Skubus siuntų gabenimas į Birmingamą – ekspresas: kaip tai vyksta iš tikrųjų?

Kai skambina 22 valandą vakaro ir klausia, ar rytoj galima išsiųsti į Birmingamą, aš jau žinau – kažkas nutiko. Taip, skubus siuntų gabenimas į Birmingamą – ekspresas – yra įmanomas, bet ne stebuklas. Per 15 metų teko vežti visko: nuo dizainerio kėdžių iki senelių pomidorų padažo stiklainių. Dauguma galvoja, kad tai tik laiko klausimas, bet pamiršta muitinę, blogas pakuotes ir tai, kad Birmingamo gatvės kartais būna tokios siauros, jog mūsų mikroautobusas vos prisispaudžia. Papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be reklaminių pažadų.

Apie kainą, kurios visi klausia pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja ekspresas į Birmingamą, jei turiu dvi didelės dėžes ir skuba?

Žiūrėk, jei tiesiai šviesiai – nuo 180 iki 350 eurų, priklauso nuo svorio. Aš žinau, kad visi nori kainos telefonu per 30 sekundžių, bet aš negaliu taip. Kartais klientas sako, kad dėžė „normali“, o atvažiuoja – ji pusantro metro ir pilna knygų. Knygos – siaubingas svoris. Ekspresinis pervežimas į Birmingham brangsta dėl to, kad mašina važiuoja tuščia arba pusiau tuščia, vien dėl tavęs. Ne kaip kolekcinis konteineris, kur dalijasi 10 žmonių. Jei turi virš 30 kg, jau žiūrim į rimtesnę sumą.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar jūs turite tai padaryti už mane?

Gali pats, bet aš tada niekuo negaliu garantuoti. Buvo atvejis – ponia iš Vilniaus supakavo porcelianą į laikraščius. Ar žinai, kas nutiko? Taip, Birmingame gavusi tris šukeles ir pyktelejo ant mūsų. Mes rodėm nuotraukas – laikraščiai, ne burbulai. Tai... aišku, jei pats pakuoji, sutaupysi 50–80 eurų, bet rizikuoji. Aš siūlau bent jau elektroniką ir stiklą patikėti mums. Arba nusipirkti dvigubas dėžes. Kartais taupo pinigus, bet praranda daiktus.

Kodėl vieni vežėjai žada per 24 valandas į Birmingamą, o kiti sako 3-4 dienas?

Čia tas pats, kaip restorane: vieni parašo „kepsnys per 5 minutes“, o tu vis tiek sėdi pusvalandį. 24 valandos – teoriškai galima, jei lėktuvas ir tu jau turi visus popierius. Realybė? Mašana jau sekmadienį nekeliauja per Prancūziją taip greitai. Aš sąžiningai sakau – 2-4 dienos. Tie, kurie žada per vieną parą dažniausiai turi omeny „vieną darbo dieną plius kitą“, arba tiesiog pritraukt tave žodžiu „ekspresas“. Aš nemeluoju, nenusivilsi.

Kai siunta jau išvažiuoja – kas vyksta kelyje

Ar tikrai reikia eiti per muitinę, jei tai asmeniniai daiktai?

Taip, reikia. Brexit viską pakeitė ir aš nežinau, kodėl žmonės dar galvoja, kad į Angliją kaip į Lietuvą per Senukus nuvažiuosi. Muitinė tikrina. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia aprašymo vertę. O jei dovana – vistiek deklaruok. Kartais užstringa Birmingamo muitinėje, nes patikrino 10-ąją siuntą tą dieną ir pavargo – taip būna. Atsimink: net senų drabužių krovinys gali atrodyti įtartinai, jei vertė neaiški. Geriau permokėk deklaravimui, nei ieškok daiktų po savaitės.

Ar siunta važiuoja tiesiai iš mano namų į duris Birmingame, ar bus perduodama kažkam kitam?

