Skubus siuntų siuntimas į Angliją patikimu vanu šiandien: ką verta žinoti prieš skambinant

Kai žmogus vidurnaktį telefone rašo „skubus siuntų siuntimas į Angliją patikimu vanu šiandien“, dažniausiai kažkas įvyko. Gal reikia rytoj Londone turėti dokumentus, o gal sugedo senelės šaldytuvas – nesvarbu, skubu. Dirbu šitoje srityje jau nuo 2003-ųjų, vežioju daiktus, baldus, kartono dėžes tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, ir matau, kad žmonės kartais ieško ne paslaugos, o stebuklo. Turiu nuvilt – vanas nėra teleportas. Bet galiu paaiškint, kaip mes dirbam, kiek trunka, kiek kainuoja ir kur galim prisitaikyti. Tik prašau – skaityk iki galo, nes kai kurie dalykai tavęs nudžiugins, o kai kurie... nu, bus realistai.

Pirmas dalykas – kaip tai vyksta

Ar tikrai galiu šiandien išsiųsti siuntą į Londoną ir ji bus ten rytoj?

Žiūrėk, jei skambini ryte iki dešimties ir mūsų vaikinas yra laisvas Vilniuje – galbūt paimsim tą pačią dieną. Bet „rytoj pristatysiu Londone“ – tai blefuotų tik tas, kas turi lėktuvą. Realiai skubus siuntų siuntimas į Angliją vanu reiškia, kad startuojam šiandien, o važiavimas užtrunka. Reikia pasiekti Doverį, keltą, poto dar vairuoti. Dažniausiai nuo paėmimo iki pristatymo praeina dvi, kartais trys dienos. Būna greičiau, jei pasiseka su eile kelyje. Bet žodis „šiandien“ čia labiau apie tai, kad rytoj jau nebeieškom – važiuojam.

Koks vanas važiuoja – didelis, mažas, šaldytuvas?

Furgonai tokie kaip Sprinter ar Transit, ne mažos krovinukės. Kai klausi apie šaldytuvą – ar turi omeny transportą, ar buitinę techniką? Nes mūsų vanai tiesiog šilti, be temperatūros kontrolės. Jei vežtum vaistus – ne pas mus. Bet dėžėm, lagaminams – tinka puikiai. Kartais prikabina priekabą, jei reikia. Furgonai pilkoko atspalvio, juokingai nešvarūs nuo žiemos druskos, bet tvarkingi. Svarbiausia – CMR draudimas galioja. Ir daiktai nebūna prikrauti ant stogo kaip eglutės.

Ar mano daiktai važiuos kartu su kažkieno kitais baldais?

Taip, beveik visada. Pilną krovinį užsisako retas, o daliniai kroviniai – kasdienybė. Tavo dėžė stovės šalia komodos iš Marijampolės ir maišų iš Jonavos. Žmonės galvoja, kad juos veža pirmąja klase, o realybė – furgone viskas sukrauta, pritvirtinta diržais. Aš žinau, kad atrodo keistai, kai svetimi daiktai glaudžiasi, bet taip efektyviau ir pigiau. Jei tau labai svarbu, kad niekas neliestų – tada jau pilnas krovinys. Bet eilinis skubus siuntų siuntimas vanu į Angliją dažniausiai vyksta sujungtai. Niekas nedingsta, jei tvarkingai sužymėta.

Kainos ir terminai (be gražių pažadų)

Kiek kainuoja skubus siuntimas į Angliją vanu?

Kaina, nu, priklauso nuo svorio ir kur pristatom. Į Londoną pigiau, nes ten dažniausiai važiuojam. Į Šiaurės Angliją – brangiau. Dalinis krovinys maždaug nuo šešiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Bet jei skubu ir reikia šiandien paimti – gali būti priemoka. Yra tokių, kurie siūlo viską už trisdešimt eurų. Aš pakraupstu – kaip jiem pavyksta apmokėti kurą? Nežinau. Mes skaičiuojam realiai: degalai, tiltai, vairuotojo valandos. Pigiau nei paštu nebus, bet paslauga visai kita.

Ar galiu sumokėt kai gausiu sąskaitą, ar tik prieš tai?

