Siuntų pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu visada

Siuntų pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu visada atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, kol pats nesusiduri su prarasta dėže ar sulamdytu turiniu. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų rinkoje jau keturiolika metų, vežėme į Londoną, Birmingemą, Bristolį ir pačius mažiausius kaimus. Po Brexit viskas, kas anksčiau buvo paprasta, dabar reikalauja papildomo dėmesio. Klientai man dažnai sako: „Tai kodėl taip sunku?“ Na, nes pasaulis pasikeitė. Čia atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda kasdien. Ne išvadų, ne šūkių, o paprastų dalykų, kurie padeda išvengti streso.

Pradžia ir kaip reikia pakuoti

Ar galiu tiesiog atnešti maišą drabužių ir išsiųsti į Londoną?

Ne, toks variantas nepraeis. Drabužius gali siųsti krepšyje, bet viduje privalo būti sandarus plastikinis maišas. Geriausia – kartoninė dėžė. Buvo atvejis, kai klientas atnešė paprastų šiukšlių maišų ir pyko, kad kurjeris atsisakė paimti. Tie maišai plyšta kelyje, o drėgmė gadina audinius. Tegu būna tvirtas audinys, bet mes vis tiek siūlome dėžę. Kai kurios blogos įmonės paimtų bet ką, bet paskui turėtum problemų. Mum svarbiausia, kad daiktai atkeliautų sveiki.

Kokiais būdais dažniausiai vežamos siuntos į Angliją?

Dažniausiai kelių transportu per Vokietiją ar Nyderlandus, nes keltai iš Klaipėdos brangesni dėl sąnaudų. Jūra naudojama dideliems kroviniams, o oro transportas – tik skubiems siuntiniams. Asmeniniams daiktams geriausiai tiks krovininis automobilis. Vieną kartą vežėme siuntą į Šiaurės Angliją, tiksliau į Lydsą (o, atsiprašau, ten kažkur ten buvo, ne Lydsą, o kitą miestą). Taisyklės visur vienodos – svarbu tvirtas pakavimas ir teisingi popieriai. Transportas keičiasi pasienyje su vietiniais partneriais, bet tai normalu ir efektyviau nei siųsti atskiru automobiliu.

Kokio storumo dėžės reikia siunčiant elektroniką į Angliją?

Vieno sluoksnio kartono pamiršk. Imk dviejų sluoksnių gofruotą dėžę, o viduje – burbulinę plėvelę ir putplasčio kamščius. Ypač svarbu apsaugoti kampus. Buvo baisus atvejis: klientas į vieną sluoksnį dėžę be jokios absorbcijos įdėjo monitorių. Atkeliavo... na, įsivaizduok pats. Dabar mes visada klausiame, kas viduje. Kai kurios įmonės apskritai neklausia – paima pinigus ir veža. Tai afera. Jei dėžė tvarkinga, didžioji dalis bėdų neįvyksta. Siuntų pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu visada prasideda būtent nuo čia.

Koks maksimalus svoris vienai dėžei, kurį paims kurjeris be pykčio?

Paprastai riba – trisdešimt kilogramų. Buvo atvejis, kai vyrukas sutalpojo keturiasdešimt penkis kilogramus knygų į vieną dėžę. Kurjeris atvažiavo, pabandė pakelti, pažiūrėjo kaip į priešą ir pasakė – persipakuojat arba aš važiuoju. Sąžiningai, ir vairuotojui, ir pačiai dėžei tai per daug. Dvi dėžės po dvidešimt yra daug geriau. Be to, nėra malonu nešti iš trečio aukšto be lifto, kuriuo pasitikėjai prieš dešimt metų. Svoris turi būti protingai paskirstytas.

Brexit ir kodėl dabar viskas kitaip

Ką būtina žinoti apie siuntas į Angliją po Brexit?

Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis. Kiekviena siunta turi praeiti muitinę ir reikalauja aprašymo, vertės, gavėjo duomenų. Anksčiau siuntėme kaip į gretimą miestą, o dabar tvarka panašesnė į Norvegijos režimą. Muitininkai tikrina dažniau, ypač maisto produktus. Žmonės stebisi, kodėl pristatymas užtrunka ilgiau – atsakymas paprastas: eilės ir patikrinimai. Privalom sąžiningai deklaruoti. Klientai kartais pyksta ant mūsų, bet pykti reikia ant biurokratijos, ne ant kurjerio. Pasikeitimai yra realūs ir nuolatiniai.

