Siuntų pristatymas į Angliją su stebėjimo galimybe realiu laiku: kas vyksta iš tikrųjų

Nežinau, kiek kartų per savaitę klausia apie siuntų pristatymą į Angliją su stebėjimo galimybe realiu laiku. Daugelis tiesiog nori ramybės – matyti, kad siunta iš Alytaus pasiekė Londoną, o ne pakibo kažkur pakeliui prie kanalo. Aš dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau keturiolika metų, jei gerai skaičiuoju, ir mačiau visko – nuo tobulai veikiančio sekimo iki visiško cirko, kai sistema rodo „pristatyta“, o dėžė vis dar tupi sandėlio kampe. Tai štai – pasakysiu, kaip tai vyksta paprastai, be jokio žurnaliūgiško bajerio.

Iš pradžių – ką ir kam siunčiam?

Kiek maždaug kainuoja siuntų pristatymas į Angliją su stebėjimo galimybe realiu laiku?

Kaina. Iš Lietuvos į Angliją, sakykim, 15–30 kg dėžei, skaičiuok nuo 35 iki 80 eurų, priklausomai nuo skubos. Express – brangiau. Pigiausias kurjerinis – kitaip. Bet žinai ką? Pigiausia ne visada geriausia. Teko matyti, kaip žmonės sutaupo trylika eurų, o paskui tris savaites laukia siuntos, kuri „plaukia“ per Olandiją niekieno neprižiūrimai. Geriau sumokėti truputį daugiau ir turėti normalų stebėjimą, kur realiai matai, ar siunta juda.

Ar verta siųsti per didžiąsias kompanijas, ar geriau ieškoti brokerių?

Didžiosios – DHL, DPD, UPS – turi sistemą, kuri veikia. Brokeriai pigesni, nes perka bulk kainą. Būna blogų. Prieš porą metų klientas siuntė per tarpininką, o stebėjimas parodė tik „siunta priimta“ ir tyla keturioms dienoms. Pasirodo, brokeris neturėjo vietos mašinoje ir siunta pūvėjo Klaipėdoje. Brokeris gali būti OK, bet tikrink atsakingai. Sutaupyti keli eurai neverti savaitės streso.

Kiek laiko įprastai užtrunka, kol siunta pasiekia Londoną iš Vilniaus?

Express – dvi-trys dienos. Paprastas kelias – keturios-penkios darbo dienos. Jei siunti penktadienį vakare, skaičiuok nuo antradienio, nes savaitgaliai neskaičiuojasi. Kartais per šventes tenka laukti savaitę. Tada prasideda žinutės: „o jūs sakėt trys dienos“. Aš sakau – taip, be švenčių. Realybėje paėmimas, rūšiavimas, pasienis, vėl rūšiavimas... laiko suvalgo daugiau nei važiavimas. Kantrybė čia draugas.

Ar skiriasi kaina, jei siunčiu į Londoną, o ne į koksą nors Skarborą?

Taip, bet ne drastiškai. Londonas – didelis hubas. Skarboras ar Plymouthas – toliau, tad lėčiau. Anglija nėra maža. Iš Londono į šiaurę dar šimtai kilometrų. Kaina gal nesikeis, bet trukmė – taip. Stebėjime matysi, kad siunta stovi Birmingamo terminale, nes laukia pervežimo. Tai normalu. Skaičiuok su atsarga ir nepulk pirmo įtūžio, jei matai tokius tarpus sistemoje.

Stebėjimas realiu laiku – ar tikrai realus laikas?

Ką reiškia „stebėjimas realiu laiku“ – tai tikrai matau mašiną žemėlapyje?

Ne visai. Dažniausiai tai reiškia, kad sistema atsinaujina kontroliniuose taškuose – sandėlyje, rūšiavimo centre, pasienyje. Mašiną žemėlapyje pamatysi retai, dažniausiai tik su didžiaisiais premium variantais. Daugumui bus žinios, kad vakar vakare ji buvo Hamburge, o šįryt – Doverio terminale. Neblogai, jei reikia suprasti, ar vyksta pagal planą. Bet žmonės tikisi Uberio kurjeriui. Taip nebūna su standard siuntomis. Bent jau ne mano praktikoje.

Kur dingsta signalas, kai siunta pasiekia Angliją, bet stebėjimas nebeatsinaujina?

Dažniausiai dėl sistemos keitimo. DPD Lietuva perduoda DPD UK, o duomenys persiunčiami ne akimirksniu. Galima praleisti 12–24 valandas juodos skylės. Būna ir blogiau – siunta stovi nacionaliniame centre, nes ten minios. Teko matyti 48 valandų „neegzistavimą“ sistemose, o paskui staiga „out for delivery“. Nelabai normalu, bet nutinka. Neverta panikuoti iškart, bet paskambinti – verta.

