Siuntų vežimas į UK su moderniais mikroautobusais: ką verta žinoti prieš pirmą kartą?

Dirbu šitame reikale jau gal kokių... na, dabar sakau dvidešimt treji metai. Per tą laiką mačiau visko – nuo didžiulių fūrų iki žmonių, kišančių daiktus į paštomatų dėžutes. O dabar vis dažniau klientai klausia apie siuntų vežimą į UK su moderniais mikroautobusais. Kodėl? Nes greičiau, lanksčiau ir dažnai paprasčiau nei didelis krovininis transportas. Ypač kai reikia parvežti jaunam žmogui daiktus į Londoną ar Mančesteriui gabenti komercinę siuntą. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – be kruopščiai redaguoto brošiūros stiliaus, o šnekiai, kaip sėdėtume prie kavos.

Pradžiai – apie tuos mikriukus ir kur jie važiuoja

Kas iš viso yra tas siuntų vežimas mikroautobusu į UK?

Tai paprastai – pasiimame jūsų dėžes, lagaminus ar kartais net baldus, suskrauname į mikroautobusą ir vežame į Angliją. Modernūs mikriukai dabar tikrai nėra tie griozdai, kuriuos prisimenu iš devyniasdešimtųjų. Ten yra kondicionieriai, dažnai sekimas GPS, o vietos pakankamai, jei nevežate viso buto. Aš dirbu su trasomis Vilnius–Londonas, bet važiuojama ir iš Kauno, Klaipėdos. Kartais prikraunam pilnai, kartais – dalinį krovinį. Terminai paprastai trys–penkios dienos. Bent jau pas mus taip. Skirtingai nei fūros, mikroautobusas gali privažiuoti ir prie siauro gatviuko Noting Hille.

Ar tikrai mikroautobusas geriau nei fūra?

Ne visada. Jei vežate visą dviejų kambarių butą – fūra bus pigiau. Bet jei siunta yra kelios dešimtys kilogramų ar pora kubinių metrų – mikroautobusas laimi. Jis judresnis, greičiau praleidžiamas uoste arba Eurotunelyje. Be to, vairuotojas dažnai pats padeda krauti. Buvęs atvejis – klientė vežėsi keramikos parduotuvės prekes į Birmingemą. Fūros kaina būtų buvusi absurdiška, o su mikriuku sutalpino viską į vieną reisą. Kuro sąnaudos mažesnės nei vilkiko. Tad ir kaina klientui krenta.

Koks būna maršrutas – tik Vilnius–Londonas ar ir į kitus miestus?

Neapsimesiu, kad žinau visus Europos žemėlapius mintinai. Šiaip važiuojam į Londoną daugiausiai, bet išmestame ir Birmingeme, Liverpulyje, Mančesteryje. Kartais net Edinburgas, jei turime keletą siuntų. Vieną kartą vairuotojas užsuko į Kempį – na, maždaug ten (jei tiksliau, Kembridžo apylinkės, pataisau) nes ten gyveno trys klientai iš eilės. Taupėm laiką. Šiaurės Anglijoje būna rečiau, nes atstumas didesnis, bet galima derėtis. Jei jūsų miestelis labai atokus, gali tekti atsiimti didesniame mieste arba mokėti papildomai už privažiavimą.

Ar modernūs mikriukai reiškia, kad ten tikrai švari ir nauja technika?

Teoriškai taip, bet praktiškai... žinote, yra įmonių, kurios rašo „modernūs mikroautobusai“, o realiai važiuoja dvidešimt metų senumo tragiška klema. Aš savo mašinas pažįstu asmeniškai. Reguliariai tikrinam. Bet rinkoje yra visko. Vieną kartą mačiau konkurento autobusiuką – durelės užsidarinėjo per jėgą, bagažinė dvokėjo kuro. (Čia turėjau omeny dyzelį, ne benziną, pataisau.) Jei matote kainą gerokai žemesnę už rinkos vidurkį – pagalvokite. Ne be reikalo taip pigu.

Kaip viskas vyksta nuo paėmimo iki pristatymo

Kuo skiriasi dalinių krovinių pervežimas nuo pilno mikroautobuso?

