Siuntų pristatymas mikroautobusu į Angliją kainos ir terminai – ką žinoti prieš siunčiant?

Dirbti tarptautinių perkraustymų rinkoje daugiau nei du dešimtmečius – tai pamatyti viską. Kainos ir terminai siuntų pristatymui mikroautobusu į Angliją visada telefone pirmi. Aš jų visiškai nesmerkiu. Bet atsakymas niekada nebūna kaip restorane – tiesiog nurodai patiekalą ir gauni kainą. Reikia žinoti ką vežate, kiek tai sveria, ar reikia pagalbos nešant, kokiu adresu pristatyti. Ir dar daugybę smulkmenų, kurios, patikėkit, iškyla tik tada, kai jau susitariam. Todėl čia bandau surinkti viską, ką mano klientai manęs klausia vėl ir vėl – netvarkingai, bet sąžiningai.

Kainos, mokėjimas ir kodėl taip viskas sudėtinga

Kiek kainuoja siųsti keturias didelis dėžes mikroautobusu iš Kauno į Londoną?

Na, žiūrėk... Paprastai toks kiekis, jei tai standartinės baldų dėžės, gali kainuoti nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Bet aš čia šneku apytikriai, nes nesu matęs tų dėžių. Kartais žmonės sako „keturios dėžės“, o pasirodo – trys pilnos stiklo indų, o ketvirta – šaldytuvas. Tada jau visai kita kaina ir mikroautobuso erdvė. Kaina priklauso nuo kelio, ar reikia įsikrauti iš buto, ar atvešite prie mašinos patys. Ai, ir dar – ar važiuojam tiesiai, ar reikės per kitas stoteles. Visi tie niuansai daro skirtumą.

Ar galima derėtis dėl kainos, ar tai jūsų galutinė pasiūlymo suma?

Galima visada paklausti, nėra čia tabu. Bet jei jau sakau „du šimtai“, tai tikrai ne šimtas. Aš duodu kainą pagal kurą, kelionės laiką ir kiek man reikės nugaros pridėti kraunant. Kartais, jei turite tik du lagaminus ir sutinkate, jog jie keliaus ne rytoj, o poryt – galiu kokius dvidešimt eurų nuleisti. Bet jei kas nors siūlo per pusę pigiau, man jau kyla įtarimų ar tikrai pristatys. Neseniai kolega pasakojo, kad vienas pervežėjas paėmė pinigus ir dingo su daiktais. Taip neveikiu.

Kodėl vieni pervežėjai prašo vos šimto eurų už tą patį maršrutą?

Oho, čia jautri tema... Šimtas eurų už krovinį į Angliją? Rimtai? Tai arba jie važiuoja be draudimo, arba krovinys bus perkrautas ant kelių per kartą, arba... na, aš nežinau ar verta čia pasakoti. Yra tokių, kur surenka daiktus į garažą, o turi pavadinimą „international transport“. Tada jūsų sofa stovi tris savaites tarp dviračių ir šaldytuvo. Kartais jie perduoda kitiems, jūs net nežinosit kas veža. Pigiau būna kai važiuoja neoficialiai, be popierių. Bet jei muitinė sustabdys – galite likti be daiktų ir be pinigų.

Ar apmokestinat papildomai jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Tai čia logiška, kad taip. Nešimas iš penkto aukšto – tai ne siuntų pristatymas mikroautobusu į Angliją, o sporto šaka. Juokauju. Bet rimtai – jei neturite lifto, reikia dviejų žmonių, o mano nugara jau nebe dvidešimtmetės. Papildomas mokestis būna kokios trisdešimt–penkiasdešimt eurų priklausomai nuo kiekio. Jei ten dar reikia nešti šaldytuvą ar skalbimo mašiną – atskaičiuokite. Kartais klientai sako „vyras padės“, bet kai pamato trisdešimt kilogramų svorį – staiga prisimena, kad turi išlysti į paskaitas.

Kada reikia mokėti – prieš kelionę ar kai jau gausiu siuntą Anglijoje?

Paprastai imame pusę avanso kai susitariame, likusią dalį – pristačius. Taip dirbame jau metų metus ir dar nebuvo nusiskundimų iš tų, kurie sumoka avansą. Būna ir tokių kurie nori mokėti tik gavę, bet aš tada nežiniausi ar jie tikrai ten bus tuo metu ar pasiūlys dar kitokią sumą. Vieną kartą laukiau Braitone keturias valandas, o klientas prisigėręs miegojo. Nuo to laiko – avansas. Bet jei esate senas klientas arba mano pusseserė, kaip kad buvo pernai – galiu padaryti ir kitaip. Svarbiausia abipusis pasitikėjimas. Ai bet be jo... sunku. Ir žinokit, avansas saugo ne tik mus, bet ir jus – rezervuojame vietą.

