Siuntų pristatymas į Angliją su realaus laiko informacija

Daug kas mano, kad siuntų pristatymas į Angliją su realaus laiko informacija – tai tiesiog aplikacija telefone ir taškai, kurie šokuoja per žemėlapį. Realybė kiek kitokia. Dirbu su tarptautiniais kroviniais jau aštuoniolika metų ir mačiau visko: nuo sekimo, kuris rodė siuntą Vokietijoje, nors ji jau buvo Liverpulyje, iki sistemų, kurios užstringa penkioms dienoms vien todėl, kad vairuotojas pamiršo nuskenuoti kodą. Jei siunti daiktus į Londoną, Mančesterį ar mažą miestelį netoli Šolbury, nori žinoti tiesą. Ne pažadus, o tai, kas dedasi kabinoje ir kelyje.

O kas tas „realaus laikas“ apskritai?

Ką reiškia „realaus laiko informacija“ siuntų pristatyme į Angliją?

Realaus laiko informacija siuntų pristatyme reiškia, kad kiekvienas siuntos prisilietimas prie sistemos – kai paima, kai perkrauna, kai paleidžia į kitą šalį – užfiksuojamas ir atsiranda tavo ekrane. Bet „realaus laiko“ čia reliatyvu. Būna atnaujinama kas kelias minutes, o būna tik tada, kai vairuotojas grįžta į bazę vakare ir suveda duomenis. Didesnės įmonės turi automatinius skaitytuvus, mažesnės – kartais rankinį vedimą. Tai nėra stebuklas, tiesiog darbas su skeneriais ir IT. Kartais viskas vėluoja, nes žmonės skuba, o kompiuteriai stringa.

Ar tikrai matau kiekvieną siuntos judesį, kai ji važiuoja į Londoną?

Ne, ir tai vienas didžiausių nesusipratimų. Tu nematai mašinos, kaip ji darda per Vokietiją, nei kurioje pusėje apsuko ties Katovicé... o, tiesa, Katovice. (Gyvenau ten metus, vis dar maišau formas.) Matai tik kontrolinius taškus: išvyko iš Vilniaus, atsidūrė Bialystoke, vakarojo Olandijoje. Tarp taškų – tūkstančiai kilometrų tuštumos. GPS furgone nepasiekia tavęs kaip siuntėjo. Sistema rodo stoteles, ne kelionę. Suprask tai, kad nenukestum, kai ekranas nekinta dvi dienas.

Kaip techniškai veikia sekimas?

Kur siunta gauna tą stebėjimo numerį?

Numeris gimsta tada, kai pirma įvedi duomenis į sistemą arba kurjeris atsispausdina lipduką. Kai kurie klientai atneša suplėšytą dėžę, aš tada lipduką klijuoju pats – numeris generuojasi pats. Tik jis netampa gyvas, kol kas nors nenuskenuoja. Jei paketą įmeti į furgoną ryte, o skenuoja tik vakare – tarsi tas laiko tarpas neegzistuoja. Numeriai prasideda LT, DE, GB priklausomai nuo vežėjo. Aš dažniausiai stengiuosi rinktis GB kodą Anglijos siuntoms, nes gavėjams pažįstamiau, bet iš tiesų tai kosmetika. Svarbiausia – kad jį kas nors paleistų į sistemą.

Kodėl kartais puslapis rodo, kad siunta dar nejudėjo, o aš jau daviau ją vakar?

Čia kaltas ne IT skyrius, o žmogus. Vairuotojas paėmė siuntą, bet nespaude mygtuko. Arba atgabeno į Kauno terminalą, kur ji guli ant lentynos tarp šimtų kitų, o skenuos tik rytojaus pamaina. Penktadienį taip nutinka dažniausiai – visi skuba namo, sistema tuščia, tu spaudai F5 kaip pamišęs, o tavo siunta tiesiog padirbėjo viršvalandžius be registracijos. Jei po 24 valandų nieko – dar kantriai palauk. O jei praėjo 48 valandos – tada skambink, nes gali būti, kad lipdukas atšoko, numeris nenusiskaitė ir siunta – pabėgėlis be tapatybės.

Koks skirtumas tarp DHL, DPD ar Lietuvos pašto sekimo?

Lyginant su automobiliais: DHL – sportinis automobilis, greitas, savas kelias, sekimas atnaujinamas dažnai. DPD – universalus furgonas, geras sekimas Europoje, bet kartais Anglijos paskutinę mylią perduoda vietiniam kurjeriui ir informacija dingsta kelioms valandoms. Lietuvos paštas – dviratis. Ir čia jokių užuojautų. Jo siuntos į Angliją su realaus laiko informacija, na... turi tą informaciją, bet ji ateina kas kelias dienas, ypač jei keliauja standartiniu oro paštu. Tris dienas matyti „išsiųsta iš Lietuvos“ dar nereiškia, kad dingo. Reiškia, kad niekas nepaspaudė mygtuko viduje.

Ar galiu sekti siuntą be numerio, jei turiu tik savo vardą?

