Skubus daiktų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas: kaip tai daroma realybėje?

Žinai, dažniausiai skambutis prasideda maždaug taip: „Sveiki, mano broliui reikia rytoj vakare Londone turėti tą dokumentų paketą, arba – spintą ir du lagaminus. Ką daryti?“ Ir tuomet aš įsijungiu tą režimą, kuris veikia jau gal kokią dvidešimt ketvirtą metų. Skubus daiktų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas yra įmanomas, bet noriu iš karto pasakyti – tai nėra stebuklas už 50 eurų. Būna, kad žmonės skambina penktadienio vakarą ir galvoja, jog pirmadienį ryte viskas stovės Birmingame. Kartais taip, kartais reikia... na, pažiūrėsim. Visa tai priklauso nuo to, ką vežame, iš kur, ir kiek esate pasiruošę mokėti už greitį.

Ar iš viso spėsim? Realūs terminai

Ar tikrai galiu gauti siuntą į Londoną per vieną dieną iš Vilniaus?

Atvirai – galima. Buvo atvejų, kai mašina išvažiuoja 6 ryto, vakare 9 jau būname Londone. Bet tai vadinama express perkraustymu, ne paštu. Tiksliau – privatus kurjeris arba mikroautobusas tik jums. Kaina? Na, ne kokia nors smulkmena. Čia kaip taksi į kitą šalį. Jei daiktai tilpa į vieną automobilį, realu per 24 valandas. Bet jei klausi apie penkis kambarius baldų – tada jau ne, nebent nuomoji du vilkikus. Aš atsimenu vieną situaciją: klientė vežė katę ir du lagaminus. Spėjo. Bet kainavo apie 800 eurų.

Kas labiausiai vilkina skubų pervežimą į Angliją, net jei viskas suruošta?

Muitai. Jau nuo Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau tiesiog pravažiuoji, dabar – dokumentai. Tai jei jūsų daiktai nėra deklaruoti, gali užtrukti Kent'e pusdienį. Dar vienas dalykas – kuro priedai ir vairuotojo poilsio laikas. Taip, net ir skubiai vežant, vairuotojas privalo ilsėtis pagal tachografą. Kartais klientai pyksta: „Kodėl jis stovi??“ Nes kitaip bauda – ir tūkstančiai eurų. Be to, keltai. Jei nepataikai į keltą per Lamanšą, lauki sekančio. Arba skraidiname – bet tada jau oro uosto saugumas. (taip, skraidinti galima, bet brangu, pakaks sakyti)

Kiek kainuoja toks skubus daiktų gabenimas ekspreiniu režimu?

Čia panašiai kaip klausti, kiek kainuoja skubus remontas – nuo labai iki labai. Mažas siuntinys, kurį paima kurjeris į oro uostą ir skrenda – gal 300-400 eurų. Mikroautobusas su vairuotoju į Mančesterį – nuo 900 iki 1500 eurų, priklauso nuo degalų kainos tuo metu. Aš paskutinį kartą tikrinau... na, gal prieš savaitę, buvo apie 1,65 eurų litre Prancūzijoje. Be to, nakvynė vairuotojui jei labai toli, plius muito garantijos. Žodžiu, express transportas į JK niekada nebuvo pigus. Jei kas žada per 24h už 200 eurų – kažkas ne taip.

Ką reikia žinoti ruošiant daiktus

Ar skubiai vežant reikia kažkaip kitaip pakuoti daiktus nei įprastai?

Tiesą sakant – taip. Nes kai skubėdamas krauni, dažnai pritrūksta laiko. Kartą vežėm stiklų vitriną – klientas pasakė, kad „taip, jie tvirtai sėdi“. Ne, nesėdėjo. Sulūžo kelyje į Braitoną. Tai dėl to aš dabar visada sakau: jei skubus gabenimas – pakavimas turi būti dar kietesnis nei įprastai. Kartonas, burbulinė plėvelė, kamščiai. Ypač jei daiktai važiuos kartu su kitais kroviniais maišytame reise. Nes tada jie slampinėja labiau nei privačiame reise. Ai, ir nepatingėkite pažymėti „dėžė 2 iš 5“, nes paskui patys ieškosite Sheffield'e po 10 valandų kelionės.