Ar kaina skiriasi jei reikia vežti ne į Londoną, o į Mančesterį ar Liverpulį?

Taip, kelias tolesnis, kuras brangesnis, vairuotojas pavargsta ilgiau ir galiausiai reikia mokėti už jo nakvynę jei gryžta tuščias. Iš Londono į Mančesterį dar kokias tris valandas plynas kelias, o į Škotiją – jau visai kas kita. Kaina kyla ne drastiškai, bet kokius keturiasdešimt–šešiasdešimt eurų priklausomai nuo kiekio. Jei turite laiko – galite savaitę palaukti kol surinksime pilnesnį krovinį į tą pusę. Tada kaina beveik kaip į Londoną. Bet terminai ir pristatymo datos... pas mane kitoje temoje. O gal norėjote ir terminus sužinoti? Tada skaitykit toliau.

Kelionės trukmė ir tikrovė, kuri nepaiso grafikų

Kiek dienų trunka pristatymas mikroautobusu iš Vilniaus į Angliją?

Normaliai – dvi–trys darbo dienos. Išvažiuojam antradienį ryte, ketvirtadienį jau būna pristatyta. Bet čia jei viskas pagal planą. Kartais reikia dar pasiimti ką nors iš Panevėžio, kartais pasienyje eilė pasitinka negailestinga. Ir jei vairuotojas pavargsta – sustoja nakvynei Vokietijoje. Naujokai sake kad naktimis varys be sustojimo, bet aš po dvidešimt ketverių metų žinau – pavargęs vairuotojas yra pavojingiau nei lėtesnis pristatymas. Tad skaičiuokite keturias dienas ir džiugsitės jei bus greičiau.

Ar galima iš anksto sužinoti tikslią valandą kada kurjeris atsivers mano duris Londone?

Oi... aš stengiuosi duoti tikslų laiką, bet muitinė, kamščiai Doverio tunelyje, kartais net lietus ar rūkas kalnuose... Tiesą sakant, aš buvau tikras, kad trečiadienį 14 val jau būsim Londone, o realiai užtrukom iki 18:30. Klientė pyko, bet vairuotojas negali skristi. Dabar sakau – langas tarp dešimt ir keturioliktų valandų. Jei reikia tiksliau – galima sumokėti už ekspresą, bet net ir tada negaliu garantuoti kad nebus neišvengiamų priežasčių sustoti. Tai toks darbas. Realybė ne visada žiūri į tavo grafiką, ypač kai tarptautiniai pervežimai vyksta kelias dienas.

Kas bus jei aš tą dieną negalėsiu būti namie Braitone, o mašina jau atvažiuoja?

Tada mes sugalvojam. Kartais paliekame pas kaimyną, jei jis nebambą ir turi vietos garaže. Kartais sutariame dėl kito laiko, bet tada gali tekti palaukti savaitę, nes maršrutai į Angliją planuojami ganėtinai tankiai ir tarp jų sunkią įsprausti. Vieną kartą palikome dėžes buto laiptinėje – aišku, tada nuomotojas pyko, bet klientas pasakė „tik palikit, aš prisiimsiu atsakomybę“. Neidealus sprendimas, bet gyvenimas toks. Geriau jei jūsų šeimos narys ar draugas gali priimti. Tai labai gelbėja. Aš visada patariu iš anksto numatyti planą B ir pasiklausti kaimyno.

Ar vežate mikroautobusu į Angliją tik savaitgaliais ar ir per vidurį savaitės?

Vežam kai surenkam krovinį ir kai pasienyje ne savaitgalis. Šeštadieniais–sekmadieniais vengiu važiuoti per Prancūziją ar Belgiją nes ten... kaip čia pasakius... kamščių geografija tokia, kad norisi verkti. Pirmadieniais išvažiuojam dažniausiai, nes tada Anglijoje pristatom trečiadienį ar ketvirtadienį. Penktadieniais nepatogu krauti, nes savaitgalį ten viskas stovi. Bent jau taip buvo anksčiau, dabar gal kiek pasikeitė, bet aš įprotinis žmogus. Tai didžioji dalis mūsų reisų vyksta savaitės pradžioje. Skubantiems – individualiai derinam.

Ar brexitas kaip nors pakeitė terminus kaip siunčiate siuntas mikroautobusu į Angiją?

