Skubus krovinių pervežimas į Angiją: kaip čia viskas su ta garantija

Bent dvidešimt ketveri metai sukasi tarptautinių perkraustymų ir krovinių pervežimų sūkuryje. Per tą laiką į Angiją – į Londoną, Manchesterį, Bristolių, Nottinghamą – esu nuvažiavęs tiek kartų, kad galėčiau vairuoti užsimerkęs. Nors taip, žinoma, nedarau. Skubus krovinių pervežimas į Angiją skamba gražiai, bet realybė kartais kitokia. Klientai klausia apie garantijas, o aš pats ne visada žinau, kaip tai suformuluoti be nuvylimo. Pakalbėkime tiesiogiai – surinkau dažniausius klausimus, kuriuos man užduoda, kai reikia kuo greičiau nugabenti daiktus ar krovinius į Jungtinę Karalystę. Neaiškinsiu kaip enciklopedija – papasakosiu taip, lyg rašyčiau žinutę po ilgos darbo dienos.

Iš pradžių apie tą skubumą

Kada pervežimas iš tikrųjų laikomas skubiu?

Na, žinok, skubus – tai ne visada „rytoj“. Jei klientas paskambina ir sako, kad jam reikia į Angiją pervežti krovinį per savaitę, tai nėra skubu, tai tiesiog normalus terminas. Skubus krovinių pervežimas į Angiją prasideda, kai žmogui reikia per dvi–tris dienas, o dar geriau – vakar. Bet ne dėl visko galima pažadėti stebuklą. Kartais pats sakau klientui: „Diena – galima, bet dvidešimt keturios valandos nuo Vilniaus iki Londono?“ Realu tik su tiesioginiu važiavimu be krovinių maišymo. O tai kainuoja. Ir ne mažai.

Ar skubus krovinių pervežimas į Angiją visada reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas mane be sustojimų?

Ne. Ne visada. Štai čia daug kas susigadina nuotaiką. Žmonės įsivaizduoja, kad furgonas stovi tuščias, laukia vien jų skambučio, ir tada nurūksta per Europą tiesiai į Angiją. O realybė kitokia: dažnai ta mašina jau kažką veža, arba grįžta iš Prancūzijos, arba paima dar vieną dalinį krovinį. Aš jei galiu – renkuosi tiesioginį važiavimą. Bet aiškiai pasakius – jei mokate už ekspresą, tada be sustojimų. Jei ne, bus pakeliui papildomų punktų. Ir dar – vairuotojai privalo ilsėtis. Tai irgi „sustojimas“.

Galima paimti krovinį rytoj ir pristatyti į Londoną penktadienį? Tai realu?

Jei šiandien antradienis ir kalbame apie Lietuvos–Anglijos maršrutą – taip, tikrai realu. Per dvi dienas galima pasiekti Londoną, jei viskas suspėta. Buvę atvejų, kai pakišdavom vairuotoją kitą rytą, jis paimdavo daiktus iš Kauno arba Vilniaus, ir trečiadienio vakarą jau būdavo Londone. Bet reikia, kad krovinys būtų paruoštas. Kartais skambina žmogus, sako, kad labai skubu, o pas jį – dar netvarka, maišuose ant grindų. Tada tas „rytoj“ virsta „poryt“. Nes pasiruošti irgi laiko reikia.

Ar skubu gali būti ir dalinis krovinys, ar tik pilnas?

Gali būti ir dalinis. Bet su sąlyga. Jei reikia nuvežti dešimt dėžių į Birminghamą, o aš tuo metu turiu tuščią furgoną – problemų nulis. Bet jei reikia tos pačios dienos metu, o furgonas yra Belgijoje – tada jau nebe taip paprasta. Dalinis skubus pervežimas į Angiją dažnai reiškia, kad reikia sulaukti tinkamo reiso, arba mokėti už visą mašiną, nors tavo krovinys – tik dalis. Yra toks terminas – LTL, kai dalinis krovinys keliauja su kitais. Skubiam variantui tai ne visada optimalu, nes tu nori dabar, o kitas klientas gal gali palaukti. Tada tenka derinti.

Kas vyksta kelyje

Kodėl kartais pristatymas užtrunka ilgiau, nors ir buvo pažadėta per dvi dienas?

