Transporto organizavimas į Angliją: nuo durų iki durų paslauga

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Angliją ir galvoji apie pervežimą, čia tau iš karto pasakysiu kaip yra – nuo durų iki durų paslauga tikrai egzistuoja, bet ji nėra tokia paprasta kaip kartais būna reklamuojama. Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų ir mačiau viską – ir tikrai gerus pervežimus, ir visiškas nelaimes. Šiame straipsnyje nebandysiu tavęs įtikinti, kad viskas bus idealu. Paprasčiausiai paaiškinsiu, kaip iš tikro veikia transporto organizavimas į Angliją, kokie kainų skirtumai, kokie galimi pokyčiai kelyje, ir ką verta žinoti prieš pasirašant bet kokią sutartį. Pradėkime.

Kaip veikia durų iki durų paslauga

Kaip iš tikro veikia tas durų iki durų pervežimas į Angliją?

Na, pradedam nuo to, kad paslauga vadina save durų iki durų, bet realiai tai dažniausiai reiškia, kad pasiima tavo daiktus iš tavo dabartinio adreso Lietuvoje ir pristato į tavo naują adresą Anglijoje. Tarp jų – visa logistika, muitinės, dokumentai. Bet čia yra vienas svarbus dalykas: ne visos įmonės iš tikro daro viską patys. Dalis jų tiesiog subrangovoja kitus, o tu gauni reikalą su trečia šalimi. Tai nėra blogai, bet verta žinoti iš anksto. Paprastai procesas prasideda tuo, kad atvažiuoja žmogus su sunkvežimiu, krauna tavo baldus, dokumentuoja, ką veža, ir tada visa tai keliauja. Kartais tiesiai, kartais per sandėlį Vokietijoje arba Olandijoje, kur perkrauna į kitą mašiną. Priklauso nuo maršruto.

Kiek laiko užtrunka visas pervežimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kaip organizuojama. Jei tai dalinis krovinys – tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais – gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Jei užsakai pilną sunkvežimą tik sau, tada greičiau – maždaug nuo savaitės iki dešimt dienų. Bet čia dar reikia pridėti muitinės laiką. Jei viskas tvarkoje su dokumentais, paprastai tai vienos ar dvi dienos. Jei kažkas ne taip – gali užtrukti ir ilgiau. Kartais būna taip, kad pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota dėl eismo, oro sąlygų, arba tiesiog dėl to, kad krovinys buvo perkeltas į kitą dieną. Tai nėra idealu, bet taip būna.

Ar tikrai viskas vyksta be mano dalyvavimo?

Didžia dalis – taip. Bet yra keli momentai, kur tau reikės būti. Pirma – kai pasiima daiktus, gerai būtų patiems prižiūrėti, kad nieko nepamirštų, ir pasirašyti sąrašą. Antra – Anglijoje, kai pristato, taip pat reikės tavo parašo. Be to, jei veži kažką, kas reikalauja specialių dokumentų – pavyzdžiui, vertingus daiktus, muzikos instrumentus, arba kažką, kas gali būti laikoma pavojingu – gali prireikti tavo asmeninio dalyvavimo muitinėje. Paprastai įmonės viską sutvarko, bet kartais reikia tavo patvirtinimo. Čia jau priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kainos ir kaip jos formuojamos

Kiek iš tikro kainuoja pervežimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Jei tai tik kelios dėžės ir keli baldai – gali būti nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio eurų. Jei veži visą namų ūkį – pilną namą su baldais, technika, viskuo – tada kaina gali būti nuo dviejų iki penkių tūkstančių eurų, kartais ir daugiau. Bet čia dar reikia pridėti papildomas paslaugas – pakuotę, draudimą, sandėliavimą. Dažnai žmonės pamiršta, kad pigiausia kaina nebūtinai yra geriausia, nes vėliau gali atsirasti papildomų mokesčių. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą, o po to mokėjo dvigubai daugiau dėl netikėtų išlaidų.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Yra kelios priežastys. Pirma – dalis įmonių veža tik pilnus sunkvežimus, dalis – dalinius krovinius. Pilnas sunkvežimas brangesnis, bet greitesnis. Antra – kai kurios įmonės turi savo sunkvežimus ir vairuotojus, kitos viską subrangovoja. Trečia – kaina priklauso nuo to, ar įmonė daro viską legaliai, ar taupo dokumentuose. Čia jau tavo sąžinės reikalas, bet aš visada sakau – jei kas nors siūlo pervežimą į Angliją per pigiai, kad būtų verta pasidomėti, kodėl taip pigiai. Kartais atsakymas nėra malonus.