Ne, to negalima praktiškai. Sistema nepripažįsta vardo „Jonas Jonaitis“ – ten tokių būna dvidešimt. Kartais galima pagal užsakymo ID arba el. paštą, bet tarptautiniame pervežime tai bevertė. Mačiau atvejį: moteris pamestą numerį, žinojo tik adresą Braitone. Naršiau per pažįstamus vežėjus – nulis. Radome tik po savaitės, kai kas nors atsitiktinai nuskenuojo. Taigi numeris – tavo aukso rezervas. Nufotografuok, įrašyk į telefoną, atsiųsk žmonai. Be to numerio esi akla erdvėje, kur niekas tavęs nepasveikins.

Kas vyksta kelyje?

Siunta užstrigo muitinėj – ar matysiu tai sistemoje?

Turėtum matyti, bet „užstrigo“ dažnai aprašoma kaip „customs clearance in progress“ arba tyla. Reikia popierių, tau turėjo rašyti, o rašė į seną paštą, kurio nebeziūri. Anglijos muitinė po Brexito... įdomiai dirba. Ypač su maistu. Kartą dviračio detalės išbuvo 11 dienų. Sekime matėsi tik sandėlio kodas. Tu galvoji – dingo. Realybė – muitininkas tingėjo atidaryt dėžę pirmą savaitę, antrą – tikrino kiekvieną varžtą. Taip nutinka.

Kodėl mano siunta 3 dienas stovi Osloste, jei jos paskirtis Mančesteris?

Nes logistikos tinklas nėra tiesi linija tavo žemėlapyje. Oslo – didelis mazgas, kur persikrauna kroviniai, kai trūksta tiesioginių furgonų į UK. Be to, Norvegija į Šengeną, bet ne į ES... arba atvirkščiai? Po dvidešimt metų srityje vis dar pagalvoju apie tas sąvokas. (Ir vis tiek pagalvok – ten gali būti visko.) Kartais tai klaida: atveža į Norvegiją vietoj Jungtinės Karalystės, nes kas nors sumaišė lipdukus. Po trijų dienų suranda, permeta į teisingą kelią. Svarbu, kad neišsikraustytum proto matydamas Oslą trečią dieną.

Ar vairuotojas gali tiesiog nepaspausti mygtuko, kad paėmė siuntą?

Gali, ir nutinka dažniau, nei kolegos norėtų prisipažinti. Pirmadienio rytas, lyja, 120 siuntų, bėga tarp adresų – tiesiog pamiršta. Kartais prisimena po trijų valandų, tada spusteli. O kartais nepaspaudžia visai, ir siunta atsiranda tik vakare, kai sandėlininkas bazėje ją nuskenuoja. Buvau su vairuotoju, kuris sakė: „Kam ten kasinėtis su telefonu, jei aš pats žinau, kad pirkau?“ Nu, žinai, bet sistema ne. Štai tau ir „žmogiškasis faktorius“ – mažas mygtukas, didelė bėda ekrane.

Ką reiškia statusas „išsiųsta iš šalies“ – ar tai jau arti Anglijos?

Tai reiškia, kad siunta paliko Lietuvos teritoriją. Dabar ji gali būti bet kur: ant jūros dugno – na, ne, iš Lietuvos per jūrą siuntų vargiai kas plukdo standartiškai. (Pamiršk, per daug painu.) Paprastai tas statusas reiškia, kad krovinys kelyje per Lenkiją, Vokietiją arba jau Olandijoj, link keltų. Iki Mančesterio ar dar kur ten – tūkstantis kilometrų. Nežinantiems vidaus logistikos tai skamba kaip „jau beveik čia“. Realybė – tai tik startas. Tarptautinė kelionė tik prasideda, kai rezultatiškai palieki šalį.

Brexit ir Anglija – kas pasikeitė?

Ar po Brexito pasikeitė siuntų pristatymas į Angliją su realaus laiko informacija?

Labai pasikeitė. Iki Brexit bendra laisva erdvė leisdavo siuntoms judėt be didesnių stabdžių. Dabar kiekvienas kirtimas į UK reiškia muitinės formalumus: „customs clearance requested“, „awaiting documents“. Sekime atsirado naujų žodžių. Kartais tai naudinga – matai, kad reikia sumokėt. Kartais nervina – pristatymas į Angliją dabar užtrunka diena-dvi ilgiau. Blogiausia, kad pigūs vežėjai apie tai nepasako. Randiesi stebėjimą, o ten – muitinė, muitinė, muitinė, o tave niekas neįspėjo. Reikia daugiau kantrybės nei anksčiau.

Kokie dokumentai dabar reikalingi, kad sekimas nepristrigtų?

Reikia sąžiningos faktūros, aiškaus aprašymo ir EORI numerio, jei siunta komercinė. Jei rašai „dovanos, 10 eurų“, o viduje – trys telefonai, muitinė atidarys dėžę ir sekimas sustos savaitei. Patarčiau rašyti tiesą. Taip, sumokėsi daugiau mokesčių, bet prašvilps pro muitinę. Na, gal ne kaip per sviestą. Bet neatsistos savaitėms. Melagingos deklaracijos – geriausias būdas tavo siuntai pasenti oro uoste be jokio judesio ženklo.