Ar galiu gauti pranešimą į telefoną, kai kurjeris jau prie durų?

Taip, bet ne visada. Daugelis siunčia SMS ryte, kai siunta išvežiojama. Kartais gauni nuorodą su numatomu laiku – „between 2 PM and 4 PM“. Bet kai kurie kurjeriai nebeldžia, o tiesiog meta dėžę. Apie tai pranešimo negausi. Žmonės tikisi, kad sistema supypsės kaip maisto pristatymo programėlė. Ne. Tarptautinė logistika gyvena kitame amžiuje. Programėlės yra, bet dar ne tokios išmanios kaip Woltas, nors galbūt eina link to.

Ką daryti, jei stebėjimo sistema rodo, kad siunta Anglijoje, bet gavėjas nieko negavo?

Pirmiausia palaukti dar dieną. Sistemos kartais šokinėja į priekį. Gali būti, kad pristatyta kaimynui arba palikta „saugioje vietoje“. Patikrink su gavėju – gal po deniu? Buvo atvejis: sistema rodė „delivered to porch“, o tas porch buvo už trijų butų. Kurjeris sumetė pas kaimyną. Nepatogu, bet realu. Jei po paros nieko – skambinti vežėjui UK. Reikia numerio ir duomenų. Kartais skubėjo atnaujinti prieš paskutinį stopą.

Ar visos įmonės siūlo vienodai tikslų stebėjimą, ar yra skirtumų?

Skirtumai kosminiai. Vieni turi GPS, nuotraukas prie durų, elektroninius pasirašymus. Kiti – tris taškus: paimta, išvyko, gauta. Mažos įmonės ar neaiškūs brokeriai naudoja strigusį trečiųjų šalių portalą. Teko matyti, kad nuoroda veda į svetainę, kuri atsinaujina kartą per parą. Tai ne stebėjimas realiu laiku, tai... vakar dienos laikas. Rinkis tuos, kurie turi aiškią integraciją su didžiaisiais tinklais. Skirtumą pajusi, kai reikės ginčytis dėl pristatymo fakto.

Kai viskas eina per durną pusiaunaktį

Ar dažnai pasitaiko, kad siunta stringa muitinėje – ir kaip tada matyti stebėjime?

Brexitas padarė savo. Anksčiau reta, dabar – kasdienybė. Jei be tinkamos deklaracijos arba vertė per didelė – stabdoma. Stebėjime parašys „held at customs“ arba „clearance in progress“. Kartais taip stovi savaitę. Maisto produktai be sertifikato du mėnesius gulėjo Tilbury. Sistema rodė tą patį 47 dienas. Gavėjas atsisakė. Muitinė – juoda dėžė su popieriais. Kiekvienas lagaminas gali tapti galvos skausmu, jei dokumentai neatitinka.

Ką daryti, jei kurjeris numeta siuntą prie durų, nors buvo liepta kitaip?

Atsakymas paprastas – be įrašo ar parašo nieko. Jei nedrausta, kaltę įrodyti be kameros beveik neįmanoma. Didžiosios kompanijos nori tvarkos, bet jei kurjeriui skuba, meta ir važiuoja. Stebėjimas parodys „delivered“, o tu stovėsi prie sulūžusios dėžės. Teko dirbti su atveju, kai brangi įranga palikta lietuje, nes nebeldė. Kaip apsisaugoti? Drausti, filmuoti kiemą arba prašyti į rankas. Brangiau, bet ramu.

Ar teisybė, kad kai kurios įmonės tiesiog apskritai nedirba su stebėjimu ir meluoja?

Deja, taip. Yra tokių, kur rašo „galimas stebėjimas realiu laiku“, o siunčia neaišku kuo. Kompanija Kaune siūlė premium pristatymą, o dėjo lipduką ir siuntė autobusu. Numeris niekur nesivadavo savaitę. Ne visi brokeriai tokie, bet yra. Kai kaina per maža ir garantija per didelė – pabėk. Patikimas vežėjas duos numerį, kurį gali tikrinti nepriklausomai. Jei slepia – blogas ženklas.

Ką reiškia kodas „Outbound in transit“ – tiesiog nieko nesuprantu iš tų žargonų?

