Transportuojame asmeninius daiktus į Angliją: ką privalai žinoti prieš pildydamas lagaminus

Jau dvidešimt dvejus metus vežioju žmonių daiktus po Europą, o pastaruosius dešimtmečius – vis dažniau į Angliją. Pradėjau tada, kai užtekdavo paso ir pakrauto vilkiko, o dabar Brexit viską apsunkino. Bet esmė nekinta: tu nori, kad tavo daiktai pasiektų Londone, Birmingame ar Mančesteryje sveiki ir saugūs. Daugelis galvoja, kad tai tiesiog furgono iškvietimas. Realybė kitokia. Čia papasakosiu, kas iš tikrųjų svarbu, kiek kainuoja transportuoti asmeninius daiktus į Angliją ir kur žmonės paprastai apsiverčia kailiu.

Planavimas ir kainos – kai galva dar Lietuvoje

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną?

Žiūrėk, pirmas klausimas visada apie pinigus, ir aš to nesmerkiu. Bet pasakyti tikslų skaičių telefonu – tas pats, kas užmesti meškerę akliui. Jei turi vieno kambario butą Kaune ir važiuoji į Essexą, gali tilpti į keturis penkis šimtus eurų. Didesnis namas Klaipėdoje ir pristatymas į antrą aukštą Londone centre? Sulauk skambučio su skaičiumi didesniu nei tu galvoji. Kartą klientas aiškino, kad pas jį „tik kelios dėžės ir kėdė“ – paskui paaiškėjo, kad tas kelias – trylika kartoninių dėžių ir kampinė sofa. Gavosi ne numatyti šeši šimtai (o ne, palauk, jau septyni šimtai) eurų. Skaičiai auga greitai. Gerai, kai atsiunti nuotraukas.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Vasarą ir rugsėjį – pragaras. Studentai, darbininkai, šeimos prieš mokyklą – visi kraustosi. Tada vietų furgone kaip saulės spalio mėnesį: greitai nueina. Aš turiu tokių, kurie skambina pusę metų iš anksto. Ir tokių, kurie – likus dviem dienoms. Žiemą? Laisviau, bet... orai. Kartą vasarį buvome įstrigę prie Kalė. Ne dėl vietų, dėl sniego. Tai jei gali – planuok bent prieš mėnesį. Ne, prieš tris savaites irgi sueis, tik mažiau įtampos ir panikos.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik dalį baldų, o ne visą butą?

Skiriasi, aišku, bet ne taip, kaip galvoji. Furgonas važiuoja tas pats, vairuotojas dirba tas pats. Jei krauname tik tavo šaldytuvą, stalą ir šešias dėžes – kaina mažesnė nei viso buto. Tačiau jei bandai prigrūsti dar tris lagaminus į jau pusiau pilną furgoną... tada gali tiesiog dalintis išlaidomis su kita šeima. Mes vadiname tai daliniu kroviniu. Sutaupo neblogai. Tik reikia kantrybės, nes asmeniniai daiktai į Angliją gali biški pavėluoti, kol surenkami kiti kroviniai.

Kaip sužinoti, ar tikrai tilps mano daiktai į furgoną?

Išmatuok. Atrodo juokingai, bet žmonės pamiršta. Kartoninės dėžės yra standarto, o tavo mamos komoda iš aštuntojo dešimtmečio – ne. Vienas vyrukas Alytuje turėjo tokią sofą, kad teko numegzti specialų planą. Anglijoje, tiksliau Braitone, durų angos siauros. Labai siauros. Tą sofą nualinome pro langą. Kainavo nervų, bet tilpo. Siųsk matmenis. Apskritai, jei duodi sąrašą su matmenimis – mes pasakysim, ar tilps. Jei duodi tik „nu tai standartiniai baldai“ – tai 50/50. Nenustebk, jei teks ardyti.

Dokumentai ir muitinė – ten, kur visi apsiverčia

Ko reikia, kad daiktai praeitų muitinę po Brexit?

Nebeužtenka pasakyti „o, tai asmeniniai daiktai“. Reikia C3 formos, perkraustymo deklaracijos, sąrašo su verte – nepadidinta, nepažeminta. Tikroviška. Muitininkai dabar atidžiau žiūri. Privalai įrodyti, kad daiktai naudoti mažiau nei pusę metų, kad neateisi prekiauti. Kartą klientas bandė pravežti dvidešimt porų naujų batų. Nesėkmingai. Taip, yra išimčių, bet pagrindinė taisyklė – jei esi ES pilietis, grįžtantis? Jau nebe taip paprasta. Dubline... oi, kalbuosi sau. Anglijoje – griežčiau nei anksčiau. Paruošk popierius rimtai.