Ar verta mokėti už draudimą?

Būtinai. Čia aš nesigailėsiu savo žodžių – draudimas yra būtinas. Pervežimo metu gali nutikti visko – baldai gali būti apgadinti, dėžės gali būti pamestos, o kartais netgi viskas gali būti pavogta. Jei neturi draudimo, visą žalą turėsi kompensuoti pats. O jei turi gerą draudimą – bent jau būsi ramus. Žinoma, yra įmonių, kurios draudimą įskaičiuoja į kainą, yra tokių, kur papildomai ima. Bet kokiu atveju – pasidomėk, kas įtraukta, ir jei nieko nėra – paprašyk, kad būtų. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau dabar, nei gailėtis vėliau.

Ar galima kaip nors sutaupyti?

Yra keli būdai. Pirmas – vežti mažiau. Kuo mažiau daiktų, tuo pigiau. Antras – rinktis dalinį krovinį, jei neskubi. Trečias – pats susipakuoti daiktus, jei gali. Ketvirta – palyginti kelių įmonių kainas, bet čia reikia žiūrėti, kas į kainą įeina, o kas ne. Penkta – jei turi laiko, galima palaukti, kol bus pilnas sunkvežimas su kitais klientais, tada kaina bus mažesnė. Bet čia reikia suprasti, kad sutaupymas kartais reiškia ilgesnį laukimo laiką. Čia jau tavo sprendimas – ar tau greičiau reikia, ar pigiau.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai – tai sąrašas to, ką veži (inventory), tavo asmens tapatybės dokumentas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad turi teisę gyventi Anglijoje – jei jau turi nuomą arba nusipirkai namą. Jei veži baldus, kurie priklauso tau asmeniškai, dažniausiai pakanka sąskaitos arba pirkimo čekio. Bet jei veži kažką nauja, ką ką tik nusipirkai, gali prireikti PVM sąskaitos faktūros. Be to, jei veži vertingus daiktus – brangakmenius, meno kūrinius, senovinius daiktus – gali prireikti eksperto įvertinimo. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai, bet dažniausiai viskas būna paprasta, jei viską deklaruoji sąžiningai.

Kaip veikia muitinė tarp Lietuvos ir Anglijos?

Nuo Brexit situacija pasikeitė, bet vis dar veikia gana paprastai. Jei veži asmeninius daiktus, kurie yra tavo nuosavybė ir naudojami – baldai, drabužiai, buitinė technika – tai paprastai nėra jokių muitų. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti PVM. Šiuo metu Anglijoje PVM yra mokamas nuo prekių, kurios viršija 135 svarus sterlingų. Bet jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai Lietuvoje – tai paprastai nėra problema. Svarbiausia – viską deklaruoti sąžiningai ir turėti dokumentus, kad parodytum, jog tai tavo asmeninės naudojamos prekės.

Ar po Brexit kažkas pasikeitė?

Taip, tikrai pasikeitė. Anksčiau, kai Anglija buvo ES dalis, viskas buvo daug paprasčiau. Dabar reikia muitinės deklaracijos, ir tai trunka šiek tiek ilgiau. Bet jei viską darai per patikimą įmonę, jie žino, kaip viską sutvarkyti. Kartais būna delsimų, kartais reikia papildomų dokumentų, bet tai nėra kažkas baisaus. Svarbiausia – nebandyti kažko slėpti, nes tada gali būti rimtų problemų. Aš pats turėjau atvejį, kai žmogus bandė vežti naują techniką be dokumentų, ir tai baigėsi dideliais nemalonumais. Taigi – geriau viską daryti atvirai.

Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkingi?

Jei trūksta dokumentų arba kažkas ne taip – geriau nedelsiant susisiekti su pervežimo įmone ir išsiaiškinti, ko trūksta. Dažniausiai viską galima sutvarkyti, jei yra laiko. Jei jau esi Anglijoje ir sužinojai, kad kažko trūksta – gali būti sudėtingiau, bet įmanoma. Kartais reikia paprašyti dokumentų iš parduotuvės, kur nusipirkai daiktus, arba iš ankstesnio nuomotojo, jei tai buvo jo baldai. Svarbiausia – nesigėdyti paklausti, nes tai yra įprasta situacija ir pervežimo įmonės su tuo susiduria kasdien.