Kokia daiktus gabenusi pažįstama įmonė paėmė pinigus ir neatvežė – kaip dabar nepasiklysti?

Oi, šita tema... Aš neseniai girdėjau (na, gal prieš mėnesį) istoriją, kai žmogus sumokėjo 600 eurų avansą įmonei, kuri turėjo vežti siuntą į Liverpulį per dvi dienas. Telefonas išjungtas. Dingę. Nebėra. Todėl aš visada sakau: jei express transportas, ypač skubus į Angliją – tik su sutartimi, tik su sąskaita, tik jei matote konkrečios mašinos numerį. Ir dar vienas dalykas – jei įmonė žada pervežti jūsų sofą į Bristolį per 1 dieną už 150 eurų, tiesiog neskambinkite toliau. Tai fiziniu... na, neįmanoma. Na, gal aš klystu šimtu procentų, bet per dvidešimt metų taip nėra buvę.

Ar galiu pats padėti krauti, jei skubiai reikia išvažiuoti?

Žinoma, tik padėk. Bet žinokite, kad tada atsakomybė dalis krinta ant jūsų. Mes turime draudimą, bet jei jūs patys įmetėte dėžę, kuri pradėjo byrėti, draudimas gali spyriotis. Aš paprastai leidžiu, kai matau, kad žmonės skuba dėl... emigracijos termino ar darbo pradžios. Būna tokių dramų. Tik prašau – nestumkite daiktų taip, kad nebūtų oro tarpų. Automobilis važiuoja, stabdo, lenkia. Daiktai turi kvėpuoti, kitaip dūžta. Tai kraunat grakščiai, neskubėdami. Dar – neapkrauti virš svorio ribų. Kartais norisi sutalpinti viską, bet policijos svarstyklės Doverio uoste nepasikeis.

Dokumentai, muitai ir tie nesklandumai

Koks pagrindinis popierius reikalingas gabenant daiktus skubos tvarka į JK po Brexit?

Pakuotės sąrašas. Ne šiaip sau popiergalis, o tikras inventorius. Kiekviena dėžė, kiekvienas daiktas. Jūs klausiate „kodėl taip smulkiai?“ Ogi todėl, kad JK muitinė dabar – kaip atskira planeta. Anksčiau EK, dabar trečioji šalis. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia C3 formos arba, jei per įmonę – eksporto PVM sąskaita-faktūra. Aš pats kartais pasimesdavau tais kodais, bet štai jums patarimas: jei skubus pervežimas, sumokėkite brokeriui 80-100 eurų. Jis sutvarkys. Vieną kartą bandėm patys per TIR Carnetą... na, tai buvo penktadienis, kurį norisi pamiršti.

Ar asmeninius daiktus muitina ir dabar, kai visa ta Europos istorija pasibaigusi?

Taip, ir dar kaip. Yra kai kurie žmonės, kurie galvoja, kad jei tai tavo dėvėti džinsai – praleis kaip niekur nieko. Anksčiau taip, dabar net asmeninius daiktus reikia deklaruoti. Yra išimtis – jei persikraustote pirmą kartą ir turite C3 formą, galima išvengti muito. Bet jei siunčiate tėvui šaldytuvą į Readingą? Muitas. Ir PVM. Ir dar kartais... hm, kaip ten tas mokestis... sveikatos patikra? Ne, ne, aš maišau. Phytosanitarinis – jei augalai. Pamirškite, ką pasakiau, jei ne augalai. Bet miško produktai gali kelti problemų. Taip, taip, miško.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros Doverio ar Kalės uoste skubos atveju?

