Siuntų pristatymo sprendimai į Angliją nuo durų iki durų

Žinau, kad ieškai paprasto būdo pervežti daiktus į Angliją, nesukant galvos dėl viso to logistikos šlamšto. Aš tarptautinių perkraustymų srityje jau daugiau nei dvidešimt ketveri metai, ir, tiesą pasakius, durų iki durų pristatymas į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet turi savo niuansų. Yra dalykų, kuriuos privalai žinoti prieš patikėdamas savo daiktus pirmai pasitaikiusiai įmonei. Čia papasakosiu kaip iš tikrųjų viskas vyksta be to marketinginio blizgesio ir be saldžių pažadų. Jei ruošiesi kraustytis į Londoną, Birmingemą ar mažesnį miestelį netoli Mančesterio – šis kalbas būtent tau. Ir taip, kainos tikrai stipriai kinta.

Pirmieji žingsniai ir kainos

Kiek maždaug kainuoja durų iki durų pristatymas į Angliją?

Na, žiūrėk, jei veži standartinę dviejų kambarių buto siuntą iki Londono, dažnai durų iki durų pristatymas į Angliją kainuoja nuo keturių šešių šimtų eurų, aišku, priklauso nuo sezono. Žiemą paprastai pigiau, vasarą – brangiau, nes visi kraustosi. Buvęs atvejis kai klientas manė, kad turi mažai daiktų, o pasirodo – du ploni sofų komplektai netilpsta į standartinę mašiną. Tada reikėjo didesnės transporto priemonės ir kaina šokteli. Geriausias patarimas – nufotografuok daiktus ir atsiųsk, tada galima tiksliau įkainoti. Kilimas ir dėžės – jie neša svorį, bet užima vietą, o erdvė fūroje – pinigai.

Ar galiu pats supakuoti ar geriau palikti jums?

Gali pats, aišku, bet turi suprasti – draudimas dažniausiai neveikia jei pats supakavai ir kažkas dūžta. Aš tai vadinu "youtube pakuote" – atrodo tvirtai, bet karomalybė. Mes naudojame dvisluoksnes dėžes ir bublenį (taip, aš žinau, kad tai vadinama burbuline plėvele, bet mes darbe taip sakome). Kartais klientas sutaupo šimtą eurų ant pakavimo, o paskui verkia dėl sulaužytos kedės. Žodžiu, jei tai brangi elektronika ar porcelianas – mokykis iš svetimų klaidų. Paprastus drabužius gali sūstyti į maišus pats, ten nesigauna tragedijos. Ai, ir nepilk knygų į didelias dėžes – neparnešiu tada per aukštą.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti paslaugą?

Idealu – dvi tris savaitės, bet buvo atvejis kai paskambino penktadienį vakarą, o pirmadienį jau reikėjo būti Brytone. Tada kaina buvo kaip į liūdną vestuvių meniu – dviguba. Aišku, jei turime tuščių kelionių, galim ir greitai, bet durų iki durų sprendimas į Angliją reikalauja logistikos. Kartais reikia sutapti su kitais klientais kelyje, kad tau nereiktų mokėti už tuščius kilometrus atgal. Šiaip maždaug penkiolika dienų – realus minimumas jei nori normalios kainos. Skubūs variantai egzistuoja, bet ten jau aerodromai ir oro uostai šlamšta. O žemė – lėčiau, bet užtat gyvai.

Ar imate papildomai jei gyvenu penkiaukštyje be lifto?

Čia jautri vieta. Teoriškai taip, bet ne visada. Jei tai keletas dėžių – vairuotojas dar apsiverks, bet nenešios. Jei tai šaldytuvas ir trys spintos – jau kita kalba. Buvo toks klientas Vilniuje, Antakalnyje, liftas sugedęs, šeštas aukštas. Mes tada paėmėm keturis šimtus eurų papildomai, nes reikėjo dviejų vyrų. Žinok, Anglijoje dažnai tas pats – jei pristatai į antrą aukštą Londone be lifto, laikas pinigai. Aš pats jau nebevažiuoju į reisus (keliai, suprantasi), bet vaikinai sako – laiptai yra blogiausi priešai. Tai jei turi liftą – pasakyk iš anksto, bus pigiau. O jei ne – nepyk, kad kaina kyla.