Taip būna. Ir aš dėl to kartais pykstu ant pačių vairuotojų, nors jie čia nekalti. Spūstys, oras, eilės keltuose – viskas susideda. Pažadu dvi dienos – jei viskas idealu. Bet jei lyja Prancūzijoje taip, kad matomumas kelių metrų, važiuoji lėčiau. Arba klientas, kuriam pirmiau turėjome pristatyti, nebuvo namie. Ir tada grandinė pajuda. Skubus pervežimas į Angiją nėra teleportacija. Tai – sunkusis transportas realiame pasaulyje. Kartais aš pats paskambinu ir sakau: „Bus vėliau, nei planavom“. Nes meluoti nemėgstu.

Ar vairuotojas tikrai žino visus maršrutus į Angiją, ar jie naudoja navigaciją kaip aš?

Ai, šitas klausimas – perliukas. Taip, vairuotojai žino maršrutus. Dvidešimt metų važinėji – ir užsimerkęs nuvažiuosi iki Doverio tunelio. Bet navigacija vis tiek įjungta. Ne dėl to, kad nežino, o dėl spūsčių, aplinkkelių, mokamų zonų. Yra buvę, kad Waze išvedė greičiau per vidurį Prancūzijos, nors mes visada važiuodavom aplink Paryžių. Vairuotojai nėra robotai. Tik kartais Londono centre, ties Southwark, aš pats paklaidžiodavau, nors ten buvau šimtą kartų. Tai normalu.

Ar tiesa, kad Doverio uoste būna tokių eilių, kad ten galima užstrigti parai?

Taip, taip ir dar kartą taip. Doveris – vieta, kur logistika sirguliuoja. Pernai kolega sėdėjo ten beveik dvi paras (o ne vieną parą, kaip minėjau anksčiau – tikslinu, nes grįžo tik po 36 valandų). Kodėl? Gali būti oras, gali būti muitinė, gali būti kad paprasčiausiai per daug mašinų. Po Brexit tai tikrai nepapoštėjo. Ir štai čia – nei vienos įmonės garantija nepadės, jei uždarė uostą vėjas. Kartais klientai pyksta ant mūsų, o mes tiesiog sėdim eilėje kaip visi. Nėra kito kelio.

Ar būna, kad mašina sugenda vežant krovinius į Angiją? Ką tada darot?

Žinoma, kad būna. Tai mašinos. Praeitą žiemą kolegos vilkikas sugedo Vokietijoje, netoli Hanoverio. Teko siųsti kitą vairuotoją, krovinį perpakuoti, o sugedusią mašiną palikti servise. Ir čia aš nežinau tiksliai, kiek tai užtruko valandų – gal aštuonias, gal dvylika, nes tuo metu pats buvau kitur. Bet svarbiausia, kad radom greitą sprendimą. Skubus pervežimas į Angiją tokiose situacijose turi reikalauti atsarginio plano. Tiesa, mažesnėse įmonėse kartais neturi kam padėti, ir tada vyksta chaosas. O tai jau blogai.

Kainos, garantijos ir kitos gyvenimiškos istorijos

Kiek maždaug kainuoja skubus krovinių pervežimas į Angiją iš Lietuvos?

Oi. Čia kaip klausti, kiek kainuoja mašina. Nuo maždaug septynių šimtų eurų už nedidelį dalinį krovinį iki kelių tūkstančių už pilną furgoną ekspresu. Kaina priklauso nuo to, kokie daiktai, iš kur, į kur, ar reikia liftuko, ar reikia kelti į dešimtą aukštą be lifto. Skubus pervežimas visada brangesnis, nes kažkas turi atsisakyti kito darbo ir važiuoti tik pas tave. Aš dažnai sakau klientams: jei terminas leidžia sutaupyti tris ketvirčius kainos – pagalvokit, ar tikrai reikia to skubumo. Nes kartais norisi, bet nereikia.

Kas yra ta "aiški garantija", apie kurią rašot? Ar ji egzistuoja iš viso?