Ai brexitas... pradžioje buvo visiška sumaištis. Dabar jau apsipratome, bet dokumentų daugiau, o muitininkai kai kuriuos krovinius tikrina žymiai atidžiau nei prieš dešimtmetį. Terminai pailgėjo gal pusdieniu–dienu kai tik prasidėjo 2021-ais, bet dabar jau stabilizavosi. (ai ne, 2020 pabaiga buvo chaosas, 2021 pradžia tik). Esmė tame, kad jei dokumentai tvarkingi – nesustojam ilgiau nei anksčiau. O jei dokumentuose netvarka – anksčiau praleisdavai pusvalandį, dabar gali ir tris valandas. Brexitas pamokė mus visus turėti tvarkingus popierius, o aš jau prieš kiekvieną reisą dvigubai pasitikrinu.

Pakuojam ir ruošiamės – čia dauguma klaidų

Ar turiu pats supakuoti visas dėžes, ar jūs tai padarote už papildomą mokestį?

Geraiusia jei patys supakuosite, nes jūs žinote kas viduje. Aš galiu atvežti dėžių ir juostos, bet daiktų nestatysiu į dėžes – nebent mokate valandinį už pagalbą. Kartais atvažiuoju, o ten foteliukas su keturiom kojom tik suvyniotas į pledą. Nu taip nevežame. Tada tenka dar krautis už kampo ar sukti galvą kaip saugiai sutalpinti. Tvirtos dėžės, burbulinė plėvelė, juosta – tai jūsų draugai. Nesusimąstykite, kad mikroautobusas važiuoja lygiu keliu visa kelią. Keliai turi duobes. Fizika nepasikeitė ir jūsų paruoštis tikrai turi įtakos tam ar viskas pasieks sveiką.

Kokią didžiausią dėžę dar galima krauti į mikroautobusą vežiojant daiktus į UK?

Standartinė dvigubos sluoksnio dėžė 60x40x40 cm – ideali. Galima ir iki 80 centimetrų aukščio, bet jau tada svoris tampa problema. Kartą klientas atsivežė šaldytuvo dėžę, tokia didžiulė, kad netilpo pro duris. Turėjom išardyti ant slenksčio. Be to, didelės dėžės subliūškia viena ant kitų jei nepakankamai sustiprintos. Aš rekomenduočiau neviršyti trisdešimt kilogramų vienai dėžei. Kitaip mano vaikinai verkia, o jūs mokate ne už mano sielvartą, o už paslaugą. Atsiminkit – mašinoje daiktai presuojasi. Erdvė nėra begalinė.

Ar galiu siųsti elektrinį paspirtuką ar dviratį per tą patį mikroautobusą?

Galiu pasakyti – taip, bet su sąlyga. Baterijos turi būti originalios, neperdarytos, ir geriausia jei išimtas akumuliatorius. Buvo toks atvejis pernai – važiavom pro Olandiją ir muitininkams įtiko vienas paspirtukas. Stovėjom valandą, tikrino dokumentus. Jei tai tiesiog dviratis be motoro – problemų nėra, tik reikia uždengti kad nesubraižytumėte kito krovinio. Elektriniai dalykai dabar jautri veikla po visų gaisrų istorijų. Aš vežu, bet perspėju – rizika nedidelė, bet egzistuoja. Jei būtina – drauskitės atskirai.

Ar būtina kažkaip specialiai žymėti stiklo daiktus ar porcelianą siunčiant į Angliją?

Taip, rinkitės raideles „DĖŽĖS SU STIKLU“ ir brūkšnius. Ne mano grožis čia svarbu, o kad pasikraunant kitos dėžės neatsidurtų keturiasdešimt kilogramų viršuje. Realybė tokia – mikroautobuse viskas maišosi, kilnojama, stumdoma. Praeitą mėnesį vežiau veidrodį, klientas sakė „jis tvirtas“, o aš jau mačiau kaip jis atsistoja vertikaliai tarp dviejų minkštų kėdžių. Atvežiau sveiką, bet nervai buvo tikrai ne iš gerosios pusės. Žymėkite. Dar geriau – atskirai sudėkite. Ir nepamirškite – burbulinė plėvelė yra pigiau nei naujas servizas.

Ar pakanka tik juostų, ar būtina pirkti brangią burbulinę plėvelę daiktams į Angliją?