Koks yra mažiausias svoris kurį galima siųsti?

Mažiausio svorio nėra, bet yra minimali kaina. Neapsimoka mums varyti su fūra dėl vieno maišo makaronų, supranti? Dažniausiai minimalus užsakymas prasideda nuo maždaug dviejų kubinių metrų arba kokios šimto kilogramų ribos. Buvęs atvejis – moteris norėjo siųsti vieną katės narvelį į Bristolį. Mielai, bet kaina jam buvo šokiravusi, nes toks pats kaip pusės kambario siuntos. Mes tada pasiūlėm paštu, nors ir nukentėjo mūsų komercinis interesas. Kartais mažas siuntas geriau per DPD ar UPS, o mes jau imamės baldų, dėžių, buitinės technikos. Durų iki durų pristatymas į Angliją tikrai labiau apsimoka kai yra ką vežti.

Kas vyksta kelyje

Ar galiu sekti savo siuntą kelyje į Angliją?

Taip, bet ne taip kaip Amazonėje su minutės tikslumu. Mes duodame vairuotojo telefoną ir apytikslę datą. Kartais GPS būna fiksuotas, kartais ne – priklauso nuo mašinos. Buvo juokingas atvejis kai klientas skambino kas tris valandas klausdamas kur fūra. Na, vairuotojas buvo kelyje, ne muziejuje – jis nelabai turi laiko atsiųsti selfių iš kiekvienos degalinės. Realiai sekimas veikia per tai kad paskambini vakar prieš pristatymą ir jis sako – rytoj apie dešimtą būsiu Birmingeme. Šiek tiek archajiška, bet veikia. Modernesnės įmonės turi platformas, bet aš ten nepasiklysiu. Svarbiausia – paskambina prieš atvažiuodamas.

Kas jei vairuotojas pavėlavo dėl keltų eilių?

Pasitaiko. Kalnas negarantuoja, o Dievas nevaikšto. Keltai per Doverį ar Eurotunelį kartais užstringa valandomis, ypač penktadieniais ir prieš šventes. Aš pats ne kartą sėdėjau tuose kamščiuose, nervai graužia. Jei vėlavo dėl force majeure – mūsų kaltės nėra, bet stengiamės perspėti. Buvo atvejis kai vairuotojas užtruko dvylika valandų, klientas Anglijoje jau buvo išsinuomavęs liftą ir žmonės laukė. Tai buvo baisu. Mes tada nuolaidą padarėm kitam kartui, nors iš teisės tai neprivalėjom. Toks jau tarptautinis vežimas – oras, sienos, eilės. Planuok su dienos atsarga. Ir nepulk barnių dėl to – vairuotojas ir taip kankinasi kabinoje.

Ar mano daiktai važiuoja kartu su kitais klientų kroviniais?

Dažniausiai taip, nebent užsisakei pilną fūrą. Tai vadinama daliniu kroviniu. Tavo sofa stovi šalia kažkieno indaujos, o dėžės remiasi į svetimo žmogaus dviratį. Toks jau durų iki durų pristatymas į Angliją kai nesi vienas klientas. Žinok, mes stengiamės sudėlioti taip, kad niekas nesubraižytų, bet erdvė – bendra. Pilnas fūros nuoma kainuoja kelis tūkstančius eurų, todėl dalinis variantas populiarus. Buvo atvejis kai vieno kliento daiktai kvepėjo žuvimi (ne, ne taip maloniai – jis vežėsi džiovintą lašišą). Kiti klientai nebuvo laimingi. Dabar klausiam – ar nėra maisto? Nes jis gali palikti kvapą visam konteineriui.

Ar saugu vežti elektroniką tokiu būdu?

Saugu, jei tinka pakavimas. Televizorių mes netgi vežame statmenai, nors gamintojai rašo kitaip. Reikia bokso – medinio rėmo su putomis. Nebūk šykštuolis tam – vienas klientas bandė gabenti pragaro vertą į namus senąją rusų laidą (taip, aš iš pradžių parašiau "pragaro vertą Jonę", o turėjau galvoje "brangų ekraną" – sorry, galvoju apie vakarėlį), aplinkui buvo tik antklodės. Atvažiavo su trūkusiais ekrano kraštais. Kompiuterius gerai vyniok į burbulinę plėvelę du sluoksnius. Ir atjunk šaldytuvą dvi dienas prieš išvykdamas – dėl drėgmės. Trumpai tariant, elektronika nėra jautri trupiniui, bet smūgiui – taip. Pakuok tinkamai arba mokėk mums.