Kas vyksta kelyje

Kas nutinka, jei mano krovinys vėluoja?

Tai priklauso nuo to, kodėl vėluoja. Jei tai dėl oro sąlygų, eismo, arba muitinės – tai yra žinomų priežasčių, ir dažniausiai niekas čia nekaltas. Bet jei tai dėl to, kad įmonė blogai suplanavo maršrutą arba pametė tavo krovinį – tai jau kita istorija. Pirmas dalykas – susisiekti su įmone ir paklausti, kas vyksta. Geri pervežėjai visada turi galimybę sekti krovinį ir pasakyti, kur jis yra. Jei jie negali to padaryti – jau yra problema. O jei vėluoja dėl jų kaltės – gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia žiūrėti, kas parašyta sutartyje.

Ar galiu kaip nors sekti savo krovinį?

Dauguma šiuolaikinių pervežimo įmonių turi sekimo sistemas. Kartais tai yra paprastas GPS sekimas, kur matosi, kur sunkvežimis. Kartais tai yra detalesnė sistema, kur matosi, kada krovinys bus perkrautas, kada bus muitinėje, ir t.t. Bet čia vėlgi – priklauso nuo įmonės. Kai kurios įmonės iki šiol dirba senuoju būdu ir tikrai ne visada gali pasakyti, kur tavo daiktai yra. Jei tau svarbu žinoti – iš karto paklausk, ar jie turi sekimo sistemą, ir kaip dažnai gausi naujienas. Jei jie sako, kad nieko nėra – galbūt verta rinktis kitą.

Kas nutinka, jei mano daiktai bus apgadinti kelyje?

Pirma – reikia nedelsiant pranešti įmonei ir nufotografuoti žalą. Antra – jei turi draudimą, reikia kreiptis į draudimo kompaniją. Jei draudimo nėra – tada reikia tartis su pervežimo įmone, bet čia jau gali būti sudėtinga, nes ne visada jie pripažįsta kaltę. Čia labai svarbu turėti dokumentus, kad įrodytum, jog daiktas buvo sveikas, kai jį perdavei. Būtent dėl to aš visada sakau – fotografuok viską prieš perduodamas, ir pasirašyk sąrašą su būkle. Vėliau tai gali būti labai svarbu.

Ar galiu pats kažkaip sumažinti žalos riziką?

Taip, yra keli dalykai, kuriuos gali padaryti. Pirma – tinkamai supakuoti daiktus. Jei pats pakuoji – naudok gerą pakuotę, ypač trapius daiktus. Antra – jei yra galimybė, vežk vertingus daiktus atskirai, su savimi, o ne krovinyje. Trečia – aiškiai žymėk dėžes su trapiais daiktais, kad krovinio krovėjai žinotų, jog reikia elgtis atsargiai. Ketvirta – jei įmanoma, dalyvauk kraunant, kad matytum, kaip elgiasi su tavo daiktais. Žinoma, ne visada įmanoma būti vietoje, bet jei gali – verta.

Pasirenkant pervežimo įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Pirma – ar įmonė turi licenciją ir yra registruota. Lietuvoje pervežimo įmonės turi turėti atitinkamus leidimus, ir tai galima patikrinti. Antra – kiek laiko įmonė veikia. Jei veikia jau daug metų – tikriausiai turi patirties ir žino, ką daro. Trečia – kokios yra atsiliepimai. Bet čia reikia žiūrėti kritiškai – ne viskas, kas parašyta internete, yra tiesa. Ketvirta – ar įmonė turi savo sunkvežimus, ar viską subrangovoja. Penkta – kaip jie bendrauja. Jei vos tik susisieki jau jaučiasi, kad kažkas ne taip – galbūt verta ieškoti kitos.

Kaip patikrinti, ar įmonė patikima?

