Kaip vyksta biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą?

Įvadas

Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kad kai klientai klausia, kaip vyksta biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą, pirmiausia reikia klausti ne koks sunkvežimis, o kur tie baldai stovi, kas juos išneš ir ar ten yra liftas. Nes realybėje viskas dažnai griūva ne muitinėje (pataisau: dažniau – prie sandėlio durų), o prie durų: vienas stalas be kojų, kita kėdžių dėžė be adreso, trečias konteineris neatvykęs iki 16 val. Po Brexit pridėjo popierizmo, bet geras planas viską sutvarko. Nebūna čia visada švariai, bet būna saugiai.

DUK

Pirmas etapas: biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą prasideda ne nuo sunkvežimio

Nuo ko viską pradėti, jei pervežame biurą iš Londono į Vilnių?

Pirmiausia reikia normalios inventorizacijos, ne „turim 40 kėdžių ir kažkiek stalų“. Nufotografuokite kiekvieną stalą, spintą, stalą prie lango, kėdžių serijas, pažeidimus ir varžtų maišelius. Tada duodate adresus, aukštus, liftų dydžius, ar yra krovininė rampa, ir pageidaujamą pristatymo langą Vilniuje. Tik tada galima sakyti, ar tiks dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Aš šitoj vietoj dažnai darau klaidą klientams aiškindamas – per greitai šoku prie kainos, o reikėjo pradėti nuo durų.

Ar pirmiausia reikia pirkti dėžes, ar galima viską palikti kaip yra?

Dėžės padeda, bet jos nėra pirmas žingsnis. Pirmiausia išsiaiškiname, kas yra trapi, kas sunku, kas greitai surenkama ir kas gali palaukti. Pavyzdžiui, kėdes galima dėžėse, bet stalų kojas geriau apvynioti atskirai, kad nesubraižytų stalviršių. Jei perkraustote visą biurą, verta daryti spalvotas etiketes: Vilnius, Kaunas, sandėlis, griauti. Taip, tai skamba kaip mokyklos projektas, bet vėliau sutaupo nervų.

Ką daryti su stalais, kurie išsirenka į dalis?

Stalai, kurie išsirenka į dalis, yra geri tik tada, kai viskas susigražina atgal. Nufotografuokite sujungimus prieš ardant, varžtus dėkite į maišelius ir užklijuokite etiketę ant kiekvieno maišelio. Ant kojų užrašykite, kuriam stalui jos priklauso. Esu matęs situaciją Manchesteryje, kai 26 stalai atvažiavo į Kauną, bet trūko trijų rūšių varžtų. Biuras dirbo ant laikinų lentų, kol radome sprendimą. Todėl čia nepergyvenkite, bet tvarką darykite.

Ar galima gabenti tik dalį biuro baldų, o likusius palikti UK?

Taip, ir tai dažnas variantas. Dalis klientų perveža tik darbo vietas, posėdžių stalus ir serverių spintas, o senas zonas palieka pardavėjui arba išmeta vietoje. Tada vežame dalinį krovinį, dažniausiai palečių arba dėžių formatu. Jei baldai lieka UK, reikia žinoti, ar jie bus sandėliuojami, ar parduodami, nes iš ten gali atsirasti papildomų mokesčių. Kartais pigiau parduoti senus fotelius nei mokėti už jų kelionę.

Ar biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą tinka stalams ir kėdėms, stalčiams ir spintoms?

Taip, tinka stalams, kėdėms, spintoms, stalčiams, priėmimo zonos baldams, posėdžių stalams ir net ergonominėms kėdėms su mechanizmais. Bet ne visi daiktai keliauja vienodai. Stiklinės pertvaros, aukštos spintos ir minkšti foteliai reikalauja kitokio pakavimo nei paprastas stalas. Jei turite labai brangų dizainerio baldą, sakykite tai tiesiai, ne „na, toks gražesnis stalas“. Tada ieškosime dėžės, kartoninio karkaso arba medinio aptvaro.

Kiek kainuoja biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą?

Kokia normali kaina už dalinį krovinį?

Daliniam kroviniui realistiška matyti apie 900–1 800 eurų, jei kalbame apie kelias palečių vietas, ne apie visą sunkvežimį. Į tą sumą gali įeiti atsiėmimas UK, konsolidacija, tarptautinis gabenimas ir pristatymas Lietuvoje. Jei krovinys mažas, pavyzdžiui, 10 kėdžių ir du stalai, kaina kartais atrodo nesąžininga, nes vis tiek reikia maršruto ir dokumentų. Todėl smulkiam kroviniui dažnai gelbsti grupuotas gabenimas. Bet jis lėtesnis, nes laukia, kol susirinks kiti kroviniai.