Egzistuoja, bet ne taip, kaip galvoji. Mes negalime garantuoti, kad Doverio uoste nebus eilės, ar kad per Kalėdas keliai bus laisvi. Galiu garantuoti tik tiek: kad pasiimsiu krovinį sutartu laiku, pakrausiu saugiai ir pranešiu, jei kas blogai. O kad pristatysiu penktadienį lygiai dešimtą ryto? Galiu pažadėti, bet suabejočiau, ar po ranka pasirašinėti. Aiški garantija skubaus pervežimo į Angiją kontekste reiškia: „mes prisiimame atsakomybę ir nedingsime“. O ne: „viskas bus idealu, nes aš burtininkas“. Jei kas nors žada stebuklus – bėkite. Rimtai.

Ar pasitaiko vežėjų, kurie pažada viena, o padaro kitaip? Kaip to išvengt?

Pasitaiko. Yra tokių, kurie pažada per dvi dienas, o paskui skambina iš Lenkijos: „mašina sugedo“. O realiai jie sukišo tavo krovinį prie kitų dešimties ir veža mėnesį. Kaip to išvengti? Paprašykite licencijos numerio, paklauskite, ar patys vairuoja, ar perka paslaugą. Skubus pervežimas į Angiją reikalauja, kad įmonė turėtų savo parką arba patikrintus partnerius. Po vieną klientą per savaitę vežiojantys vyrukai su sena Vito – geri vyrukai, bet be atsarginių planų. Rizikinga.

Ar galiu susigrąžinti pinigus, jei krovinys vėluoja?

Tai priklauso nuo sutarties – o da, velnias. Kitaip: jei sutartyje yra bauda – taip. Bet daugelis smulkių vežėjų neturi normalių sutarčių. Pasirašo ant lapelio arba per žinutes, tada nėra baudų. Aš grąžinu dalį sumos, jei dėl mūsų kaltės vėluojame. Bet iš kolegų girdėjau: „Krovinys gi atvežtas, ką čiulpt?“ – tokia rinkos realybė. Skubus pervežimas turi turėti aiškias taisykles nuo pirmos dienos. Be jų – liekat be ginklų.

Kodėl vieni pervežėjai prašo dvigubai mažiau už skubų važiavimą nei kiti?

Nes vieni skaičiuoja realias sąnaudas, o kiti – laimės duoklę. Kartais maža kaina reiškia tuščią grįžtančią mašiną. Bet kai kurie pasiima užsidirbti, paskui neturi degalų ir meta krovinį Belgijoje. Buvęs atvejis – klientas rado pigiausią variantą, sumokėjo pusę kainos, o krovinys dingo diviem savaitėm. Tada teko mokėti mums, kad surastume. Skubus pervežimas į Angiją pigiai – įmanomas, bet jei kaina kvepia netikėtumu, patikrinkite. Kartais taupymas atsiperka dvigubai brangiau.

Popieriai ir muitinė

Kurioje vietoje dažniausiai stringa kroviniai į Angiją – ar tai muitinė?

Taip, po Brexit tai tapo vienu pagrindinių stabdžių. Ne dėl to, kad muitininkai pikti – jie dirba savo darbą. Bet jei popieriuose klaida, jei prekių aprašymas supainiotas – stabdom. Prisimenu, kartą vežėm baldus į Readingą. Klientas pasakė „viskas sutvarkyta“, o sąraše buvo „asmens daiktai“ be jokių detalių. Muitinėje pradėjo klausinėti, kas viduje. Vėlavimas – penkios valandos. Brangus laikas. Skubus pervežimas ypač jautrus tokiems dalykams, nes ten skaičiuojasi kiekviena minutė. Ir maišyti muitinėje niekas neskuba.

Ar reikia kažkokių specialių popierių, kad greitai įleistų į Angiją su kroviniu?

Taip. EORI numeris – jei esi įmonė. Jei perkraustymas asmeninis – packing list, inventorių sąrašas su vertėmis, kartais CIF forma. Ir nepadarykite klaidos dėl to, kad anksčiau iki Brexit viskas ėjo slidžiai. O dabar Jungtinė Karalystė – trečioji valstybė. Aš pats ne visus naujausius niuansus įsidėmiu, nes smulkmenos keičiasi, bet esmė ta: be tvarkingo sąrašo neišvažiuosi sklandžiai. Ir dar – pasidarykit fotonuotraukas daiktų prieš pakraunant. Kartais tai labiau praverčia nei dešimt parašų.

