Skubus daiktų gabenimas mikroautobusais į Angliją bet kada – ar tai realu?

Dirbu perkraustymuose jau gal dvylika, gal trylika metų – laikas bėga greitai ir tiksliai nesuskaičiuosiu. Per tiek laiko į Angliją nuvažiavau tiek kartų, kad galėčiau pamesti sąskaitą. Žmonės skambina panikoje: „rytoj reikia", „už dviejų savaičių vestuvės", „reikia, kad būtų šiandien". Skubus daiktų gabenimas mikroautobusais į Angliją bet kada įmanomas, bet čia yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš rašant laiką ant durų. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, bet ir ne kosmoso raketa – jei žinai, kaip suktis.

Pradžiai – kaip tai veikia praktiškai

Ką reiškia „skubus gabenimas mikroautobusu" – tai tikrai gali būti rytoj?

Na, teorija graži, bet praktikoje... jei turi laisvą mašiną ir vairuotoją ne prie Baltijos jūros atostogaujantį, tada taip, rytoj. Realiai dažniausiai per vieną-kitas dienas surenkame. Skubus daiktų gabenimas į Angliją bet kada įmanomas, bet čia tas „bet kada" reikalauja lankstumo. Kartais klientai mano, kad mikroautobusas stovi garaže specialiai jiems. Ne. Bet mes stengiamės. Per 12 metų maždaug 80 proc. skubių užsakymų išjudiname per 24–48 valandas. Neblogai, ar ne?

Koks skirtumas tarp krovininio mikroautobuso ir paprasto su nuleistomis sėdynėm?

Oho, gerai klausi. Krovininis turi lengvesnę registraciją, kartais greičiau praleidžia pasienį, bet jei vežam asmeninius daiktus, ne prekybinius krovinius, dažnai naudojam ir keleivinį su perdaryta salone. (Bent jau taip darėme anksčiau, dabar pasieniečiai kartais kabinasi dėl per daug daiktų.) Šiaip svarbiausia – kad tilptų ir saugiai stovėtų. Aš asmeniškai labiau mėgstu tikrus krovinius, ten nereikia tempti sėdynių atgal. Bet kaina kiek kinta, priklauso nuo maršruto.

Ar galiu siųsti penkis lagaminus ir dviratį – tai skubi siunta ar perkraustymas?

Tai čia toks tarpinis variantas. Kai kurioms kurjerių įmonėms tai perkraustymas, mums – skubi siunta mikroautobusu. Penki lagaminai ir dviratis puikiai telpa į mašiną, ypač jei nuleidžiam vairą ar sumontuojam ant laikiklio galo. Atsimenu, pernai į Londoną vežėm vieną studentą – trys lagaminai, dviratis, dėžė su knygom. Sutilo kaip tik. Kaina buvo apie 380 eurų, jei neklystu. Arba 420... ne, 380, nes akademinis rugsėjis, mažiau užsakymų.

Kainos, laikas ir kas vyksta kelyje

Kokia reali kaina gabenti daiktus mikroautobusu į Londoną skubos tvarka?

Čia tas momentas, kai norisi pasakyti „nuo ir priklauso", bet pasakysiu kitaip. Į Londoną, jei visa mašina – 600–900 eurų. Jei dalis vietos, tai skaičiuojam pagal kubus arba tiesiog akių mirksniu po pokalbio. Skubus daiktų gabenimas mikroautobusais į Angliją bet kada kainuoja brangiau nei planuotas. Logiška. Kartais klientai lygina su skrydžio bilietais. Čia ne tas pats. Mašina, dyzelis, vairuotojo nakvynė, keltas – viskas sudeda. Pavasarį kainos šokteli, nes visi nori iš karto.

Ar tikrai per dvi dienas gali būti pas klientą?

