Siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją – kaip tai iš tikrųjų vyksta

Dvidešimt ketverius metus vežu daiktus po Europą, o į Angliją – jau nuo tada, kai ten važinėjome keltais be jokių deklaracijų. Dabar viskas kitaip. Kai žmonės ieško patikimos paslaugos siuntimui nuo durų iki durų, jie dažnai galvoja, kad pakaks surinkti daiktus ir kažkas juos pristatys. Realybė yra kiek sudėtingesnė. Nuo tinkamo supakavimo iki muitinės formalumų po Brexito – daug kas gali nepasisekti, jei nepasiruoši. Bet jei žinai kelias esmines taisykles, viskas praeina kur kas sklandžiau. Paaiškinsiu taip, lyg sėdėtume prie vieno stalo.

Kiek tai kainuoja ir nuo ko pradėti

Kokia yra tikroji siuntų pristatymo nuo durų iki durų į Angliją kaina?

Sunku pasakyti vienu ypu, nes kinta svoris, matmenys ir nuo kurio Lietuvos kampo vežame. Maža dėžė iki Londono gali kainuoti nuo šimto dvidešimt eurų. Baldai ar didelė siunta žinoma brangiau. Žiemą kainos šiek tiek šokteli dėl keltų bilietų. Svarbiausia – niekad nepasitikėti tuo, kas žada penkiasdešimt eurų už viską. Tai arba apgaulė, arba kažko nepasako. Dirbant šitoje rinkoje matai visko, o pigūs pažadai retai baigiasi laimingai.

Ar tiesiog galiu paskambinti ir iš karto sužinoti kainą?

Gali, bet turėsi pasakyti ką veši, kokiose dėžėse ir kur tiksliai Anglijoje. Kartais žmonės skambina ir sako: „nuo durų iki durų į Angliją, kiek kainuoja?“ O kai klausiu ką veši, atsako – daiktus. Toks atsakymas kaip nieko. Nereikia deginti pirkinių sąrašo, tačiau bent jau apytiksliai išmatavęs ir pasvėręs jau turėsi realų pasiūlymą. O jei esi iš mažo Lietuvos kampo į Škotijos užkampį, kaina bus visai kitokia. Kuo toliau nuo pagrindinių kelių, tuo daugiau laiko pareikalaus.

Ar mano siuntos privalo būti mažos, ar galiu siųsti ir baldus?

Gali viską, tik reikia suprasti logiką. Kuo didesnis krovinys – ta prasme, didesnė siunta – tuo daugiau vietos užima vilkike ir brangiau kainuoja. Vežame ir sofa, ir dvidešimt dėžių. Svarbu, kad gavėjas Anglijoje žinotų – jei reikia neštą į antrą aukštą be lifto, vairuotojas vienas to nepadarys. Tada reikia tartis dėl pagalbos iš anksto. Paprasta taisyklė – jei netelpa į standartinį liftą, gali kilti nesklandumų. Būna, kad žmonės to nesureikšmina.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną ar į mažų miestelį šiaurėje?

Žinoma. Londonas populiariausias maršrutas, ten važiuojama dažnai. Į kąsnį užkampio Anglijoje vešime rečiau, tad kaštai didesni. Šiaurėje keliai siauri, o kuro kainos nekanda. Kartais pristatome į artimiausią didmiesčio sandėlį, o toliau vietinis kurjeris. Tuomet kaina susidės iš dviejų dalių. Nėra čia ko slėpti – atvirai pasakau kokia situacija. Jeigu laiko turi daug – pasiūlysiu ekonomiškiau, jei skubu – brangiau. Tokia jau logistika.

Kodėl vienos įmonės siūlo trigubai mažesnę kainą nei kitos?