Dirbame taip – savi klientai kartais be avanso, bet pirmą kartą, ypač kai skubu, prašome dalies sumos. Ne todėl, kad nepasitikim asmeniškai, bet buvo atvejų, kai žmonės apsigalvodavo ir daiktai likdavo ant mūsų sąskaitos. Pavedimas prieš paėmimą yra standartas. Sąskaitą išrašom visada, jei reikia. Kartais žmonės pyksta, kad negali atsiskaityt grynais pristatymo metu. Na, galima, bet tada reikia žinot iš anksto, nes vairuotojas ne visada turi tam pasiruošęs. Pinigai – kaip sutarsim, bet sąžiningai.

Kuo skiriasi kaina, jei siunčiu į Londoną, o ne į Birminghamą?

Anglija toli gražu ne vienodo dydžio taškas. Po Londono žiedo sukti į Midlands reikia laiko ir papildomų degalų. Į patį Londoną važiuojam dažnai, ten siuntų daugiau, todėl kaina lankstesnė. Birminghamas, Mančesteris, Liverpulis – jau atskiri šturmai. Jeigu mūsų vanas tuo metu neturi krovinio atgal iš ten, tu keliauji papildomų kilometrų sąskaita. Geografija negailestinga. Kartais spėjam apjungti du adresus ir tada kaina tvarkoje. O kartais tenka mokėti už visą maršruto atšaką. Londonas – draugas, o šiaurė – jau pažintis.

Kiek kilogramų dar vadiname siunta, o ne perkraustymu?

Ribą slidoka. Iki keturiasdešimt–penkiasdešimt kilogramų ar kelios dėžės – tai siunta. Prasidėjus sofa, spintai, skalbimo mašinai – jau perkraustymas arba dalinis krovinys. Buvo atvejis – skambino, sako, mažytė siunta. Atvažiavom, o ten trijų kambarių butas. Tai jau ne siunta, drauge. Vanas pilnas, kiti klientai laukia. Tada arba atskiras reisas, arba mokėk už pilną vietą. Todėl visada prašom nuotraukų. Bananų dėžė ir dvivietė sofa – skirtingos lygos, nors abi vadinamos „siuntomis“.

Kai reikia šiandien – kas įmanoma, kas ne

Skubu – ar tikrai galite atvažiuoti šiandien pasiimti siuntos iš Vilniaus?

Jei darbo diena ir skambini ryte – tikrai bandysim. Bet „šiandien“ nereiškia, kad aš sėdžiu su šalmu prie telefono. Mūsų vaikinai turi grafikus. Jei yra laisvas vanas netoli – paima. Jei reikia specialiai sukti į užkampį dėl vienos dėžės – jau kitos sąlygos. Nors tiesa, kad skubus siuntų siuntimas į Angliją šiandien prasideda nuo tavo skambučio, mes nepasirašę ant kiekvieno kampo. Tiesiog pasakom, ar spėjam, ar ne. Jei sakom taip – tada taip. Jei ne – nesiūlom melagingos vilties, nes veltui važiuot niekam nepatinka.

O jei mano daiktai Kaune, o vanas iš Kauno tik penktadieniais – ką daryt?

Tada pasiimam ir padedam pas mus trumpam, arba derinam artimiausią reisą. Jei labai skubu – ieškom partnerio arba kurjerio į pagrindinį tašką. Kartais tai kainuoja papildomai dešimt–penkiolika eurų. Būna, kad paima kolega, o Anglijoj perduoda mūsų vairuotojui. Svarbu, kad judėtų, o ne stovėtų tamsiam kampe. (Nors šį mėnesį mes ir pirmadieniais važiuojam – pataisau save, nes pasikeitimas įsigaliojo ką tik.) Sandėliavimas ilgai netinka, vietų mažai, bet porą dienų dar įkandama.

Ar jūs vežate ir savaitgaliais, nes mano gimtadienis sekmadienį?

Vairuotojai irgi turi vaikų. Kai kurie savaitgaliais nedirba, nes gyvenimas ne vien furgone. Bet jei skubu – derinam individualiai, tik kaina kita. Sekmadieniai Anglijoj specifiniai – pristatymas miegamuosiuose rajonuose gali baigtis pykčiu su kaimynais dėl triukšmo. Be to, sekmadienį sunkiau pastatyti didelį vaną teisėtai. Šeštadienį realiau. Tai dėl gimtadienio – gal geriau atsiųsk dovaną penktadienį? Aš nepykstu, tiesiog mėgstu būti atviras. Kai buvau jaunesnis, pats dirbdavau septynias dienas. Dabar jau žinau, kad pervargęs vairuotojas – blogiau nei vėlyvas pristatymas.