Yra keli būdai. Pirmas – patikrinti, ar įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre ir ar turi reikiamas licencijas. Antras – pasidomėti, kiek laiko veikia. Trečias – ieškoti atsiliepimų, bet čia reikia žiūrėti ir į gerus, ir į blogus. Ketvirtas – pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau naudojosi jų paslaugomis. Penktas – paprašyti sąlygų raštu ir viską perskaityti prieš pasirašant. Šeštas – jei įmonė nori viską daryti tik žodžiu ir neduoda jokių dokumentų – tai jau yra blogas ženklas. Aš visada sakau – jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra.

Ką daryti, jei įmonė elgiasi keistai?

Jei jaučiesi, kad kažkas ne taip – geriau nutraukti bendradarbiavimą ir ieškoti kitos įmonės. Yra keli aiškūs ženklai: jei jie spaudžia greitai pasirašyti, jei vengia atsakyti į klausimus, jei kaina keičiasi kelis kartus, jei neduoda jokių dokumentų, jei nėra aišku, kas bus atsakingas jei kažkas nutiks. Geriau praleisti šiek tiek laiko ir rasti patikimą įmonę, nei skubėti ir po to turėti problemų. Aš pats turėjau klientų, kurie kreipėsi į mane po to, kai pirmoji įmonė juos apgavo, ir tada jau buvo daug sunkiau kažką pakeisti.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažą?

Ir viena, ir kita turi savo pliusų ir minusų. Didelės įmonės dažniausiai turi daugiau išteklių, geresnes sistemas, bet kartais jų aptarnavimas yra mažiau asmeniškas. Mažos įmonės dažniausiai yra lankstesnės, gali daugiau dėmesio skirti kiekvienam klientui, bet kartais jų galimybės yra ribotos. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai. Aš pats dirbu vidutinio dydžio įmonėje, ir mums pavyksta derinti abu dalykus – turime pakankamai resursų, bet vis dar galime bendrauti asmeniškai su kiekvienu klientu. Bet tai nėra taisyklė – gali būti ir mažų įmonių, kurios dirba puikiai, ir didelių, kurios elgiasi blogai.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia pradėti planuoti bent kelis mėnesius iš anksto. Taip turėsi laiko palyginti kainas, rasti tinkamą įmonę, susitvarkyti dokumentus, ir neskubėti. Jei pervežimą planuoji vasarą – turėk omenyje, kad tai yra pats pikas, ir kainos gali būti aukštesnės, o laukimo laikas – ilgesnis. Jei gali – rinkis kitą laiką, bus lengviau. Bet žinoma, gyvenime ne visada viskas planuojasi, kartais reikia vežti greitai. Tada tiesiog reikia būti pasiruošusiam, kad gali būti brangiau ir sudėtingiau.

Ką man daryti su daiktais, kurių nenoriu vežti?

Yra kelios galimybės. Pirma – parduoti. Internetu arba per skelbimus. Antra – atiduoti. Artimiesiems, draugams, arba į labdarą. Trečia – išmesti. Jei daiktas jau nebenaudojamas ir jo vertė nedidelė – kartais geriau tiesiog išmesti nei vežti per pusę Europos. Ketvirta – sandėliuoti. Jei planuoji grįžti arba dar nežinai, ką daryti – gali laikinai sandėliuoti. Bet čia vėlgi – reikia paskaičiuoti, ar verta mokėti už sandėlį, ar geriau kažkaip kitaip išspręsti. Aš pats visada patariu – jei abejoji, ar reikia vežti, tikriausiai nereikia.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pirma – naudok tvirtas dėžes. Jos nebūtinai turi būti naujos, bet turi būti tvirtos. Antra – kiekvieną daiktą įdėk į atskirą pakuotę, jei jis trapus. Naudok burbulinę plėvelę, popierių, audeklą. Trečia – neužpildyk dėžių per daug, nes jos gali neatlaikyti. Ketvirta – žymėk dėžes – kur yra trapūs daiktai, kas yra viduje, į kurią patalpą skirtas. Penkta – sudaryk sąrašą visų dėžių ir jų turinio. Tai padės ir tau sekti, ar nieko nepamiršai, ir pervežimo įmonei žinoti, ką jie veža. Jei pats neturi laiko arba noro pakuoti – daugelis įmonių siūlo pakuotės paslaugą, bet tai papildomai kainuoja.

Ką daryti su dideliais baldais – vežti ar pirkti naujus?