Ar siuntų pristatymas į Angliją dabar brangesnis nei anksčiau?

Taip, dažniausiai. Prisideda brokerių paslaugos, papildomi dokumentai ir ilgesnis muitinėje praleistas laikas. Kaina gali šoktelėti penkioliką ar dvidešimt procentų lyginant su laikais prieš Brexit. Nors jei siuntinys mažas ir neprekinis – skirtumas gali būti neskausmingas. Verslo kroviniams arba perkraustymams skirtiems daiktams diferencija juntama. Valiutos svyravimai irgi savo prideda. Klientai lygina su 2015 metais ir sako, kad anksčiau buvo pigiau. Na, anksčiau buvo ir kitoks pasaulis. Reikia adaptuotis, o ne tik dejuoti.

Ar reikės mokėti muito mokestį už maisto produktus, pavyzdžiui, sausainius draugui Londone?

Gali tekti mokėti, nes maisto siuntimas dabar – rizikingas dalykas. Jei vertė viršija leistiną ribą, taikomi muitai. Dėl arbatos ir sausainių... atvirai, nežinau ar kiekvieną kartą imamas mokestis, nes kartais praleidžia kaip smulkų nekomercinį siuntinį. (Tiksliau, ne dėl kilmės, o dėl higienos sertifikatų keliamų klausimų). Augaliniai produktai ypač kelia įtarimų. Geriausia nesiųsti maisto jei nesi tikras. Buvo atvejis, kai muitinė išmetė visą dėžę lietuviškų žolelių. Klientas verkė. Rimtai. Nenorėtum to patirti.

Koks būna didžiausias galvos skausmas siunčiant dabar į JK?

Dokumentų pildymas. Žmonės suveda klaidingus kodus, rašo kažką visiškai nerišlaus apie turinį arba nurodo mistinę vertę. Muitinė tuomet stabdo siuntą. Buvęs kolega pasakojo apie klientą, kuris deklaravo „žaislai“, o viduje slėpėsi senovinis kilimas vertas tūkstančio eurų. Prasidėjo tyrimas. Baisu. Dabar mes viską tikriname dukart, nors ir užtrunka. Kai kurios įmonės sako „viskas bus gerai, nesisielok“ – dažniausiai tai reiškia, kad jie netikrina nieko. Ir tada problema tampa tavąja. Nepasikliovink.

Ar studentas gali siųsti asmeninius daiktus į Angliją be papildomų mokesčių?

Teoriškai gal ir gali, jei įrodo, kad tai naudoti asmeniniai daiktai. Bet po Brexit viskas sudėtingiau. Reikia studento pažymėjimo, detalaus sąrašo, kartais banko išrašų. O jei muitinė sumano klausti – gali pareikalauti mokėti. Buvęs atvejis su dviračiu į Notingamą: vaikinas galvojo, kad studentas, tai nieko nereikia. Muitinė pasakė – mokėk arba siunčiame atgal. Jis mokėjo. Taip kad mitas „visada be mokesčių“ – neištesėtas. Reikia pasiruošti popierius. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo pirmą akimirką.

Popieriai, muitai ir deklaravimas

Ar aš pats turiu pildyti muitinės deklaraciją, ar jūs tai padarote už mane?

Mes padedame suformuluoti, bet faktai turi ateiti iš tavęs. Tu žinai, kas yra dėžėje, kokia reali vertė, o mes užrašome tai muitinei suprantamai. Kartais klientai rašo „ten drabužiai, eurą vertas“. Aš suprantu, kad seni džinsai, bet muitinė nori matyti „used jeans – 5 EUR“. Būna sąraše tiesiog „niekai“. Mes tada prašome detalizuoti. Geriau perrašyti dešimt kartų, nei vėliau aiškintis su muitininkais. Popieriai – pamatas, ant kurio laikosi visas siuntų pristatymas į Angliją. Be jų nieko nėra.

