Siuntų transportavimas į Angliją su draudimo garantijomis

Daug metų vežu siuntas į Angliją – Londoną, Birmingemą, mažus miestelius – ir galiu pasakyti, kad draudimas yra svarbus, bet turi savo taisykles. Žmonės dažnai mano, kad jei ant interneto parašyta "apdrausta", tai reiškia, kad jei kas nutiks, gaus pinigus per dieną. Realybė kiek kitokia. Klientai klausia apie paprastas dėžes, apie techniką, apie dokumentus. Reikia mokėti atskirti tikrą apsaugą nuo tiesiog gražaus žodžio. Jei planuoji siuntų transportavimą į Angliją su draudimo garantijomis, šitai žinios tau pravers. Neakivaizdžiai, bet pravers.

Apie draudimą – ką tikrai gauni

Ar mano siunta tikrai apdrausta, ar tai tiesiog gražus skelbimo žodis?

Įmonės mėgsta rašyti "visos siuntos apdraustos". Pasitikrink – koks draudimas? CMR? O gal viso krovinio? CMR yra minimali atsakomybė pagal tarptautines konvencijas, dažnai keleto eurų už kilogramą. Jei vežei televizorių, kurio vertė 800 eurų, o jo svoris 20 kg, gali gauti 300 eurų ir net verkti. Tikras draudimas – tai kai pasirašoma papildoma sutartis, nurodoma suma. Kitaip tai tik gražus žodis svetainėje. Aš asmeniškai klientams visada sakau: nereikia tikėti, reikia matyti polisą. (čia turėjau galvoje draudimo dokumentą, ne automobilio polisą, suprasi)

Koks skirtumas tarp CMR draudimo ir pilno siuntos draudimo?

CMR – kaip CTP automobiliui. Yra, privalo būti, bet dengia minimaliai. Vežėjas atsakingas už keliasdešimt eurų už kilogramą. Pilnas draudimas – tai kai tu sakai: mano sofa verta 1500 eurų, aš sumoku papildomai, pavyzdžiui, penkis eurus, ir jei ją sudaužys muitinėje ar kelyje, gauni tuos 1500. Aišku, minus frankšizė, jei yra. Daug klientų to nesupranta. Jie skambina pikti: "O kodėl man tik 200 sumokėjo?!" Aš atsakau: "Jūs nesumokėjote už pilną draudimą." Paprasta, bet faktas.

Ar galiu pats supakuoti siuntą, ar draudimas už ją negalios?

Gali ir pats. Bet. Yra didelis bet. Jei daiktas sulūžo dėl blogo pakavimo, draudikai pirma pirštu rodys į tave. Kartą vežėm kompiuterius į Bristolį. Klientas sutalpinimo taupumo sumetimais viską suvertė į vieną dėžę su senais laikraščiais. Nenuostabu, kad kietieji diskai neatlaikė. Draudimas neatlygino, nes pakavimas buvo aplaidus. Yra toks terminas – "tinkamai supakuota". Jei nori ramybės, geriau mokėti pakavimo specialistams arba naudoti oro pagalves. Tai kainuos, bet miegsi ramiai.

Kiek tas draudimas papildomai kainuoja, ar jis įskaičiuotas į kainą?

Paprastai kaina už draudimą yra atskira. Vieni vežėjai įtraukia minimalų CMR į bendrą sumą, bet pilnas draudimas – dažniausiai procentas nuo vertės. Skaičiuodami turėk galvoje, kad už 5000 eurų vertės siuntą gali tekti primokėti 50–100 eurų. Kartais mažiau, jei dažnas klientas. Kartais daugiau, jei gabename elektroniką ar meno dirbinius. Kaina priklauso nuo rizikos. O rizika keliaujant į Angliją dabar šiek tiek pasikeitusi – Brexit su savo įnešė. Bet apie tai vėliau. Išvada tokia: jei tau pasakė, kad draudimas nemokamas, klausk kas konkrečiai.

Praktika – kai rankose jau dėžė

Kaip iš tikrųjų vyksta siuntų transportavimas į Angliją su draudimo garantijomis?

Pasiimi dėžes, užpildai sąrašą ką viduje. Darbuotojai patikrina, ar nėra draudžiamų daiktų. Tada siunta kraunama į fūrą, važiuoja per Lenkiją, Nyderlandus, tada keltu arba tuneliu į UK. Durų iki durų paslauga reiškia, kad paims iš tavęs ir atveš adresatui. Draudimas pradeda galioti nuo pakrovimo momento. Bet jei palikai dėžę kieme ir ji praplyšo prieš atvažiuojant vežėjui – čia jau tavo bėda. Svarbus momentas: pasirašyk aktą priimdamas. Jei pasirašei "gauta tvarkingai", o paskui radai problemą – bus labai sunku įrodyti.

