Smulkūs kroviniai į Angliją – patogiausia mikroautobusu

Dvidešimt keleri metai tarptautinių perkraustymų rinkoje išmoko vieno dalyko – žmonėms reikia paprastų sprendimų, o ne raketų mokslų. Smulkūs kroviniai į Angliją – patogiausia mikroautobusu, kai reikia pervežti ne visą būsto turinį, o būtent tą vidutinį kiekį, kurio nei į pašto dėžę įdėsi, nei pilno furgono neužsipirksi. Per tiek metų esu matęs visko: nuo idealiai supakuotų lagaminų iki dėžių, kurios byrėjo jau pakrovimo metu. Šiandien bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmą kartą vežant daiktus į Jungtinę Karalystę.

Iš pradžių apie tai, kas svarbiausia

Koks yra mažiausias krovinys, kurį galima vežti mikroautobusu į Angliją?

Teoriškai galima vežti ir vienintelę dėžę, bet praktikoje nelabai prasmės. Furgonas važiuoja bet kokiu atveju, kurui reikia pinigų. Geriau sukaupti bent kelias dėžes arba pasidalinti erdve su kuo nors. Aš sakau: jei telpa į lagaminą – vežkitės lėktuve. Bet jei dėžių trys-keturios ar daugiau – tada mikroautobusas į Angliją jau prasmingas variantas. Taip yra ne todėl, kad norėčiau parduoti paslaugą, o todėl, kad taip veikia logistika.

Ar galiu siųsti dviratį, keletą lagaminų ir dėžę su puodais vienu metu?

Va čia tas tobulas pavyzdys, kam mikroautobusas yra sukurtas. Prieš mėnesį turėjome klientą Kaune – dviratis, du lagaminai, dėžė su puodais ir maišai drabužių. Viskas tilpo į standartinį Sprinterį be gestų. Problemą sudarė tik tai, kad dviratis buvo neišardytas. Vairuotojas jį pritvirtino šonu tarp kitų daiktų. Tokie kroviniai į Angliją važiuoja kasdien. Svarbiausia, kad daiktai būtų normaliai supakuoti ir nepūkuotų nuo drėgmės.

Kiek laiko realiai užtrunka pristatymas nuo durų iki durų?

Iki Londono dažniausiai trys-penki darbo dienų. Būna greičiau, jei furgonas jau stovi Vilniuje ir ryt išvažiuoja. Būna ir savaitė, jei muitinė nusprendžia apžiūrėti. Aš nemėgstu žadėti dviejų dienų. Dar Londono eismas – gali užtrukti dvi valandas vien nusigauti iš M25 į Croydon. Tad geriau planuoti penkias dienas ir džiaugtis, jei daiktai atvyksta per tris. Tokia jau ta salos logistika – keltai kabinėjasi, A1 Britanijoje vietomis velkasi.

Ar reikia man pakuoti viską pats, ar jūs padarysite?

Labiau geriau jei supakuosite patys, nes žinote, kas kur dedasi. Bet galime ir mes už papildomą mokestį. Kartą vyriškis atidavė indų dėžę tiesiog su rankšluosčiu viduje. Furgonas supasi – indai neatlaikė. O dar vienas atvejis – nepasirašytos dėžes. Buvo keturių žmonių daiktai. Vairuotojas praleido pusvalandį aiškindamasis, kuri lūžusi lenta kuriam adresui. Tai skaudu sakyti, bet pasirašykite dėžes. Rimtai.

Mikroautobusu ar furgonu – kas tas skirtumas išvis?

Šitoje vietoje industrijos kalba apgaulinga. Mes viską vadiname mikroautobusu, nors iš tiesų vežame furgonais iki 3,5 tonos – Transit, Sprinter, Iveco Daily. Mikroautobusas techniškai yra keleivinis (taip, šiek tiek pataisysiu save: logistai šnekamojoje kalboje taip vadina visus mažus furgonus, bet techniškai tai skirtinga kategorija). Svarbu, kad transportas būtų pritaikytas kroviniams. Faktas tas, kad toks automobilis privažiuoja prie jūsų durų, o vilkikas – ne.