Dalinis krovinys – kai jūsų dėžės važiuoja su kitų žmonių daiktais viename mikriuke. Mokate tik už savo vietą. Parvežame siuntas į Londoną, tada išdaliname po adresus. Pilnas mikroautobusas – kai visa mašina skirta tik jums. Brangiau, bet greičiau ir tiesiogiau. Kartais klientai mano, kad dalinis krovinys keliaus mėnesį. Ne, paprastai tie patys 3–5 darbo dienų. Buvo prieš trejus metais, kai vienas verslininkas iš Panevėžio užsakė pilną mikriuką dokumentams. Užtrukom keturias dienas, viskas saugiai atkeliavo.

O kaip mano siunta nepradingsta tarp kitų?

Suteikiame numerį. Dabar modernūs mikriukai turi ir sekimo sistemas, bet sąžiningai – ne visada tai veikia tobulai tolimuosiuose keliuose. Visada duodam vairuotojo telefoną. Rugpjūtį, berods, buvo atvejis, kai sistema atjungė ties Lile. Klientas paskambino, aš paskambinau vairuotojui, paaiškinom. Siunta atsirado kitą dieną Bristolyje. Iš tikrųjų labiau pasitikiu tiesioginiu kontaktu nei internetiniais žemėlapiais. Apkraunam daiktus pagal tvarką – tavo siuntą pažymim, nufotografuojam jei reikia. Paprasta.

Ar pats turiu krauti daiktus į mikroautobusą?

Ne, jei nevežate iš pirmo aukšto be liftų. Tada padėtumėt nešdami iki mašinos. Vairuotojai paprastai krauna patys. Dabar jie turi net specialių vežimėlių ir diržų. Aišku, jei siunta yra šaldytuvas – padėtume prisitempti. Kartais sutinku klientus, kurie nori patys viską organizuoti. Leidžiam – kam rūpi. Bet realiai mūsų darbas yra padaryti, kad jums nereikėtų galvoti. Vienintelis dalykas – labai sunkius daiktus virš aštuoniasdešimt kilogramų geriau perspėti iš anksto. Ne visi mikriukai turi keltuvus.

Kiek laiko užtrunka siuntų vežimas į UK su moderniais mikroautobusais realiai?

Šnekant atvirai – trys–penkios darbo dienos nuo paėmimo. Penkios – jei laukiate, kol susirinks pilnas krovinys. Kartais greičiau, jei pasitaiko tuščias reisas atgal ir vairuotojas važiuoja beveik tuščias. Buvo taip, kad per dvi dienas nuvežėm į Londoną, nes klientas pamiršo pasą ir skubėjo. Bet čia buvo išimtis. Žiemą per sniegą gali užtrukti. Kalėdinis laikas apskritai chaotiškas. Sakau visiems – planuokite bent savaitę į priekį. Geriau nustebinsite save, kad atvažiavo per tris dienas, nei keiksite mus po penktos.

Ar vairuotojai šnekė angliškai, jei reikia skambinti vietoj?

Mūsų vairuotojai angliškai supranta pakankamai, kad nusipirktų kavą ir paaiškintų muitininkui, kas per siunta. Ar kalba kaip Šekspyras? Ne. Ar jums tai reikalinga? Tikriausiai irgi ne. Svarbiausia – pasiekti jus. Kartais klientai ima nervintis, kai vairuotojas su tarme atsako telefonu. Aš sakau – jis yra keliuose, o ne kalbų kursuose. Jei labai reikia oficialaus tarpininkavimo, naudojame vietos partnerius Mančesteryje ar Londone. Bet paprastai vairuotojas paskambina prieš pusę valandos ir viską suderina. Svarbu ne akcentas, o kad atvežtų sveiką siuntą.

Kas dedama į mašiną ir saugumas kelyje

Galima vežtis maistą, kosmetiką ar augalus?

Maistas... na, jau pagamintas, sandariai supakuotas – galima. Šviežias pienas? Ne, genda ir kvepės visą mašiną. Kosmetika – taip, jei ne itin dideli kiekiai. Bet čia jau varijuoja – ne visa kas leidžiama muitinei. Augalus veža, bet reikia fitosanitarinių pažymų. Ar aš tiksliai žinau visus muitinės niuansus augalams? Ne, todėl jei vežate kažką egzotiško – pasitarkite su veterinaru arba muitinės agentu. Geriau nekombinuoti, nes pasienyje gali versi pusę mašinos. Drabužiai, batai, buitinė technika – tai kas važiuoja dažniausiai.