Ar galiu apdrausti seną telefoną už 2000 eurų, nors jis naudotas?

Ne, taip neveikia. Draudimo suma turi atitikti rinkos vertę. Jei bandysi apdrausti penkerių metų senumo laptopą už naujo kainą, draudininkas tai pamatys. Kartą klientas pyko – norėjo apdrausti savo "Apple" kompą, pirktą už 1800 prieš ketverius metus. Reali vertė tada buvo 700. Aišku, galima diskutuoti, bet draudimas apskaičiuojamas pagal dabartinę vertę. Taip pat reikia pirminės sąskaitos ar įrodymo. Be to, jei siunti seną daiktą mamai, o nori pralaužti pinigus – tai jau nebe draudimas, o apgavystė. O apgavystės niekas nedraudžia.

Ar man reikia kažkokių ypatingų popierių, ar užtenka sąskaitos faktūros?

Įprastai reikia sąskaitos, kuri įrodo vertę. Jei siunti dovaną – gali reikėti sąrašo su įkainojimu. Kartais pakanka el. pašto išrašo, jei pirkta internetu. Brexit metu dėl muitinių gali prireikti papildomų deklaracijų – EORI numerio siuntėjui UK pusėje ar pan. Aš pats visada sakau žmonėms: pasidarykite kopijas. Popierinis takas svarbus. Kartais draudimo kompanija tiesiog prašo: "O koks įrodymas?" Jei rankose tuščia – neturi argumentų. Taigi, taip, popieriai reikalingi. Kuo tikslesni, tuo geriau.

O jei muitinėje atidaro dėžę ir kas nors įskyla – draudimas padengia?

Štai čia jau sliding doors situacija. Jei muitinės patikrinimas buvo pagrįstas, o daiktas sugadintas dėl netinkamo pakavimo – ne, nepadengia. Jei sugadino muitinės darbuotojai atidarydami – teoriškai turėtų padengti valstybinė kompensacija, ne draudėjas. Mes turėjome atvejį, kai iš Liverpool muitinės atsiuntė skardą visiškai sulamdytą. Klientas piktinosi ant vežėjo. Bet vežėjas parodė vaizdo įrašą iš sandėlio – ten dėžė buvo sveika. Buvo ilgas vargas. Taigi muitinė – tai kitas žaidimas. Draudimas galioja transportavimo metu, ne tikrinimo procedūros metu. Bent jau dažniausiai. Arba... na, reikėtų skaityti sutartį iki galo.

Kai nutinka bėda – ką daryti

Mano kaimynui sudaužė indaują – kiek jis atgavo iš draudimo?

Ten buvo absurdiška situacija. Vežė indaują iš Kauno į Notingamą. Vertė – 1200 eurų. Frankšizė sutartyje – 150 eurų. Siunta atkeliavo. Dėžė blizgėjo, graži, nesugadinta. O viduje – stiklai trupinukuose. Nes dėžėje nebuvo lentų sutvirtinimo. Draudimas... sumokėjo 800. Kodėl ne visą sumą? Nes buvo nurodyta "naudota", tad taikė nusidėvėjimą. Kaimynas gailėjosi, bet pasirašė sutartį su tom sąlygom. Indauja dabar stovi surinkta su epoksidine derva. Graži, beje. Istorija parodo: reikia skaityti smulkų šriftą. Ir reikia tvirtai pakuoti.

Kiek laiko trunka išmokos gavimas, jei siunta visai dingsta?

Jei siunta tikrai dingsta – ne "užsistovėjo", o dingsta – paprastai draudimo bendrovė turi 30 dienų paieškoms. Tada dar 30–60 dienų sprendimui. Realybė? Kartais trukmė pailgėja, jei vežėjas delsia pateikti paaiškinimus. Aš turėjau atvejį, kai Londone dingo viena dėžė iš penkių. Paaiškėjo, kad ji pasiklydo sandėlyje Olandijoje. Radus, draudimas nebuvo reikalingas. Bet jei tikrai dingsta, pasiruošk keliems mėnesiams. Greitai mokamos tik labai aiškios situacijos. Kai viskas suprantama ir nėra ginčų. O ginčų, patikėk, būna daugiau nei norėtum.

Dėžė sveika, o viduje smulkūs daiktai sudaužyti – ar čia draudžiamas įvykis?

