Užsakykite daiktų gabenimą į Angliją – lengvai: kas iš tiesų vyksta užkulisiuose?

Sveiki, taigi vėl susirinkome pasikalbėti apie tą patį – kaip čia dabar viskas vyksta su tais pervežimais. Dirbu srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti, kad kiekviena diena panaši į loteriją. Dažnai klientai ateina ir sako: „užsakykite daiktų gabenimą į Angliją – lengvai“, tačiau pačioje pradžioje reikia suprasti, kad „lengvai“ tai yra reliktinis pavadinimas. Nuo Brexito pasaulis pasivertė galva į kojas, ir dabar tas „lengvas“ kelias reiškia valandų valandas praleidžiant prie kompiuterio su dokumentais. Bet nebaiminkitės, aš čia ne kad jums išgąsdinti, o papasakoti, kaip išvengt tų didžiausių akligalių, kuriuos aš matęs per savo karjerą. Sėkite patogiau, bus šiek tiek chaosiška, bet naudinga.

O tie pradžios žingsniai ir paieškos

Kaip išvis pradėti ieškoti krovininio?

Na, pirmiausia neskubėkite spausti „užsakyti“ pirmame pasitaikiusiame tinklapyje. Dažniausiai ten kainos atrodo taip patraukliai tik dėl to, kad jos neapima visko. Reikia suprasti, ką jūsų laukia. Geriausia pradėti nuo to, ką tiksliai reikia vežti – ar tai tai viena dėžė su knygomis, ar visa buto apyvarta. Jeigu norite užsakyti daiktų gabenimą į Angliją – lengvai, tai pradžioje turite turėti bent jau apytikslį svorį ir matmenis. Kiekvienas vadybininkas, su kuriuo kalbėsite, iš klausų paklaus šito dalyko. Be to, neskubėkite remtis tik atsiliepimais internete, nes dalis jų yra parašyti pačių firmų, o dalis – žmonių, kuriems tiesiog pasisekė.

Ar galiu pasitikėti tais pigiausiais pasiūlymais?

O čia jau yra ta labiausiai pavojinga vieta. Esu matęs situaciją, kai žmogus sumokėjo pusę mažiau rinkos kainos ir laukė savo krovinio du mėnesius. Tas vairuotojas, tiesą sakant, net nebuvo tikrasis vežėjas, o „brokeris“, kuris tiesiog pardavė užsakymą toliau. Vėliau paaiškėjo, krovinys stovėjo kieme Liuksemburge, nes nebuvo mokama kelių mokesčių rinkliava. Jeigu kaina atrodo per gera būti tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantą, kad jūsų baldai nenukeliaus į kazachų stepes.

Kiek laiko tai viskas užtrunka?

Tai kaip per klausimą atsakyti... Paprastai sakydavau 3–5 dienas, bet dabar tai kažkoks juokas. Galiu tiksliai pasakyti, kad standartinis reisas (part load) į Angliją dabar trunka nuo 5 iki 14 dienų. Viskas priklauso nuo to, kiek kitų krovinių reikia surinkti į tą patį vagoną ar sunkvežimį. Vieną kartą teko laukti ir trijų savaičių, nes vairuotojas susirado problemų su vizais (o ne, ne su vizais, su technine apžiūra). Taigi, jeigu jums reikia daiktų rytoj, geriau ieškokite ekspresinio reiso, o ne standartinio.

Ar reikia eiti į jūsų biurą ar viskas vyksta nuotoliniu būdu?

Daug kas vis dar ateina su popieriais į rankas, kas dabar atrodo šiek tiek keistai. Mes viską darome el. paštu arba telefonu. Jums nereikia važiuoti niekur, nebent jūs patys norite padovanoti vadybininkui kavos. Visus dokumentus galima pasirašyti elektroniniu būdu – tai yra standartas jau dešimt metų. Tačiau jeigu jaučiate, kad reikia gyvo akies, tai žinoma, susitinkame, bet tai procesą greičiau lėtina nei pagreitina. Dabar daugiausia kalbėjame per „WhatsApp“ arba „Telegram“, ten ir siunčiam visus sąrašus.

Ar galima užsakyti transportą irgi iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma, mes darome ir taip. Kadangi dažnai žmonės grįžta atgal arba veža pirkinius iš „eBay“ (o dabar daugiau iš „Amazon“). Procesas tas pats, tik pasikeičia kryptis. Daiktų gabenimas į Angliją lengvai vyksta tada, kai abiejose pusėse yra koordinuojami žmonės. Jeigu grąžinate kokį baldą, kuris jums netiko, tikrinkite ar jis nepažeistas kol jis dar tiesiai čia, nes vėliau bus per vėlu girtis.

Kas vyksta, jeigu aš pasirinkiu neteisingą kategoriją?