Juostos neužtenka. Aš tai sakau jau dvidešimt metų, o žmonės vis dar bando. Vakar vakare paskambino viena ponia – „o gal vien tik audiniu apvyniosiu?“. Ne, neapvyniosime. Burbulinė plėvelė amortizuoja smūgius, kurių neišvengsi jokioje kelionėje. Kelias gali būti lygus kaip Stokholmo centras, bet vis tiek bus vibracija ir staigūs stabdymai. Juosta skirta tam, kad dėžė neiškristų. O plėvelė – kad turinys neišbyrėtų. Tai visai skirtingos funkcijos. Galite pakeisti senais laikraščiais, bet tada daiktai kvepia spausdintu rašalu ir gali paslikti dėmės.

Kas gali pakilti įtakos ir kitos istorijos

Ar buvote kada palikę klientų daiktus pakelės kavinėje?

Oho, prisiminiau istoriją... Tai buvo prieš daug metų, kai dar viskas nebuvo taip organizuota. Vairuotojas susirgo vidury kelio, teko lekti namo, o daiktai liko... na, ne kavinėje, bet pas saugų pažįstamą sandėlį netoli Doverio. Klientas suprato, bet buvo nepatenkintas. Dabar taip nebedarome. Turiu backup planą – jei kas nutinka, skambiname, derinam, saugome tvarkingoje vietoje. Bet taip, anksčiau pasitaikydavo visko. Verslas mokėsi ant klaidų. Šiandien mano paranoja dėl daiktų saugumo tokia didelė, kad kai kurie klienti juokiasi kaip aš viską fiksuoju nuotraukose.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją, kad nepasiklystų tarp siuntų į Angliją skelbimų?

Jei kaina per maža – tai pirmas signalas. Antras – jei nėra jokių įmoninių duomenų, tik telefono numeris skelbime. Trečias – prašo visų pinigų iš karto arba sako „mokėsi vairuotojui grynais be kvito“. Būna ir įmonių, kurios ima daiktus, o tada pradeda reikalauti „muito mokesčio“ papildomai nors nieko nemuitinama. Aš žinau du trejus veikslius, kurie taip jau metų metus sukasi. Neturėkit gėdos paklausti registracijos numerio ir draudimo policis. Rimtas pervežėjas nesupyks. Jei pyksta – jums ten ne vieta.

Ar garantuojate, kad mano dėžės atkeliaus neįskilusios?

Aš norėčiau pasakyti taip, bet nešnekėsiu jums pasakų. Galiu garantuoti, kad kruopščiai krausiu, fiksuosiu diržais ir važiuosiu atsargiai. Bet garantija šimtu procentų... na, nebent aš pats visą kelią nešiu ant galvos. Kartais nutinka – duobė, staigus stabdymas, kita dėžė kliudo. Jeigu pakavimas prastas – daiktai gali nukentėti. Dėl to visada sakau – pakavinas turi būti toks, lyg dėžė nukristų iš metro laiptų. Tada bet kokia kelionė mikroautobusu bus lengva. Draudimas padengia didelius nuostolius, bet smulkius įbrėžimus... gyvenimas juos atneša.

Kas jei mikroautobusas vėluoja dėl gedimo ar blogo oro sąlygų?

Skambiname. Nedelsiant. Nepradedu nuo rašau žinutę – paskambinu. Aiškinu situaciją, duodu naują prognikso trimą atsiprašau, prognpo... (oho, kaip čia sukalbėjau) – naują datą. Vieną kartą sniegas užblokavo tunelį, sėdėjom pasienyje šešias valandas. Klientui pasiūliau dvidešimt procentų nuolaidą už nepatogumus. Nes taip yra sąžininga. Gedimai pasitaiko, bet mano mašinos tikrinamos prieš kiekvieną reisą. Jei vistiek sugedo – turiu kontaktus Europoje, kurie pagelbės per dieną. Svarbiausia – nepradingti ir nepradėti meluoti. Melas sužlugdo labiau nei vėlavimas.

Ar tikrai patys vežate mikroautobusu, o neperduodate kitiems tautiečiams už kampo?

Didžioji dauguma krovinių važiuoja mūsų transportu su mūsų vairuotojais. Bet turiu būti sąžiningas – jei esate Škotijoje ar Šiaurės Anglijoje kur retai važiuojame, kartais perduodu patikrintam partneriui paskutinį atkarpą. Bet apie tai įspėju iš anksto. Nesakau „važiuojam mes“ jei važiuoja kažkas kitas. Tai būna retai, kai maršrutas neapsimoka važiuoti be pilno krovinio. Klientas visada žino. Jei kas nors sako „patys vežam“ o paskui siunčia atsiimti iš random garažo – tai ne mano stilius. Aš už save atsakau. Už kitus – tik jei pasitikiu kaip savimi.