Oi, tai toks nemalonus atvejis. Dauguma draudimų apima išorinį poveikį – kai matomas pažeidimas. Jei dėžė nepažeista, o viduje viskas subyrėjo, draudikas gali sakyti: "Pakavimas prastas." Arba "Daiktas nebuvo fiksuotas." Tokie atvejai kvepia atsisakymu. Mes veždami elektroniką visada rekomenduojame originalias dėžes su putplasčiu. Kitaip tai azartas. Draudimas nėra stebuklas. Jis padeda, kai aišku, kad kalta transporto pusė. O vidiniai lūžiai be išorinių žymių... Čia jau kaip su dantų skausmu – nepamatysi, o skauda. Bet gydytojas (šiuo atveju draudikas) irgi nemato. Ir negydo.

Kas tas frankšizės dydis ir kodėl aš turiu mokėti pats pirmuosius 150 eurų?

Frankšizė – tai dalis, kurią prisiemi pats. Kodėl? Nes kitaip draudimas kainuotų dvigubai. Tai standartas. Pavyzdžiui, jei žala 500, tu gauni 350. Kai kuriose sutartyse ji 0 – bet tada brangiau. Mano patarimas? Nepyk ant vežėjo. Tai rinkos mechanizmas. Be to, mažos žalos draudikams neapsimoka tvarkyti. Taip jau yra. Tas pats kaip sveikatos draudime – yra išskaita. Čia taip pat. Tik ne visos įmonės apie tai gražiai pasako pirmą kartą. Tos blogos įmonės nutyli. Tos geros – iškart sako. Pas mus, beje, irgi yra frankšizė. Nes kitaip neapsimoka nei mums, nei draudikui.

Apie daiktus, kuriuos nori vežti

Ar galiu siųsti gėles? Jei jos nuvys, ar draudimas sumokės?

Tiesą sakant... dėl gėlių aš ne šimtu procentu tikras. Man rodos, kad gyvi augalai dažniausiai išimtis iš draudimo. Jie – greitai gendantis krovinys. Bet jei tai dirbtinės gėlės, tada taip. Gyvų gėlių vežimas į Angliją per dvi dienas – jos ir patys gali neatlaikyti. Aš asmeniškai siūlyčiau klausti tiesiai draudikui prieš perkant polisą. Arba tiesiog nesiųsti jų per standartinį krovininį reisą. Čia tas atvejis, kai geriau pasitikslinti nei vėliau Pietų Londone aiškintis, kodėl rožių krūmas tapo džiovykle. Nepamenu, kad būtume vežę gyvų augalų ir dėl to džiaugiuosi.

Ar televizorių ar kompiuterį galima apdrausti visai vertei?

Taip, jei turi pirkimo dokumentą. Tačiau senos technikos atveju taikomas nusidėvėjimas. Pavyzdžiui, televizorius pirktas prieš trejus metus už 1000 eurų. Dabar jo vertė gal 400. Draudimas dengs rinkos vertę, ne naujo pirkimo. Klientai pyksta: "Aš tada negalėsiu nusipirkti naujo!" Atsakymas standartinis: draudimas grąžina tave į tokį finansinį stovį, kokį buvai prieš įvykį. Ne į geresnį. Kartais galima sutarti dėl naujos vertės, bet kainuos brangiau. Yra toks dalykas – "full value protection". Bet ne visada apsimoka. Reikia skaičiuoti.

O jei aš pats su fūra važiuoju ir vežu draugams daiktus – ar galiu apdrausti kaip siuntą?

Ne, neina. Jei tu pats vairuoji ir veži savo krovinį, tai nėra profesionalus siuntų transportavimas į Angliją su draudimo garantijomis. Draudikai čia mato per didelę riziką – kam valyti langus gali tekti pats. Reguliariai veikianti įmonė turi licencijas, patikrinimus, CMR. Privačiam asmeniui tokių taisyklių nėra. Žinoma, gali turėti savo krovinio draudimą asmeniškai, bet čia visai kita sritis. Aš ne draudimo agentas, bet kelis kartus teko atsisakyti tokių prašymų. Tvarka yra tvarka. Jei kas nutiktų, draudimas rastų būdą neišmokėti. Jie tuo geri.

Brexit, muitinės ir tie keisti popieriai

Brexit pakeitė daug ką – ar dabar draudimas Anglijoje skiriasi nuo Vokietijos?