Kas gali nepavykti ir kodėl aš kartais pakraupstu

Ar buvote atvejų, kai siunta neatkeliavo laiku – ką tada?

Būta. Pvz., prieš kokius septynerius metus partnerio vairuotojui Anglijoj sugedo puspriekabės stabdžiai. Siunta savaitę pavarginėjo kol sutvarkė. Mes skambinom klientui, pasakėm tiesiai – neapsimetinėjam. Atvežėm, atsiprašėm, numojom nuolaidą. Svarbiausia – nepradingti be žinios. Jei vėluos dėl kamščių ar keltų eilių – pranešam. Jei tau reikia absoliučios datos, tada oro uostas, o ne kelių transportas. Bet mes stengiamės. Kartą net per Velsą lankstėm, kad apeitume bangų užtvarą. Nepatogu, bet daiktai atsidūrė vietoj.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 24 valandas, o realiai trunka savaitę?

Aš apie tokius galvoju – arba meluoja, arba nesąmoningai optimistai. Yra tokių, kurie surenka siuntas į garažą Vilniuje ir dvi savaites ieško, kam pervežt. Tau rašo „vairuotojas serga“, o jie patys neturi normalaus automobilio. Neagituoju prieš konkurentus, bet kai matai „Lietuva–Anglija per 24 h“ už keturiasdešimt eurų – bėk. Skubus siuntų siuntimas vanu priklauso nuo fizikos ir geografijos, o ne nuo reklaminio šūkio. Mes irgi norėtume taip greit, bet neapsimetinėjam. Rinka pilna gražių svetainių be vairuotojų.

Ar mano kartoninė dėžė ištemps kelionę iki Liverpool?

Geras klausimas. Parduotuvės dėžė nuo bananų – nelabai. Po dviejų dienų kelyje ji virs popierine koše. Jeigu siunčiai bent kiek vertingesnius daiktus – pirk normalų dvigubo sluoksnio kartoną, lipnią juostą. Aš mačiau, kaip žmonės veža rankinukus tik pirkinių maišelyje. Anglijoj lyja dažnai. Šlampa. Poto pykstamės. Kelionė iki Liverpool nėra trumpa – per visą Europą, poto dar Britanijos salą. Tvirtos dėžės, aiškios etiketės, nieko nepalik ant išorės vertingo. Kitaip tariant, nedėk visko į batų dėžę, jei nenori batų formos kompiuterio.

Daiktai, kuriuos vežam ir kurių geriau nepradėk vežt

Ar galiu siųst mamos pyragą vanu į Angliją – šviežią, supakuotą?

O Dieve. Ne. Nevežam šviežio maisto, kuris gali supelyti. Be to, nežinau tiksliai – čia aš jau suabejoju – ar po Brexit galima tiesiog taip vežti maisto produktus. Aš vežu baldus ir daiktus, ne krovininius pyragus. Furgonai, kaip sakiau, ne šaldytuvai – dvi dienos kelyje ir pyragas užaugęs grybus greičiau, nei pasakysi „Anglija“. Geriau atsiųsk receptą, o mamai palik skanėstą. Dėl muitinės – ten jau kita sritis, aš nesikišu, kai nežinau šimtu procentų. Jei tai sausainiai uždaroje pakuotėje – gal kitaip, bet šviežias kremas? Ne.

Ką daryt su dokumentais – ar tikrai dedat į priekinę kabiną?

Taip, brangūs popieriai geriausi priekyje, bet ne bet kaip – į hermetišką voką ar aplanką. Kartais žmonės sumeta pasus į dėžę su puodais. Kai dėžė apverčiama furgone... turi salotas su pasu. Geriau nepavaryt. Svarbūs buto dokumentai Londonui – atskirai, pirmame aplanke, aiškiai pažymėta. Pasienyje dažnai niekas neprašo, bet jei prašys – turi po ranka, o ne po keturiomis dėžėmis sluoksniuose. Šiaip mes ne pašto dėžutė, bet suvokiam, kad popieriai svarbiau nei trupintis indas.

O jei turiu du šaldytuvus ir skalbimo mašiną – ar tai jau ne siunta, o perkraustymas?