Teoriškai – nuo 20 minučių iki 4 valandų. Realiai – viskas. Jeigu krovinys tinkamai deklaruotas iš anksto, vairuotojas tiesiog važiuoja per žaliąją koridor. Kartais muitininkas tiesiog stato į šoną ir tikrina, nes taip nori. Buvo – vežėm baldus į Birmingamą, muitininkas atidarė dėžę su knygomis. Kodėl? Nežinau. Atsitiktinumo principu. Užtrukom tris valandas. Jeigu skubus transportas į Anglija... į Angiją (taip rašoma, aš kartais pamirštu galūnes), tada tokios patikros pražudo jūsų planą. Todėl pats brangiausias dalykas skubos atveju – ne vežimas, o teisingas pasiruošimas popieriams.

Kaip vyksta pats gabenimas ir ką gaunate

Mano daiktai maži, ar galiu siųsti juos su vairuotoju, kuris važiuoja taksi režimu?

Taip, vadinama part load arba express van paslauga. Vairuotojas paima daiktus Vilniuje, Rygoje ar Varšuvoje ir važiuoja tiesiai pas jus į Angliją be jokių tarpinių sandėlių. Tai efektyvu, jei telpa į standartinį mikroautobusą. Kartais mes vadiname tai „siunta su palyda“. Ne, su palyda nereikia manyti, kad policija lydi. Tiesiog privatus reisas. Atsiprašau, jau vėlyvas vakaras ir galvoja paklaida. Kiekvienais metais apie 40-50 tokių reisų padarome. Trunka apie 24-30 valandų iki Londono. Kaina fiksuota, nemokite pagal kilogramus. Tai svarbu, nes kai skubu, nenori matuoti kiekvienos dėžės.

O jei reikia vežti didesnius baldus, pavyzdžiui, sofą ir spintą, per 1-2 dienas?

Tada jau reikia arba fūros, arba mažesnio sunkvežimio. Per vieną dieną? Tik jei stovi rytoj pasienyje ir viskas sutvarkyta. Per dvi dienas – taip, realu. Bet reikia rasti mašiną, kuri tuo metu yra laisva. Tai jau ne express paštas, o vadinamasis dedikuotas perkraustymas. Kartais turime kreiptis į partnerius Olandijoje ar Vokietijoje, kad surastume tuščią grįžtančią mašiną. O jau jei reikia liftu kelti sofą iš penkto aukšto Londone – pridėkite pusdienį. Nes ten greičiausiai reikia susitarti dėl lifto rezervacijos. Anglijoje lifto nepaimsi kaip Lietuvoje – ten viskas pagal grafiką.

Kuo skiriasi oro transportas nuo kelių, kai reikia skubiai?

Oro transportas – 6-12 valandų, bet tik iki oro uosto. Paskui vistiek reikia paimti siuntą. Aš dėl to nelabai mėgstu siūlyti skrydžius daiktams, jei galutinis taškas yra kažkur tolimuose Londono rajonuose. Kelių transportas – durys duris. Mikroautobusas atvažiuoja į jūsų kiemą Kaune ir atiduoda Notingamo priemiestyje. Žinoma, jei reikia gyvūno ar vaisių – kitaip neišsuksi. Bet daiktams? Keliai patikimesni. Buvo atvejis, kai lėktuvas vėlavo 8 valandas dėl rūko Heatrowe... ar Hitrou? O mūsų mikriukas jau buvo vietoje. Taigi ne visada lėktvas yra greitesnis.

Ko žmonės nepasako, bet aš žinau

Ar vairuotojai skubiuose reisuose tikrai neima papildomų siuntų iš šono pakeliui?

Ai, žinai... Teoriškai ne, nes dedikuotas reisas yra dedikuotas. Praktiškai – jei mašina važiuoja trumpu maršrutu ir yra vietos, kai kurie vairuotojai (ne mūsų, aišku... na, gal kartais) paima smulkią siuntelę už gryną pinigą. Tai rizika jums, nes tada jūsų daiktai – nebe vieninteliai. Aš patariu visada klausti: „Ar ši mašina važiuoja tik su mano kroviniu?“ Jei atsako „taip, bet gal dar vienas lagaminas“ – pabėkite. Nes skubių daiktų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas tuomet gali virsti 4-5 dienomis, nes tas „vienas lagaminukas“ turi savo adresą visai kitoje pusėje.

Ką daryti, jei skubi siunta reikalinga sekmadienį vakare Liverpulyje?