Dažniausiai perduodama. Mes išvežam iš Lietuvos, perduodame partneriams Olandijoje arba tiesiai UK vežėjui, o jie jau Birmingamo centre pristato. Retai kada vienas vairuotojas nuvažiuoja nuo Kauno iki Solihullo. Turėk omeny, kad kiekvienas perdavimas – tai rizika. Buvo atvejis – dėžė nepasiekė Solihullo, nes ant vežėjo mašinos nepritvirtinta. Radome kitą dieną Coventry sandėlyje. Tiesiogiai – brangiau. Jei nori mašinos be perdavimų, kaina auga porą šimtų.

Ar galiu sekti, kur siunta yra kelyje į Birmingham?

Taip, bet ne taip, kaip Uber. Gausi nuorodą, matai: išvykota, muitinė, iš muitinės. Bet ne „dabart atvažiuoja į gatvės kampą“. Kartais sistema neatnaujina 12 valandų – ir tada skambina klientai, kad mes apgavom. Ne, sistemos stringa. Ypač per sieną. Bet rimti vežėjai visada atsako į žinutes. Aš asmeniškai nenoriu, kad kas lauktų beždžionėjęs, tai parašau vairuotojui: „kur esi?“. Jis atsako, kai ne vairuoja. Realybė tokia.

Dėžės, svoriai ir kas netelpa į furgoną

Ką daryti, jei mano sofa turi atvykti į Birmingamą per dvi dienas – ar tai imanoma?

Įmanoma, bet brangu kaip velnias. Baldai – ne siunta, o krovinys. Jei tikrai reikia sofos per 48 valandas, reikia skirti atskirą mašinos dalį, o gal ir pusę mašinos. Vienu metu vežėm fotografės komodą į Edgbastoną – tilpo, bet kainavo 400 eurų. Ekspresinis siuntų gabenimas dažniausiai reiškiasi dėžes, o ne baldus. Nors... jei labai skubu, visko galima. Tik sėdynės kartais atvažiuoja su įbrėžimu, nes greitai krauna. Apie tai reikia žinoti iš anksto.

Ar leidžiama siųsti maistą skubiu režimu į Birmingham? Tarkim, mamos sausainiai?

Mamos sausainiai – taip, bet su sąlygomis. Turi būti komerciškai supakuoti, su ingredientais. Kitaip muitinė gali suvalgyti... arba suimti. Buvęs atvejis – klientas siuntė šaldytą kugelį. Ne, nepraėjo. Kugalio neleido. Šviežias maistas – rizikingas. Jei džiovinti, sausainiai, saldainiai – dažniausiai praeina. Bet rinkis sausainius, o ne dešrą. Ir deklaruok. UK muitiniai kartais specialiai atidaro siuntas su maistu, nes bijo žemės ūkio grėsmių. Birmingamas ne išimtis.

Koks svoris dar vadinamas siunta, o kada jau kroviniu tampa?

Teoriškai – virš 30-35 kg jau reikia žiūrėti kaip į krovinį. Praktiškai – jei galiu vienas nešti į furgoną, tai siunta. Jei reikia dviejų vyrų ir paletės – krovinys. Bet čia svarbu ne tik svoris, o matmenys. Kartais siunti plakatus – lengvi, bet 2 metrų ilgio. Tie plakatai netelpa į standartinį mikroautobusą su kitais daiktais. Tada irgi specialus išvežimas. Aš pats esu matęs, kaip 15 kg siunta užima visą bagažinę. Tai ne svoris, o tūris nusako kainą ekspresiniam siuntimui į Birmingham.

Kas gali nutikti blogai – ir kaip su tuo gyventi

Ką daryti, jei siunta ekspresu vėluoja ir mano klientas Birmingame pyksta?

Pirma – neblokuok mūsų telefono. Antra – skambink mums, o ne visiems aplink. Vėlavimai būna. Nelaimingas atsitikimas kelyje, muitinė apsimetė smalsi, arba vairuotojas susirgo. Kartais aš pats nežinau, kodėl stovelis Doverio uoste trunka 6 valandas – ten chaosas. Tada aš skambinu į Jungtinę Karalystę, bandau rasti, kur daiktai. Geriausia žinia klientui – sąžininga informacija. Ne „jau atvažiuoja“, o „užtruks dar dieną“. Reali situacija: pernai vežėm dokumentus, vairuotojui sugedo mašina. Atvežė kitą dieną. Pyko, bet suprato.