Tai yra klasika. Vienas klientas pažymėjo „drabužiai“, o į dėžę padėjo seną variklio dalį su tepalais. Muitinėje buvo šokas. Reikia būti labai tikriam dėl to, kas dedama į dėžę. Jeigu pateikiate neteisingą informaciją, gali tekti mokėti baudas arba krovinys gali būti sunaikintas (nedažnai, bet įvyksta). Geriau iš klausą pasakyti, kad ten yra „metal laužas“ ir mokėti daugiau, nei vėliau aiškintis su tarnyba.

Kainodaros ir mokėjimų valandas

Kokias kainas turėčiau numatyti biudžete?

Kainos dabar šokinėja kaip kišenėje. Paprastai viena kubinio metro kaina svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje reikia vežti. Londonas visada brangesnis dėl ULEZ zonos ir rūkavimo. Jeigu norite užsakyti daiktų gabenimą į Angliją – lengvai, tai Londoną palikite paskutiniame sąraše – ten visada būna daugiau problemų su važiavimu. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kaina gali keistis priklausomai nuo kuro, o dabar jis toli gražu ne toks žemas kaip buvo prieš metus.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Dauguma firmų ima avansą, maždaug 30–50 proc. Tai daryta tam, kad jūs būtumėt įsipareigoję. Jeigu atšaukiate užsakymą paskutinę minutę, tą avansą dažniausiai negrąžinama, nes vietą jau buvo užrezervuota. Aš asmeniškai visada sakau klientams – mokėkite tik tada, kai jau tikrai tikrai turite savo daiktus surinktus. Dar buvo atvejis, kai klientas sumokėjo pilnai, o paskui jo butą nuomotojas uždarė, ir daiktų nebebuvo kur paimti.

Kokios yra mokėjimo priemonės?

Viskas labai paprasta – banko pavedimas. Kai kurios mažos firmos dar priima „grynuosius“ (o ne, vadinu „iš rankos į ranką“), bet tai nerekomenduojama, nes vėliau nebus įrodymo, kad sumokėjote. Geriausia mokėti į sąskaitą FV (faktūrą). Taip pat dabar vis dažniau taikomos mokestį už pavedimą iš užsienio, tai nepamirškite ir apie tai papasakyti savo bankui, kad nenukentėtų jūsų pinigai.

Ar kaina apdraudžia mano daiktus?

Standartinė kaina dažniausiai neįeina į draudimą. Draudimas yra papildoma paslauga, kuri kainuoja apie 2–3 proc. nuo krovinio vertės. Aš visada liepiu juos įsigyti. Buvau, kai vairuotojas staigiai stabdė, ir viena sena sofa nuvirto ant kitos ir ją sutraiškė. Klientas be draudimo liko be pinigų ir be sofos. Geriau būti sausiam. Nekalbėkime apie tąkart, kai ugnis užsidegė viename vilkike (o ne, tai buvo tik trumpas trumpikas jungiklis).

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jeigu turite didelį krovinį, pvz., visą butą arba keletą paletų, tuomet galima bandyti gauti nuolaidą. Bet jeigu tai tik viena ar dvi dėžės, tuomet mūsų maržos taip mažos, kad derėtis tiesiog beprasmiška. Kartais galiu pasiūlyti, kad jūs patys pristatote krovinį į mūsų sandėlį – tuomet taupykite priėmimo mokestį. Tai geras būdas, kaip užsakyti daiktų gabenimą į Angliją – lengvai ir pigiau.

Muitinės ir dokumentų siaubas

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas yra prekių siuntos manifestas (CMR) ir pirkimo-sutarties, arba tiesiog pakraunimo sąrašas (packing list). Dabar, po Brexito, beveik visiems daiktams reikia deklaruoti vertę muitinėje. Negalima tiesiog parašyti „dovanos“, reikia konkrečios vertės. Jeigu vertės nebus, muitinė priskirs ją pagal savo vidines lenteles, o jos dažnai būna per aukštos. Taigi, rašykite tiek, kiek tikrai verta.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei jūsų daiktai yra naudojami (buvę naudojami), tada dažniausiai mokesčių nėra (tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje taip). Bet viskas turi atrodyti kaip asmeniniai daiktai, o ne prekės parduodimui. Jeigu siunčiate dėžę naujų batų su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM (20 proc. Anglijoje) ir muito. Muitinės darbuotojai labai gerai moka skaityti tarp eilučių, jeigu pamato 10 vienodų dėžių su naujais telefonais – tai jau ne asmeninis importas.

Kas daryti, jeigu trūksta F. E. numerio?

F. E. numeris (EORI) dabar būtinas. Jeigu jo neturite, jums jo reikia gauti, tai trunka apie 10 minučių internetu. Be jo jūsų krovinys tiesiog stovės pasienyje. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol klientas susirado savo seną EORI, nes pamiršo slaptažodį (o ne, tiesiog negalėjo prisijungti prie sistemos). Geriau patikrinti iš karto, ar tas numeris veikia, prieš skambinant man.