Ką daryti jei aš pats negaliu būti namuose kai atvažiuoja?

Turi tris variantus. Pirmas – kito žmogaus prašymas būti vietoj, bet jis turi turėti dokumentą ir žinoti kas per daiktai. Antras – raktų palikimas slaptažodžio dėžutėje, bet tada rizikuoji – draudimas gali nepadengti jei kažkas dings. Trečias – perkelti datą, bet tai gali kainuoti. Buvęs nemalonus atvejis kai klientas liepė palikti daiktus kieme Londone. Mes taip ir padarėm – o tada prasidėjo lietus. Sofa sušlapo, nes ant jos skėčio negalėjom užmesti. Žodžiu, nebūk toks optimistas dėl britų oro. Geriausia – rasti patikimą kaimyną ar draugą. Durų iki durų paslauga vis tiek reikalauja durų atidarymo, supranti? Be žmogaus – viskas sunkiau.

Dokumentai, muitai ir visa post-brexit biurokratija

Ar dabar po Brexit reikia kažkokių specialių popierių?

Taip, ir tai yra vienas didžiausių galvos skausmų palyginus su senais laikais. Dabar Anglija – trečioji šalis, reikia muitinės deklaracijų, invoičių, daiktų sąrašų. Aš pats kartais susimaunu su naujausiais pakeitimais – jie keičiasi kas kelis mėnesius. Šiaip reikia NPK – tai toks muitinės dokumentas. Jei veži asmeninius daiktus, dažnai galima sutaupyti muitų, bet tik jei įrodai kad tai naudoti daiktai, ne nauji pirkiniai. Vienas klientas bandė išvežti penkis naujus dviračius – muitininkai pradėjo klausinėti ar jis prekiautojas. Anglijoje durų iki durų pristatymas dabar be popierių neišsiversi. Geriau suklysti dėl dokumentų nei po to gelbėti daiktus iš sandėlio.

Kas tas EORI ir ar man jo reikia siunčiant asmeninius daiktus?

EORI – tai toks identifikatorius muitinei. Jeigu esi individualus asmuo kraustantis į Angliją, tikriausiai nereikia. Bet jei siunti verslo daiktus ar prekes – privaloma. Mes turime savo įmonės EORI, todėl dažnai naudojamės juo. Buvęs keistas atvejis kai klientė prisistatė kaip įmonė, bet paaiškėjo kad tiesiog norėjo atsiųsti mamai sofą. Tada muitininkai sugalvojo patikrinti viską papildomai – savaitę pavėlavo siunta. Jei esi paprastas žmogus, kraustantis gyventi – EORI nebūtinas. Nors, tiesą pasakius, aš paskutinį kartą tikrinau prieš du mėnesius, o taisyklės jau gal ir vėl pasikeitė. Pasitikrink muitinės svetainėj. Geriau dukart paklausti nei kartą padaryti klaidą.

Ar galiu siųsti maistą į Angliją nuo durų iki durų?

Griežtai – ne. Na, gal konservus, bet šviežią produkciją, mėsą, pieną – forget it. Muitinė tikrai nepraleis, be to, vežėjas nenori rizikuoti dėl veterinarijos kontrolės. Buvo toks atvejis kai klientė bandė slėpti sūrelį tarp megztinių. Šuniukas muitinėje (taip, jie treniruoti šunys) rado per penkias minutes. Tada patikrino visą siuntą, atidarinėjo dėžes – gaištas trys valandos. Mes tada gavom baudą, ne klientė, nes mes esame vežėjas. Tai žinok – maisto siuntimas į Angliją po Brexit tapo dar griežtesnis. Jei tai medus ar šokoladas – dar galima apsvarstyti, bet tik sandariai supakuota ir kaip asmeniniai daiktai, o ne prekyba.

Kas jei muitininkai nusprendžia atidaryti mano siuntą tikrinti?