Aš tai vadinu „nepaskaitęs smulkųjį šriftą sindromu“. Kartais kaina žema, nes neįskaičiuota muitinės tarpininko paslauga, draudimas, kuro mokestis arba jie tiesiog pasiima pinigus ir dingsta. Per dvidešimt keturis metus mačiau visko. Yra sąžiningų konkurentų, yra ir tokių, apie kuriuos pagalvojus norisi išgerti kavos. Pasitikrink ar jie turi licenciją vežti į trečiasias šalis. Jei ne – bėk. Nesiskusk vėliau.

Pakuotė – čia visi pridaro klaidų

Kaip supakuoti siuntą, kad ji neišbyrėtų pakeliui?

Kartoninės dėžės turi būti dvigubos siūlės. Viena klientė kartą sutvirtino viską lipnia juosta, bet pritūpo dugną – siunta atsidarė dar Belgijoje. Jei ką nors traškaus dedi, kiekvienas daiktas turi būti suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tarp daiktų dėžėje neturi likti tuščios vietos, nes kitaip viskas važiuoja kaip skalbinių mašinoje. Užpildai, popierius, seni drabužiai – viskas tinka. Nepatingėk, nes paskui gailėsi. Kartą teko matyti, kaip iš dėžės byrėjo stiklainiai – graudu buvo.

Ar tinka naudotos dėžės iš parduotuvės?

Galiu pasakyti taip – jei dėžė buvo šiukšlynui, tai ji nebus gera siuntai. Na, gal kartais ir praeis, bet rizikuoti neverta. Alkoholio ar maisto dėžės dažnai būna minkštos ir jose likęs kvapas gali pritraukti muitinės šunį. Geriausios yra naujos, standžios kartoninės dėžės. Jei renkiesi naudotas – tik iš buitinės technikos, jos tvirtos. Tiesa, išimk senas etiketes, nes maišosis ir sandėlyje gali suklysti. O suklydus vilkike – surasti tavo siuntą tarp šimtų kitų tampa misija neįmanoma.

Ar reikia kažką daryti su elektronika – kompiuteriais, televizoriais?

Būtina. Ne tik suvynioti, bet ir statmenai transportuoti. Vienas vaikinas atidavė kompiuterį tiesiai iš po stalo, pilną dulkių. Kelionėje vilkikas dreba, dūžta, ir kietieji diskai nemėgsta smūgių. Geriausia originalioje dėžėje. Jei jos nebeturi – nusipirk polisterolo formas arba bent jau apvyniok keliais sluoksniais drabužių. Būna, kad elektronika atrodo sveika, o paskui niekur neįsijungia. Kartais bėda ne vizuali, o viduje. Tuomet belieka tik susierzinti.

Ką daryti, jei jau supakavau, bet atrodo, kad dėžė per silpna?

Tada imk dar vieną dėžę ir dėk į ją. Taip, geriau dviguba dėžė negu viena plona. Aš mėgstu, kai klientai naudoja medines kasas itin vertingiems daiktams, bet ne visi turi tokių galimybių. Jei dėžė šiek tiek subražyta šoną – perlipdyk juosta. Geriau apsisaugoti dabar, nes vėliau, kai siunta bus tarp šimto kitų dėžių vilkike, joks vairuotojas nežiūrės kiekvienos atskirai. Jis važiuoja pagal grafiką. Tavo dėžė viena iš daugelio, nepamiršk to.

Ar mano rankinis darbas ar paveikslai bus saugūs?

Jei yra meninė vertė – siųsk per specializuotą galerijos kurjerį. Rimtai. Aš nekalbu apie spausdintą reprodukciją, o apie originalą. Mes vežiojame daiktus, o ne vertybes, nors kartais sunku tai atskirti. Jei veži senelės rankdarbius – pakanka gerai supakuoti. O jei tai aliejinis paveikslas ant porėmio – negalima spausti prie kartono, reikia oro tarpų. Kartą vežėme siuntą į Birmingemą, o viduje buvo porcelianas. Atvykę radome, kad... laimei, viskas tvarkoje, nes pakavo gerai.

Muitai po Brexito, nes čia visi pasimetę

Ar dabar reikia popierių siunčiant į Angliją nuo durų iki durų?