Iš Lietuvos? Techniškai taip. Praktiškai – jei vairuotojas išvyksta antradienį rytą, keltas per naktį, trečiadienį popiet jau gali būti Birmingame. Bet buvo atvejų, kai 6 valandų eilė prie Eurotunelio sugadino visą planą. Arba vairuotojas prie Doverio sulaukė kol patikrins. Dvi dienos – realu, bet nesakyčiau, kad garantija. Saugesnis intervalas – 2–4 dienos. Nors klientams tai nepatinka girdėti.

O jei man reikia ne į Londoną, o į kokį Brístolį ar Notingemą?

Tada prisideda kelios valandos. Ne problema, bet kaina gali šoktelti 50–100 eurų. Nes vairuotojui reikia grįžti arba važiuoti toliau be papildomo krovinio. Aš dažnai sakau: kuo arčiau Londono ar M25 žiedo, tuo paprasčiau. Į šiaurę – York, Newcastle – jau kitas maršrutas, ten dažniausiai važiuojam per kelias dienas, nes reikia sukomplektuoti. Brístolis išvis vakaruose, nuo Doverio dar trys valandos. Bet pasiekiam.

Ar galima mokėti grynaisiais ranka vairuotojui tiksliai tada, kai atvažiuoja?

Taip, daugybė klientų taip ir daro. Tik ne Anglijos svarais grynaisiais, jei vairuotojas lietuvis – jis nenori tų svarų vėliau keisti. Geriau eurais arba pavedimu prieš tai. Buvo juokingas atvejis – vyras atidavė kupiūromis, kur vairuotojas nežinojo net kokios tai valiutos. (Nusprendėme, kad tai gal senos Škotijos svarai, teko padėti.) Apskritai – pavedimas saugiau. Bet jei skubu ir nepasitikite banku, o manimi pasitikite, tada pusę prieš, pusę gavus daiktus.

Dokumentai, draudimai ir tai, apie ką niekas nekalba

Ko reikia – paso, sąrašo, ar dar ko nors?

Daiktų sąrašas privalomas, nors daugelis to nežino. Ne viskas tik dėl muitinės – tai ir mūsų apsauga. Jei pasienyje paklausia, kas dėžėje, o tu prisieki, kad ten tokie ir tokie daiktai, gerai žinoti, kad neturi paslėptų mėsos gaminių. Rimtai. Pasieniečiai tikrina. Kartais atidaro. Kartais – retai, bet būna – konfiskuoja elektroniką be sąskaitų. Sąrašas angliškai arba lietuviškai su vertimu. Daugiau nieko ypatingo, jei tai asmeniniai daiktai.

Ar mano daiktai apdrausti, jei vairuotojas apsiverčia?

Draudimas yra... bet ne visada toks, kokį įsivaizduoji. CMR draudimas dengia krovinį, bet jei pats supakavai daiktus į popierines dėžes ir jie sutraiškyti dėl netinkamo tvirtinimo – pretenzija gali būti atmesta. Realiai geriau paklausti prieš pakraunant, kokiu lygiu apdrausta. Aš asmeniškai visada sakau: dėžkite taip, lyg kas mėstų iš dviejų metrų. Nes bus kelias dienas važiuojama, stabdoma. Akmuo, kurį atsimenu – vazonas su gėlėmis, neapdraustas, nes augalas. Taip, augalai neleidžiami, beje.

Ar gabenat ir maisto produktus, mėsą, kiaušinius?

Ne. Ne. Ir dar kartą – ne. Atsimenu, praėjusį birželį klientė bandė slėpti dešras ir kiaušinius tarp drabužių. Doverio pasieniečiai rado per 10 minučių. Šuo paraudonavo. Nuotrauka atsirado ant lentos. Baudos grėsmė ne tik jai, bet ir mums. Mes nevežam to. Jei nori į Angliją gabenti maistą – yra specialios įmonės su veterinariniais pažymėjimais. Paprastas mikroautobusas ne tam skirtas. Ir brangiai kainuoja, jei pasieniečiai pagaus. Kartais klientai pyksta, kad nepaimam, bet čia ne iš blogo noro – tai tiesiog patirtis, kuri mus pamokė.

Ar skubus gabenimas reiškia, kad mano daiktai keliaus vieni be kitų žmonių daiktų?