Tuomet reikia angliško vairuotojo arba mūsų žmogaus, kuris jau yra ten. Nes po ilgo reiso sekmadienį vakare vairuotojas iš Lietuvos bus pavargęs kaip... nu, kaip žmogus, kuris nemiegojo parą. O JK įstatymai dėl vairavimo laiko – griežti. Galima sutarti dėl vietinio pristatymo. Bet tai kainuos. Atsimenu, vežėm medicininę įrangą į kliniką. Atvykimas turėjo būti sekmadienį 20:00. Mes pasiekėm Doverį šeštadienį vidurnaktį, o paskui perdavėme vietiniam kurjeriui, o jis jau nugabeno sekmadienį. Sutarėme iš anksto. Taip, tai brangiau, bet klientas gavo savo express terminus. Planavimas – viskas.

Kaip elgtis, jei muitininkas paprašo atidaryti kiekvieną dėžę skubaus krovinio metu?

Tuomet atidarai ir šypsaisi. Nors rankos dreba, nes laikas eina. Aš turėjau atvejį, kai vežėme archyvines dėžes į Oksfordą. Muitininkas Doverio užklausė vienos dėžės turinio. Atsidarėm – popieriai. Tada antros. Popieriai. Trečios. Jis pavargęs atidavinėjo. Bet mes praradom valandą. Tai štai jums patarimas: jei įmanoma, viršutines dėžes laikykite tokias, kurios lengvai atsidaro ir yra „švarios“ – be nieko keisto. Pvz., drabužiai, o ne įrankiai. Nes jei atidaręs mato suktuvų rinkinį – gali paklausyti, ar turite pardavimo kvitą. O archyvui... archyvui kvitų nereikia.

Realios klientų situacijos (ne viskas būna gražu)

Vienas baisiausiu nutikimų, kai skubus gabenimas į Angliją nepavyko – ką prisimeni?

Buvo prieš gal 5-6 metus. Klientas skubiai vežė asmeninius daiktus iš Panevėžio į Londoną dėl operacijos – reikėjo jau kitą dieną. Mašina sugedo Koblenco apylinkėse. Vokietijoje. Mes bandėme surasti kitą, bet sekmadienis... sekmadienio vakaras. Nieko nėra. Daiktai atvyko po trijų dienų. Klientas suprato, bet aš iki šiol jaučiuosi... na, kaip kaltai. Todėl dabar prieš kiekvieną skubų reisą tikrinu mašinos techninę būklę du kartus. Ir visada turiu planą B. Bet kartais net planas B nepadeda. Technika – ji kaprizinga, ypač kai važiuoji maksimaliu režimu.

Ar būna, kad klientai patys vėluoja ir dėl to žlunga visas express grafikas?

Labai dažnai. Ypač rytą. Sutariame, kad pakrauti 7:00, kad spėtume keltą. O klientas atsikelia 8:30. Tada keltas – kitas. Tada muitinė – kitą dieną. Tada pristatymas – nebe antradienį, o trečiadienį. Aš čia jau pradedu pykti mintyse, bet nieko, išklausau pasiteisinimą apie žadintuvą. Tačiau realybė tokia: skubus transportavimas į Angliją per 24-48 valandas turi nulinę toleranciją vėlavimams. Jei vienoje vietoje prarandi pusantros valandos – viskas, grandinė byra. Todėl prieš užsakydami tokias paslaugas, būkite pasiruošę būti prie durų ta valanda, kurią vairuotojas pasakė. Ne „maždaug“, o tiksliai.

Ką reiškia „durys–durys“ skubaus pervežimo metu, jei aš gyvenu daugiabutyje be lifto?

Reiškia, kad vairuotojas padeda iškrauti prie namo, o jūs nešate į butą. Arba mokate už papildomą porą rankų. Nes vairuotojas nėra Halkas. Jis netempia šaldytuvo į septintą aukštą vienasmeniškai. Buvo juokingas atvejis Leeds'e – klientė pikta, kodėl nešame tik iki laiptinės. O aš sakau: sutartis tokia. Bet skubaus reiso metu mes negalime ilgai užtrukti. Tai jei jūs žinote, kad reikės nešti – pasirūpinkite draugu arba kaimynu. Arba pasakykite mums iš anksto – tada atsiųsim du vyrus. Bet tai reikia žinoti dar prieš išvykstant, nes ant kranto vairuotojas vienas.

