Transportuojame dalinius krovinius į Angliją mikroautobusu

Jau gerą dešimtį metų su mikroautobusiais trankomės tarp Lietuvos ir Anglijos. Vežam viską – nuo kelių lagaminų iki trijų kambarių butų baldų dalimis. Transportuojame dalinius krovinius į Angliją mikroautobusu ne todėl, kad tai koks stebuklas, o todėl, kad taip išeina pigiau, lanksčiau ir greičiau nei samdytis vilkiką pusiau tuščiam. Ne visada viskas tobula – kartais pasienyje eilė, kartais lijundra per visą Vokietiją. Bet jei reikia nugabenti daiktus į Londoną, Birmingamą ar kokį Mančesterį neiškraunant visos sąskaitos, tai dažniausiai geriausias variantas. O dabar į klausimus, nes žmonių klausimai kartais geriausia atskleidžia kaip viskas veikia.

Kas čia per paslauga ir kam ji apskritai reikalinga

Kas yra dalinis krovinys į Angliją mikroautobusu, ar galiu pasiųsti tik kelis lagaminus?

O taip, gali. Žmonės galvoja, kad jei neišsiveža viso buto, niekas nesusidomės. Nonsensas. Mes vežam ir vieną dėžę su puodais, ir penkis maišus drabužių. Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja drauge su kitais klientų siunčiamais daiktais. Mikroautobuse visi moka tik už savo vietą, ne už visą mašiną. Kai klausia, ar verta, atsakau – jei nereikia viso furgono, kam mokėti dvigubai? Vieno lagamino siuntimas per kurjerį kartais kainuoja daugiau nei imam mes.

Kuo jūsų paslauga skiriasi nuo tų didžiųjų siuntų kompanijų, kurios viską veža per Nyderlandus?

Didžiosios kompanijos krauna į hubus, perpakuoja, kartais numeta ar perlaižo etiketes, ir siunta nuėjo ne ten. Mes važiuojam tiesiai. Aš pats pasiimu, susidedu į mikroautobusą ir judam link Doverio. Jokių persikrovimų Kaune ar Berlyne. Mūsų mašina mažesnė, bet žmogiškesnis prieigas. Klientas skambina man tiesiogiai ir klausia, kur jo spinta. Pabandykit taip padaryt su DHL – ten robotas. Aš asmeniškai tokių pokalbių nemėgstu.

Ar vežate tik į Angliją, ar ir iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Į abi puses. Nors ir sakoma transportuojame dalinius krovinius į Angliją mikroautobusu, grįžtamieji reisai irgi pilni. Žmonės grįžta iš emigracijos, studentai baigia studijas, kažkas paveldi močiutės komodą Vilniuje ir reikia parvežt į Lestonį (ne, Lutoną). Grįžtamaisiais kainos panašios, tik eilės pasienyje kitos – anglai mėgsta patikrinti, ar nevežam ko nereikalingo. O mes vežam tik tai, kas sutarta.

Mano draugė sako, kad daliniai kroviniai visada vėluoja. Ar tai tiesa?

Na, jei ji turėjo reikalų su firma, kuri surenka daiktus iš dešimties miestų prieš pajudėdama, suprantu nusivylimą. Kartais taip būna. Bet aš stengiuosi, kad maršrutai būtų konkretesni. Vilnius, Kaunas, gal Klaipėda ir – judam link Kaliningrado srities aplenkimo. Kelias trunka apie dvi paras, priklauso nuo to, kaip atrodo M20 greitkelis prie Doverio. Pasitaiko vėlavimų, bet "visada" – tiesiog piktdžiugiškas melas. Net ir geri pervežėjai pakliūva į avarijas arba eiles.

Ar galiu pats atvaryti daiktus į jūsų stovėjimo aikštelę ir sutaupyti?