Ar galiu vežtis maistą, prieskonius ar augalus?

Augalai – ne. Niekada ne. Pamenu vieną kartą, moteris norėjo pasiimt savo fikusą. Gražus fikusas, bet muitininkai toje pusėje kanalo į tai žiūri kaip į potencialią grėsmę. Maistas? Konservai, sausi produktai... Hmm... Techniškai ribotai, bet rizikinga. Aš asmeniškai patarčiau: valgyk prieš kelionę. Prieskoniai bei arbata gali buti, jei fabrikiškai supakuoti. Bet kai abejoju – sakau palikt. Muitininkai gali atidaryti dėžes. Neseniai girdėjau, kad kažkas bandė vežtis kiaušinius. Ne. Tiesiog ne.

Ar reikia kažkokių specialių leidimų vežant baldus?

Paprastai – ne, jeigu tai tavo seni baldai. Bet jei vežiesi antikvarinius daiktus, meno kūrinius arba kažką vertingo – gali reikalauti įrodymų, kad nekalbi apie paveldo objektus. Vienas kolekcionierius vilko seną veidrodį. Pranešė kaip seną baldą, o jis buvo vertas tūkstančių. Galiausiai dokumentus sutvarkėm, bet streso buvo. Kai vežame asmeninius daiktus į Angliją paprastiems žmonėms – televizoriai, lovos, indai – jokių leidimų. Tik sąrašas. Aišku, alkoholio kiekius riboja, bet čia jau kita istorija. Rūkyk prieš pakraudamas, haha.

Ką daryti, jei muitininkai atidaro dėžes?

Nenusimink. Taip būna. Jie turi teisę. Jeigu mes pakuojame – daiktai turi būti logiškai sudėti, su sąrašu ant dėžės. Jei tu pats pakuoji... na, tikiuosi, nepripylei be recepto vaistų ar augalų. Kartą atsidarė dėžę su indais – rado tik puodų rinkinį. Uždėjo ir paleido. Kita karta... atidarė, nes kvėlė tabakas (klientas rūkė paskutinę cigaretę prieš pakuojant). Tabakas liko, bet parašė pastabą. Svarbu nepasimest. Mes stengiamės pabūti šalia, jei klausimų yra, bet kartais tenka tik laukti. Kantrybė.

Ar man reikia būti asmeniškai muitinėje, kai važiuoja mano daiktai?

Ne, nebūtina. Mes, kaip vežėjai, galime atstovauti, jei turime prokūrą arba jei deklaracija tavo vardu, bet tinkamai pasirašyta. Tu gali būti savo naujame bute Londone ir gerti arbatą, o mes tvarkomės. Tačiau jei kils problemų – telefonas turi veikti. Buvę atvejai, kai klientas nenuleido telefono ir mes suradom dokumentą, kuris gulėjo jo pašto dėžutėje Vilniuje. Viskas užstrigo pusdieniui. Būk pasiekiamas. Dokumentų tikrinimas angliškai (oi, ne, palauk, muitiškai) paprastai neužtrunka amžinai.

Kokia brangiausia klaida, kurią žmonės daro su dokumentais?

Pamiršta sąrašą. Arba surašo daiktus ranka ant lapelio, paskui praranda tą lapelį. Mums reikia kompiuterizuoto sąrašo – aiškiai, su vertėmis. Jei muitininkas mato netvarką, prasideda patikrinimas, o tai – laikas, o laikas furgone pinigai. Buvęs atvejis: moteris įrašė „buitinė technika – 10 eurų“. Muitininkas nusijuokė. Ne. Realios vertės, net jei simbolinės. Kitas dalykas – bandymas vežti naujus daiktus nepaminėjus. Jei kažkas atrodo neįtikėtinai nauja iš parduotuvės – pristatyk čekį arba palik Lietuvoje. Baudos tenykščiai gan kandi. Buvom priversti sumokėti už kliento kvailystę, kad tik greičiau pravažiuotume. Daugiau taip nebeidirbam.

Pakavimas – čia viskas prasideda, arba baigiasi

Ar tikrai būtina profesionali pakuotė, ar galiu pats susirinkti dėžes iš Lidl?