Tai reiškia, kad siunta išėjo iš vieno sandėlio ir važiuoja į kitą. Dar ne pas tave, bet paliko pradinį tašką. Būna „Inbound in hub“ – atvažiavo į centrą. Būna „With delivery courier“ – jau važiuoja. Bet kartais kodai klaidina. Teko matyti „Out for delivery“ tris dienas. Pasirodo, sistemos glitch, nebuvo nuskaitytas naujas. Tai kodai – orientyras, o ne Šventasis Raštas. Jei keista – skambink, ne spėliok. Aš pirmus metus galvojau, kad „exception“ – laimėjimas. Ne.

Ar būna taip, kad stebėjimas rodo „pristatyta“, o žmogus įsitikinęs, kad neėmė?

Būna, ir erzina. Dažniausiai kurjeris atiduoda kaimynui arba palieka po deniu. Kartais – suklydo adresu. Anglijoje gali buti vienodi numeriai skirtingose gatvėse. Buvo „Maple Road“ vietoj „Maple Street“ – radome po dviejų dienų. Sistema „pristatyta“ nereiškia, kad teisingam žmogui. Jei turi nuotrauką – geriau. Jei ne – detektyvas. Kantrybės čia prireiks daugiau nei gero stebėjimo numerio.

Popieriai, taisyklės ir tos Brexit pasekmės

Ar dabar siunčiant į Angliją reikia kažkokių papildomų popierių dėl Brexit?

Taip, reikia. Anglija – trečioji šalis. Reikia eksporto deklaracijos, sąskaitos faktūros su vertėmis, kartais kilmės sertifikato. Asmeniniams daiktams – sąrašas vis tiek privalomas. Daugelis to nežino ir stebisi, kodėl stringa. Aš pats iki galo nesu aiškus, kaip ten su tam tikromis buities prekėmis po 2024 pasikeitimų (tiesa, pataisykite mane, jei klystu), bet sklandžios siuntos gaunasi tik su tvarkingais popieriais. Brokeris gali padėti, bet nežinos, kas viduje, jei tu nepasakysi. Pildyk sąžiningai.

Kas atsitinka, jei suvalgau sąskaitą-faktūrą ir nepasiunčiu jos su dokumentais?

Sąskaitą valgyti nereikia, bet jei jos nėra, muitininkas nežino vertės. Tada vertina pagal svorį arba išvaizdą – dažnai per aukštai. Buvo atvejis, kai klientas siuntė elektroniką ir pamiršo dokumentą. Muitas apskaičiavo pats – gavėjas mokėjo 120 svarų vietoj 40. Stebėjimas stovėjo savaitę ant „inspection“. Popieriai nuobodūs, bet pamiršus gali brangiai kainuoti. Geriau prisiimk, kad tai ne pokalbis telefonu, o dokumentas, kurį privalai pridėti.

Ar iš viso gali siųsti maisto produktus į Angliją su stebėjimu – ar ten kokie draudimai?

Gali, bet su ribomis. Mėsos, pieno, kiaušinių – nelabai. Konservai, šokoladas, sausainiai – praeina, jei komerciškai supakuoti. Bet žmonės siunčia šaltalankius, rūkytą žuvį ir stebisi. Ne. Muitinė tikrina griežtai. Stebėjimas tada parodys užstrigimą, bet priežasties nesakys. Reikia sertifikatų augalams. Tai jei siunti proviantą emigrantui – geriau dėk tai, kas neatrodo kaip ūkininko turgus. Aš vis dar nustembu, ką žmonės bando į(si)krauti į dėžes.

Kodėl vieni vežėjai prašo EORI numerio, o kitiems visai dzin?

EORI reikalingas verslui, kai siunta komercinė. Asmeniniams daiktams – nereikia. Bet kai kurios sistemos automatiškai reikalauja lauko užpildyti. Kiti pildo ranka ir žino išimtis. Jei esi fizinis asmuo – nesijaudink, neprivalai turėti. Būna, žmonės išgirsta „EORI“ ir galvoja, kad čia vizos numeris. Ne, tai registracija muitinei. Naudinga verslininkams, paprastam žmogui – nereikalinga. Pasakyk, kad siuntimas asmeninis, ir dažniausiai išsprendžia klausimą per minutę.

Praktiniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Ar turi reikšmės, kaip supakuoju siuntą, ar svarbu tik tai, kas viduje?

Pakavimas – pusė pergalės. Kai perskirsto ir deda ant konvejerio, silpna dėžė neatlaiko. Žmonės deda stiklinius daiktus į batų dėžę be apsaugos. Gauni trupinius. Geros įmonės perspėja, bet netikrina kiekvienos dėžės viduje. Geriau banguotas kartonas ir burbulinė plėvelė. Stebėjimas parodys, kad siunta juda saugiai, bet neparodys, kad viduje viskas byra. Dėžė buvo saugomas labiau iš geros valios, bet ne iš padoraus supakavimo.