Tik jei užsakai pilną mikroautobusą. O jei dalinis krovinys – tai vadinama groupage, ir daiktai važiuoja su kitais. Aišku, viskas padalinta, pažymėta. Bet ne, skubu nereiškia privačiai. Tiesą sakant... nebūtinai. Kartais net skubi gabeniama kartu, jei maršrutas toks pats. Jei tau reikia absoliučios privatumo – sakyk iš karto, tada ieškosim tik tobulo varianto arba pilnos mašinos. Kaina atitinkamai kils. Nes staiga sužinojęs, kad šalia tavo dėžių važiuoja kažkieno svetainės stalas – gali nustebti.

Įpakavimas, paruošimas ir klaidos, kurias darome patys

Kaip supakuoti, kad daiktai neiškristų ties M11 greitkeliu?

Stiprios dėžės. Burbulinė plėvelė. Ir – svarbiausia – niekas neturi būti laisvas. Mikroautobusai keičia greitį, stabdo staigiai, daro aštrius posūkius. Kartais man atrodo, kad žmonės galvoja, jog važiuojam kaip limuzinu per Vestu. Ne. Pakavimas turi būti karinis. Jei turi tik silpnas IKEA maišes – nepakankamai. Teko matyti, kaip viskas išsibarstę prie Lutterwortho automagistralės. Klientas pats pakavo daiktus. (Na, bent jau taip teigė, kai paskambinom pasiaiškinti.)

Ar galiu pats padėti krauti, jei esu Lietuvoje, o vairuotojas atvažiuoja?

Žinoma, ir netgi prašome pagalbos, jei daiktai sunkūs. Per 15 metų esu matęs visko – nuo studentų, kurie vieni pakelia šaldytuvą, iki pensininkų, kurie stovi šone ir nervinasi. Tik jei jau skubi situacija, pasistenkite turėti viską paruoštą. Nes vairuotojas turi valandą-kitą laiko, bet ne visą dieną, nors kai kurie klientai galvoja kitaip. Buvo atvejis prieš dvejus metus, kai klientas pradėjo ramiai vynioti porcelianą tik tada, kai mašina jau stovėjo kieme. Vakarop išvažiavom. Neidealu.

O jei manęs nebus namie, o turi paimti iš mamos buto Klaipėdoje?

Reikia paso kopijos, raštiško leidimo arba kad mama žinotų slaptažodį. Rimtai – rašykite mums, kas atidavinėja daiktus. Jei tai ne tavo nuosavybė (pagal dokumentus), gali kilti klausimų. Kartais mamoms atrodo, kad sūnus nieko nepasakęs užsisakė pervežimą. Jos neįleidžia vairuotojo. Prasideda skambučiai vidurnaktį mano telefonu. Geriau sutarti prieš savaitę. O jei labai skubu – bent jau paskambinkite mamai ryte. Prašau.

Apie Angliją ir atsiėmimą kitoje pusėje

Ar daiktus visada turiu pasiimti pats, ar gali atvežti iki durų Anglijoje?

Durų iki durų – taip, tai standartas. Aišku, jei gyveni aukštai be lifto, vairuotojas neš į palėpę už dykai. Buvo... oho... Braitone, man atrodo, penktas aukštas. Klientas pažadėjo padėti, paskui dingo. Vairuotojas pats nešė lagaminus. Nešiojimas – atskira paslauga arba susitarimas. Bet daiktus atvežame ten, kur sutarta. Kartais klientai prašo palikti prie garažo. OK, jei saugu. Anglijoj tai retai problema, kaimynai ne tokie smalsūs kaip pas mus.

Kaip su muitais? Brexit juk buvo.