Gali rinktis pats. Bet Lidl dėžės – šlapios, minkštos, be formos. Aš ne vynioju į cukraus popierių. Per dvidešimt dvejus metus mačiau visko. Vienas studentas susirinko bananų dėžes. Buvo smagu tol, kol lijo prie Vokietijos sienos. Jo bloknotai tapo kompostu. Jei pakuoji savo daiktus – imk dvigubas dėžes, gerą juostą, burbulinę plėvelę. Profesionalų privalumas – mes žinom, kaip sustatyti svorį, kad nebūtų tuščios ertmės. Erdmės – daiktai lūžta. Kartais paprastesnis atrodo savarankiškas pakavimas, bet brangiau kainuoja sugadinta technika. Paskui kaltini vairuotoją. Nors tai ne jo kaltė.

Kaip teisingai supakuoti indaplovę ar skalbimo mašiną?

Reikia fiksuoti būgną, išleisti vandenį, suvynioti į antistatinę plėvelę. Svarbiausia – bokso viduje negali būti tuštumos. Užpildai: rankšluosčiai, antklodės. Jei dėžėje lieka vietų, daiktas kratosi. Kratai – mikro įskilimai. Vieną sykį klientas, pats protingas, paliko vandens slėgio žarną prijungtą. Vanduo išbėgo per pusę Europos. Dabar visada tikrinu. Jei tu pakuoji – tai tavo atsakomybė. Mes galim patarti, bet rankų nesikišam, jei nenorim problemų vėliau. Nors vis tiek kartais padėdam, nes nesam šikšnosparniai. Taip jau gaunasi.

Ką daryti su drabužiais – naudoti maišus ar dėžes?

Dėžės. Kartoninės, užklijuotos. Maišai plyšta, daiktai išbyra. Buvęs atvejis: degalų stotyje Doverio pusėje vėjas nupūtė maišą su žieminiais paltai. Klientas bėgo per aikštelę kaip pašėlęs. Beje, spėkit, ar gavau padėką? Ne, gavau priekaištą, kad „taip prastai supakavot“. Maišai – ne mūsų draugai. Kartais, žinoma, drabužiams naudojame specialias spintas ant ratukų, bet tai jau sudėtingesnis servisas. Paprastam perkraustymui į Angliją – tik dėžės, tvarkingai. Ir nepamiršk pažymėti, kur yra kas. Nuotraukos telefone – auksas.

Kodėl negalima tiesiog visko suversti į maišus?

Nes maišai – blogis. Ne, rimtai. Aš suprantu, kad galvoji: „čia tik keli kilogramai rūbų“. Bet furgone dėžės kraunamos viena ant kitos. Maišas susispaudžia, viduje esanti vaza – išbyra, stiklas sugriauna tavo itališką kavos aparatą. Kartoninė dėžė laiko formą. Ji saugo ir savo turinį, ir kaimyną. Be to, maišai neatlaiko drėgmės. Judant link Eurotunelio būna karšta, vėsinimas ne visada tobulas. Jei kondicionierius prastai veikia – garas. Garas – pelėsis. O dabar pagalvok apie savo megztinį. Ar nori, kad jis kvepėtų kaip sena rūsy?

Ar leidžiama vežtis dviratį, slidę, slidininko šalmą kartu su baldais?

Taip, jei priklauso tau. Bet slidžių vaškavimas gali palikt dėmių. Gerai suvyniok. Dviratis – gali būti, tik atlaisink padangas, nes slėgio pokyti kelių metrų. Šalmus, batsiuvius, teniso raketes – mesk į tą pačią dėžę. Nėra draudimo, jei deklaruoji kaip savo sporto įrangą. Vienas klientas vežėsi kokius penkis dviračius. Pasirodo, pardavinėti ketino. Muitininkai labai domėjosi. Būna ir taip. Kai transportuojame asmeninius daiktus į Angliją, viskas priklauso nuo sąžiningumo. Netikra – baudžia. Tos taisyklės, žinok, nėra tik rekomendacinio pobūdžio.

Transporto tipai – kaip daiktai keliauja

Kas geriau – furgonas ar konteineris perkraustymui į Angliją?