Kas bus, jei sąmoningai sumažinsiu deklaruojamą siuntos vertę?

Tai yra blogas pasirinkimas. Pirma, jei siunta dingsta arba pažeidžiama, draudimo išmoka bus pagal deklaruotą vertę. Antra, muitinė turi prieigą prie internetinių kainų ir gali pamatyti melą. Trečia, tai gali baigtis bauda. Buvo ne mūsų, bet kolegos klientas, kuris deklaravo elektroniką kaip „plastmasės pavyzdžius“. Siunta areštuota, bauda didžiulė. Aš to nerekomenduosiu. Kai kurios įmonės tyčia siūlo mažinti vertę, kad atrodytų pigiau. Tai neetiška ir pavojinga tau. Sąžiningumas galiausiai atsiperka.

Ar reikia pateikti pirkimo kvitus siunčiant senus naudotus daiktus?

Ne visada, bet reikalingas detalus sąrašas. Muitinė nori matyti, kad tai turi asmeninius daiktus, o ne prekes pardavimui. Kvitų po dešimt metų dažniausiai niekas neatidžiai nelaiko. Rašome aprašymą, tikslų svorį, būklę. Kartais užtenka prisegti nuotraukas. Buvo moteris, siuntusi porceliano servizą į Kembridžą. Ji neturėjo kvitų, bet turėjo seną vestuvinę nuotrauką, kurioje matėsi tas pats servizas. Muitininkai patikėjo. Žinoma, ne visada taip romantiška. Dėl senelės komodos – nežinau ar ji verta šimto ar dviejų šimtų, bet nurodyk sąžiningą rinkos kainą. Neduok Dieve suklysi.

Kodėl kartais siunta stringa savaitę muitinėje, nors visi popieriai tvarkingi?

Eilės. Atsitiktiniai patikrinimai. Sistemos strigimai. Kartais tiesiog muitininkas turi blogą dieną ir nusprendžia atidaryti būtent tavo dėžę. Tai nerealu, bet taip būna. Ypač prieš šventes – Kalėdos, Velykos – muitinės užsikemša. Siuntų pristatymas į Angliją per lapkričio-gruodžio mėnesius visada ilgesnis ne dėl kelio, o dėl procedūrų. Vieną kartą siunta į Birmingemą stovėjo tryliką dienų. Klientas kasdien skambino. Mes kasdien skambinome. Atsakymas buvo tas pats – procese. Ką padarysi? Tai ne kurjerių kaltė. Niekas negali garantuoti muitinės greičio. Tik meluotojas sakytų kitaip.

Ar alkoholį ir kvepalus galima siųsti į Angliją be problemų?

Alkoholį siųsti asmeniniu siuntiniu be licencijos – beveik neįmanoma. Kvepalus – galima, bet kiekiai riboti. Buvo atvejis, kai vaikinas siuntė penkiasdešimt kvepalų butelių kaip „asmeninius daiktus“. Muitinė akimirksniu pagavo. Aišku, prekyba. Dėl kelių buteliukų, skirtų dovanai, turėtų praeiti, bet aš čia ne šimtu procentu tikras. (Greičiau, dažniausiai praeina be problemų, jei nedaug ir deklaruoji sąžiningai). Alkoholio siųsti nesiūlyčiau. Buvo atvejis, kai dėl vieno butelio degtinės muitinė sunaikino visą siuntą. GAILA. Bet taip jie dirba. Anglijos muitinė nejuokauja su skysčiais.

Kas nutinka kelyje, saugumas ir kitos bėdos

Ar mano planšetė ir kompiuteris bus saugūs važiuojant iki Mančesterio?

Jeigu supakuoti kaip priklauso – taip. Bet jei įmetei į dėžę tarp drabužių su viltimi, kad „bus kaip bus“ – rizikuoji. Elektronika jautri smūgiams. Reikia originalių dėžių su putplasčiu, arba bent jau burbulinės plėvelės poros sluoksnių. Buvęs atvejis: klientas įsidėjo MacBook į lagaminą, kurį palikome kartu su kita siunta. Lagaminai juda kitaip nei dėžės. Į Mančesterį atkeliavo dėžė įdubusi, nors kompiuteris laimingai veikė. Dabar mes nepriimame elektronikos be tinkamo supakavimo. Planšetei geriau į rankinį, bet jei jau siunti – oro pagalvių į vidų.