Brexit viską apsunkino. Jei vežam asmeninius daiktus persikraustančiam asmeniui, formalumų mažiau, bet vis tiek reikia deklaruoti. Stambūs elektros prietaisai, nauji daiktai pakuotėse – gali kilti muito klausimas. Mūsų darbas – paruošti dokumentus, bet jei muitinė nusprendžia tikrinti, mes to nekontroliuojam. Skubus gabenimas neatleidžia nuo muitinės patikrų. Kartais pristatymas vėluoja kelias valandas dėl dokumentų tikrinimo. Tai ne mūsų kaltė, nors klientai pyksta. Suprantama.

Ar reikia, kad Anglijoje kažkas sutiktų daiktus, ar galima palikti raktu?

Geriausiai – kad kas nors būtų. Ne dėl mūsų, o dėl tavęs. Jei paliksim prie durų ir dings dviratis – kas kaltas? Mes atsakingi iki momento, kai pasirašai. Jei nieko nėra, vežam atgal į sandėlį (kuris, tiesa, yra Lietuvos pabaigoje, ne Anglijoj... hm, iš tiesų mes turim partnerių sandėlius Londone, bet juos naudojam retai). Geriau būti namie arba pasikviesti draugą. Nepatogiai, bet saugiau.

Ką daryti, jei gavau daiktus, o čiužinys šlapias?

Fotografuoti iš karto. Rašyti mums tą pačią dieną. Jei tai mūsų kaltė – taisom arba kompensuojam. Bet kartais čiužinys jau buvo šlapias prieš tai, nes klientas laikė jį garaže. Buvo toks atvejis Birmingame 2022-ais. Mes patikrinom foto prieš pakrovimą – sausa. Pas klientą – šlapia dėmė. Paaiškėjo, kad lijo pakrovimo metu. Vairuotojas nepastebėjo. (Aš pats abejoju, ar tikrai lietus, bet... nenumalšinsime ginčo.) Atvežėm atgal išvalyti. Problema išspręsta per savaitę.

Blogos įmonės, sukčiai ir kaip nepasimesti

Kaip atsirinkti, kad neišmestų pinigų įmonei, kuri nevažiuos?

Šitas sunkus. Rinkoje pilna žmonių, turinčių vieną Passatą ir WhatsApp paskyrą, kurie paima avansą ir dingsta, o paskui siunčia žinutę, kad mašina sugedo Krokuvoje, nors nebuvo išvažiavę iš Lietuvos. Tikras skubus daiktų gabenimas reikalauja bent jau internetinės svetainės su realiais kontaktais, sutarčių, sąskaitų. Jei vyras telefonu šneka nenoriai, nesiunčia nieko raštu – pabandyk kitur. Aš matęs kolegų, kurie paėmę pinigus „nuvežė" daiktus tik iki lenkiško pasienio. Policija mažai padeda. Patikėk, skaudu žiūrėti.

Ar kaina „per maža" visada reiškia, kad kazkas ne taip?

Ne visada, bet dažnai. Jei kaina į Londoną 300 eurų už pilną mikroautobusą – tai neįmanoma. Nebent vairuotojas važiuoja tuščias atgal ir pasiima ką nors papildomai. Bet skubus gabenimas... ne, čia arba bus paslėptų mokesčių, arba brokas. Realiai mašinos sąnaudos – 500 km Lietuvos, 2000 km į UK, keltas 150–300, vairuotojo dienpinigiai. Patys susiskaičiuokit. Mano patarimas: vidutinė kaina rinkoje egzistuoja ne be reikalo. Pigiau neižvelgsi.

O jei skambina įmonė ir sako, kad šiandien jau nebegalima, nors vakar žadėjo?

Tai vadinama perkrova arba tiesiog blogas darbo planavimas. Pasitaiko ir mums, nors stengiamės to išvengti. Kai kurios įmonės paima dešimt užsakymų, bet turi septynias mašinas. Tada kas nors nukenčia. Jei tau pažadėjo ir neatvažiavo – rašyk laišką, reikalauk grąžinti avansą. Mes darome taip: jei jau žinome, kad neįvykdysime – skambiname prieš dvylika valandų ir siūlome alternatyvą. Bet ne visi taip elgiasi. Buvę atvejų, kai konkurentai tiesiog blokavo numerius. Nejuokauju.