Kaip vyksta muitinės patikra?

Dažniausiai ji vyksta elektroniniu būdu – dokumentas patikrinamas per sistemą. Tačiau jeigu yra abejonių, gali būti skirta fizinė patikra. Tai reiškia, kad sunkvežimis važiuoja į sandėlį, ten viską iškrauna ir tikrina. Tai kainuoja papildomai (laikas ir darbas). Geriausia vengti to, rašant tikrus duomenis. Jeigu parašysite, kad vežate „buitinę techniką“, o viduje bus alkoholis – bus didelė problema.

Ar galima siųsti maistą ir vaistus?

Maistas gali būti, bet tik tas, kuris yra supakuotas originalioje pakuotėje ir galiojimo data dar nepraėjusi. Mėsos ir pieno produktų geriau nebandyti siųsti, juos labai dažnai konfiskuoja. Vaistus taip pat galima, bet reikia gydytojo išrašo, o rekomenduojama turėti originalius pakuočių. Vieną kartą mama bandė išsiųsti sūnui šaltbarščius – viską sugriovė muitininkai. Nereikia rizikuoti su tais produktais.

Pakavimas ir dalykų paruošimas

Kaip teisingai supakuoti dėžes?

Nenaudokite senų, pasidėjusių parduotuvės dėžių, jos gali neišlaikyti svorio. Gera dėžė kainuoja, bet tai verta. Dėžę reikia uždengti lipnia juosta per visas siūles, kad neišsiplėštų. Viduje tarp daiktų užpildykite tuščią vietą burbuliukine plėvele. Negali būti, kad daiktai dunda tarpusavyje – taip jie suyda. Ypatingai pasidėkite prie stiklo indų.

Ar galima vežti baldus be išrąžymo?

Jei baldai yra masyvūs, geriau juos išrąžyti. Tai taupo vietą ir mažina pažeidimų riziką. Tačiau jeigu išrąžyti neįmanoma (pvz., knygų spinta), tai uždengkite ją standžia gobtuvu (stretch wrap). Mūsų vairuotojai gali padėti, bet geriau, jeigu viskas paruošta iš anksto. Kai kurios firmos už tai papildomai moka užkrovimo darbą, jeigu reikia versti peilius vietoje kliento.

Kaip apskaičiuoti kiek aš turiu daiktų (m3)?

Tai visada būna nenusisekanti dalis. Klientai dažnai sako: „aš turiu mažai“, o atvažiuoja sunkvežimis ir pilna važiavęs. Paprastai viena standartinė dėžė yra apie 0.1 kubo mė. Jeigu turite 20 dėžių, tai jau 2 kubai. Geriausia padėti visas dėžes vienoje kambario vienoje vietoje ir nufotografuoti – tada mums lengviau įvertinti. Taip pat yra tokių klientų, kurie sako, kad turi „vieną kėdę“, bet kėdė pasirodo būti tėvo kambaryje su sofos funkcija.

Ar galima vežti techniką (televizorius, kompiuterius)?

Galima, bet reikia labai gerai supakuoti. Televizorių geriausia įdėti į originalią dėžę, jei jos liko. Jei ne, tada reikia specialios medinės dėžės (crate). Kompiuterius reikia išjungti ir jei galima, išimti vidinius komponentus (plokštes). Nepamirškite nufotografuoti, kaip viskas buvo sujungta, kadangi Anglijoj surinkti gali būti daug sudėtingiau.

Kas daryti su pažeidžiamais daiktais (vazos, paveikslai)?

Čia jau reikalingas profesionalus įpakavimas. Vazos turi būti įdėtos į dėžes su specialiomis pertvaromis (cell dividers). Paveikslai – įdėti į kartoną su užpildu. Aš asmeniškai nebūčia rekomendavęs vežti labai brangius paveikslus standartiniu reisu, geriau pasidaryti specialią dovaną ir vežti atskirai arba draustis už didelę sumą.

Problemos ir kitos nepatogios situacijos

Kas vyksta, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Vairuotojas gali užstringti eismo spūstyje (angliškos spūstys yra legendinės) arba turėti techninių problemų. Mes stengiamės informuoti, bet vairuotojai kartai neatsakyla į telefonus. Jeigu jums būtina, kad daiktai būtų tam tikru laiku, pasakykite mums iš karto – tuomet galime suderinti konkretų laiką, bet tai kainuos brangiau.

Kas daryti, jeigu daiktas atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nedaryti. Nufotografuokite pažeidimą ir pamečių (jeigu dėžė draskuota). Tada parašykite pranešimą (protokolą) CMR lapelyje, dar prieš pasirašant už pristatymą. Jeigu pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau skundžiatės – draudimas nieko nesumokės. Beje, vienas klientas išsigando, kad ant sofos yra maža dėmė, ir norėjo visa grąžinti... nerealu.

Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą?

Daugelis sako, kad taip, kad turi GPS sekimą. Tačiau realybėje dažnai tas GPS rodo vietą tik prieš pat pristatymą arba tik tada, kai vairuotojas įjungia programėlę. Negalite tikėtis, kad matysite judančią tašką kaip „Uber“ taksi. Mes patys dažnai žinome tik tiek, kiek mums pasako dispečeris, o jie paties kartais tik spėlioja.

Kas vyksta, jeigu aš negaliu būti namuose pristatymo metu?

Privalote pasirūpinti, kad kas nors būtų. Jeigu nieko nėra, vairuotojas iškraus daiktus prie durų arba paims juos atgal į sandėlį. Sandėlyje jie laikomi pinigus – saugojimo mokestis (storage charge) nėra mažas. Anglijoje vairuotojai labai griežti dėl laiko – jei laukia 15 minučių, gali paprašyti pinigų už laiką. Geriau sutikti laiku ir išsigryninti viską.

Kodėl kai kurios firmos atsisako imti mažus siuntinius?

Jei čia tik viena dėžė, geriau kreiptis į kurjerių paslaugas (DHL, UPS). Logistikos firmos, kurios veža dalinius krovinius (part loads), dažnai nenusimano su viena dėže, nes jiems reikia surinkti pilną sunkvežimį, kad užsidirbtų. Viena dėžė jiems daugiau galvos rūpesčių nei pelno. Taigi, jeigu turite mažai daiktų, ieškokite kitų variantų.

Ką daryti, jei praradau siuntos numerį?

Nesijaudinkite, mes jį turime. Pas mus viskas yra suvesta į sistemą. Jums tiesiog reikia susisiekti su vadybininku ir pasakyti savo vardą ir adresą. Mes surasime tą numerį per minutę. Bet visgi pabandykite nesimesti tuos popierius, juos visada reikia turėt pas save, ypač jeigu daiktus gaunate ne jūs, o jūsų draugas ar giminaitis.

Ar galima keisti pristatymo adresą po išsiuntimo?

Galima, bet tai brangu. Jei krovinys jau pakeliui arba jau pasiekęs Angliją, pakeisti adresą reiškia, kad vairuotojas turi nuvažiuoti į kitą vietą, gaišti laiką ir degalus. Taip pat gali reikėti perrašyti dokumentus. Geriau iš klausą tiksliai pasakyti, kur vežti. Vieną kartą keitėme adresą tris kartus – klientas vis dar nebuvo tikras, kur gyvens.

Kas nutinka su daiktais, jei jūsų giminaitis atsisako juos priimti?

Tai blogas scenarijus. Tada daiktai keliauja atgal į Lietuvą, o jums reikia mokėti už tą grįžtamąjį kelionę. Kartais juos palieka sandėlyje Anglijoje, bet tai taip pat kainuoja. Geriau viską iš anksto susitarti su tais giminaičiais. Yra atvejų, kai žmonės išsiskiria ir vienas išsiunčia daiktus, o antras atsisako atiduoti raktus nuo namų.

Kodėl tokios didelės kainos svyravimai tarp firmų?

Kai kurios firmos dirba be PVM (kaip atstovai), kitos didelės korporacijos su dideliai biudžetais. Taip pat kainos priklauso nuo to, kiek kartų tą krovinią perkrauna (tranzitas). Jeigu jums siūlo pusę perpus mažesnę kainą, tikriausiai jie tiesiog paims jūsų daiktus, uždės į kampą ir lauks, kol susirinks dar penkis tokius pačius. Tai gali trukti mėnesį.

Ar saugu duoti savo asmens duomenis?

Reikia būti atsargiam. Tik tiek, kiek reikia siuntos blankui (adresas, tel. nr., asmens kodas). Nereikia duoti PIN kodų ar banko detalių. Geriau dirbti su tomis firmomis, kurios turi patikimas svetaines ir atsiliepimus. Nereikalingi duomenys gali būti panaudoti kažkam blogam (nors sakyčiau, dažniau tiesiog užpildo šiukšlinius paštus).

trumpa apibendrinimo užbaigimas

Na, tiek manęs šiandien. Tikiuosi, kad šie šiek tiek chaotiški patarimai padės jums suprasti, kad logistika ne tik apie kainas, bet ir apie kantrybę. Jeigu visgi nuspręsite užsakyti daiktų gabenimą į Angliją – lengvai, tiesiog atsiminkite – daugiau informacijos iš pradžių, mažiau galvos skausmo vėliau. Nesiskubėkite, viskas bus gerai, jeigu nebus bėdų su tais vairuotojais (juokuoju, ne visi tokie). Sėkmės ir saugaus kelio!