O pilnas sunkvežimis – kada jis atsiperka?

Pilnas sunkvežimis pradeda turėti prasmę maždaug nuo 20–30 palečių vietų arba didelio biuro tūrio. 13,6 metro reisas turi apie 33 euro padėklų vietos, bet baldai dažnai užima daugiau dėl formos. Kaina dažniausiai sukasi apie 2 800–4 500 eurų, priklausomai nuo miesto UK, pakrovimo sąlygų ir to, ar reikia dviejų žmonių komandos. Jei kraunate Londono centre be rampos, kaina gali šokti greičiau nei kavos kainos. Pilnas reisas yra brangesnis, bet greitesnis ir švaresnis dokumentais: vienas krovinys, vienas CMR, mažiau painiavos. Kartais tai tiesiog ramesnis miegas.

Kodėl pasiūlymas už 650 eurų atrodo įtartinas?

Už 650 eurų nuo Londono iki Lietuvos su biurais aš būčiau atsargus. Gali būti, kad tai tik atkarpa iki sandėlio, be muitinės, be draudimo, be iškrovimo. Arba kainoje nėra laukimo, tail lift, pakavimo medžiagų ir brokerio. Blogiausia, kai pasiūlymas atrodo puikiai, o po savaitės pradeda skambėti priedai. Tokių įmonių yra, ir jos nemėgsta aiškiai rašyti smulkių sąlygų. Paprašykite, kad viskas būtų viename laiške.

Ką reiškia EXW, FCA, DAP ir DDP baldų pervežime?

EXW reiškia, kad pirkėjas tvarko viską nuo pardavėjo durų. FCA – pardavėjas perduoda vežėjui sutartoje vietoje, dažnai sandėlyje. DAP – vežėjas atveža iki adreso, bet importą tvarko gavėjas. DDP – pardavėjas arba jo partneris bando sutvarkyti viską iki pristatymo, kartais ir mokesčius. Čia reikia skaityti sąlygas, nes DDP ne visada reiškia „nieko nedaryti“. Muitinės sąlygos turi būti aiškios prieš sutikimą.

Ar draudimas tikrai būtinas, jei baldai seni?

Jei baldai seni, draudimas vis tiek turi prasmę, tik vertė turi būti reali. Ne draudžiame „nuo visko pasaulyje“, o fiksuojame krovinio vertę, pažeidimus prieš pakrovimą ir pristatymo atsakomybę. Įprastai krovinio draudimas gali kainuoti apie 1–2% deklaruotos vertės, kartais mažiau pagal vežėjo sąlygas. Jei vežate 200 senų kėdžių po 15 eurų, skaičiuokite pagal tą vertę. Jei vežate 10 dizainerių kėdžių po 700 eurų, jau nebejuokaujame. Krovinio draudimas čia nėra dekoracija.

Pakavimas, išmontavimas ir kas atsakingas už varžtus

Kas turi išardyti biuro stalus ir kėdes?

Jei stalai paprasti, kliento žmonės gali juos išardyti, tik reikia laiko ir maišelių varžtams. Jei tai stiklas, elektriniai stalai, aukštos spintos ar brangūs posėdžių stalai, geriau samdyti montuotojus. Jie žino, kur nespausti, kaip nepalikti įbrėžimų ir kaip sutvarkyti furnitūrą. Kartais atrodo, kad taupote 100 eurų, o vėliau mokate 400 eurų už taisymą. Čia nebijokite pasakyti: „mes patys nemokame“. Tai normalu.

Kaip saugiai supakuoti stiklines pertvaras ir posėdžių stalus?

Stiklą ir didelius stalviršius vežame ne kaip malkas. Reikia putplasčio, kampuočių, plėvelės, kartono, o kartais medinės dėžės. Stiklinės pertvaros dažniausiai keliauja vertikaliai, nes gulint jos gali „žaisti“ ir trūkti nuo vibracijos. Jei stalas labai ilgas, pavyzdžiui, 3 metrai, reikia žinoti, ar tilps į sunkvežimį be rizikos. Kartais geriau išardyti į segmentus, net jei montuotojui tai nepatiks. Saugumas prieš greitį.

Ar oro pagalvės ir plėvelė tikrai turi prasmę?

Taip, turi. Oro pagalvės užpildo tuštumas palete, plėvelė laiko detales kartu, o diržai neleidžia kroviniui važinėti po sunkvežimį. Be to, geras pakavimas sumažina ginčus, kai kažkas subraižyta. Nuotrauka prieš pakavimą ir nuotrauka po pakavimo yra paprastas, bet stiprus dalykas. Esu matęs, kaip dėžė be pakankamai apsaugos po 1 400 kilometrų tampa savotiška mozaika. Ir ne, vairuotojas ne visada kaltas.