Konteineris – kai daug. Furgonas – kai mažiau arba vidutiniškai. Jei kraustaisi iš didelio namo Panevėžyje – verta galvoti apie konteinerinį pervežimą. Bet tada lauki, kol konteineris surenkamas. Furgonas greitesnis, asmeniškesnis, tiesioginis. Mes dažnai važiuojame furgonais, nes žmonės dažniausiai kraustosi butais, ne rūsiais tipo vyno sandėliai. Nors buvo vienas atvejis, kai vežėm dvidešimt tūkstančių vinilo plokštelių. Ai, skamba prabangiai. Tada reikėjo furgono su klimato kontrole. Bet paprastai furgonas. Jis lankstesnis. Svarbiausia, kad vairuotojai žinotų kelią. Anglijos keliai... na, M25 yra košmaras penktadieniais. Bet tai jau ne mūsų, o visų košmaras.

Kiek laiko važiuoja daiktai iki Londono?

Ne greičiau nei trys keturios dienos, net jei ir furgonas. Taip, skrisdamas lėktuvu tu ten nuskrisi per tris valandas. Bet daiktai važiuoja pro Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tunelį. Reikia poilsio pertraukų. Mes nevėžame kaip pašėlę, nes baudos Anglijoje už vairuotojo nuovargį – žvėriškos. Be to, reikia laiko muitinėm. Realiai? Penkios iki septynios dienos. Jei dalinis krovinys – gali būti ilgiau, nes surenkam kitus klientus. Kartą, tiesą pasakius, pats buvau nustebintas – per keturias dienas buvome Birmingame. Bet tai buvo vasario vidurys ir tuščias furgonas. Neplanuok pagal išimtis. Taisyklė neilga.

Ar kada nors daiktai pavėluija? Ką tada daryti?

Taip. Deja. Oras, eismas, muitinė, vairuotojas susirgo. Gyvenimas. Ką daryti? Skambinti. Koks dar variantas? Mes numatom datas, bet ne erdvės laivų skrydžius. Svarbu, kad sutartyje būtų nurodytos preliminarios datos, o ne „tiksliai rugsėjo pirmą 14:30“. Jei daiktai vėluoja dieną ar dvi – dažniausiai niekas nenukenčia, jei tu planavai atsarginį variantą. Nekraustykis paskutinę dieną prieš darbo pradžią. Tai bloga mintis. Buvę taip, kad žmonės neturėjo kuo apsirengti penkias dienas. Nejuokinga. Atrodo kaip anekdotas, bet ne iš gero gyvenimo.

Ar privalau pats padėti krautis Anglijoje, jei vairuotojas vienas?

Ne privalai, bet labai pagelbėja. Mano vairuotojai yra kieti vyrukai, bet kampinė spinta į trečią aukštą vienas – sadizmas. Jei turi du sveikus draugus – šaukiam juos. Jei gyveni pirmame aukšte – ramu. Mokestis už krovėjus Anglijoje egzistuoja. O jei tų krovėjų neužsisakei, o aukštas trečias ir dar be lifto – tenka rankom. Kartais klientai nustemba: „kaip, vairuotojas vienas?!“ Aha. Vienas. Nors važiuoja du, kai didelis krovinys. Bet jei furgonas su aštuoniolika kubų – vienas vairuotojas ir tu. Nepamiršk, Anglijos laiptinės siauros. Siauros siauriausios. O jei dar liftas neveikia – sorry. Būna.

Ar daiktus galima palikti laikinoje saugykloje, jei dar neturiu kur?

Taip. Turime partnerių Londone, Birmingame, net Edinburge. Laikina saugykla kainuoja apie keturiasdešimt svarų per savaitę už kambario dydžio plotą. Kartais klientai atvažiuoja pirmiausia, butas dar neužtikrintas, daiktai turi kur nors stovėti. Mes atvežam, padedam į sandėlį. Tu paskui ateini ir pasiimi savo laiku. Tik reikia žinoti, kad saugykloje tavo daiktai bus ant palečių. Jei palieki daiktus ilgiau nei metus – kai kurios įmonės pradeda siųsti įspėjimus. Mes laikom iki kol reikia. Turim klientų, kuris kasmet atsiunčia po truputį, tarsi siuntinį iš lietuviškos praeities.

Rizikos ir nejaukūs faktai – apie tai niekas neparašys

Ar teko matyti, kaip blogos įmonės sugadina daiktus?