Tada jau perkraustymas. Ir kaina skaičiuojasi nebe pagal kg. Du šaldytuvai – ok, bet ar jie tvirtinami atskirai? Skalbimo mašina turi būti sausa, tuščia, žarnos užlankstytos. Šiaip jei nebetelpa pro duris be dviejų žmonių – jau ne siunta. Mes tokį darbą irgi darom, tik tada tai „skubus perkraustymas“, o ne „skubus siuntų siuntimas į Angliją vanu“. Kategorija kita, kainoraštis kitas. Kartais žmonės pyksta, kad nepagabenam visko už eurą. Atsiprašau, bet dviejų vyrų darbas ir degalai kainuoja. Yra riba. Jei butas – pilnas krovinys. Jei dėžė – siunta. Paprasta.

Ar galiu kartu išsiųsti dviratį, kelis lagaminus ir augalą?

Dviratis – be problemų, tik nulenk vairą arba apsauk folija, kad nesuteptų. Lagaminai – idealu. O augalas... Jeigu kaktusas – gal. Drėgnas fikusas – problema. Žemė byrės, lapai džiūs. Be to, neaišku dėl muitinės – gyvi augalai turi savi taisyklių. Čia aš tiksliai nežinau, ar leidžiama, bet rizikinga. Kartą vežėme gėlę, laikėm prie lango, bet gavėjas pasakė, kad ji atrodė pavargusi labiau nei vairuotojas po Doverio eilės. Tai jei augalas brangus – geriau ne. Dviratis ir rūbai – taip. Fikusas – galvok.

Visokios smulkmenos, kurios svarbios

Ką reiškia „pilnas krovinys“ ir kodėl man to nereikia, jei siunčiu vieną spintą?

Pilnas krovinys – kai visas furgonas skirtas tik tau. Tai brangu, bet esi karalius maršrute. Dalinis krovinys – daliniesi erdve. Viena spinta tikrai nereikalauja monopolio, nebent tai milžiniška biblioteka. Mes surandam kampą tarp kažkokių dėžių ir viskas. Pilną krovinį renkasi tie, kurie kraunasi visą butą. Tuomet planuojam atskirą reisą. Bet kai siunta į Angliją yra tik keli maišai – mums netgi patogiau turėt laisvą kampą furgone. Ir nereikia mokėt už tuščią orą aplink tavo daiktus.

Kodėl negaliu tiesiog pats pasiųst per paštą – kuo vanas geriau?

Paštas – gerai dokumentams ir mažoms dėžutėms. Bet jei turi dviratį, trisdešimt kilogramų drabužių ir ką nors trapijo – paštas pasiūlys draudimą, kurį išsiaiškinti metų metai. Mes paimam nuo slenksčio, pritvirtinam, atvežam į namus. Paštas liepia atnešti į skyrių, poto stovėk eilėj. Dar jie turi savo grafiką, o tu – savo skubą. Skubus siuntų siuntimas vanu į Angliją šiandien prasideda nuo tavo skambučio, ne nuo pašto darbo valandų. Aišku, jei siunti laišką – rinkis paštą. Bet daiktams – vanas.

Ar reikia manęs paties pristatant Anglijoje, ar galiu atsiųsti seserį?

Gali seserį, bet ji turi žinot, kad atvažiuos didelis vanas, ne pašto furgoniukas. Ji turės padėti iškraut, jei daiktai sunkūs. Ir svarbiausia – laukti sutartu laiku. Londone vairuotojas spėja tiksliai, nes kitaip tenka mokėt už stovėjimą ar kirsti per kitus adresus. Sesuo gali pasirašyti, gali priimt, jei žino, kas viduje. Bet geriau suauges žmogus. Aš nenoriu įžeist, bet vaikai neturėtų priiminėt baldų be tėvų, ypač jei reikia pasirašyti popierius. Jei tu pats nekalbi angliškai – nesibaimink, mes kalbam lietuviškai.

O jei aš noriu atgal iš Anglijos į Lietuvą siųst – ar tas pats vanas gali paimt?

Dažnai taip. Grįžtamosios kelionės metu imam krovinius atgal. Ne vieną kartą vežėm dokumentus, puodų rinkinius, padovanotas lėkštes. Bet datos nesutampa taip, kad šiandien paimam ir rytoj jau Kaune. Vairuotojas Londone pristato kelias dienas, paskui kraunasi atgal. Jei tinka datos – puiku. Kartais grįžtančio maršruto kaina būna mažesnė, nes furgonui geriau nebūti tuščiam. Klauskit būtent apie tai, kai skambinat. Mes netgi raginame tai daryti. Anglija–Lietuva yra gyvas maršrutas, ne vienpusis vamzdis.