Žinoma. Jei gyvenate Vilniuje ar netoli maršruto, atvežkit į sutartą vietą. Tada kaina mažesnė, nes nereikia man kursuoti po miesto žiedus. Studentas Kaune atsivežė tris maišus iki punkto – sutaupė trisdešimt eurų. Bet jei gyvenate Rokiškyje – nelabai apsimoka dėlto važiuoti. Dar vienas dalykas – turiu planuoti laiką. Jei pavėluosit dvidešimt minučių, galiu jau būti nuvaręs pas kitą. Sutinkamės konkrečiai ir nepaisau į nusileidimus, nebent prisiskambinat laiku.

Kainos, terminai ir kaip ten su tuo kraustymu

Kiek man kainuos pervežti dalinį krovinį į Londoną mikroautobusu, jei turiu apie keturias dėžes?

Orientaciškai nuo 120 iki 200 eurų. Brangu? Nebent lyginsi su paštu, bet paštas nepriims dėžių su knygų rinkiniu, sveriančiu penkiasdešimt kilogramų. Kaina priklauso nuo to, ar paimam nuo slenksčio, ar atvežate patys, ar reikia antro žmogaus. Kartą skambino iš Panevėžio – du lagaminus už 50 eurų. Turėjau atsisakyt, nes važiuoti dėl dviejų lagaminų iš ten – nesusidėlioja ekonomika. Realistiškai žiūrėkit – keli šimtai eurų iki jūsų durų Anglijoje.

Kodėl vienas mano pažįstamas mokėjo 300, o kitas – vos 150 už panašų kiekį daiktų?

Todėl, kad mes ne parduotuvė su fiksuotais kainininkais. Viskas priklauso nuo sezono. Balandžio pabaigė, kai studentai kraustosi – brangiau. Gruodį – galiu pasiūlyt geriau, nes reikia užpildyti mašiną. Jei vežate iš Panevėžio, o ne iš sostinės – kuro sąnaudos didesnės. Ir ar jau sudėta, ar man vynioti lovą? Visos šitos smulkmenos sudėl sumą. Aš pats už viską atsakingas, tai skaičiuoju pagal realų darbą, o ne pagal aromanną.

Per kiek laiko dažniausiai nukeliauja dalinis krovinys į Angliją nuo durų iki durų?

Paprastai per tris–keturias dienas. Paimu, susidėlioju maršrutą, per naktį pasienyje vyksta patikra, tada per Prancūziją arba tiesiai per Belgiją. Vienu metu Hamburge buvo uždarytas tiltas, teko važiuoti aplink. Pridėjo dieną. Jei klientas gyvena ne Londone, o Kornvalyje ar Škotijoje – kitas reikalas. Reguliariai į Londoną vežam per tris dienas, o iki Glasgo... Glasgaug... iki Škotijos ir penkios gali pritrūkt. Kelias ilgas, oras kitoks.

Ar galiu skubiai – per dvi dienas – sutalpinti mano daiktus į artimiausią reisą?

Skubiai per dvi dienas? Tik jei jau ruošiuosi važiuoti ir jūsų daiktai tilps. Bet „skubu“ nereiškia, kad aš metu viską šalin ir lekiu kaip greitosios pagalbos mašina. Turiu suplanuot maršrutą, patikrint ar yra laisvos vietos. Kartais šiandien skambinat – rytoj išvažiuojam. Kartais reikia palaukt keturias dienas. Jei terminas iki gyvo kaulo – sakykit iš karto. Aš neslėpsiu, kad galiu, o jei negaliu – rekomenduosiu kolegą. Lūkesčiai turi būti realūs, mes ne raketų mokslininkai.

Ar kaina skiriasi, jei mano daiktai vežami tik viena kryptimi, o be grįžtamo krovinio?

Ne, nebeskirstom taip. Anksčiau galbūt taip dirbdavom, bet dabar kainos vienodos abiem kryptimis, nes maršrutai užpildyti. Žinoma, jei norit vežtis atgal tuščiu – o tai būna, kai žmonės persikrausto visam – tada reikia mokėti už visą mikroautobusą. O jei dalinis krovinys – mokat už savo dalį. Kartais manęs klausia, ar pigiau, jei aš grįžtu tuščias. Aš grįžtu retai kada tuščias. Visada atsiranda kas nors, kas nori sunešiot dėžes atgal. Taip kad rinkitės pagal situaciją.