Oho. Tai ne mano mėgstamiausia tema, bet... taip. Yra tokių, kurie pasiima užsakymą, tave užzombina kaina, o paskui meta daiktus bendrame krovinyje be jokios apsaugos ir pristato sulaužytus. Arba dar blogiau – pasiima avansą ir neprivažiuoja. Buvęs atvejis prieš kelerius metus: klientas rado „įmonę“ per skelbimą, sumokėjo šešis šimtus eurų avanso. Telefonas išsijungė. Velniop. Kai transportuojame asmeninius daiktus į Angliją su komanda, mes visada turime draudimą, CMR, licencijas. Jeigu kas nors atsisako parodyti CMR arba sako „o, nereikia to“ – bėk. Rimtai. Nebūk tas, kuris taupo šimtą eurų ir praranda viską. Yra pragaro rūšių, o tai viena jų.

Kokia realiausia rizika – kad daiktai sulūš ar kad jie pasiklys?

Pasiklysti sunkiau, nes mes sekame, bet sulūžti – realu. Dažniausiai dėl prasto pakavimo arba dėl to, kad kas nors kitas furgone prastai sustatė. Daliniai kroviniai rizikingesni dėl svorio pasiskirstymo. Bet jei viskas profesionaliai supakuota – devyniasdešimt penki procentai daiktų laimingai pasiekia tikslą. Tą likusią penktadalį sudaro netikėtumai: staigus stabdymas, kitas vairuotojas daro klaidą, kelias Prancūzijoje siauras kaip pragaras. Draudimas padengia finansiškai, bet emociškai... na, senos mamos vaza vis tiek sudužus. Ir jos niekas neatstatys. Tai faktas.

Ką daryti, jei kaina pakyla per pusę – ar gali nutraukti sutartį?

Gali, bet skaityk sutartį. Jei dar nepradėta krauti ir nepasiūlei visų faktų (pavyzdžiui, nepasakei apie rūsį pilną malkų), tai kainos korekcija – teisėta. Bet jei įmonė paima daiktus ir staiga grasina palikti kelyje be papildomo mokesčio – tai grobstymas. Būna ir taip. Ypač kai rinkaisi pagal „pigiausią pasiūlymą internete“. Aš asmeniškai niekada taip nedaryčiau, bet šitą reikia žinoti. Pasirašyk aiškiai, kad kaina fiksuota, jei sąlygos nesikeičia. Mes taip ir darom. Permoka būna tik tada, kai tu priduri dar daiktų vėliau. Tada fair enough – daugiau daiktų, daugiau darbo, daugiau benzino. Sutartis – šventa.

Ar verta tikėtis visiško draudimo už bet kokią kainą?

Nėra tokio dalyko kaip „visiškas draudimas be išlygų“. Draudimas dengia iki tam tikros sumos, pagal CMR arba papildomą krovinio draudimą. Tačiau jei vežiesi meno kūrinį vertą milijonų be specialaus draudimo – nepadengs. Jeigu tai tavo standartiniai baldai ir buitinė technika – viskas gerai. Paprastai draudimo sumos siekia keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių eurų. Buvęs klientas vežė seną porceliano rinkinį. Specialiai pabrėžiau – dėžę pasižymėk. Jis nepasižymėjo. Dėžė atsidūrė apačioje, plytelė įskilo. Draudimas tuo atveju dengė mechaninį pažeidimą, bet jei dėl netinkamo pakavimo – gali būt atsisakyta. Skaitinėk smulkųjį šriftą. Čia kaip su automobilio draudimu – visada yra sąlygos.

Gyvenimas ir smulkmenos – kai daiktai jau pakeliui

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Ne. Gyvūnai keliauja kitaip, kita tvarka, kitais reikalavimais. Neimk manęs už žodžio, bet... Hmm, čia aš jau nebesu tikras, nes veterinariniai reikalavimai pasikeitė prieš porą metų ir dabar gal kitaip, geriau paklausk veterinaro tiesiai. Daiktai – daiktai, šuo – gyvūnas. Gyvūnas turi mikroschemą, vakcinaciją, karantiną. Furgone karšta, bet furgone nėra vetų. Jei vežame asmeninius daiktus į Angliją, gyvūnai neina į tą pačią kategoriją. Nors žinau, kad kartais katės pabėga į furgonus prieš išvažiavimą. Tikrink. Rimtai, tikrink prieš išvažiavimą.

Kaip viskas vyksta, jei aš jau Anglijoje, o daiktai dar kelyje?

Dažniausiai tu pats skrendi anksčiau, o daiktai važiuoja žeme. Tada reikia kažko, kas atidarys duris. Jei neturi rakto – mes negalim lipti per langą. Ne, bent jau ne be policijos leidimo. Kartais kaimynai pagelbsta, kartais agentūra turi raktą. Svarbu suderinti.