Kainos, garantijos ir tai, ko niekas neapšneka

Ar express pervežimui galioja tie patys draudimai kaip ir paprastam?

Taip, galioja, bet yra niuansas. Draudimas dengia daiktus nuo avarijos ar gaisro, bet ne nuo netinkamo pakavimo. Jei pakuotė per silpna ir daiktas subraižosi dėl važiavimo – tai jūsų atsakomybė. Aš tai kartoju kiekvieną kartą, bet žmonės kartais linkčia negirdomis. Dėl skubaus gabenimo į UK žmonės kartais atsisako draudimo sutaupyti. Aš vengiu tokių klientų... na, nevengiu, bet įspėju. Jei vežate ne tik drabužius, bet ir elektroniką – aprašykite kiekvieną prietaisą sąraše. Nes jei dėžė prapliš, o viduje buvo 1500 eurų vertės monitorius be žymėjimo – gali tekti ginčytis su draudikais savaitėmis. O jūs skubate.

Kokia smulkmena labiausiai erzina tavo komandą skubių užsakymų metu?

Kai skambina po pietų ir sako: „Ar galima šiandien dar paimti ir rytoj būti Braitone?“ Žinoma, galima, jei mes turim TARDIS. Ne, ne, rimtai – toks laiko tempimas nervina. Dar vienas dalykas – kai žmonės sako: „O kainą dabar pasakysit, o aš apsvarstysiu“. Skubiuose reisuose laikas tiesiog dega. Jei jūs apsvarstysite iki vakaro – mašina jau bus išvažiavusi. Express daiktų siuntimas į Angliją per 1-2 dienas veikia pagal principą „kas pirmesnis, tas gudresnis“. Nebūna taip, kad mes laikome mašiną su įjungtu varikliu prie jūsų namų pusvalandį. Arba imat tą vietą, arba ji atiduodama kitam. Kietai skamba? Na, taip yra rinka.

Ar galima gabenti augalus ar maisto produktus skubiai į JK?

Augalai – sudėtinga. Po Brexit maisto produktai ir augalai... tiesiog ne, nerekomenduoju. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Kartą mėginome pervežti... ką ten mėginome... medų? Ne, maisto krepšį į Londoną. Muitininkas nulėmė – konfiskuota. Nes maisto papildai su neaiškia etikete. O jei tiesiog tėvų sodo obuoliai? Konfiskuoti. Anglijos muitinė dėl maisto – kaip šuo ant kaulo. Tai aš savo klientams sakau: drabužiai, knygos, baldai, technika – prašom. Agurkus – palikite Lietuvoje. Na, nebent turite visus Veterinarijos ir fitosanitarijos... na, tuos popierius. Tada galima. Bet tai nebe skubu, o biurokratija.

Praktiniai patarimai prieš užsakant

Kaip suprasti, ar bendrovė tikrai gali vykdyti skubų vežimą, o ne tiesiog meluoja dėl terminų?

Paklauskite numerio, pažiūrėkite mašinos nuotrauką, kaip ten sako – track and trace? Ne, lietuviškai – stebėjimas realiu laiku. Jei įmonė sako: „taip, rytoj bus“, bet negali pasakyti, kelinta valanda paims ir iš kur važiuoja – meluoja. Dar vienas ženklas: ar klausia apie jūsų daiktų turinį? Jei ne – jie neturi supratimo apie muitinę. Skubus pervežimas į Angliją per dvi dienas reikalauja žinojimo, kas yra viduje. Nes jei viduje kažkas netinkamo – sienoje stabdomi visi. Aš asmeniškai nenoriu tokių staigmenų. Todėl klausiu daug, kartais per daug, bet tai apsaugo nuo katastrofos.

Kokių klausimų apie daiktus visada užduodi savo klientams, kad skubus reisas praeitų sklandžiau?