O jeigu apsigalvoju ir noriu vežtis dar vieną lagaminą paskutinę dieną?

Žinau tą jausmą. Lindai į spintą, rado dar porą mėgstamų batų. Skambinate mums. Jei mikroautobuse liko vietos ir vairuotojas gali sutalpinti – be problemų. Jei ten jau sustumti keturių žmonių daiktai – teks laukti kito reiso arba siųsti paštu. Paprastai prašome patvirtinti sąrašą dvi dienas iki išvykimo. Bet gyvenimas yra gyvenimas. Buvo klientas prieš metus, kuris Lidse nusipirko gitarą ir paskambino, ar gali įmesti į jau pakrautą mašiną. Tilpom. Bet mokėjo papildomą mokestį – po dešimt euro už vietą. Sekite situaciją.

Ar modernūs mikriukai turi signalizacijas, kad siunta neišvogtų nakčiai?

Signalizacijos yra, bet aš jums pasakysiu kitaip – vogti daiktus iš vairuotojų nėra paprasta, nes jie dažnai miega mašinoje arba prie jos. Blogesnis scenarijus – kai paliekama tuščioje aikštelėje be priežiūros. Stengiamės to nedaryti. Keliuose pasitaiko visko. Vieną kartą prie Doverio buvo išdaužtas kitos įmonės mikroautobusas. Ne mūsų, bet kolegų. Tiesiog paliko tamsoje be apsaugos. Mes nakvojame apmokėtuose parkinguose. Svarbiausia – draudimas. Pas mus jis yra. Bet vis tiek – neveskite vertingiausios juvelyrikos be įvertinimo. Tai sveika nuovoka.

Pinigai, mokesčiai ir jokiu būdu ne visada pigiau

Kiek kainuoja pervežimas į Londoną iš Lietuvos siuntoms?

Nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų už kubinį metrą arba pagal svorį. Brangesnė būna išskirtinė kelionė, kai mikriukas važiuoja tik dėl jūsų. Pigiau – dalinis krovinys. Paskutinė siunta, kurią registravau – septynios dėžės, apie šimtas dvidešimt kilogramų, Vilnius–Londonas. Klientas mokėjo šimtą keturiasdešimt eurų. Tai vidurkis. Galima rasti ir už devyniasdešimt, galima ir už du šimtus penkiasdešimt mokėti, jei labai skubate. Sezonas keičia sumą – prieš Velykas viskas kyla. Nepaisant to, modernus mikroautobusas dažnai pranoksta senus vilkikų tarifus.

Ar bus papildomų mokesčių pasienyje ar muitinėje po Brexit?

Brexit viską apsunkino. Dabar prekėms reikia muitinės deklaracijų. Jei siunčiate asmeninius daiktus – turėtų būti naudoti, ne nauji pardavimui. Jei komercinis krovinys – bus PVM ir muitai. Ar aš pats pildau deklaracijas? Ne, turime agentus Dunkerke ir Folkstone. Klientas turi pateikti sąrašą angliškai su vertėmis. Žinau, kad kai kur rašome naudotų rinkos vertes. Kartais muitininkai patikrina. Mano patarimas – nevežkite dvidešimt vienodų naujų telefonų. Čia jau bus klausimų. Svarbiausia – sąžiningas sąrašas.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Pavedimas prieš išvykimą – preferred variantas. Grynaisiais? Yra buvę, kai vairuotojas grįžta su pluoštu sąskaitų ir pats nežino, kur dėti. Bet priimam ir grynuosius, jei nėra kito būdo. Kartais senjorai taip moka. Svarbu – avansas yra standartas. Niekas nevažiuoja už žodį. Per dvidešimt metų mačiau visko – žmonės atšaukia, pakeičia planus. Avansas saugo vairuotojų laiką ir kurą. Likutis – prie pristatymo arba prieš tai. Apie kainas kalbam atvirai, bet jei vėluojate su apmokėjimu – siunta gali užstrigti saugykloje Londone porai dienų.

Kodėl vieni siūlo mažesnę kainą nei jūs?