Kokia baisiausia klaida, kurią klientai daro rašydami adresą?

Postcode. Anglijoje jis turi būti teisingas. Kartais rašo tik London, UK. O ten devyni milijonai žmonių. Būna pamirštamas namo numeris. Kurjeris nebeskambins į Lietuvą – paliks kur pataikys. Buvo siunta, kuri apvažiavo Oksfordą tris kartus, nes gatvė kartojasi skirtinguose postcode. Stebėjimas rodė beprasmiškus maršrutus. Geriau brauk ant dėžės didžiąjais raštais postcode. Jie ten vertina jį labiau nei gatvės pavadinimą.

Ar verta drausti siuntą, kai ją galima sekti realiu laiku – juk viskas matosi?

Matysi, kad juda, bet ne kad saugu. Stebėjimas nereiškia apsaugos nuo dūžių ar gaisro. Draudimas kainuoja, bet jei siunta verta daugiau nei 200 eurų – aš drausčiau. Teko matyti, kaip antikvarinė kėdė tapo skalda, nors klientas stebėjo ją kaip erelis. Be draudimo gausi standartinę kompensaciją, o ji – simbolinė. Tiesiog apdrausk ir nesuk galvos. Neprašyk stebėjimo sistemos atlyginti nuostolių – ji to nemoka.

Koks yra tikras skirtumas tarp ekonominio ir express siuntų pristatymo į Angliją su stebėjimo galimybe realiu laiku?

Express gauna prioritetą: pirmas lėktuvas arba kamionas, mažiau stovi. Ekonominis – laukia pilno krovinio. Stebėjimas realiu laiku abiem atvejais panašus, tik express atnaujinimai dažnesni. Būna, kad ekonominė niekur neskuba, o paskui per tris dienas kerta tris šalis. Express sėdi oro uoste dieną, bet tada šauna į tikslą. Jei siunti dokumentus – express. Jei megztinius – ekonominis. Stebėjimas bus ir ten, ir ten, bet express mažiau „vaiduokliškų“ tarpų.

Ar galiu pats atsiimti siuntą iš sandėlio Anglijoje, jei matau, kad ji ten jau savaitę stovi?

Teoriškai taip, bet praktiškai neįmanoma, jei esi užsienyje. Klientai sako: „matau, kad Hounslow, važiuosiu“. Ne. Tie sandėliai – ne parduotuvės. Jie dirba pagal atskirą tvarką ir leidžia atsiimti tik su kvitu arba jei nurodyta „pick-up point“. Jei pristatymas į namus – nepriima asmeninių apsilankymų. Teko bandyti derėtis – be šansų, nebent turi pažįstamą viduje. Geriau paskambinti ir paspartinti. Tai nepaštu kampelio.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntą – ar ji grįžta manęs?

Grįžta, bet ne dykai. Grąžinimą apmokėsi tu. Trunka ilgiau, nes kitaip negrąžina. Stebėjimas grįžtančios siuntos gali nebeveikti, nes vežėjas galvoja tik apie pirmyn. Teko matyti, kai atsisakė dėl dokumentų, o siunta atgal keliavo tris savaites. Kai kurios įmonės sandėliuoja jas UK, kol kas nesusimąsto. Atsisakymas – paprastas žodis, bet logistiškai brangus. Geriau pasitikrink iš anksto, ar gavėjas tikrai nori daikto.

Dar keli dalykai

Jeigu turi dar kokių nors abejonių – ar verta tiesiog paskambinti logistikos kompanijai prieš siunčiant?

Verta paskambinti. Dabar visi nori spausti mygtuką, bet tarptautiniai siuntimai – ne pica internetu. Paklausk apie draudimą, EORI, pakavimą. Būna, žmogus prisiskaito, o užtenka trijų minučių pokalbio. Blogiausia – įmesti daiktą į dėžę, užklijuoti lipduką ir tikėtis, kad stebėjimas realiu laiku išspręs viską. Ne. Technologija padeda, bet nepakeičia pasiruošimo. Aš irgi pavargstu nuo klausimų, bet geriau paklausk prieš nei raudok po.

Kalbant apie siuntų pristatymą į Angliją su stebėjimo galimybe realiu laiku – jis parodo maršrutą, o negarantuoja laimingos pabaigos. Mačiau ir tobulų pristatymų, ir visiškų katastrofų. Skirtumą dažnai lemia smulkmenos – dėžė, postcode, sąskaita. Pasiruošk iš anksto, klausk, jei neaišku, ir nesitikėk, kad technologija padarys viską už tave. Sėkmės.