Kaip galima garantuoti, kad siunta bus saugi, jei patys jos nepavežate iki galo?

Mes vetiname partnerius, naudojame sekimo numerius, draudžiame. Bet būsiu atviras – iki paskutinės mylios mes nevaldome, kas tiksliai nutinka. Tai nereiškia, kad paliekame be priežiūros. Sekame, skambiname, deriname. Yra buvę, kad mūsų partneris Anglijoje buvo supratingas, bet pasitaiko ir mažiau kruopščių. Mes juos atrankome lauk. Garantija, kurią duodame, yra proceso garantija, o ne magiška apsauga nuo visų pasaulio nelaimių. Bet jei kas nors nutinka, stengiamės ištaisyti. Svarbiausia – kad klientas žinotų, jog mes nepradingstam. Blogiausia, kai siuntų pristatymą į Angliją patiki kas nors, kas paskui nekelia ragelio.

Ar galima visada stebėti, kur siunta yra kelyje?

Teoriškai taip. Praktiškai – būna tarpų. Kai siunta yra Lietuvoje, matai viską labai tiksliai. Kai perduodama Anglijos vietiniam kurjeriui, kartais stebėjimas vėluoja diena-kita. Yra buvę, kad sistema nerodo nieko tris dienas, o tada staiga – „pristatyta“. Klientai panikuoja. Aš irgi nekenčiu tų spragų, bet taip veikia integracijos tarp skirtingų sistemų. Geras vežėjas pats paskambina ir pasako, kur yra. Blogas – tiesiog ignoruoja. Mes stengiamės pranešti ir apie tuos tarpus. Ne viskas yra Google Map tiesioginis rodymas, nors šiais laikais taip norėtųsi.

Kodėl vienos įmonės žada „visada saugų pristatymą“, o kitos ne?

Marketingas. „Visada saugus“ parduoda. Realybėje nėra tokio dalyko kaip šimtaprocentinis garantuotas saugumas be jokių sąlygų. Gali įvykti avarija, vagystė, gamtos katastrofa. Sąžininga įmonė pasakys – stengiamės, draudžiame, bet visko negalime kontroliuoti. Kita, kuri žada auksą, dažniausiai taip daro tik kad gautų užsakymą. Paskui, kai dėžė sulūžta, sako – „o, force majeure“. Aš nesiūlau rinktis pesimistų, bet ir neoptymistų, kurie meluoja. Rinkis tuos, kurie paaiškina rizikas. Tai ir yra tikrasis siuntų pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu visada – sąžiningumas, o ne šūkiai.

Ką daryti, jei siunta atkeliauja į Angliją sulamdyta?

Pirmas dalykas – fiksuok atidarydamas. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kurjerio parašas, kad paėmei pažeistą. Jei pasirašei „gauta tvarkinga“ o paskui skundiesi – mažai šansų. Buvęs atvejis: moteris Liverpulyje atidarė dėžę prieš kurjerį, viduje – sudaužyta vaza. Nuotraukos buvo, dokumentai tvarkingi, atlyginome. Be įrodymų – nieko nepadarysi. Dauguma žmonių pamiršta tai padaryti dėl nepatogumo ar streso. Nepamiršk. Ir nepriimk, jei matai, kad dėžė šlapi ar sulamdyta. Kurjeriui nepatiks, bet turi teisę atsisakyti priimti. Būna nejauku, bet tai tavo teisė.

Paskutiniai praktiniai dalykai

Ar galima pristatyti siuntą tiesiai prie durų kaimiškoje Anglijos vietovėje?

Taip, bet gali kainuoti daugiau. Standartinis pristatymas – iki durų mieste ar didesniame miestelyje. O jei kažkur Kornvalio glūdumoje ar Škotijos kalnuose, gali būti papildomas mokestis už atstumą. Buvęs atvejis: pristatymas į kažkokią fermą netoli Velso. Normalus GPS neveikė, kurjeris klaidžiojo pusvalandį. Bet atvežė. Svarbu nurodyti teisingą pašto kodą. Anglijoje pašto kodas yra kritiškai svarbus – be jo adresas nieko nereiškia. Kartais Lietuvos žmonės pamiršta, kad ne tik gatvė ir namo numeris svarbūs. Pašto kodas turi tiksliai atitikti. Ir nurodyk kontaktinį numerį su tarptautiniu formatu.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako nestandartinių dydžių?