Taip, reikia. Po Brexito Anglija jau nebe ES, nors kartais pats pamirštu ir beveik sakau „ į Europą“. Reikia customs declaration, sąskaitos faktūros arba turinio aprašymo. Jei siunti dovaną – vis tiek reikia. Negali tiesiog užkrauti ir tikėtis, kad pravažiuos kaip anksčiau. Muitinė žino tik tai, ką parašai. Jei parašai „diktai“ – sulauksi klausimų. Rimtai, taip buvo – vienam klientui teko aiškintis tris savaites. Rašyk sąžiningai.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI numeris paprastai reikalingas verslui. Jei siunti asmeninius daiktus, jo neturi turėti. Bent jau taip buvo iki šiol. Na, žinote, čia aš jau nebesu šimtu procentų tikras, nes Britanijos muitinė mėgsta keisti tvarką be įspėjimo. Paskutinį kartą tikrinau prieš du mėnesius, bet gali būti, kad rytoj kažką pakeis. Geriausia pasitikslinti kartu su manim konkrečios siuntos metu. Bet jei esi paprastas žmogus, vežantis sau dėžes – tikriausiai nereikia. Nors niekuo ne užsigauk.

Ar man reikia mokėti muito mokestį ar PVM už asmeninius daiktus?

Jei daiktai naudoti ir jų vertė neviršyja tam tikros ribos – muitas netaikomas. Bet riba priklauso nuo to, ar tikrai asmeniniam naudojimui. Naujas televizorius dėžėje atrodys kaip prekė, ne kaip senas daiktas. Vienas klientas vežė tris naujas dvirates mašinas – muitininkai juos įvertino kaip komercinį krovinį. Buvo nemalonu. Rašyk tikrą vertę ir tikrą paskirtį, nes jei muitinė įtars bandymą išvengti – atidarys kiekvieną dėžę. Patikėk, jie turi laiko.

Ką daryti, jei muitinė sulaiko siuntą?

Pirmiausia – nesišvaistyk nervais. Tai vyksta nuolat, ypač jei dokumentuose klaida. Kartais jie tik patikrina X-ray, kartais prašo atidaryti. Jei neturi muitinės tarpininko, mes turime partnerių Anglijoje. Bet tai užtrunka. Savaitė, dvi, kartais trys. Blogiausia, kai klientas pamiršta nurodytą el. paštą ir negauna pranešimo. Siunta tuomet gali atsidurti tolimame sandėlyje be jokios žinios. Laikykis taisyklių ir tikrink paštą reguliariai. Kvaila prarasti daiktus dėl neperskaityto laiško.

Ar reikia angliškai rašyti dokumentus?

Žinoma. Mūsų parengti dokumentai būna ir lietuviškai, ir angliškai, nes Doverio ar Felixstowe muitininkas nelauks kol kas nors vers lietuvišką žodį „čiūžinys“. Aš dažniausiai pats pildau pakankamai aiškiai, bet jei klientas pildo savarankiškai – rašyk angliškai arba bent jau labai aiškia lotyniška abėcėle. Kartais techniniai terminai painiojasi. Aš pats esu matęs, kaip dėl vieno neaiškiai parašyto žodžio siunta sėdėjo muitinėje papildomas keturiolika dienų. Tokios smulkmenos kartais kainuoja brangiausiai.

Kelionė ir pristatymo detalės

Kiek laiko trunka siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją?

Realiai – nuo keturių iki dešimties darbo dienų. Skubu? Yra oro transportas, bet pervežimų čia nedarom oru, nes kaina išauga trigubai. Jei kelyje nėra eilių prie keltų, jei orai geri – savaitė. Žiemą prieš Kalėdas viskas stringa. Kartą vilkikas įstrigo sniege prie Lilio, Prancūzijoje. Siunta į Mančesterį vėlavo penkias dienas. Ne mūsų kaltė, bet atsakymą teko aiškinti klientui. Toks jau yra darbas. Geriau pasakyti ilgesnį terminą ir nudžiuginti pristatant anksčiau.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuoja pasiimti siuntos?