Ar galiu pakuotės sąrašą parašyti tiesiog ant lapelio? Ar tai turi būti kažkaip specialiai?

Gali ant lapelio. Gali ant servetėlės – radęs būsiu skaitęs ir tokių. Bet rimtai – geriau elektroniniu formatu, aiškiai, su numeracija. Aš mėgstu, kai klientas atsiunčia Excel lentelę: dėžė nr. 1 – knygos, dėžė nr. 2 – indai. Tada muitinėje nereikia atplėšinėti. Buvęs atvejis, kai ant lapelio su pieštuku parašė „daiktai“. O furgone buvo biuro technika. Anglijos muitinė nepatikėjo, kad asmeniniai daiktai – tai devyni kompiuteriai. Teko ilgai aiškinti. Skubus pervežimas padaromas ne toks skubus, kai prasideda tokie nesusipratimai.

Ar skubus pervežimas į Anglija apima ir muito dokumentų tvarkymą, ar tai atskira paslauga?

Pas mus dažnai apima, bet ne visi taip dirba. Yra tokių, kurios sako: mes tik vežam, popierius tvarkykis pats. Aš manau, kad tai beprotybė, jei kalbame apie tarptautinį perkraustymą, nes dokumentai – pervežimo dalis. Bet atkreipkite dėmesį: jei jums siūlo „viską įskaičiuota“ – klauskite, ar įskaičiuotas muitinės atstovavimas. Kartais tas pats „viskas“ baigiasi Doverio pasieniu ir tada jūs pats aiškintis su HMRC. Ne visi tai moka, ypač skubiai. Mes stengiamės padėti, nes be popierių krovinys stovi. O stovintis krovinys – nebe skubus, o tiesiog paliktas. Ir tai blogiausias scenarijus.

Kai kas nors stringa

Ar teko matyti, kad klientas pats nebuvo pasiruošęs, o paskui kaltino pervežėją dėl vėlavimo?

O, taip – kas antras skambutis. Sakau: pirmadienis, 8 ryto, Kaunas. Jis: „Gerai“. O 8:15 klausia, kur furgonas. Nepasiruošęs. Pusantros valandos veltui – mes juk turėjome paimti dar du krovinius. Ir jis sako, kad vairuotojas pavėlavo. Skubus pervežimas neveikia taip, kad ruošiesi paskutinę naktį. Arba veikia, bet mokate daugiau. Kartais atsisakau užsakymų, jei žmogus neturi dėžių. Nenoriu būti kaltu dėl savo galvos skausmo.

Ar būna situacijų, kai krovinys tiesiog nepristatomas? Ką tada daryt?

Būna. Retai, bet būna. Jei įkliūna į neaiškų tarpininką, kuris perduoda kitam, o kitas dingo – prasideda detektyvas. Skambinti, rašyti laiškus, jei dar prisimena. Aš pats važiuoju arba siunčiu savo vairuotoją. Bet jei užsisakėte per nežinomą portalą pigiai – sunkiau. Buvę, kad rastas po trijų savaičių sandėlyje netoli Birmingamo. Skubus turi būti ir jūsų pasirinkimas. Neprotingai pasirinkus – krovinys gali nueiti pasivaikščioti.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi "partnerius Anglijoje" – ar tai tikrai jų mašinos?

Retai. Dažnai tai reiškia, kad jie paskambino kažkokiam lietuviui, gyvenančiam netoli Londono, ir sutarė, kad jis paims. Ar tas žmogus profesionalus vežėjas? Nebūtinai. Kartais tai vaikinas su furgonu tarp darbų. Aš neturiu nieko prieš lietuvius Londone, pats ten praleidau laiko, bet skubiam pervežimui svarbu, kad „partneris“ tikrai pasirodytų. Buvę atvejis, kai „partneris“ tiesiog nespėjo ir perkrovė krovinį kitam. Tris dienas niekas nežinojo, kur daiktai. Neištvėrei be kavos? Aš irgi. Bet nuo to krovinys greičiau neatvyksta. Reikia realių mašinų, o ne gražių žodžių.