Nes jie arba veža be draudimo, arba be licencijų, arba mikriukai jiems trupėjantys. Arba paima pinigus ir dingsta dviem savaitėm. Buvęs atvejis – klientas skambino, kad kitur paėmė už devyniasdešimt eurų. Tada pradingo vairuotojas. Skambino man prašydamas pagalbos surasti siuntą. Aš negaliu surasti svetimo krovinio. Kaina susideda iš kuro, algos, draudimo, mokesčių. Jei atimsi – gali vežti pigiai. Bet tada pameta. Geriau mokėti šimtą ir žinoti, kad ryt jūsų daiktai bus Bristolyje, nei sutaupyti trisdešimt ir kankintis.

Dokumentai, muitai ir kiti biurokratiniai skausmai

Kokius popierius reikia paruošti siuntai į Angliją?

Komercinėms siuntoms – sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas angliškai. Asmeniniams daiktams – deklaracija, kad tai jūsų naudoti daiktai. Reikia nurodyti gavėjo adresą UK, telefoną. Kartais paklausia vertės. Rašome realias naudotų kainas. Jei siunčiate dviratį – gera mintis turėti nuotrauką, kaip jus juo važinėjote. Muitininkams tai įrodymas, kad ne parduotuvei. Pildome CMR arba atitinkamas deklaracijas. Jei pats pildyti nemokate – mes padedam, bet informacija turi būti teisinga. Neišgalvokite prekių, kurių ten nėra. Buvę taip, kad rado cigaretes deklaruotose dėžėse. Beda.

Ar reikia notaro patvirtinimų, kad tai mano daiktai?

Ne, dažniausiai nereikia. Jei perkeliatės gyventi – pasidarote deklaraciją, kad daiktai yra jūsų asmeniniai. Kartais paklausia banko išrašo ar sutarties, kad tikrai persikraustote. Bet ne pas notarą. Tik jei vežate antikvarą ar meno kūrinį – tada reikia vertinimo ir kilmės įrodymo. O paprasti, kad ir labai brangūs, asmeniniai daiktai tiesiog aprašomi. Svarbu, kad nebūtų kontrabanda. Ne sykį matęs, kaip bando įkaišioti žaliavą tabako. Nesąmonė. Prarandat viską. Geriau uždirbkite legaliai Anglijoje nei rizikuokite dėl poros pakelių.

Ką daryti, jei muitinė sulaiko mano siuntą?

Tada skambinate man arba muitinės agentui. Mes pateikiame papildomus paaiškinimus. Kartais reikia sumokėti muitą, kad paleistų. Deja, mes negalime padengti jūsų asmeninių muito įsipareigojimų – turite mokėti patys. Buvęs atvejis – moteris vežėsi porceliano rinkinį. Muitininkai įtarė, kad naujas pardavimui. Reikėjo parodyti senas nuotraukas iš buto. Po trijų dienų paleido. Jei siunta sulaikyta dėl dokumentų klaidų – bandome taisyti. Jei draudžiamos prekės – jau blogiau. Tada tegul jums siunčia tik laiškus iš kalėjimo. Sako rimtai.

Kai nutinka šūdas – blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti, kad bendrovė gali būti nepatikima?

Nėra ofiso adreso, tik Messenger. Kaina žemesnė nei rinkos minimumas šimtu eurų. Atsiskaitoma tik grynaisiais į rankas be jokio popieriaus. Sako „nereikia draudimo, ir taip viskas bus gerai“. Bėkite tol, kiek matote. Patikima įmonė turi licenciją, leidimus, draudimą kroviniams. Turi svetainę, o ne tik skelbimą. Geriausias patarimas – paklauskite kolegos, kuris jau vežėsi. Arba pažiūrėkite atsiliepimus, bet ten irgi būna sukčių. Aš žinau gal penkias patikimas įmones šitoje rinkoje. Likusios... na, ne visos veža piratai, bet rizikos didesnės.

Ar pasitaiko, kad siunta apgadinama kelyje?

Pasitaiko. Nebūsiu šventas. Keliai stringa, stabdoma staigiai. Jei daiktai nepakankamai supakuoti – gali atsidaryti. Buvo atvejis, kai monitorius atvažiavo su įskilusiais kampais. Klientas pats pakavo. Aš perspėjau, kad putų plastikas per plonas. Deja. Mes mokame žalą, jei kalta mūsų pakrovimo technika. Jei pakuotė prasta – atsakomybė dalijasi. Todėl sakau visiems – geriau per daug burbulių nei per mažai. Mokykliniai sąsiuviniai tarp porceliano – ne sprendimas. Nors vienas klientas taip ir padarė. Nenoriu minėt pavardės, bet atsimenu incidentą.