Taip, paprastai paskambina dieną prieš arba tą rytą. Bet būna visko. Kartais klientas sako: „žadėjo tarp aštuonių ir dešimt, o atvažiavo pusė septintos.“ Na, vairuotojai turi savo maršrutus ir jei anksti atsilaisvina – važiuoja. Jei tu nespėsi, jie gali praleisti. Verta bet kuriuo atveju palikti kontaktinį numerį, kuriuo galima greitai prisiskambinti. Ir nepamiršk nurodyti tinkamo pašto kodo Anglijoje – be jo net GPS kartais sujuda (nors, jei atvirai, GPS neretai sujuda ir su kodu). Nurodyk aiškų adresą.

Kas jei aš nebusiu namie kai jie atveš siuntą į Angliją?

Tuomet reikia sutartis su kaimynu, arba gavėjas turi nurodyti saugią vietą. Mes nepaliekame tiesiog prie durų Londone, nebent taip sutarta iš anksto ir nebuvo brangi. Jei nieko nėra, vairuotojas veža į saugomą terminalą arba bando kitą dieną, kas kainuoja papildomai. Kartais žmonės pyksta: „o kodėl negalėjo palikti?“ Todėl, kad čia ne pica, o tavo siuntos. Jei dings – kas atsakingas? Geriau jau viena diena vėliau, bet ramybė. Gauni skambutį ir sutarti visada galima.

Ar pristatymas „nuo durų iki durų“ reiškia, kad neš į butą antriejame aukšte?

Teoriškai – iki tavo durų. Bet jei tai daugiabutis be lifto Londone ir sofą nešti reikia per tris aukštus – čia jau reikia tartis atskirai. Normalus vilkikas yra didelis, į senamiesčio gatveles neįvažiuoja. Tada pristatymas vyksta iki artimiausios įvažiuojamos vietos. Kai kurie mūsų klientai to nežino ir tikisi, kad 18-metris vilkikas prisispaus prie jų rūsio durų Noting Hile. Deja, taip nėra. Anglijoje gatvės siauros. Kartais tenka perkrauti į mažesnį transportą. Tai kainuos papildomai.

Ar galiu stebėti savo siuntą kelyje?

Mes tai vadiname tracking, nors realybėje jis nėra kaip pas DHL, kur matai kas valandą. Gauni informaciją – siunta išsiųsta, pasienyje, Anglijoje, pristatymo dieną. Kartais skambinu pats ir pasakau. Nes tai yra perkraustymų logistika, o ne express paštas. Jei nori matyti kiekvieną posūkį – tenka mokėti kitokius pinigus ir vežti per komercines kurjerių tarnybas. Mes vežame krovininiais vilkikais, ten navigacija parodo, o detaliu stebėjimu retai kas aprūpina. Nereikia kiekvieną sekundę žiūrėti į žemėlapį.

Ar siunta važiuoja viena ar su kitų žmonių daiktais?

Dažniausiai su kitų. Taip vadinamas dalinis krovimas arba groupage. Vilkike gali būti mano kliento dėžės prie pat kažkieno sofos ir fotelio. Viskas atskirai sunumeruota, sąraše pažymėta. Kartais žmonės nerimauja – o jei kas maišysis? Ne, nebent kas nors labai grubiai krauna, bet tai jau sandėlio darbas. Kiekviena siunta turi savo CMR ir bilietą, taigi nelabai kam ir dingti. Buvo atvejų, kai klientas pamatė savo siuntą vaizdo įraše ir nurimo. Sako – va, čia mano dėžės, stovi tiesiai. Atsako – taip, stovi.

Kai kas nors eina ne taip (o taip būna)

Ką daryti, jei siunta atkeliavo sulamdyta arba sugadinta?