Dokumentai, muitinė ir tie siuntimai po Brexit

Po Brexit ko reikia, kad daliniai kroviniai praeitų muitinę be galvos skausmo?

Reikia sąrašo. Ne romano, bet normalaus – kas dėžėse, kiek maždaug verta. Jei asmeniniai daiktai, turto įrodymų nereikia, bet jei ten naujas dviratis supakuotas, muitininkai gali paklausti, ar ne parduotuvėms vežat. Aš visada prašau puslapio A4. Kartais atsiunčia tris žodžius: „drabužiai, indai“. Gerai, suku rankas ir darom packing list. Inve... (oi) – inventory. Nežinau, kodėl sunkiai ištariu. Svarbu, kad dokumentai būtų sąžiningi.

Ar reikia pilnos daiktų surašymo knygos net tada, jei vežu tik du lagaminus ir paveikslą?

Techniškai taip, nors kai kurie neprašo. Aš prašau, nes po Brexit muitininkai piktesni nei pašto pareigūnas pirmadienį. Jie atveria bet kurią dėžę. Jei trys lagaminai, o deklaruota „asmeniniai daiktai“ be detalizacijos – kils įtarimų. Rašom sąrašą. Kiek taisyklės tiksliai sako apie vertę – na, žinokit, čia jau tiksliai nežinau, nes kiekviena muitinė traktuoja savaip, bet aš visada turėk tą popieriaus lapą. Geriau turėt ir nepanaudot, nei gaut baudą.

Ar galiu įmesti į bendrą siuntą pusę šaldiklio maisto, jei jau važiuoja mikroautobusas?

Anglija nebe ES, ir dėl maisto – tiksliai draudžiama mėsa, pienas, kiaušiniai. Kartą klientė paslėpė dešrą po megztiniu. Pasienyje šuo uostė lagaminą. Teko išmest. Aš pats mėgstu dešrą, bet jos iki Londono neparvešiu. Sausieji pusryčiai, arbata gali dar praeit, bet viskas priklauso nuo to, kas tikrina. Realiai patariu – nevežkit. Nei aš, nei jūs nenorim problemų. Yra dalykų, kurių neverta rizikuot dėl savo skrandžio ar baudos.

Kas bus, jei pasieniečiai atvers dėžę ir ten bus kažkas, ko negalima vežti?

Pirmiausia – gausite problemą, o aš gausiu dvigubą. Aš nepatikrinęs kiekvienos dėžės turinio nesu policininkas. Bet jei atidaro ir randa, pavyzdžiui, dešrą ar ašarines dujas – krovinys stabdomas, baudos. Mano patarimas – nepakuokit nieko, kas netelpa į „asmeninius daiktus“. O jei aš pats patikrindamas užuodžiu kažką įtartino – klausiu iš karto. Neaiškūs skysčiai, kvapai, nedeklaruoti daiktai – visa tai gali baigtis konfiskavimu. Ir mano vardas turi likti švarus, nes iš to gyvenu.

Apie mikroautobusą, krovinius ir kas tikrai neveža

Kiek realiai tilps daiktų, jei jūsų mašinoje jau yra ir kitų klientų krovinių?

Mikroautobusas yra mikroautobusas, ne TIR. Atsimenu klientas norėjo sutalpinti tris sofas, du šaldytuvus ir dvylika dėžių. Sakau – arba dalinam, arba einam prie furgono, kuris kainuoja tūkstantį. Paprastai telpa 8–10 vidutinių dėžių, keli didesni daiktai – komoda, dviratis – plus minkšti maišai. Visa kita ant viršaus, jei tvirtai pritvirtinta. Jei viršus, apie šeši kubai – dar daugiau. Bet aš niekada nežadu, kad tilps, jei nematau. Geriau nuvaryt į kitą siuntą negu važiuot perkrautam.