Ar buvęs atvejis, kai siunta ekspresu pasimetė? Kaip suradot?

Buvo, taip. Buvo, nebūna? Dėžė su kompiuteriais pasimetė Londone, o turėjo būti Birmingame. Kur pradingo? Sandėlyje. Pas partnerį. Radome ne per GPS, o per nuotraukas – kitas vairuotojas atsiuntė: „ar čia ne jūsų?“. Būna ir blogiau. Yra įmonių, kurios pasiima siuntas, pasiima pinigus, o po to dingo. Ne aš, bet girdėjau iš kolegų. Tai jei kaina per maža – galvok. Jeigu skubus siuntų gabenimas į Birmingamą – ekspresas kainuoja mažiau nei autobuso bilietas – kažkas ne taip. Rimti vežėjai turi kodą ir adresą.

Ar tikrai visos įmonės, kurios rašo „garantuotas pristatymas per 24 val. į Birmingham“, yra sąžiningos?

Ne. Atsakau greitai – ne. Garantuoti gali tik oro linijos turbūt, ir tai ne visada. Kai mašana važiuoja žeme, yra oras, eismo įvykiai, žmonės. „Garantija“ dažnai reiškia „jei nepristatysim, grąžinsim pinigus“. Bet tada tau jau nereikalingi pinigai, reikalinga siunta. Aš mačiau įmones, kurios vilkina sąmoningai, kad paskui pasiūlytų nuolaidą kitai kelionei. Tai ne sąžininga. Geriau rask tą, kuris sako „stengsiuosi per 2 dienas“, o ne „garantuoju per pusdienį“. Realybė nepatogi, bet tokia.

Ar galima keisti pristatymo adresą Birmingame, kai siunta jau iškeliavusi?

Kartais taip, bet čia jau biurokratija. Jei siunta dar nepraėjo Olandijos, galima perduoti naują adresą – say, iš Aston persikėlė į Moseley. Bet jei jau UK viduje, reikia mokėti papildomai ir laukti. Buvęs atvejis – klientas pamiršo pasakyti, kad jo žmona išėjo iš namų Erdington. Siunta atvažiavo į seną adresą. Gavėjas atsisakė priimti. Tada 3 dienos vėl į sandėlį, vėl planavimas. Skubus gabenimas tada praranda prasmę. Patikrink adresą du kartus. Geriau paskambink žmonai ir patvirtink, nei rašyk naują gatvę paskutinę minutę.

Kas atsakingas, jei muitinė Birmingame sulaiko siuntą?

Atsakingas tu, jei neparuošei dokumentų. Mes galime padėti, bet jei sakai, kad siunti seną megztinį, o ten – naujas iPhone dėžės penkios, muitinė nesusimaus. Pareigūnai Birmingame tikrina daugiau nei Doveris kartais. Tada mokesčiai, tada delsa. Aš nevisada žinau, kiek tiksliai bus muito – priklauso nuo vertės, nuo to, ar prekinis, ar asmeninis. (taip, čia turėjau omeny siuntą, ne konteinerį – nors ir tas didelis). Jei siunta stovi savaitę, muitinės saugykla kainuoja. Viskas turi eiti sąžiningai nuo pradžių, kitaip skubumas nueina niekaip.

Kaip elgtis, jei pristatymo metu Birmingame niekas neatidaro durų?

Vairuotojas paliks pranešimą. Kartais paskambina. Bet jie turi 15 minučių langelį, ne daugiau. Jei neatidai – į sandėlį. Kitą dieną bando dar kartą, bet papildomai. Buvęs atvejis – senolis Birmingame paliko telefoną virtuvėje, o skambutis buvo prie durų. Laukė, nieko. Po to piktas skambino mums. Aš suprantu, bet vairuotojas negali stovėti valandą. Ekspresinis pristatymas reiškia greitą apkeitimą. Parašyk ant durų popieriaus, kad esi namie. Arba palik raktą kaimynui. Birmingamo centre parkavimas irgi siaubas, vairuotojas nori kuo greičiau išvykti.

Dokumentai ir draudimas – nuobodus, bet reikalingas dalykas

Kur gauti EORI numerį ir ar jo visada reikia?