Vis tiek tas pats CMR, vis tiek tarptautinės taisyklės. BET. Dėl muitinės dabar daugiau tikrinimų, daugiau popierių, daugiau laiko. O kai kelionė ilgėja, rizika auga. Aš pastebėjau, kad po 2021-ųjų padaugėjo atvejų, kai siuntos ilgiau stovi pasienyje. Ilgesnė stovėsena – didesnė tikimybė, kad kas nors subyrės sandėlyje. Draudimo taisyklės pačios nesikeitė, bet aplinkybės – taip. Be to, dabar reikia prekių aprašymo anglų kalba, deklaracijų. Chaosas buvo pirmus metus. Dabar jau rutina, bet vis dar pasitaiko siuntų sulaikymo. Ne (na, ne visada, bet dažnai) dėl draudimo, o dėl dokumentų.

Ar siuntos vertė turi būti nurodyta eurais ar svarais sterlingais?

Paprastai vežėjai dirba eurais, nes iš Lietuvos vykstate. Bet JK draudikai gali skaičiuoti svarais. Esmė – kursas fiksuojamas sutarties pasirašymo dieną arba įvykio dieną. Būna keblių momentų, kai svaras krito arba šoktelėjo. Kartą dėl to kilo ginčas – klientas skaičiavo vienaip, draudikas kitaip. Skirtumas buvo 80 eurų. Gavome kompromisą. Mano patarimas: sutartyje įrašyk valiutą. Paprasčiausia – eurai. Jei draudikas siūlo svarus, tegu parašo kursą. Nes matematika nėra jų stiprioji pusė. O gal mano silpna. Ne, jų.

Kainų logika ir kaip nepasiklysti

Ar 5 kg siunta ir 500 kg siunta draudžiama pagal tą pačią formulę?

Formulė panaši – procentas nuo vertės arba fiksuota suma už kilogramą. Bet krovinio dydis taip pat svarbus. Už 5 kg gali mokėti 15 eurų, o už 500 – 80 eurų. Didžioji siunta turi economies of scale. Mažoji siunta – fixed costs. Be to, 500 kg siunta dažniausiai turi didesnę bendrą vertę, todėl jai reikalingas atidesnis draudimas. Smulkios siuntos žmonės dažnai draudimo visai nesiima – galvoja "kas čia nutiks". O nutinka. Kartais nutinka. Geriau 10 eurų primokėti nei vėliau verkti dėl 400.

Kodėl vienos įmonės rašo "apdrausta", o kai paklausi – išsipisinėja?

O čia jau apie blogas įmones. Jos žino, kad klientas mato žodį "apdrausta" ir nurimsta. Paskambini: "Koks draudimas?" – jie: "CMR." "O kiek moka kilogramui?" – tyla. "Kodėl tyla?" – nes 8 eurai už kilogramą skamba juokingai kai veži vertingą daiktą. Tokios įmonės pigiai veža, bet kai įvykis – tu lieki be kelnių. Aš nesakau visų pavadinimų, bet rinkoje yra tokių. Geriausia – paprašyti draudimo pažymėjimo kopijos dar prieš sutartį. Nes jei jie jos nerodo – reiškia kažkas ne taip. Paprasta kaip du kart du. Nors aš matematikos nelabai mėgstu.

Ar galiu patikrinti, ar vežėjas tikrai turi tą draudimą?

Taip ir privalai. Paprašyk draudimo poliso kopijos. Ne nuotraukos iš interneto, o tikro dokumento su numeriu. Paskambink į draudimo įmonę ir pasitikrink – ar polisas galioja. Tai užtruks 10 minučių. Kartą klientas pas mane klausė to paties. Aš ne supykau – o džiaugiausi. Reiškia, žmogus galvoja. Kai vežėjas tikras, jis nesipiktina tokiu prašymu. Jei pradeda aiškinti, kad "čia slapta", "čia vidiniai reikalai" – bėk. Draudimas nėra slaptas. Jei vežia tavo daiktus, tu turi teisę žinoti, kas juos saugo. Man rodos, taip.

Aš tik siunčiau porą kartų ir klystu

Ar draudimas galioja, jei siunčiau telefoną be burbulinės plėvelės – tiesiog į krepšį?

Čia jau nebe draudimas, o savęs apgaudinėjimas. Ne, tokiu atveju draudimas gali neįstoti į galiojimą. Arba įstos, bet tuomet vežėjas atsiims išmoką iš tavęs per regresą. Nes kaltas pakavimas. Aš esu matęs klientų, kurie meta daiktus į pirkinių maišelius ir stebisi. Ekranas trupinukuose. "Bet juk aš apdraudžiau!" – šaukia. Aš tada atsakau: tu apdraudėi transportavimą, o ne savo neatsargumą. Draudimas nėra leidimas elgtis nerūpestingai. Kartais žmonės to nesupranta. Oi, neturėčiau pykti, bet kartais išties pavargstu nuo tokių istorijų.