Popieriai, muitai ir dalykai kurių geriau nevežti

Ką man daryti jei muitininkai nusprendžia atidaryti mano siuntą mikroautobuse?

Būkite šalia telefono. Aš kaip vežėjas negaliu atsakinėti už tai kas viduje – jūs rašėte turinį. Jei muitininkas klausia, aš perduodu telefoną arba rodau sąrašą. Praeitą rudenį Čekijos pasienyje tikrino vieną krovinį, klientė siuntė labai daug rankdarbių. Muitininkas pažiūrėjo, pafotografavo, paklausė ar ne prekybai. Ji sakė ne – dovana dukrai. Užtrukom valandą, bet viskas gerai. Svarbu turėti sąrašą lietuvių ir anglų kalba, kad susišnekėti būtų lengviau. Jei neturite – aš padedu, bet tiksliai žinau tik tai kas parašyta. Muitinėje tvarka paspartina viską.

Ar reikia sąrašo su lietuviškais daiktų pavadinimais ir vertimais į anglų kalbą?

Taip, labai rekomenduočiau. Ne dėl manęs – aš moku abu kalbas pakankamai – bet dėl muitinės. Anglų muitininkas mato popieriuje „drabužiai“ ir akis neatsitraukia nuo sakinio (oi, koks čia žodis... rašinio). Rašykite „clothes – drabužiai“, „books – knygos“. Paprasta ir aišku. Jei rašysite „memorialiniai daiktai iš močiutės buto“ – muitininkas kreivai pažiūrės ir gali pradėti klausinėti. Jei siunčiate techniką – rašykite modelį, kiekį, gamintoją. Sąrašas geriau tegu būna perteklinis nei nuogas. Aš visada atsiunčiu Excel šabloną jei žmogus nežino nuo ko pradėti. Užpildo, atsiunčia, mes spausdiname ir važiuojam be streso. Tvarka popieriuose visada reiškia tvarką galvoje ir mažiau delsimo pasienyje.

Kaip muitinė žiūri į maisto produktus, prieskonius ar sūrius siunčiamus į Jungtinę Karalystę privačiam asmeniui?

Čia jau einam į pavojingą zoną. Mėsa – ne, pieno produktai – labai ribotai, kiaušiniai – tikrai ne. Praeitą kartą klientė norėjo siųsti dešrų rinkinį dukrai. Atkalbėjau. Muitinė po brexito dabar žiūri kaip į trečiąsias šalis – o nebe kaip į ES vidų. Birios daržovės, medus, kai kurios uogienės – dar galima, bet turi būti tinkamai paženklinta. Prieskonius veža be problemų jei komerciškai nesiejama. Aš paprastai sakau – jei abejojate, palikite namie. Nebus tokios dovanos dėl kurios prarasite visą krovinį arba sėdėsite pasienyje kaip krimina... na, kaip nusikaltėlis. Nejuokauju, žmonės sėdi valandomis dėl trijų dešrų.

Ar siuntų pristatymas mikroautobusu į Angliją kainos ir terminai skiriasi jei siunčiu verslo įrangą?

Taip, verslo kroviniai – kitokia kategorija. Nebegalioja tas pats „lagaminas sau, lagaminas man“ principas. Reikia EORI numerio, kartais – prekės ženklo įrodymų. Kaina kyla nebūtinai stipriai, bet popieriai sudėtingesni. Terminai gali užtrukti jei muitinė nusprendžia tikrinti ar tai tikrai ne pardavimas po kaule. Esu vežęs kirpyklos kėdes į Londoną – viskas praėjo sklandžiai, bet savininkas turėjo sąskaitas. Jei siunčiate vieną stalo kompiuterį į butą – tai dar ne verslas. Bet jei penki kompiuteriai ir trys stalai – jau reikia aiškinti. Geriau konsultuotis individualiai. Aš tam žmogus – kreipkitės.

Išvada

Per tiek metų supratau, kad siuntų pristatymas mikroautobusu į Angliją – tai ne tik kainos ir terminai. Tai žmonių pasitikėjimas, daiktų saugumas ir galimybė atsikvėpti žinant, kad viskas pasiekė tikslą. Nesirinkite vien pagal kainą. Pasiruoškite sąrašus, pakavinkite tvirtai, ir jei ką – skambinkite man tiesiai. Aš ne visada žinau atsakymą iš karto, bet per dvidešimt ketverius metus dar nei vieno daikto nepamečiau taip, kad nebūčiau sugebėjęs paaiškinti kur jis. Kainos ir terminai – tik dalis istorijos. Svarbiausia – kad daiktai ir jūsų nervai išliktų sveiki.