Kas atsakingas, jei Lietuvoje trūksta vieno stalčiaus?

Tai priklauso nuo to, ar turite inventorizaciją ir kas pasirašė CMR. Jei prieš pakrovimą suskaičiavote dėžes, palečių vietas ir didesnius vienetus, lengviau suprasti, kas dingo. Jei viskas buvo „kažkur sudėta“, tada prasideda tas nemalonus pokalbis. Fotografijos, etiketės ir pakavimo aktas labai padeda. Kartais „trūkstantis stalčius“ tiesiog būna įdėtas į kitą dėžę, nes kas nors skubėjo. Todėl prieš užklijuojant dėžes, parašykite turinį šonuose, ne tik viršuje.

Ar reikia specialiai ruošti medinius baldus dėl fitosanitarinių taisyklių?

Dažniausiai gatavi biuro baldai neturi atskirų fitosanitarinių reikalavimų kaip gyvi augalai ar žali mediena. Bet palečių, dėžių ir medinių atramų klausimas jau kitas – jos turi būti tinkamai paruoštos tarptautiniam gabenimui. Ne visada žinau 100%, ar konkretus pakavimo tiekėjas UK turi visus žymėjimus, todėl paprašau nuotraukų ar dokumento. Jei baldai labai seni, nešvarūs ar su pelėsio kvapu, transportas gali tapti problema. Švarūs, sausi baldai keliauja ramiau. Čia higiena nėra formalumas.

Muitinė, Brexit ir dokumentai, kurių niekas nemėgsta

Kas pasikeitė po Brexit, kai vežami biuro baldai iš UK į Lietuvą?

Po Brexit UK nebėra ES muitų teritorijoje, todėl atsiranda eksporto ir importo procedūros. Reikia prekės aprašymo, vertės, kiekio, HS/KN kodų, EORI numerio ir dažniausiai komercinės sąskaitos arba pro forma. Biuro baldams dažnai naudojami kodai iš 9401, 9403 grupių, bet tikslų kodą turi patvirtinti brokeris. VAT ir muito mokestis priklauso nuo situacijos, vertės ir naudojimo. Štai čia daugelis mažų įmonių pasimeta, nes manydavo, kad Brexit – tik politika, o ne popieriai.

Ar biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą vyksta po Brexit su muitine kiekvieną kartą?

Taip, praktiškai kiekvieną kartą, kai baldai kerta sieną kaip komercinis krovinys. Net jei tai tos pačios įmonės baldai, perkelti iš Londono filialo į Vilniaus biurą, popieriai vis tiek bus. Skiriasi tik tai, kas juos tvarko: vežėjas, muitinės brokeris, pardavėjas ar jūsų buhalterija. Geras organizatorius iš anksto paprašo duomenų, o ne laukia, kol sunkvežimis stovės prie Calais. Blogas organizatorius sako „nieko nereikia“, ir tada visi verkia vėliau. Tai ne grasinimas, o praktika.

Kam reikia EORI numerio ir kas jį tvarko?

EORI reikia, kad muitinė matytų, kas yra importuotojas arba eksportuotojas. Jei baldus perka Lietuvos įmonė, dažniausiai EORI tvarko Lietuvos pusė. Jei UK pardavėjas siunčia savo sąlygomis, jis gali turėti savo procesą, bet gavėjas vis tiek turės klausimų. EORI registracija pati savaime nėra kažkokia baisi procedūra, tačiau be jo deklaracijos stringa. Geriau patikrinti numerį prieš pakrovimą, ne penktadienį 17 val. Maža detalė, didelė avarija.

Kokius dokumentus paprastai prašo vežėjas arba muitinės brokeris?

Paprastai reikia pardavėjo arba savininko duomenų, gavėjo duomenų, tikslios krovinio vertės, kiekio, svorio, HS kodų ir paskirties adreso. Dar reikia žinoti, ar baldai nauji, naudoti, parduodami, perkeliami įmonės viduje ar grąžinami. Pakavimo sąrašas labai gelbsti, ypač kai yra daug dėžių. Kartais prašoma ir nuotraukų, ypač jeigu vertė didelė. Pakavimo sąrašo šabloną verta turėti prieš kraunant, ne po to. Popieriai atrodo nuobodūs, bet jie veža krovinį ne mažiau nei sunkvežimis.

Ar galima daryti DDP, kad gavėjas nieko nespręstų?