Ką daryti, jei vairuotojas nepaskambina ir neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambinate. Tada dar kartą. Jei išjungtas – rašykite žinutę. Pasitaiko, kad stringa kelyje dėl eismo arba gedo mašina. Pasitaiko ir taip, kad įmonė tiesiog „praranda“ jus sąraše. Buvęs atvejis – klientas iš Klaipėdos laukė tris dienas. Paaiškėjo, kad dispečeris pamiršo įrašyti adresą. Žmogiška klaida, bet nepateisinama. Mes naudojame dvigubą patvirtinimą – SMS ir skambutis prieš dieną. Jei pas mus nesiskambina vairuotojas laiku, skambina kolega. Nes suprantame – jūs laukiate. Jūsų laikas yra pinigai. Sutinkat?

Pakavimas ir paskutiniai patarimai prieš užsakant

Kaip geriausia supakuoti daiktus kelionei mikroautobusu?

Dvigubi kartonai. Lipni juosta. Burbulinė plėvelė. Niekas per daug naujo, bet žmonės vis tiek kažkaip tai ignoruoja. Mikroautobuse daiktai stovi vertikaliai, gali praverti vieni kitus. Jei dėžė silpna – subyra. Mano auksinė taisyklė – jei galite stumti dėžę iš antro aukšto laiptais žemyn ir neišbyrės – pakavimas geras. Ant kiekvienos dėžės rašykite ne tik numerį, bet ir turinį. Ne visi vairuotojai skaito lietuviškai, tad angliškai arba pieštuku – „fragile“. Nekliedėkite – nepilkite daiktų į maišelius. Blogiausia, ką galite padaryti sau.

Ar verta daiktus drausti atskirai, jeigu jie labai vertingi?

Jei nešiojamas kompiuteris arba žiedas – drausti atskirai be specialaus įvertinimo prieš pakrovimą praktiškai neįmanoma. Bendras krovinio draudimas dengia iki tam tikros sumos, bet papuošalai, antikvaras – kita kategorija. Aš asmeniškai patariu vertingiausią elektroniką vežtis rankiniame bagaže lėktuve, jei skrendate patys. Mikriukas yra saugus, bet jis vis tiek mašina kelyje. Buvę, kad klientas prarado išorinį diską. Draudimas kompensavo tik kaip daikto vertę, ne duomenis. O duomenys kartais brangesni. Padarykite atsargines kopijas. Ir nelaikykite visko vienoje dėžėje su padargais.

Koks paskutinis patarimas prieš renkantis siuntų pervežimą į UK?

Paskambinkite ir paklausinėkite. Taip, tiesiog paskambinkite. Pajausite, ar kitame gale žmogus supranta, ką veikia, ar tik skaito iš sąsiuvinio. Patikėkite intuicija. Rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar jums atsako į klausimus. Siuntų vežimas į UK su moderniais mikroautobusais turėtų būti paprastas – jūs duodate adresą, o mes atvažiuojame. Jei procesas skamba sudėtingai – greičiausiai taip ir bus. Dar – palikite kontaktinį telefoną UK pusėje. Nes jei vairuotojas sustoja prie durų ir niekas neatidaro – stringa viskas. Buvo puikių klientų, bet prisimenu tuos, kurie neatsiliepdavo.

Taigi, šitaip atrodo siuntų vežimas į UK su moderniais mikroautobusais iš vidaus. Nėra čia magijos – yra darbas, patirtis ir šiek tiek nervų, kai eilė prie Doverio. Jei ką ir įsiminsite – rinkitės vežėją, kuris atsako į telefoną, ir nepakuokite į maišus nuo daržovių. O jei turite dar klausimų – skambinkite. Aš ne visada žinau atsakymus iš karto, bet per dvidešimt trejus metus išmokau rasti sprendimą arba tiesiai pasakyti, kad neįmanoma. Sėkmės persikraustant ar siunčiant – kad daiktai pasiektų tikslą sveiki ir laiku.