Pirmas žingsnis – fiksuoti. Nuotraukos, vaizdo įrašas, nieko nepasirašinėk neatidžiai apžiūrėjęs. Mūsų draudimas dengia tokius dalykus, bet jei pakavimo klaida buvo tavo – čia jau sudėtingiau. Vieną kartą vežėme stiklinę vitriną. Atvykus rado įtrūkimą. Paaiškėjo, kad klientas nenaudojo kampuočių. Draudimas nepadengė, nes tai gamybos defektas, o ne transporto. Būna ir taip. Mes visada stengiamės padėti, bet sąžiningai – ne viskas yra mūsų kaltė. Kartais reikia pripažinti, kad ant pakuotės sutaupius, rizikuoji.

Kaip atpažinti patikimą įmonę, kuri tikrai nuveš nuo durų iki durų?

Pažiūrėk, ar turi adresą, ne tik mobilų numerį. Ar jie rašo sutartį. Ar aiškiai pasako, kas įskaičiuota, o kas ne. Jei ko nors vengia atsakyti telefonu – yra raudona vėliava. Patikima paslauga siuntų pristatymui į Angliją niekada neslapstysis dėl kainos arba terminų. Aš asmeniškai piktas būnu, kai konkurentai žada stebuklus už grašius. Realus vežėjas tau pasakys ir blogąją pusę. Tai sveikiausias požymis, kad nestumia tave į šulinį. Nepirk katės maiše, nors daugelis taip daro.

Ar verta siųsti maisto produktų – šaldytų, konservų?

Šaldytų – tikrai ne. Konservai, šokoladas, sausainiai – galima, bet su ribojimais. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų. Šuns maistas, pieno produktai, dešros – problematiška. Kartą klientas bandė vežti dešrų krepšį, sako – dovanų draugui. Muitinė konfiskavo. Be to, ilgoje kelionėje šokoladas gali parausti, nors dabar gal ir ne taip karšta. O jei vasara – gailėkis to šokolado. Jis atsiras kaip vieninga masė. Draugui teksi nešioti saldų kažką neatpažįstamo.

Kas bus, jei siuntos turinys neatitiks to, kas buvo parašyta dokumentuose?

Tada blogai. Muitinė turi teisę atidaryti. Jei randa tai, ko nenurodei – baudos, konfiskacija, velnias žino kas. Kartais žmonės pameluoja dėl vertės, galvoja sutaupys. Anglijos muitininkai nėra kvaili. Jie matė tūkstančius siuntų. Jei parašei „naudoti drabužiai“, o viduje naujas dviratis – vadinasi melavai. Tavo siunta nukeliaus į šoninę patalpą. Rimčiausiais atvejais galima prisivilioti teisinių pasekmių. Niekada neslėpk tikrojo turinio. Atsakomybė visiškai tavo.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai siunta jau pakeliui?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai brangus ir sudėtingas procesas. Kai siunta jau iškrauta muitinėje arba netoli Birmingemo, perskirstymas reikalauja papildomų dokumentų ir laiko. Kartais paprasčiau palaukti standartinio pristatymo ir vietoje jau tartis dėl vietinio pervežimo. Aš esu matęs, kai žmonės persikelia iš Londono į Braitoną siuntos kelyje. Padaroma, bet kainuoja papildomai šimtą dvidešimt ar daugiau. Ir ne visada greitai. Geriau du kartus pasitikrink adresą prieš pristatymą, nei keisti pakeliui. Koncepcija viskas paprasta.

Išvada

Siuntų pristatymas nuo durų iki durų į Angliją yra patikima paslauga, jei žinai, ko tikėtis. Nepakankamas supakavimas, neteisingi popieriai ar neegzistuojantis pristatymo adresas – dažniausios bėdos. Dirbant su profesionalais, kurie nebijo pasakyti ir blogosios pusės, procesas būna aiškus. Nepatikėk stebuklais už grašius. Paruošk daiktus gerai, užpildyk sąžiningai dokumentus ir lik rami, kai vilkikas jau kelyje. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti – sąžiningumas tiek tavo, tiek vežėjo pusėje visada atsiperka. O ir nervų mažiau.