Kur apskritai randat vairuotojus, kurie ryžtasi važiuoti šiandien – ar jie nepavargę?

Kai kurie dirba dvidešimt metų, kaip ir aš. Pavargę? Kartais. Bet jie pasirinko šitą darbą. Ne kiekvienas sutinka keisti planus per minutę, bet jei sutinka – reiškia, kad sąlygos realios. O jei neatitinkam grafiko, sakom „ne“. Šiaip aš čia gal per daug filosofuoju. Svarbu tai, kad jie miega normaliai, turi tachografus, poilsio laiką. Kai buvau jaunesnis, galvodavau, kad kava pakeis miegą. Dabar žinau – nepakeis. Legaliai pailsėjęs vairuotojas saugiau nei superherojus be miego.

Kaip žinot, kur mano daiktai – ar skambinat kas dvi valandas?

Ne, neskambinsim kas dvi valandas, nes vairuotojas vairuoja. Bet pasakom – išvažiavo antradienį, Doverio link trečiadienį, Londone ketvirtadienį. Jei nukrypstama nuo plano – pranešam. Kai kurios įmonės siūlo appsus, mes dar ant telefonų ir žinučių. Man rodos, pasitikėjimas svarbiau nei GPS taškymas kiekvieną posūkį. Bet jei labai nerimauji – gali paskambint pats. Tik nepulk repluoti „kur jūs“ kas pusvalandį, nes Doverio tunelyje ryšio nebus, o vairuotojas gali pamesti kantrybę.

Kas atvažiuos pristatyt – lietuvis, anglas, koks veidas?

Pas mus daugiausia lietuviai. Pristato tas pats žmogus, kuris pasiėmė, arba mūsų vietinis kolega. Veidai įvairūs – kartais ūsėtas dėdė, kartais jaunesnis vaikinas. Ne piktas, tiesiog pavargęs nuo Londono kamščio. Anglai mūsų furgonais nevažinėja. Kalbam lietuviškai, kai reikia – angliškai. Jei tu nemoki angliškai – nesijaudink, daiktus perduosim be vertėjo. Tik adresą prašyk parašyt didžiosiomis ir aiškiai. Vieną kartą mus nusiuntė į gatvę, kuri skamba kaip „gimtojo kaimo alėja“ – žemėlapiai suka iš proto.

Jei Anglijoj niekas nėra namie pristatymo metu – kur dingsta siunta?

Tada skambinam. Jei neatkelia – vežam į kitą adresą arba trumpam saugom, jei sutarta. Ilgai nepalaikom, furgone nėra vietos amžina saugykla. Susitariam pakartotiniam pristatymui. Londone ypač sunku pastatyt dideliu vanu ir laukti. Kartais gavėjas prašo palikti pas kaimynę – tada reikia raštiško sutikimo. Būna, kad žmonės pamiršta, kad siunta vyksta, ir išvažiuoja į darbą. Tada vėluoja visi kiti adresai. Todėl prašom būti namie arba pasirūpinti, kad kas nors, kas suprantamai pasirašys, lauktų.

Ar galiu pats atsiimt daiktus jums atvažiavus į Londoną, o ne namo vešiot?

Taip, dažnai taip daroma ypač centre, kur stovėti neįmanoma. Susitinkam sutartoje vietoje – parkinge, gatvės kampe. Tu atsivešk draugą, kuris padės panešt. Vairuotojas vienas, o jei daiktai sunkūs – jis ne robotas. Ir dar: pinigus paruošk grynųjų arba pavedimą padaryk prieš tai, nes Londone mokėjimų terminalas kartais atsisako veikti be ryšio. Kai skubu, paskutinis dalykas, ko nori – stovėti gatvėj ir aiškintis dėl banko kortelės. Atsidaryk lagaminą, patikrink, paspausk ranką, viso.

Išvada

Žodžiu, jei ieškai skubaus siuntų siuntimo į Angliją patikimu vanu šiandien – skambink, bet būk pasiruošęs papasakot, kas yra, kur yra ir kada reikia. Mes ne stebukladariai, bet dvidešimt metų kelyje padeda greitai suprast, ar galim, ar ne. Ir jei negalim – pasakom iškart. Nes švaistyti tavo laiką – tai švaistyti ir savo. Geros kelionės tavo daiktams, o jei ką – aš čia. Ne parašęs, bet turintis telefoną.