Keisti, bet realūs klausimai

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais iki Anglijos tame mikroautobuse?

Teoriškai taip, praktiškai – retai. Mikroautobuse pilna daiktų, vietos beveik nėra. O jei keleivinis – tik viena vieta prie vairuotojo. Be to, nemiegosi visą kelią, dėl ko vairuotojas pervargs dar labiau. Aš asmeniškai nerekomenduoju. Buvo vienas atvejis – studentė nenorėjo skristi, atsisėdo salone tarp dėžių. Iki Kento apsivemė. Ne dėl mūsų vairavimo – tiesiog jūra kėlė. Nuo tada – ne, nebent sutartas keleivinis variantas.

Ar galima vežti augalus, katiną, akvariumą?

Augalai – ne, muitas draudžia. Katinas – tik per veterinarinį patvirtinimą, skiepus, pasą. Mikroautobusas tam netinkamas, reikia specialios transporto priemonės su ventiliacija. Akvariumas – jei tuščias ir supakuotas – taip. Jei su vandeniu ir žuvimis – ne. Nors... atsimenu, prieš kelis metus kažkas bandė vežt žuvį 20 litrų kanistrulyje. Atvažiavo iki Latvijos, žuvis mirė. Liūdnas vaizdas. Gyvūnai – visiškai ne mūsų sritis, geriau specializuotos įmonės.

O jei noriu gabenti padangas, statybinę techniką arba motociklą?

Padangos – taip, lengva. Statybinė technika – priklauso nuo svorio. Mikroautobusas neveža ekskavatoriaus. Bet generatorius, perforatorių – prašom. Motociklą vežam dažnai, ypač senovinius, restauruotus. Reikia rampų ir tvirtinimo diržų. Kaina – apie 70–100 eurų papildomai už tvirtinimą. Buvo atvejis – vežėm Harley į Liverpoolį. Nuostabus motociklas. Vairuotojas nufotografavo jį prie kokio bokšto Londone (nurotas Liverpulis kitur... nu, foto graži gavosi).

Ar galima užsisakyti gabenimą naktį arba sekmadienį?

Skubus daiktų gabenimas mikroautobusais į Angliją bet kada – štai kodėl rašau šitą atsakymą. Taip, galima. Bet naktį pakrovimas kainuoja brangiau, nes reikia mokėti naktinį... na, kaip čia pasakius... naktinį tarifą vairuotojui. Sekmadienis – irgi galima, bet brangiau. Nes vairuotojai irgi žmonės, turi šeimas. Nors yra tokių, kurie renkasi sekmadienį, nes mažiau kamščių. Aš sakau: jei skubu – skambinkite bet kada. Mes atsakome. Bet nepiktnaudžiaukite savaitgaliais be reikalo, ar ne?

O kas, jei aš tiesiog dar nežinau, ar tikrai noriu gabenti – ar galima pasitarti?

Žinoma. Aš ir rašau šį tekstą tam, kad žmonės suprastų. Skambinkit, rašykit, kartais mes patys pasakom, kad jums paprasčiau bus nusipirkt čia naują dulkių siurblį, nei vežt seną iš Kauno. Garbės sąžinė – ne viską reikia gabenti. Kartais siunčiu žmones į vietinę parduotuvę tiesiai. Skambučiai nemokami. Patarimai irgi. Net jei negausiu iš tavęs užsakymo, geriau, kad neiškristum pinigų be reikalo. Ai, cia taip sentimentaliai nuskambėjo. Bet tiesa.

Išvada

Per daugiau nei dešimt metų supratau, kad skubus daiktų gabenimas mikroautobusais į Angliją bet kada nėra stebuklas, bet ir ne misija į Marsą. Svarbiausia – turėti realius lūkesčius, rinktis patikimą vežėją ir nieko neslėpti dėl turinio. Jei esi sąžiningas, mes irgi tokie. Skambinkit, net jei tik pasitarti – geriau dešimt minučių pokalbio nei vėliau savaitė streso. Sėkmės renkantis.