Taip, DDP galima daryti, bet aš žiūriu į tai atsargiai. Jei pardavėjas sako „viskas įskaičiuota“, reikia klausti, kas tiksliai įskaičiuota: muitinė, VAT, iškrovimas, sandėliavimas, laukimas? Kartais DDP yra patogus, ypač perkant baldus iš tiekėjo. Kartais tai tik gražus žodis, po kuriuo slepiasi netikslus vertės deklaravimas. Jei vertė parašyta per maža, problemos gali ateiti gavėjui. Todėl DDP – gerai, kai viskas parašyta juodu ant balto.

Kada biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą gali užtrukti?

Kiek laiko trunka realus gabenimas nuo UK iki Lietuvos?

Vienas važiavimas UK–Lietuva gali užtrukti apie 4–7 dienas, jei viskas susiklodo gerai. Su daliniu kroviniu realiau galvoti apie 7–14 dienų, nes reikia palaukti, kol susirinks kroviniai, bus sutvarkyti dokumentai ir suderintas pristatymas. Jei atsiėmimas Londono centre, kelias į keltą ar tunelį nėra toks paprastas, kaip žemėlapyje. Pridėkite savaitgalį, šventes ir tai, kad sandėliai nedirba naktį. Todėl planuokite ne „penktadienį viskas bus“, o „kitos savaitės viduryje tikėtina“.

Kodėl vairuotojas gali stovėti prie Londono sandėlio ir nieko neveikti?

Londono centre vairuotojas gali stovėti ir laukti, nes nėra rampos, nėra leidimo įvažiuoti, nėra žmogaus su raktais arba baldai dar neardomi. Kartais adresas rodo biurą, o krovinys laukia kieme už 300 metrų. Jei sunkvežimis praleidžia langą, atsiranda laukimo mokestis. Esu matęs, kad 3 valandos laukimo kainavo daugiau nei viena papildoma palečių vieta. Todėl prieš atsiėmimą reikia tikslaus kontakto, ne tik „skambinkite vairuotojui“. Vairuotojas nėra raktų nešiotojas.

Ką daryti, jei Lietuvoje biuras dar neparuoštas?

Jei Lietuvos biuras dar neparuoštas, geriausia iš anksto sutarti sandėliavimą arba perkelti pristatymą. Kai kurie vežėjai gali palaukti dieną ar dvi, bet tai kainuoja. Jei atvežėte 40 darbo vietų į Kauną, o durys dar be rankenų, prasideda linksmybės. Reikia žinoti, ar bus liftas, forklift, tail lift, ar vyrai galės nešti per laiptus. Kartais klientas sako „tik iki durų“, o paskui klausia, kodėl stalas stovi kieme. Geriau nepatogiai paklausti iš anksto.

Ar galima derinti pristatymą į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą?

Taip, galima derinti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį, bet maršrutas turi būti logiškas. Jei pirmiausia Klaipėda, paskui Vilnius, o tada Kaunas, galima sugalvoti, bet tai jau ne tas pats maršrutas. Kiekvienas papildomas iškrovimas reiškia laiką, riziką ir dažniausiai papildomą kainą. Daliniam kroviniui tai paprasčiau, nes dėžės jau keliauja per terminalus. Pilnam sunkvežimiui reikia planuoti, kas iškraunama pirmiausia. Čia Google Maps nepadės taip, kaip žmogus, kuris matė eiles prie rampų.

Kas dažniausiai sugadina planą paskutinę dieną?

Dažniausiai planą sugadina ne dideli dalykai, o smulkmenos: neteisingas EORI, trūksta pakavimo sąrašo, sandėlis dirba tik iki 15 val., o liftas per mažas stalui. Dar viena klasika – baldai „jau paruošti“, bet stovi ant antro aukšto be lifto. (pataisau: dažniausiai ne muitinė, o prieigos ir žmonės.) Todėl prieš išsiunčiant verta padaryti kvailą, bet naudingą patikrinimą: adresai, kontaktai, dokumentai, pakrovimas, iškrovimas, draudimas. Jei šitie punktai tvarkingi, likusios problemos būna sprendžiamos.

Išvada

Geriausias biuro baldų transportavimas iš UK į Lietuvą prasideda nuo sąžiningo sąrašo, nuotraukų ir aiškaus plano, kas krauna, kas tvarko muitinę ir kas atsako už iškrovimą. Kaina gali būti protinga, bet tik tada, kai nėra paslėptų darbų. Po Brexit reikia dokumentų, o po pakrovimo jau sunku aiškintis, kas buvo dėžėje. Jei norite ramybės, rinkitės ne pigiausią pasiūlymą, o tą, kuris klausia detalių ir nebijo jų užsirašyti.