Tai jų teisė ir tai būna. Jei popieriai tvarkingi – atidarinėja, pasižiūri, užrašo, važiuoja toliau. Būna kad nieko neatidaro, būna kad tikrina ketvirtį siuntų – loterija. Problema kai randą draudžiamų daiktų – tarkim augalai, dideli kiekiai alkoholio, ginklų imitacijos. Tada gali konfiskuoti arba uždelsti savaitėmis. Mes prieš pakraudami visada paklausiam – kas viduje? Nes melas mums kainuoja. Vieną kartą klientas sakė kad tik drabužiai, o radom dvi dėžes su vejapjovėmis. Muitininkai rado – savaitę traukėsi su patikromis ir vėlavo kitiems klientams. Stenkis būt sąžiningas – ilgainiui tai sutaupo nervų.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą su vertėmis?

Taip, bet neperdėk. Antikvarinis stalas gali būti "medinis stalas, naudotas, 50 eurų vertės". Muitininkams reikia suprasti kad tai ne naujos prekybinės prekės. Jei rašysi kad turi dešimt naujų dviračių po tūkstantį – tai verslas, o ne kraustymasis. Vertes rašyk realias, ne emocines. Buvo klientas kuris įrašė kad porceliano lėkštutės iš močiutės – bevertės. O muitininkas pažiūrėjo ir pasakė kad antikvarinės. Tai truko papildomą dieną. Aš pats siūlau rašyti tiesiogiai: "naudoti asmeniniai daiktai, be komercinės vertės ten kur tai tiesa". Aiškumas sutaupo laiko. Ir nepamiršk – sąrašas turi būti anglų kalba arba bent jau dvikalbis. Aš padedu paruošti, bet tu turi pasirašyti.

Problemos ir kaip jų nepasigauti

Ar buvote turėję klientų kurie labai nusivylė pristatymu?

Oho, klausimas kaip peilis. Taip, buvo. Ir ne visada dėl mūsų kaltės, bet kartais – taip. Yra rinkoje tokių kurios žada durų iki durų pristatymą į Angliją už juokingą kainą, pasiima pinigus, o paskui purvina mašina, be draudimo, vėluoja savaitėmis. Klientas tada piktas ant visų – ir ant mūsų. Buvęs atvejis kai žmogus pats pasiėmė pigiausią pasiūlymą internete, po to skambino į mūsų biurą raudodamas – jo daiktai pūko neaišku kur sandėlyje netoli Peterborough jau tris savaites. Mes gelbėjom kaip galėjom, bet kaina išaugo. Ne viskas auksas kas auksu žiba. Kartais pigiau – reiškia brangiau. Tai jei kaina kelis kartus mažesnė nei vidurkis – įtartina.

Ką daryti jei daiktas atvyko sudaužytas?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai, draugo liudijimas. Jei pasirašei aktą be prierašų – bus sunkiau. Mes turime Krovinių CMR draudimą, bet jis nekompensuoja visko šimtu procentu. Yra atvejų kai pakuotė nebuvo pakankama, tai tada kaltė antspaudžia abi puses. Buvo klientas kuris atsiuntė foto – veidrodis sutrupėjęs. Pasirodo, dėžėje viduje jis šliaužiojo, nes buvo padėtas statmenai. Mes sutvarkėm draudimą per dvi savaites, bet žmogus be veidrodžio gyveno. Patarimas – pats pasižiūrėk į krovinį prieš išvažiuojant, jei gali. Ir jei matai kad vairuotojas neatsargus – sakyti. Negalima tikėtis stebuklų jei pats buvai abejingas. Durų iki durų paslauga dar nereiškia kad dėžės angeliškos.

Kodėl viena įmonė kainavo 300 eurų o kita 800 už tą patį?

Čia visos tų paslaugų spąstai. Pigioji įmonė gal skaičiuoja kad galėsi palaukti tris savaites, o jie surinks dar penkis krovinius į tą patį furgoną. Brangesnė – skris tiesiogiai tau vienas. Dar gali būti kad pigioji slėpia muito mokesčius ar draudimo sąlygas. Kartais 300 eurų – tik kėlimo kaina, o paskui dar nori už keltą, už kuro mokestį Prancūzijoje, už... žodžiu. Aš pats jaučiu kad kainos turi būti skaidrios. Kai skambini paklausk – ar tai galutinė kaina? Ar įskaičiuotas pakavimas? Ar draudimas? Ar pristatymas būtent iki buto durų, o ne iki gatvės Anglijoje? Nes kai kur palieka kieme ir sako – durų iki durų, na, kiemo vartai juk irgi durys. Būk atsargus.