Jei siunti verslui – beveik visada reikia. Asmeninėms siuntoms – nebūtinai. EORI gaunasi per muitinę, internetu. Bet aš tiksliai nepamenu, ar reikia ir privatiems asmenims siunčiant dovanas... Rodos, ne, jei vertė maža. Geriausia pasitikrinti gov.uk. Aš ne buhalteris, aš vežėjas. Kartais klientas man skambina ir klausia buhalterijos. Aš padedu, kiek galiu, bet tikslias taisykles rask ten. Dėl didesnių krovinių EORI tikrai reikia, kitaip siunta neįvažiuoja į Jungtinę Karalystę. Tai svarbu.

Ar verta drausti ekspresinę siuntą?

Aš sakau – verta. Bent jau pusę vertės apdrausk. Buvo atvejis – stiklinis staliukas. Gražus. Mes pakavome gerai, bet vairuotojas Olandijoje staigiai stabdė. Ar dėl katinas perbėgo? Nežinau. Staliukas sutrūko kampą. Draudimas padengė. Be draudimo – ašaros. Ekspresinis gabenimas į Birmingham niekada nebus visiškai švelnus, nes daiktai kraunami skubiai. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet ramybė – daug. Žinoma, jei vežuosi senus žurnalus – gal nereikia. Bet elektroniką, baldus – tikrai.

Ar reikia sąskaitos faktūros, jei siunčiu savo asmeninius daiktus draugei?

Gerai turėti. Ne visada reikia oficialios sąskaitos, bet reikia sąrašo su vertėmis. Jei draugei siunti suknelę, kurią nenešiojai, parašyk, kad dovana, vertė 20 svarų. Muitininkai kartais prašo įrodyti, kad neprekiauji. Jei siunti naujus daiktus pardavimui – tada jau prekinė siunta, ir reikia daugiau. Aš patarčiau turėti PayPal ar banko pavedimą, jei draugė mokėjo. Tada viskas aišku. Birmingamo muitinė kartais griežta, kartais atlaidi. Bet pasiruošęs visada saugesnis nei tas, kuris viliasi, kad praeis kaip savaitei.

Transporto rūšys: oru, keliu, laivu – ką rinktis?

Ar geriau oru ar keliu siųsti ekspresą į Birmingham?

Keliu. Oro siuntoms į Birmingham reikia nusivežti į oro uostą, ten saugumo patikra, tada lėktuvas, tada iš Birmingham oro uosto vėl vežimas. Keliu tiesiog važiuoja. Oro ekspresas – jei siunti 5 kg dokumentus. Bet jei trys dėžės – neekonomiška. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą arba furgoną. Kelionė per Prancūziją, tunelis, ir per 2 dienas jau Birmingamo apylinkėse. Lėktuvas atrodo greitas, bet su pakrovimais dažnai trunka tiek pat. Ir brangesnis. Žinoma, jei šaldyti produktai – gal kitaip. Bet daiktams – žemė.

Ar galima vežti automobilį kaip siuntą ekspresu į Birmingham?

Galima, bet tai jau ne siunta, o pervežimas. Mašiną veža autovežis. Ekspresas – praktiškai neįmanomas, nebent samdai atskirą transporterį, o tai kainuoja tūkstančius. Buvęs atvejis – klientas labai skubėjo dėl BMW. Mes sutvarkėm per 5 dienas, bet tai buvo spec. užsakymas. Jei galvoji apie skubų siuntų gabenimą į Birmingamą – ekspresas – tarkim, daiktus iš buto, o ne automobilį. Automobilį geriau vežti standartiniu būdu arba parduoti čia. Rimtai. Kai kuriuos dalykus galima pagreitinti, o kai kuriuos – tiesiog reikia kantrybės.

Pakavimas ir paruošimas – nes čia viskas prasideda

Kaip supakuoti stiklainius, kad neišsiteptų per greitą važiavimą?