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs atvažiuojate ir viską sutvarkote?

Idealu, jei jūs jau sukrautę. Aš pervežėjas, o ne stebukladarys, nors kartais tenka pagelbėt. Jei dėžes dar surinkt reikia – tai laikas, o laikas pinigai. Kai kurios firmos siūlo pilną pakavimą už papildomą mokestį. Aš darau tik dalinį pagalbą. Jeigu žmogus vienas, senyvas – padedu. Bet jei jaunas vyras stovi šalia ir žiūri kaip kino teatras – tada dirbam kartu. Pakuotė turi atlaikyti apie dvidešimt valandų (o kartais ir trisdešimt) kelionės purtymą.

Ką daryti, jei mano sofa neįlįsta pro buto duris ir lyja kaip iš kibiro?

Tai mano mėgstamiausia istorija prieš trejus metus. Lijo taip, kad upės tekėjo. Sofą nešam pro langą, bet per mažas. Galiausiai teko išardyti kojas. Aš visada turiu įrankius, bet ne visada atsuktuvą, reikalingą Ikea sofai. Kartais reikia specialaus, kurio nėra. Tada skambiname į pagalbą arba bandome pro kitas duris. Jei niekaip – lieka ant važiuoklės, nors tai ne pats geriausias variantas. Pasimatuokit duris prieš gabendami. Ir pasitikrinkit orą, nors aš jau neprognozuoju.

Ar galima kartu vežtis augintinį su kitais daiktais toje pačioje mašinoje?

Techniškai taip, bet nerekomenduočiau, jei keliauja kelių klientų daiktai. Katė narvelyje šalia svetimo lagamino gali stresuoti dvigubai. Pasienyje su gyvūnais – atskira procedūra: čipas, vakcinos, pažyma. Aš vežiau šunį, kai šeimininkas važiavo kartu. Jei be šeimininko – čia jau gyvūno pervežimas, nebe daliniai kroviniai. Kartais klausia, ar gali įmest papūgą į dėžę. Ne. Rinkitės specializuotą tarnybą gyvūnams. Aš už juos neatsakau.

Ar vežate drėgnus dažus, chemikalus ar buitinę techniką su neaiškiais skysciais?

Ne. Ir dar kartą – ne. Drėgni dažai, benzingalia, aparatai su neaiškiais skysčiais – draudžiama. Kartą klientas bandė įkišt dėžę su purkštuvu, kuriame pesticidų. Aš nepaimu ne todėl, kad piktas, o todėl, kad jei avarija – kenkiu kitiems klientams. Be to, draudimas to neatlygins. Mikroautobusas nėra laboratorija. Yra specialios pavojingų krovinių firmos su sertifikatais. Aš vežu saugius asmeninius daiktus – baldus, drabužius, knygas. Ir dešrų nebe, kaip jau sakiau.

Ar mikroautobusas yra šildomas žiemą, jei vežu elektroniką?

Važiuoja, motoras veikia, salone šilta. Bet nereikia manyti, kad čia termovozas. Jei elektronika jautri – kompiuteriai, muzikos aparatūra – patariu papildomai izoliuoti. Žiemą per Vokietiją temperatūra nukrenta žemiau nulio. Kol važiuojam, salonas sušyla, naktį stovint pasienyje atvinta. Nei aš, nei mašina nesame kalti – tiesiog fizika. Ypač jei krovinys ant grindų. Kartą vežiau monitorių, kuris atvyko gyvas, bet pats stebėjaus. Geriau saugiai apvynioti, kad nervai neįtemptų.

Kas realiai vyksta kelyje ir kaip neapsigauti

Ar tikrai mano daiktai nepasimes tarp kitų siuntų mikroautobuse?

