju kas kur tikrinama.

Kas būna, jei vairuotojas pavėluioja?

Skambinam, keičiam planus. Turėjau siųsti kitą mašiną, kai pirmoji strigo. Klientė į Birmingemą laukė 8 valandas. Pyko. Teisėtai. Bet aš negaliu padaryti stebuklo, jei sankaba sudegino kelyje į Krokuvą. Kas padeda? Tai, kad aš pats skambinu pirmas, nebijau pripažinti bėdos. Blogiausia – tyla. Kai vairuotojas nekelia, o aš nežinau kur jis. Tada atiduodu kitą vairuotoją arba grąžinu pinigus. Pinigų grąžinimas skaudu, bet garbės reikalas. Taip aš dirbu.

Ar galima važiuoti su mažais vaikais?

Žinoma, bet pagalvok – 30 valandų sėdimoj vietoj su trejų metų vaiku. Ar realu? Turėjau šeimą su kūdikiu. Vaikas verkė pirmas šešias valandas. Moteris buvo tarsi karys. Jei vis tiek važiuoji – pasiimk žaislų, košės, nešiojamos keityklos. Dar: vaikui reikia sėdynės? Pagal taisykles – taip, bet realiai mikroautobuse ne visada yra kur pritvirtinti ISOFIX. Aš apie tai klausiu atskirai, bet... turiu pripažinti, kad ne visada žinau tiksliai kiekvienos mašinos įrangą. Geriau paklausk pats dvigubai.

Apgavysčių ir blogų įmonių ženklai

Kodėl nepatartina rinktis pigių skelbimų iš FB grupių?

FB grupės – tamsus miškas. Ten rasi už 80 eurų. Skamba puikiai? Realybė – vairuotojas neturi licencijos, draudimo ir kamšo tave į devynvietį busiuką, kur vietoj sėdynės – kėdė iš virtuvės. Nejuokauju, mačiau nuotrauką. Dar blogiau – jei pasienyje sulaiko, tu aiškiniesi su pasieniečiu. Rimtos įmonės turi licencijas, CEMT leidimus – jie moka mokesčius, todėl ir kaina didesnė. Kiekvienas renkasi pats, bet asmeniškai aš savo daiktų nepatikėčiau nepažįstamam su mersedesu be numerių.

Ar saugu mokėti internetu už pervežimą?

Saugiau nei atiduoti grynais nepažįstamam vyrui stotelėje. Bet tik jei yra sąskaita, sutartis arba patvirtinimo laiškas. Jaunuoliai moka per Revolutą – greita. Tik nepulk į pirmą nuorodą iš skelbimo. Aferistai nukopijuoja žinomų įmonių svetaines, adresas gali skirtis viena raide. Aš pats buvau apgautas dėl padangų internetu, tai dabar dvigubai tikrinu. Oi, nukrypau. Kelionėje: jei įtartina – rinkis atsiskaitymą gavus daiktus, nors tai reta. Sąskaita įmonės vardu – minimalus patikimumo ženklas. Ne visada, bet dažniausiai.

Paskutiniai praktiniai dalykai

Ką reiškia „pilnas krovinys“ ir „dalinė vieta“?

Pilnas krovinys – kai nuomuoji visą mikroautobusą sau. Dalinė – daliniesi su kitais. Jei turi daug daiktų ir šeimą – rinkis pilną, tada gali derinti laiką. Dalinė pigiau, bet lankstumo mažiau. Aš kartais vadinu tai „pagal grafiką“. Šitos frazės atkeliavo iš krovinių verslo, bet dabar naudojamos ir keleiviams. Aišku, dalinis krovinys keleiviui skamba keistai – tu gi ne dėžė. Bet esmė ta pati: daliniesi erdve ir kaina. O jei veši tik lagaminą – tau tiktai dalinė.

Koks yra pats svarbiausias patarimas pirmą kartą vežantiems?

Nepulk pirmo pasiūlymo. Palygink tris variantus. Pasiklausyk žarnos – jei kaina per gera, tai ne atsitiktinumas. Pasiruošk ilgai kelionei ir pasiimk užkandžių. Ir rašyk viską vienoje žinutėje: kiek lagaminų, kur langskiai, ar reikia augalų vežti. Ne siųsk septynias žinutes po vieną žodelį. Aš turiu keturiasdešimt pokalbių per dieną, ir kai kas nors rašo „Labas“, tada laukiu... na, nervai ima nebe atlaukt. O dar – nepamiršk paso. Buvęs atvejis: išvažiavom, žmogus pamiršo pasą namie. Grįžom. Valanda vėlavimo. Visi pikti. Tu nebūk tas žmogus.

Išvada

Galiausiai, jei nori užsakyti mikroautobusų transportą į Angliją greitai internetu – nesiparink. Palygink keletą pasiūlymų, paskambink, paklausk kvailų klausimų. Tai normalu. Aš ir pats kasdien ką nors naujo sužinau iš klientų. Svarbiausia – nepermokėk už miražus ir nepirk paslaugos vien dėl gražios nuotraukos. Mikroautobusas nėra raketa, bet gali būti tavo patikimiausias būdas persikelti. Tiesiog būk budrus ir pasiruošk ilgam vakarui kelyje. Sėkmės!