Ar yra skysčių? Ar yra baterijų? Ar yra daiktų be dokumentų, kurių kilmė neaiški? Ar reikia tempti iš rūsio? Ar yra gyvūnas? Paskutinis klausimas – ypač svarbus. Nes gyvūnas reikalauja veterinarijos pažymų, mikroschemų, o skubiu atveju tai neįmanoma per 24 valandas. Geriau jau žmogus skristi su gyvūnu salone. Dar klausiu: „Ar turite kur pastatyti mašiną prie namų Londone?“ Nes ten parkingas – problema. Kartais tenka mokėti congestion charge. Apie tai reikia pagalvoti prieš, o ne tada, kai vairuotojas jau nelaisvoje aikštelėje.

Kada geriau rinktis oro uostą, o kada – kelių transportą skubiai į Angliją?

Jei tai dokumentai iki 30 kg – oro uostas arba express pašto partnerių tinklas. Jei tai sunkiau, didesni gabaritai – keliai. Aišku, būna ir hibridinių variantų: mes nugabename į oro uostą, jie skraidina, Oksforde pasiima vietinis partneris. Bet tokie pervežimai labiau priklauso nuo logistikos tinklo, o ne nuo vienos mašinos. Mano patarimas: jei striukės ar batai reikalingi rytoj – siųskite oru. Jei reikia kėdės ir rašomojo stalo – vežkite keliais. Ir nepamirškite – oro uostuose sekmadieniais būna mažiau personalo. Pamenate, kaip minėjau apie Heatrow? Ten sekmadienį gali užtrukti.

Išvykimo psichologija ir paskutiniai niuansai

Ką padaryti, jei pasikeičia adresas Anglijoje paskutinę minutę?

Oho, tai baisiausias sapnas. Kartą klientas parašė, kad nebe Kenterberis, o Sautamptonas. Kai mašina jau buvo Doverio pusėje. Nuotolis – kaip iš Vilniaus į Marijampolę, tik brangiau. Mes sprendėme: ar varyti toliau, ar ieškoti vietinio. Klientas sumokėjo papildomai, aišku. Bet pats geriausias patarimas – prieš pradedant tokį skubų tarptautinį pervežimą į Angliją, patvirtinkite adresą du kartus. Ir dar geriau – duokite pašto kodą. Nes Anglijoje gatvių pavadinimai kartojasi, o pašto kodai – unikalūs. Verta parašyti ant popieriaus lapelio didelėmis raidėmis ir nufotografuoti. Skamba kaip tėvų patarimas, bet veikia.

Ar verta mokėti dvejus ar tris kartus brangiau tik dėl to, kad daikatų atsirastų per 24 valandas?

Tai priklauso nuo to, kas yra daikte. Jei tai vaikų žaislai Kalėdoms... na, vaikai nelaukia. Jei tai verslo sutartis, kuri nebus pasirašyta be originalo – verta. Jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos galima nusipirkti vietoje – sakyčiau, pagalvokite. Aš pats dirbu šitoje srityje, bet pripažinsiu: kartais skubumas – tik mūsų smegenų triukas. Nors, kita vertus, per 20+ metų mačiau situacijų, kai per 24 valandas gauti dokumentą ar kompiuterį reiškė tiesiogiai išsaugoti darbą ar sveikatą. Tad jei jūs klausiate manęs kaip eksperto – skubus daiktų pervežimas į Angliją per 1-2 dienas yra prabanga, kurią verta pirkti tik tada, kai alternatyva kainuoja dar daugiau.

Tai va, taip ir atrodo skubus daiktų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas iš vidaus. Ne visada gražu, ne visada pigu, bet kai reikia – įmanoma. Suraskite patikimą vykdytoją, susitvarkykite popierius, nepatingėkite gerai supakuoti ir turėkite planą B. O svarbiausia – jei jau skubate, nesinaudokite pigiausiais pasiūlymais. Nes greitis turi savo kainą, o jūsų daiktai verti to, kad jie nenuklystų kur nežinia kur šalia Mančesterio... ar ten Liverpulio? Nu, supratot.