Čia priklauso nuo kelių dalykų. Pirma – kokie tai baldai ir kokia jų vertė. Jei tai brangūs, kokybiški baldai, kuriuos myli – verta vežti. Jei tai paprasti, nebrangūs baldai – galbūt pigiau bus nusipirkti naujus Anglijoje. Antra – kokia baldų būklė. Jei jie jau susidėvėję – vežti tikriausiai neverta. Trečia – ar turi laiko ir noro išardyti ir vėl surinkti. Didelius baldus dažniausiai reikia išardyti, o tai užima laiko. Ketvirta – ar turi kur juos sandėliuoti, jei reikės. Aš pats turėjau klientų, kurie vežė viską, ir tokių, kurie nusipirko naujus – abi variantos gali būti geri, priklauso nuo situacijos.

Gyvenimas Anglijoje ir pervežimas

Ar galiu pervežti savo automobilį į Angliją?

Taip, bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti. Pirma – jei veži automobilį iš ES į Angliją po Brexit, reikia sumokėti PVM ir muitus, jei automobilis yra naujesnis ir vertė viršija tam tikrą sumą. Antra – reikia sutvarkyti dokumentus – registraciją, draudimą, techninę apžiūrą. Trečia – jei nori registruoti automobilį Anglijoje, reikės atlikti JK techninę apžiūrą (MOT). Ketvirta – jei veži automobilį tik kaip krovinį, o ne nori jo registruoti – tada reikia sutvarkyti kitokius dokumentus. Čia jau reikia pasikonsultuoti su specialistu, nes taisykles keičiasi gan dažnai.

Ką daryti su naminiais gyvūnais?

Jei turi augintinių – šunį, katę, ar kitą gyvūną – ir nori vežtis juos į Angliją – tai yra atskira tema. Reikalingi dokumentai, skiepai, mikročipas. JK turi gana griežtas taisykles dėl gyvūnų įvežimo. Bet tai jau yra kita sritis, ir čia reikia konsultuotis su veterinaru ir su specialistais, kurie užsiima gyvūnų pervežimu. Aš pats asmeniškai su gyvūnais nedarau, bet žinau, kad yra įmonių, kurios specializuojasi būtent šioje srityje. Jei turi klausimų – geriau ieškok tiesiogiai to, kas tuo užsiima.

Kaip elgtis su tais daiktais, kurie yra draudžiami vežti?

Yra tam tikrų daiktų, kurių negalima vežti į Angliją – arba reikalingi specialūs leidimai. Pavyzdžiui, tam tikri ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos. Bet čia tikriausiai nėra tavo atvejis, jei tikrai nesiruoši vežti kažko neteisėto. Yra dar keletas dalykų – kai kurios augalų rūšys, tam tikri maisto produktai. Bet jei tai tavo asmeniniai daiktai, baldai, drabužiai – paprastai viskas yra leidžiama. Jei abejoji – geriau pasitikrinti prieš veždamas, nes kartais žmonės veža kažką, kas jiems atrodo nekalta, o pasirodo, kad reikia leidimo.

Ką daryti, jei pervežimas sutampa su mano kelione į Angliją?

Dažnai žmonės nori patys važiuoti kartu su savo daiktais. Čia yra keli būdai. Pirmas – jei tai dalinis krovinys, dažniausiai sunkvežimas važiuoja savo keliu, o tu – savo. Antras – jei užsakai pilną sunkvežimą, kartais galima susitarti, kad važiuosi kartu su vairuotoju, bet tai nėra labai dažnas atvejis. Trečias – gali vežti dalį daiktų su savimi, o dalį – pervežimo būdu. Čia jau reikia žiūrėti, kas tau patogiau ir kas pigiau. Aš pats dažniausiai patariu – jei turi laiko ir noro, gali vežti dalį pats, o sunkesnius daiktus – pervežimu.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau tau papasakoti apie transporto organizavimą į Angliją. Svarbiausia, ką turėtum prisiminti – rinkis patikimą įmonę, viską daryk iš anksto, ir nepamiršk draudimo. Nėra taip sudėtinga, kaip kartais gali pasirodyti, bet reikia žinoti kelis svarbius dalykus, kad viskas vyktų sklandžiai. Jei turi dar klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu. O jei jau nusprendei – sėkmės su pervežimu ir nauju gyvenimu Anglijoje!