Kaip ten ta kaina susidaro

Kiek maždaug kainuoja kelių dėžių siunta į Londoną?

Čia toks klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai... sunku. Maždaug nuo šimto iki šimto penkiasdešimt eurų už kubinį metrą, jei furgonas važiuoja pilnas ir dalijatės erde su kitais. Jei turite tik dvi dėžes ir niekas daugiau netelpa į maršrutą – gali kainuoti du-tris šimtus eurų. Nes furgonas vis tiek turi atvažiuoti iki jūsų, paskui į keltą, per Prancūziją... nu, kelias tas pats. Skaičiai labai svyruoja pagal savaitės dieną ir sezoną. Štai gruodį kainos šokteli, nes visi skuba iki Kalėdų.

Kodėl vieni pašto kainos, o jūsiškės – visai kitokios?

Paštas pigesnis, jei siunčiate vieną-dvi dėžes iki trisdešimties kilogramų. Mes dirbame kitaip: vežame daugiau, didesnius tūrius, ir paimame iš namų bei nuvežame iki namų. Ne terminalas, ne pašto skyrius. Būna atvejų, kai klientui paštas atsieina pigiau, ir aš tiesiai šviesiai tai pasakau. Mūsų privalumas atsiranda, kai reikia gabenti devynias dėžes, dviratį ir kėdę. Tada furgono variantas smulkiam kroviniui į Angliją pasidaro logiškesnis nei keturi atskiri siuntiniai.

Ar yra kokių nors slėptų mokesčių, kurių reikėtų bijoti?

Kuras, keltas, nakvynė vairuotojui, muitinės dokumentai – jei jų reikia. Sąžininga įmonė viską suskaičiuoja iš anksto ir duoda galutinę kainą. Blogos įmonės... na, esu matęs, kai pabaigoje prišauna "skubaus iškrovimo London centre mokestį" ar kažką panašaus. Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Vienas dalykas yra darbo laikas, o kitas – kai vairuotojui reikia privežti iki devintojo aukšto be lifto. Tada gali kilti pagrįstas antkainis. Bet apie tai turi įspėti prieš tai.

Ar kaina skiriasi, jei mano daiktai važiuoja ne į Londoną, o į kokį Kornvalį?

Taip, žinoma. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – pagrindiniai maršrutai. Furgonai ten važiuoja nuolat, kaina žemesnė dėl konkurencijos. O jei reikia į kokį nedidelį Kvinghamšyro kaimelį ar į Šiaurės Velsą, kur net 3G ryšio nėra – važiuoti atskirai nuo pagrindinio kelio brangiau. Bet jei furgonas jau eina į Bristolį, o jūs gyvenate už keturiasdešimt kilometrų – nebūtinai kaina dvigubai kils. Čia jau priklauso nuo to, ar tas nespėjimas į šoną sugadina visą maršrutą kitiems klientams.

O jeigu mano siunta maža pagal vietą, bet labai sunki?

Furgonuose mus labiau domina tūris nei svoris, nes 3,5 tonos leidimas dažniausiai nėra problema. Bet buvo atvejis – klientas vežė treniruoklių svarmenis, gal du šimtus kilogramų. Tilpome, bet važiuojant per Belgiją vairuotojas pastebėjo keistą ašių pasiskirstymą. Teko perkrauti. Jei siunčiate knygų dėžes – jos sunkios, bet furgonui neskauda. Svarbiausia pritvirtinti krovinį, kad neiširtų. Nes dėžė ant dėžės be lyno – blogiausias vaizdas.

Kai kas nors neina pagal planą

Kas bus, jei muitinė Velse ar Doveryje nutars apžiūrėti būtent mano dėžes?