Kiekvieną stiklainį suvyniok į burbulinę plėvelę dukart. Tada dėk į plastikinį maišą – jei išsileis, teplos maišą, o ne visas dėžes. Tada į dėžę su standžiais kampais. Ir svarbu – neturėtų judėti. Jei dėžėje girdisi barškėjimas – bus bėda. Aš pats kartais pakuoju ir žinau, kad tai nuobodus darbas, bet jei siunti mamos uogienes į Sparkbrook – verta. Greitas važiavimas reiškia daugiau vibracijos. Kartais vairuotojai važiuoja greitai, ir dėl to daiktai jaučia daugiau nei važiuodami paprastai. Burblai yra tavo draugai.

Ar reikia specialių dėžių, ar tiks antrinės iš parduotuvės?

Iš parduotuvės – jei tvirtos. Bet pastebo: drabužių dėžės iš parduotuvių yra minkštos. Nes drabužiai lengvi. Jei dedi knygas – dugnas iškris. Buvęs atvejis – klientas panaudojo seną... kaip ten... kompiuterio dėžę. Ji buvo gera, bet ne kieta. Kas nutiko? Nepraėjo nieko blogo, nes laimingas atsitikimas. Bet aš nerekomenduoju rizikuoti. Geriausios – dvigubos gofruotos dėžės. Jos kainuoja 3-5 eurus, bet apsaugo tūkstantį. Antrinės tinka drabužiams, pagalvėms. Bet ne porcelianui į Birmingamą. Nenausok, atsiprašau, nenaudok jų, jei skubu.

Ar galiu siųsti dviratį neišardžius kaip ekspresinę siuntą?

Gali, bet jis užims daug vietos. Dviratis yra keistas daiktas – sunkus, didelis, nepatogios formos. Jei neišardai, turėsi turėti didžiulę dėžę arba specialų maišą. Kartais pritvirtiname jį tiesiog salone, jei vežam tik jį ir kelis daiktus. Bet jei dar trys klientai – netelpa. Aš siūlyčiau nuardyti ratą, vairą. Tada jis tampa plokščesnis. Jei labai skubu ir svarbu sutaupyti vietą – išardyk. Jei turi laiko ir vietos – kaip nori. Birmingamo dviratininkai dažnai taip gauna savo transportą iš tėvų.

Paskutiniai klausimai, kuriuos užduoda prieš pirkdami

Ar galima užsakyti išvežimą šeštadienį vakare ar sekmadienį?

Teoriškai taip, bet praktiškai – brangu. Aš pats dirbu ir savaitgaliais, kai skubu, bet kaina kitokia. Vairuotojai nori poilsio. Jeigu šeštadienį vakare skambini ir prašai tą pačią naktį paimti – kaina gali išaugti dvigubai. Sekmadienį per Prancūziją sunkiau pravažiuoti, kai kurie sandėliai nedirba. Tai įmanoma, bet aš klausiu: ar tikrai negali sulaukti pirmadienio? Kartais klientai panikuoja be reikalo. Bet jei parašei pirkaują – tada taip, savaitgalis irgi variantas, tik brangesnis.

Kaip žinoti, kad vežėjas nėra sukčius?

Paprasta. Ar turi sutartį? Ar turi įmonės kodą? Ar atsako į telefoną net po 18 val.? Sukčiai dažniausiai atsakinėja tik WhatsApp, prašo viso mokesčio iš anksto į asmeninę sąskaitą, ir žada auksą ant žvirgždo. Rimtas vežėjas paprašys avanso, bet ne viską. Turės svetainę, review, o svarbiausia – kalbės profesionaliai, bet žmogiškai. Jei jauti, kad spaudžia pirkti dabar, drasko kainą per pusę – bėk. Aš mačiau, kaip žmonės prarado ir pinigus, ir daiktus. Birmingamas toli, o pinigus susigrąžinti iš kažkurio fake profilio – beveik neįmanoma.

Išvada

Tiesą sakant, skubus siuntų gabenimas į Birmingamą – ekspresas – dažniausiai pavyksta gerai, jei nebandai visko sutvarkyti paskutinę minutę. Aš mačiau, kaip gerai suplanuotos siuntos atsiduria per 48 valandas, ir mačiau, kaip chaosas ribose vėlai vakarą virsta košmaru. Pasirink vežėją, kuris kalba žmoniškai, o ne tik siunčia sąskaitas. Ir supakuok taip, lyg pats mestum daiktus iš lėktuvo. Tada viskas bus gerai.