Ar verta pasitikėti tuo, kas sutinka pervežti viską per pusdienį?

Ne. Absoliučiai ne. Jeigu kas nors sako, kad per pusdienį nuvažiuos iš Vilniaus iki Edinburgo – tai arba melas, arba jis važiuos be krovinio. Realiai skubus pervežimas į Angiją trunka bent pusantros paros, o dažniausiai dvi, jei kalbame apie saugų ir legalų važiavimą. Vairuotojai privalo ilsėtis, net jei nenori apie tai girdėti. Klientai sako: „bet aš pats nuvažiuoju per dvylika valandų!“ – taip, tu nuvažiuoji savo lengvuoju, nepakrautu, be poilsio. Profesionalus sunkvežimis su kroviniu turi kitas taisykles. Pigūs pažadai greitai baigiasi brangiomis problemomis. Neverta rizikuoti.

Likę dalykai prieš užsisakant

Koks yra pats greičiausias būdas surengti pervežimą į Angiją šiandien?

Skambinti tiesiogiai ir turėti viską paruošę. Ne rašyti tris dienas laiškus, o tada sekmadienį vakare skambinti dėl pirmadienio ryto. Greičiausias būdas – kai jau turiu informaciją: ką, iš kur, į kur, kada baigsi pakuoti. Tada per penkiolika minučių pasakau, ar turim laisvą mašiną. Skubus pervežimas į Angiją prasideda ne tada, kai mašina pakeliui, o tada, kai tu pats žinai, ko nori. Kitas patarimas – turėkit atsarginį planą. Jei aš tuo metu pilnai užimtas, galiu rekomenduoti kolegą. Bet tik patikrintą. Taip sutaupysit nervų.

Ką darote kitaip nei kitos įmonės, kai reikia skubaus pervežimo?

Nežinau, ar kitaip, bet stengiuosi nepasakoti pasakų. Kai sakau, kad bus trečiadienį – stengiuosi, kad būtų trečiadienį. Jei matau, kad negalėsiu – paskambinu pirmas ir sakau: „Deja, bus ketvirtadienis“. Tai nėra magija, tai paprasčiausiai normalus bendravimas. Mes dar fotografuojam krovinius pakraunant, siunčiam koordinates, atsakinėjam į žinutes vėlai vakare. Nes klientai nerimauja, o kai skubu – tas nerimas dvigubas. Galbūt tai ir yra ta garantija: ne popierius su antspaudu, o faktas, kad tau nepagrasins, kai užduosi klausimą. Žodžiu, dirbam kaip žmonės žmonėms.

Dažnai žmonės pamiršta paklausti – ko aš nepaklausiau, bet turėčiau žinoti?

Paklauskite apie draudimą. Ar krovinys draustas? Kas atsako, jei mašina suges ir daiktai apdaužomi? Ne visi skubūs pervežimai į Angiją apima draudimą, nors turėtų. Paklauskite, kas pakrauna – jūs ar vairuotojas? Buvę, kai žmogus pats negalėjo kelti, o vairuotojas vienas. Stovėjo ir žiūrėjo vienas į kitą. Paklauskite telefono numerio ne tik biuro, bet ir vairuotojo. Kartais reikia pasitikslinti, o biuras uždaręs. Smulkmenos, bet išgelbsti nervus. O nervai skubaus pervežimo metu – brangiausias dalykas.

Išvada

Skubus krovinių pervežimas į Angiją su aiškia garantija – tai mitas ir realybė viename. Garantijos egzistuoja, bet jos ne tokios saldainiškos, kaip gali atrodyti iš reklamos. Svarbiausia – rasti žmogų ar įmonę, kuri nežada auksinių kalnų, o tiesiog dirba savo darbą sąžiningai. Aš per daugelį metų supratau, kad klientams reikia ne stebuklo – o ramybės, kad daiktai atvyks saugiai ir laiku. Ar visada pavyksta idealiai? Prisipažinsiu – ne. Bet jei ieškote skubaus pervežimo į Angiją, venkite tų, kurie šaukia greičiausiai ir pigiausiai. Dažniausiai tai būna tik triukas gauti jūsų pavedimą.