Paletiniai tinklai turi standartus. Jei siunta per ilga, per aukšta ar nepatogi kampuoti, ją atsisako priimti. Buvęs atvejis su banglente. Klientas norėjo siųsti į Braitoną. Banglentė – devynių pėdų. Daug kas atsisakė. Galiausiai darėm specialų užsakymą, kainavo brangiau. Standartai egzistuoja dėl saugumo ne tik tavo daikto, bet ir kitų krovinių. Jei keistas daiktas, geriau iškart sakyti. Nes kai kurie tiesiog atsiunčia nuorodą „paimkit“ be matmens, o paskui pykstasi. Taip neveikia. Bendravimas svarbus. Ir dar – kuo didesnė siunta, tuo mažiau norinčių rizikuoti be draudimo.

Kiek laiko trunka siuntų pristatymas į Angliją šiuo metu?

Standartiškai trys-keturios dienos kelių transportu, bet po muitinės gali užtrukti ir septynias. Oro transportu – greičiau, bet brangiau. Jūra – gali trukti trisdešimt dienų. Per šventes viskas ilgiau. Buvęs atvejis: prieš Kalėdas siunta iš Vilniaus į Londoną keliavo devynias dienas, nors paprastai keturias. Muitinė, eilės, vietiniai kurjeriai. Niekas negali tiksliai garantuoti datos šimtu procentų. Kas garantuoja – meluoja. Mes duodame intervalus. Ir stengiamės pranešti, jei vėluoja. Tikėtis, kad visada bus trys dienos – naivu. Ypač dabar, kai pasaulis toks nenuspėjamas. Planuok išmintingai.

Ar galima siųsti daiktus, kuriuos Lietuvoje paliko emigrantas, jo šeimai į Bristolį?

Taip, tai vadinama asmeninių daiktų siuntimu. Reikia sąrašo, vertės, gavėjo duomenų. Kartais muitinė gali paklausti, kodėl siunčia mama, o ne pats savininkas. Tada reikėjo paaiškinimo laiško. Buvęs atvejis: mama siuntė sūnui jo senus sportinius apdarius ir dokumentus. Viską aprašėm, prisegėm kopiją asmens dokumento – praejo be problemų. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti ir kad deklaruotum kaip „used personal belongings“. Jei atrodo kaip nauja prekė – kils įtarimų. Šeimos siuntimas įmanomas, bet reikia daugiau paaiškinimų. Ir kantrybės.

Ką daryti, jei atsidarius dėžę trūksta dalies daiktų?

Retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia – tikrink svorį prieš pasirašydamas. Jei dėžė lengvesnė nei turėtų būti, tai ženklas. Buvęs atvejis: klientas atidarė siuntą iš mūsų sandėlio ir nerado vieno kompiuterio monitoriaus. Paaiškėjo, kad dalis liko sandėlyje dėl pakavimo klaidos. Radom ir atsiuntėm papildomai. Bet jei dingsta kelyje – reikia skubiai rašyti prašymą. Patikrink kiekvieną dėžę prieš kurjerį. Nes pasirašius – sunkiau įrodyti. Yra blogų įmonių, kurios numeta skundą į šiukšlinę. Mes to nedarom, bet rinkis vežėją atsakingai. Tavo daiktai svarbūs.

Išvada

Siuntų pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu visada atrodo kaip utopija, bet realybėje tai reiškia sąžiningą darbą, gerą pakavimą ir tinkamus popierius. Aš per šituos metus supratau, kad nėra magiškų būdų – yra tik dirbantys žmonės ir kroviniai, kuriuos reikia saugoti. Rinkis vežėją, kuris neatrodo per tobulas, bet atsako į klausimus ir nepradingsta. Tai geriausia garantija, kurią gali gauti.