Po Brexit tai jau nebe pokštai. Asmeninius daiktus tikrina rečiau, bet jei dokumentuose netvarka – atidarys kiekvieną dėžę. Buvo situacija: moteris siuntė "naudotus drabužius", o tarp jų – penki nauji švarkai su etiketėmis. Muitinė pamatė ir išrašė sąskaitą už PVM, nes tai atrodo kaip komercija. Jei persikeliate gyventi, reikia TOR formos. Dabar popieriai svarbiau nei anksčiau, ir šio fakto nepadarysi malonesniu.

Ar krovinys draudžiamas kelyje per Europą?

Turėtų būti draudžiama pagal CMR konvenciją, bet... čia ateina tas "bet". Mažos įmonės kartais taupo ir neturi tinkamo draudimo. Mačiau atvejų, kai dėl avarijos apiplyšė siuntiniai, o bendrovė atšovė – mes čia ne draudikai. Liepė kreiptis į niekur. Taigi klausite dėl CMR draudimo prieš pervesdami avansą. Ir nebijokite paklausti poliso numerio. Jeigu vengia atsakyti – vadinasi, yra dėl ko vengti. Tokie dalykai skamba nepatogiai, bet aš nemeluosiu.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dvi dienas?

Būna ir taip. Keltas vėluoja dėl audros, kamščiai iki Dover, furgonas stringa kelyje. Kartą mūsų vaikinas užlūžo netoli Kalė, ir remontas užtruko dvi paras. Teko persodinti dalį krovinio kitam transportui. Gerai, kad klientas turėjo mano tiesioginį numerį ir vairuotojo telefoną. O blogi variantai tiesiog dingsta trims dienoms, o paskui skambina iš Brentfordo lyg niekur nieko. Visada imkite vairuotojo kontaktą, ne tik biuro, kuris meluoja, kad "jau beveik atvažiavo."

Ar buvę atvejų, kad siuntimas tiesiog pasimeta?

Retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai nutinka tada, kai furgone vežami kelių klientų kroviniai, bet niekas nepasižymi, kuri dėžė kuriai šeimai. Arba paliekama sandėlyje ir pamirštama. Todėl rašykite ant dėžių ne tik vardą, bet ir vietovę. Nufotografuokite supakuotas dėžes prieš atiduodant. Jeigu bendrovė sako "mes nieko niekad neprarandam" – tai rinkodara. Aš per dvidešimt metų esu girdėjęs apie pamestą lagaminą, komodą... dažniausiai tai įmanoma susigrąžinti, bet stresas baisus.

Kaip Brexitas pakeitė paprastą siuntimą į Angliją?

Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių jei komercija, ir dažniau tikrinama. Anksčiau pakakdavo tiesiog užkrauti ir važiuoti. Dabar popieriai, laiko sąnaudos, kartais muitai. Pirmosios savaitės po Brexit buvo chaotiškos – dokumentai netinkami, furgonai strigo pasienyje dienomis. Dabar tai rutina, bet tokia, kuri kelia galvos skausmą. Formalumų daugiau, bet smulkiems asmeniniams kroviniams į Angliją tragedijos nėra. Tiesiog reikia kantrybės ir gero muitinės brokerio.

Ko dauguma nepaklausia, o turėtų

Koks yra blogiausias laikas siųsti daiktus į Angliją?

Gruodis. Ne dėl oro – dėl žmonių. Visi skuba iki Kalėdų, furgonai perpildyti, keltų bilietai kyla kaip bitkoinai prieš griūtį. Dar liepos-avgusto sandūra, kai vairuotojai pasiima atostogas, furgonų mažiau, kainos šokteli. Ir dar vienas nemėgstamas laikas – penktadienio vakaras prieš savaitgalį, kai reikia spėti į keltą, o Dover eilės juokingos. Tada gali stovėti ir lūkuriuoti pusdienį. Planuokite rugsėjį-spalį arba vasario pabaigą. Tada ramiausia, vairuotojų daugiau ir kainos stabilesnės.