Šimtaprocentinės garantijos niekas negali duoti, ir kas sako kitaip – meluoja. Bet aš kiekvieną siuntą žymiu etiketėmis, fotografuoju prieš kelionę. Kartą du lagaminai atrodė identiškai. Vienas – į Readingą, kitas – į Oksfordą. Beveik sukeičiau, bet pastebėjau, kad etiketė apiplyšus. Tvarka tokia – kiekvienas daiktas turi kontaktą ir adresą. Jei pervežėjas to neprašo, klauskite patys. Nes jei kas pasimeta, vėliau ieškot bus kaip adatos šieno kupetoje. Man teko ieškot, žinau.

Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja penkias valandas ir aš stoviu prie tuščio buto Anglijoje?

Pirma, nesijaudinkit, tai ne katastrofa, nors suprantu erzulį. Keliuose būna avarijų, pasienyje – eilių. Aš pats skambinu, kai matau, kad vėluosiu daugiau nei dvi valandas. Buvo, kad telefonas išsikrovė netoli Liuksemburgo. Tada atsiunčiau žinutę vėliau. Jeigu pervežėjas nekartoja, nekelia ragelio – blogas ženklas. Rimtas žmogus sako – vėluosiu dėl X. Jei parduoda stebuklingą kelionę be kamščių – žinokit, taip nebūna. Ypač prie Calais eilės kartais trunka valandomis.

Kodėl viena firma žadėjo pervežt per 48 valandas, o daiktus atvežė po savaitės?

Nes jie arba melavo, arba pardavė jūsų krovinį trečiai įmonei, kuri surenka pilną mašiną. Skambino vyras iš Notingamo, sumokėjo 200 svarų vyrukams iš skelbimų portalo. Jie paėmė daiktus ir dingo dviem savaitėm. Po to atsirado visai kiti žmonės, be licencijų. Taip kad transportuojame dalinius krovinius į Angliją mikroautobusu nebūtinai turi daryti kiekvienas su C kategorija. Patikrinkite EU licenciją, ar suteikia sutartį. Jei renkatės pagal mažiausią kainą – viskas gali baigtis ašarom. Deja, tokių istorijų daug.

Ar egzistuoja joks draudimas mano daiktams kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos?

Draudimas yra, bet ne visada įskaičiuotas. Aš turiu CMR draudimą, kuris padengia iki tam tikros sumos. Jei elektronika – kompiuteriai, televizorius – pasidomėkit papildomu. Kartą kliento monitorius dūžo dėl blogo pakavimo. CMR padengė tik dalį. Tai toks dalykas. Patariu pakalbėti su savo draudimo agentu, o ne tik su manim. Aš pervežėjas, ne ekspertas. Nors jei dėl mano kaltės sugadinu – mokėsiu pats. Taip sutarta.

Kaip žinoti, kad daiktai tikrai pasiekė Angliją, o ne liko kažkur Lenkijoje?

Gavau žinutę: „O jei neatvažiuosit?“ Atsakau – atsiunčiu nuotraukas iš pasienio. Rimti pervežėjai siunčia foto, nurodo datą, paskambina prieš atvažiuodami. Jei žmogus slapukauja, atsisako parodyt vairuotojo pažymėjimą – bėkit. Aš bendrauju WhatsApp, siunčiu nuotraukas supakuotų dėžių. Tai sukuria pasitikėjimą. Būna, kad mašina sustoja Varšuvoje perpakuot krovinį. Aš to nedarau, bet kiti taip daro. Jūs turite tevę žinot, kas vyksta. Nepirkat katės maiše.

Ar aš kaip klientas galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, jeigu yra laisva vieta. Bet praktiškai – retai. Mikroautobusas skirtas kroviniams, o ne keleiviams. Jei aš vežu keturių žmonių daiktus, vietos paprasčiausiai nėra. Buvo atvejis, kad pasiėmiau pagyvenusią mamą, nes ji bijojo skristi, bet tada krovinys buvo mažas. Paprastai sakau – pirkit bilietą į lėktuvą ar autobusą, o aš pervešiu baldus. Dar dėl draudimo – keleiviams reikia atskiro. Jeigu kas nutiktų kelyje, atsakomybė milžiniška. Tai ne taksi. Draugiškas patarimas – venkit pervežėjų, kur be jokių klausimų sutinka.