Kodėl iš UK siunta grįžta atgal, nors sekime rodė viskas gerai?

Sekimas dažnai rodo „customs cleared“, o paskui staiga „return to sender“. Ką įvyko? Gal gavėjas atsisakė mokėti mokestį, gal neteisingas adresas, o gal muitininkas pamatė, kad „medinukas“ iš tiesų yra alus. Buvęs atvejis. Kai kurių blogų įmonių sistema UK pusėje nepasako priežasties – tik pamatai, kad siunta vėl Kaune. Be tavo aktyvumo ten gali stovėti savaitėmis. Sekimas parodė sėkmę iki taško X, bet toliau – tamsa. Tokie dalykai erzina, bet jie realūs. Reikia skambinti ir kapstytis.

Kai kažkas nutinka ne taip

Mano siunta rodo „pristatyta“, bet aš jos negavau – ką daryti?

Pirmiausia apeik namą, pasiklaust kaimynų. Anglijoj vežėjai mėgsta slėpt siuntas už tvoros, po suoliuku, arba tiesiog numest prie šiukšlių. Buvęs kolega „pristatė“ į atliekų konteinerį – rimtai taip buvo. Kitas variantas – blogas durų numeris. Jei kaimynai nieko nežino, skambink perdavimo partneriui, jie turi GPS. Kartais GPS rodo, kad palikta prie durų, kurios priklauso kitam žmogui. Ir taip, būta atvejų, kai „pristatyta“ reiškia vagystę. Retai, bet pasitaiko. Tada prasideda ilgas tyrimas, kurio niekas nelaukia.

Sekimas nerodo nieko nuo penktadienio – ar siunta pamesta?

Penktadienis – logistikos juoda skylė. Žmonės meta siuntas į terminalus ir išvažiuoja. Pirmadienį vairuotojai apsnūdę, niekas neskuba. Gali būti pamesta, bet dažniau niekas nespaudė mygtukų. Turėjau atvejį: pirmadienį 14 val. sekimas rodė penktadienį. paskambinau į Vokietijos terminalą – sako: „Ji čia, tiesiog IT atnaujina kas 72 valandas.“ Trys dienos tyloje. Siunta atvyko antradienį. Ne viskas, kas nejuda sistemoje, yra dingę. Kartais tinginystė duomenų centre didžioji priedermė.

Ar galiu paskambinti vairuotojui, jei matau, kad jis netoli?

Ne, nebent esi korporacija su milžiniškom sutartim. Sekimas parodo terminalus, o ne gyvą žmogų su numeriu. Kai kurių paslaugų pabaigoj, jau Anglijoj, matai „out for delivery“ ir mažą žemėlapį – DPD taip daro. Bet skambinti vairuotojui nebus kaip. Jis vairuoja, turi šimtą adresų, negali aiškintis. Aš kartą duodavau klientams numerius... nebeduodu. Skambina vidury nakties, klausia, ar gali atvaryt anksčiau. Palik sekimą ramybėje, lauk. Jei jau labai skubu – skambink biurui, ne tam, kuris laiko vairą. Jie žino taisykles.

Kiek laiko turiu laukti, kol atsiranda pirmas įrašas sekime?

Jei palikai pašte ar kurjerio taške – pirmas įrašas turėtų atsirati tą pačią dieną vakarą arba kitą rytą. Jei atidavei į privatų terminalą, kartais skenuoja tik kitą dieną, kai krauna į furgoną. Aš sakau: 24 valandos – nekantauk, 48 – jau skambink. Būna, lipdukas atšoko, numeris neperskaitytas, siunta klajoja be tapatybės. Kartais patys žmonės atsispausdina blogą lipduką. O kartais sistema... na... nustreikuoja. Nežinau tiksliai kodėl, bet būna ir taip. Technika yra technika, o žmonės yra žmonės. Abu gadina planus.

Kainos, laikas ir praktika

Ar brangesnė siunta visada turi geresnį realaus laiko sekimą?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Brangi express paslauga turi savo tinklą, daugiau skenavimo taškų. Bet mačiau, kai žmogus sumokėjo šimtą eurų, o sekimas buvo toks pat, kaip standartui – tik skrido lėktuvu greičiau. Kaina atspindi greitį, nebūtinai IT kokybę. Tarpinis vežėjas nuo oro uosto iki durų gali būti tas pats, kas dirba ir pigiau. Aš renkuosi vežėją pagal atsiliepimus, o ne pagal kainą. Pigiausias variantas lėktuve neturi televizoriaus, o štai siuntos sekimas gali būti identiškas. Svarbu ne kaina, o atsakingumas.

Koks realus pristatymo laikas į Angliją dabar, gruodį?

Gruodis – pragaras, nemeluosiu. Paprastai express iki Londono – dvi-trys dienos, standartinė – 5-8.