Ar galiu įmesti kelis lietuviškų dešrelių paketus į dėžę?

Oficialiai mėsa ir pieno produktai – jokiu būdu. Neoficialiai... žmonės įdeda arbatos, kavos, kartoninių sultinių. Kartą močiutė įkišo naminės duonos kepaliuką – prasmuko. Bet dešrelės, rūkyti lašiniai – čia jau rizika. Muitinė turi šunis ir atsitiktinius patikrinimus. Aš asmeniškai nevežčiau šviežio maisto, nebent tai sausas, sandariai supakuotas produktas be gyvulinės kilmės. Anglijoje lietuviškų produktų parduotuvių ir taip pilna. Pirkite ten, ir nereikia nervintis dėl veterinarijos pažymų.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo varianto, kuris gali apgauti?

Jei kaina tris kartus mažesnė nei pas kitus – bėkite. Jei prašo visos sumos iš anksto be jokios sutarties – bėkite dar greičiau. Rimta firma turi realų adresą, ne slaptą kiemą. Skambina atgal, net jei vakare. Turi realias apžvalgas, o ne penkias žvaigždutes iš anonimų, įkeltas per vieną vakarą. Esu tekęs matyti "įmones", kurios egzistuoja tik kaip vieno vaikino mobilusis telefonas virtuvėje. Atrodo juokinga, kol neatiduoti savo daiktų. Tada visai nebejuokinga.

Ar furgone kartu gali važiuoti ir keleivis?

Žmonės klausia to nuolat. Pas mus paprastai nevežiojame keleivių kartu, nes draudimas ne visada apmato... ne, šiek tiek pataisysiu: iš tiesų tai priklauso nuo vežėjo draudimo poliso ir licencijos, tačiau aš pats nepriimu atsakomybės už tai, nes tuo klausimu nesu visiškai tikras iki galo. Kai kurie maži vežėjai neoficialiai paima žmogų, bet jei įvyks koks incidentas – atsakomybė lieka jums. Paprasčiausias kelias yra pirkti lėktuvo bilietą arba normalią keleivinio pervežimo paslaugą.

Ką reiškia, kai sakote, kad furgone "kombinuojami" keli kroviniai?

Tai vadinama konsolidacija. Vienas furgonas paima daiktus iš trijų-keturių klientų, dažniausiai iš skirtingų Lietuvos miestų, ir nuveža į Angliją. Jūs mokate tik už savo vietą – kubinis metras arba paletė. Minusas – furgonas gali paimti pirmadienį, o iškrauti jūsų daiktus tik ketvirtadienį, nes aplanko kitus. Pliusas – jūs nesusimokate už dvidešimt keturių kubų erdvę. Smulkiems kroviniams į Angliją tai yra aukso vidurys. Bet būkite pasirengę, kad pristatymo langas bus platesnis nei vienam asmeniniui reisui.

Ar verta pats bandyti deklaruoti daiktus muitinėje?

Galite bandyti, bet kam? Muitininkas žino kodus, o paprastam žmogui biurokratija kaip kinų kalba. Buvo toks klientas, pasakė "aš pats sutvarkysiu". Ir sutvarkė, tik EORI numerį įrašė neteisingai. Furgonas su daiktais savaitę stovėjo sandėlyje, kol administracija lėtai taisė klaidas. Gali kainuoti trys šimtai eurų sandėliavimo. Aš nenoriu pasakoti kaip priešo, bet kartais pigiau sumokėti trisdešimt eurų specialistui nei vėliau gintis nuo devyniolikos sąskaitų.

Kokį popierių turiu gauti, kai atiduodu savo daiktus?