Kas jei angliškas adresas parašytas neteisingai ir vairuotojas klajoja po Birmingemą?

Klaida adresuose – viena dažniausių. Pašto indeksas Anglijoje – šventas daiktas. SW1A 1AA, supranti? Jei parašysi tik gatvę – Londone gali būti trys tokios. Vairuotojai nėra vietiniai paštininkai, jie priklauso nuo navigacijos. Buvo atvejis – vairuotojas ieškojo Mansfield gatvės, o klientas turėjo omeny Mansfield Road. Nu, pravažiavo tris valandas ratu. Mes sprendėm telefonu. Patarimas – visada nurodyk pilną adresą su pašto indeksu, nurodyk ar tai namas ar butas, papildyk koordinates jei tai naujas kvartalas. Ir dar – britų numeracijos kartais keistos, tarkim 12A arba 12/3. Aiškumas – tavo draugas. Kitaip durų iki durų tampa durų iki kažkur netoli.

Ar visos įmonės kurios siūlo durų iki durų paslaugą yra sąžiningos?

Deja, ne. Yra daug tokių kurios rašo "durų iki durų" ant svetainės, o Anglijoje pristato į sandėlį netoli M1 greitkelio ir sako – va, čia durys, pasiimk pats. Arba palieka prie namo slenksčio ir bėga, nors tu prašei įnešti į svetainę. Aš to netoleruoju – jei sakome nuo durų iki durų, tai reiškia kad pakeliame Vilniuje, Kaune ar kur ten, ir atnešame į tavo butą Londone, jei sutarta. Bet rinkoje yra žaidėjų kurie nukerpą kampus. Kaip atskirti? Skaityk sutartį. Ar ten aiškiai parašyta "delivery to the door, upstairs, unpacking"? Ar tik "to destination terminal"? Nepasirašinėk ko nesupranti. Pigiausią pasiūlymą dažnai lydi mažiausiai paslaugų. Tai tiesiog faktas.

Anglijoje – pristatymas ir baigiamieji dalykai

Ar pristatote tik į Londoną ar ir į mažesnius miestelius kaip Peterborough?

Mes vežiojam visur – būna ir Velsas, ir Škotijos pakraštys, ir mažas kaimelis netoli Oksfordo. Aišku, į Londoną lengviausia, nes ten daugiau klientų, maršrutai tokie. Bet jei reikia į Kornvalį – kaina didės, nes nuo Doverio ten toli. Fūra turi sukti nuo pagrindinio kelio. Buvęs atvejis kai klientas gyveno kažkur netoli Penzance – važiavom dar penkias valandas nuo Londono. Gražu, bet ilgai. Kai kurios įmonės atsisako tokių nuokampių, mes – deram. Bet sąžiningai perspėjam – tolimi regionai Anglijoje kainuoja papildomai. Tai jei kraustaisi ne į Londoną, o tarkim į Norwich ar Lincolnshire – klausk konkrečiai. Durų iki durų paslauga galioja visur, bet laikas ir kaina – kitokie.

Ar vairuotojas padės iškrauti svetainės baldus?

Jei tai nėra milžiniška pianinas – taip, vienas du vyrai padeda įnešti. Bet žinok, jie nėra baldų surinkėjai. Jei reikia nešt į dešimtą aukštą be lifto – jau extra. Standartiškai durų iki durų reiškia kad atneš iki pirmųjų tavo būsto durų, jei namas – iki slenksčio. Buvo juokingas atvejis kai klientė paprašė vairuotojo perdėti sofą iš svetainės į miegamąjį. Jis sutiko, bet paskui pasitempė nugarą ir negalėjo vairuoti atgal dvi dienas. Žodžiu, pagalba – taip, bet proto ribose. Nepalik baldų surinkimo vakarui jiems – jie pavargę po kelių dienų kelionės. Draugiškas prašymas – ok, eksploatacija – ne.

Ar reikia mokėti grynaisiais Anglijoje ar prieš tai internetu?