Jei nurodžiau per mažą vertę norėdamas sutaupyti ant draudimo – tai bėda?

Didžiulė. Vadinama underinsurance. Jei sofos vertė 2000, o nurodei 500, tai ir gausi 500. Draudikas žiūri į sumą, kurią deklaravai. Tai ne muitinė, kur galima pagalvoti "juk ne taip svarbu". Čia svarbu. Kai kuriose sistemose net taikoma proporcinė taisyklė – jei apdraudei ketvirtadalį vertės, gauni ketvirtadalį žalos. Prarandi tris kartus daugiau nei sutaupei. Paskaičiuok pats – sutaupai 20 eurų ant draudimo, prarandi 1500 dėl sofos. Matematika paprasta. Tik ne mano (šypteliu).

Ką reiškia "durų iki durų", kai kalbame apie draudimą?

Reiškia, kad atsakomybė prasideda kai paima iš tavo namų durų ir baigiasi kai padedą kitose namų durų. Bet jei tu prašai palikti prie durų be parašo – čia jau tavo zona. Dažnai klientai skuba, sako: "palikit po laiptais, aš draugas pasiims." Jei tada dingo? Arba apdaužė? Draudimas gali sakyti: "tu atsisakei tikrinimo." Sutartis yra sutartis. Pasirašymas – tai tavo patvirtinimas, kad viskas gerai. Be jo – tu kaip vaikas be lietpalčio lietuje. Šlapias ir piktas.

Baigiamieji dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar galiu atšaukti draudimą, jei persigalvojau po savaitės?

Paprastai ne, nes draudimas pradeda galiotis iškart. Jei siunta jau pakeliui, tai nebe atšaukimas. Bet jei dar nepavežta, o tu sumokėjai – kai kurie brokeriai grąžina minus administracinis mokestis. Būna 15–30 eurų. Geriausia spręsti prieš pasirašant. Aš turėjau klientą, kuris norėjo atšaukti, nes rado pigesnį vežėją. Draudimą tada pernešėm ant kitos datos. Lankstumas egzistuoja, tačiau jį reikia derėti. Be abejo, jei vežėjas jau išvažiavęs – velniai žino, tada jau sunkiau. Velniai gal ir nežino, bet aš tai tikrai žinau – bus sunku.

Ar draudimas galioja, jei siuntinį pasiima ne tas asmuo, kuriam skirtas?

Jei pasiėmė tavo žmonos sesuo, kuri gyvena tame pačiame name, o tu tai numatei – (techniškai problema). Draudimas galioja transporto metu, ne pristatymo adreso saugojimui po to. Bet jei vežėjas atidavė kaimynui be tavo sutikimo ir dingo – čia vežėjo atsakomybė. Aišku, jei palikai užrašą "atiduokit Mariui", tada pats kaltas. Buvo atvejis Braitone, kai vairuotojas atidavė senam kaimynui. Dėžėje – nešiojamas kompiuteris. Kaimynas "pamiršo" atiduoti savaitę. Kompiuteris dingo. Čia jau policijos reikalas, ne draudimo. Draudimas čia baigėsi kai pasirašyta sąskaitoje. Velniava, žinau.

Ar būna taip, kad draudimo kompanija visai atsisako mokėti?

Būna. Ir dažniau, nei galvoji. Paprastai dėl trijų priežasčių: netinkamas pakavimas, nepagrįsta vertė arba paslėpti defektai. Dar – jei krovinys buvo nelegalus, tarkime, draudžiami skysčiai. Draudikai turi teisininkų armiją. Jie neapsimoka mokėti, jei yra landa. Todėl žinojau vieną dalyką: pildyk deklaraciją sąžiningai. Ne slėpk. Jei vežei vyno butelį ir neužrašei – rizikuoji visa siunta. Aš asmeniškai nemėgstu tokių žaidimų. Ir tu nesiųsk to, ko siųsti negalima. Tada draudimas tavo draugas. Na, beveik draugas. Draugas su sąlygomis.

Išvada

Siuntų transportavimas į Angliją su draudimo garantijomis nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Reikia skaityti ką pasirašai, tikrinti kas dedasi į fūrą ir nesitikėti stebuklų. Draudimas padeda tik tada, kai viskas padaryta teisingai. Jeigu rinksiesi pigiausią variantą su gražiomis frazėmis – nustebk, kai ateis bėda. Aš dirbu šitoje rinkoje jau seniai ir matau: tie, kurie klausia, skaito ir klausinėja – jiems viskas gerai. Tie, kurie tik randa – dažnai randa ir problemas. Sėkmės renkantis.