CMR važtaraštis arba perėmimo aktas. Jis turi būti pasirašytas jūsų ir vairuotojo. Jei vairuotojas sako "ai, nieko tokio, čia tik drabužiai" – vis tiek prašykite pasirašyti. Be šio popieriaus jūs neturite įrodymo, kad ką nors atidavėte. O jeigu bendrovė to vengia – čia raudona vėliava. Aš atsimenu atvejį, kai žmogus atidavė septynias dėžes, vairuotojas pametė vieną kelyje, o be parašo bendrovė sakė: "kokia dar dėžė?" Parašas yra jūsų šarvai. Niekada nepalikite jo be.

Kodėl transportas kartais važiuoja per Olandiją, o ne tiesiai pro Paryžių?

Kartais furgonai važiuoja per Vokietiją ir Olandiją, nors žemėlapyje atrodo, kad per Prancūziją arčiau. Bet žemėlapis nemato kamščių. Olandijos kryptimi kartais greičiau, ypač jei keltai iš Calais stringa. O kalbant apie Calais... prieš keletą metų ten buvo migrantų srauto problema su tuneliu, bet tai jau sena istorija. Dabar kitos problemos – streikai ar eilės. Dar priklauso nuo to, kurioje Anglijos dalyje iškraunate. Manevruoti iš Dover į rytus skiriasi nuo maršruto į Liverpulį.

Galima vežetti kambarinius augalus į Londone laukiantį butą?

Ne. Absoliučiai ne. Gyvi augalai reikalauja fitosanitarinio pažymėjimo, o Anglija saugo savo ekosistemą ypatingai griežtai. Dirvą, sėklas, augalus tikrina itin atidžiai. Kam visa šita baimė ir popierizmo jūra... tiesiog nusipirkite vazoną Londone, ten jų pilna parduotuvių. Dirbtiniai augalai – prašom, jei telpa. Bet gyvą palmę ar citrusą... na nebent norite, kad muitinė jį konfiskuotų arba sunaikintų. Rimtai, nevežkit gyvų daiktų, kurie auga. Tai nervų ir laiko švaistymas, kurio galite lengvai išvengti.

Ką daryti, jei naujojo namo durininkas Londone neįleidžia furgono kieman?

Londone centraliniuose rajonuose furgonas negali sustoti bet kur. Reikia parkingo leidimo arba iškrovimo zonos rezervacijos. Durininkas kartais būna kaip tvirtovės sargas. Pasakau iš karto: vairuotojas nelips su dėže iki jūsų buto penkioliktame aukšte, jei liftas neveikia – tai saugos ir draudimo klausimas. Susitarkite su namo valdymu dėl laiko lango, kai galima privažiuoti. Kitu atveju vairuotojas važinėja ratu baudas rinkdamas, o jūs nervuojatės. Furgonas nedidelis, bet jam irgi reikia vietos ir laiko.

Jeigu reiktų duoti tik vieną patarimą apie smulkius krovinius į Angliją – kokį?

Jei tik vienas – rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, kaip su jumis kalbasi. Jei pašnekovas skubina, atšoka nuo klausimų, žada aukso kalnus per dvi dienas – greičiausiai taip ir bus kasdienėje komunikacijoje. Po dvidešimt ketverių metų... na, gal truputį mažiau, bet tikrai jau ilgai, suvokiau, kad smulkūs kroviniai į Angliją – patogiausia mikroautobusu todėl, kad tai balansas tarp kainos, laiko ir to, kad nereikia tūkstančio pašto blankų. Pasitikėkite intuicija. Ji retai meluoja.

Išvada

Taigi, jei reikia trumpai – smulkūs kroviniai į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas. Surandate normalų vežėją, supakuojate protingai, pasirašot ant dėžių. Aš šitame versle realiai nuo dviejų tūkstantųjų... na, gal nuo dviejų tūkstančių pirmųjų, tiksliai nedrįsinu prisiekti. Principas nesikeičia – jūsų daiktai privalo atkeliauti sveiki. O tam pakanka sveiko proto, popierėlio su parašu ir furgono, kuris su jais elgiasi ne kaip su šiukšlėmis.