Mes paimame avansą prieš pakrovimą – dažnai trisdešimt procentų, ir likutį prieš pristatymą arba pristatymo metu. Grynaisiais Anglijoje – problematiška, nes mūsų vaikinai ne visada turi pas save anglišką kasos aparatą. Banko pavedimas – geriausias variantas. Buvo atvejis kai klientas nusprendė atsiskaityti grynais – vairuotojas turėjo vežiotis tą pinigų voką visą savaitę, nes negalėjo įnešti į sąskaitą. Netikėk filmam – taip neveikia. Aš rekomenduoju pavedimą. Jei bijai – naudok escrow arba mokėk kreditine kortele. Bet be avanso rimtos įmonės dažnai neveža, nes yra buvę nemokšių kurie atsisako priimti siuntą atvykus. Tada vežėjas liko su svetimais daiktais.

Ką reiškia tikrai "nuo durų iki durų" ar iki slenksčio ar į butą?

Čia klasikinis nesusipratimas. Mano supratimu, durų iki durų turėtų reikšti iki tavo buto durų viduje, jei liftas ar laiptinė leidžia. Bet jei tai atskiras namas – iki įėjimo durų. Kai kurie vežėjai kvailai interpretuoja kaip "iki gatvės durų" ar "iki kiemo vartų". Aš darbe visada klausiu – o kur tos durys? Penktas aukštas? Ar rūsio garažas? Klientas kartais susierzina kad kartoju, bet geriau pakartoti nei po to girdėti skundus. Realiai, jei nėra fizinių barjerų – įnešame į vidų. Jei reikia nešt per kiemą be takelio žiemą – jau nebe "vidus". Tai sutartyje įrašyk aiškiai. Beje, aš žinau kad kai kurie mano kolegos kitaip dirba, bet aš taip – be jokių dviprasmybių.

Ar galima po mėnesio atsiųsti dar daiktų į tą patį adresą?

Žinoma, mes saugome tavo adresą sistemoje. Būna kad žmonės pirmąja siunta išsiunčia baldus, o paskui prisimena kad virtuvė liko Lietuvoje. Po mėnesio, po trijų – nesvarbu. Buvęs atvejis kai klientas siuntė keturis reisus per pusę metų kol visą namus atgabeno į Bristolį. Toks jau etapinis perkraustymas. Kaina antram kartui kartais net mažesnė jei sutampa su kitu maršrutu. Tik nepamiršk – po Brexito taisyklės griežtos kiekvienai siuntai atskirai. Ne tas pats kaip anksčiau kai galėjai pridėti prie pirmojo konteinerio. Bet durų iki durų pristatymas į Angliją veikia ir partijomis, ir vienu ypu. Kaip patogiau tau.

Jei aš persikraustau atgal iš Anglijos į Lietuvą ar taip pat veikia šis pristatymo sprendimas?

Taip, ir tai dažnai vyksta. Yra toks reiškinys – emigrantai grįžta. Tada vairuotojas atvažiuoja į tavo anglišką adresą, pakrauna, ir veža atgal į Lietuvą. Kainodara panaši, kartais skiriasi dėl kuro mokesčių kelyje atgal. Buvęs atvejis kai šeima iš Lečesterio grįžo po dešimt metų – daiktų krūva, vaikų žaislai, suvenyrai. Vairuotojas sako – atrodo kaip viso gyvenimo istorija vienoje fūroje. Mes taip pat padedame su dokumentais atgal, nes įvežant į ES irgi reikia deklaruoti jei vertinga. Žodžiu, kelias eina į abi puses. Durų iki durų sprendimai nėra vienpusis bilietas – gali kraustytis ten ir atgal kiek širdis geidžia, nors aš asmeniškai linkstu kad pasirinktum ir liktum kur gerai, bet čia jau ne mano reikalas.

Išvada

Tikriausiai supranti kad siuntų pristatymo sprendimai į Angliją nuo durų iki durų – tai ne tik kaina svetainėje. Tai žmonės, popieriai, keliai, orai ir sutartys. Nepatikėk saldžiai skambančiom nuolaidom be sąlygų. Rinkis tuos kurie klausia tavo adreso iki galo, kurie domisi ką veži, kurie nebijo pasakyti "nežinau, bet patikrinsiu". Štai tada tas durų iki durų pristatymas į Angliją tampa tikru pagalbu, o ne loterija kuri baigiasi ašaromis ir papildomomis išlaidomis. Sėkmės renkantis ir kraustantis, sudie.