Siuntų pristatymas į Angliją: koks greitis realus ir kur slypi klastos

Siuntų pristatymas į Angliją šiandien – jau nebe tas paprastas reikalas, koks buvo prieš gerą dešimtmetį. Per dvidešimt ketverius metus šiame darbe mačiau visko: ir džiugių klientų, ir tokių istorijų, apie kurias pageidautume pamiršti. Terminai – dažnai pirmas dalykas, dėl kurio žmonės klausia, ir visiškai suprantama. Bet greitis čia ne viskas. Svarbu, kaip, kiek kainuoja ir kas gali pakrypti ne taip. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – gyvai, kaip sėdėtumėte priešais mane biure. Kai kurie klausimai gali pasirodyti neįprasti, bet taip jau būna, kai dirbi su realiais žmonėmis ir realiom siuntom. Jokių sausų brošiūrų – tik tai, ką sukaupiau per metus.

Siuntų pristatymas į Angliją: nuo ko pradėti ruoštis?

Kiek iš viso trunka siuntų pristatymas į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei važiuoja keliu per Prancūziją, dažniausiai trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų. Oro transportas – per dvi, kartais per vieną, bet brangiau. Yra ir taip vadinamas "ekonominis" variantas, kai krauna į fūrą ir laukia, kol suburs krovinį – tada gali trukti ir savaitę, ir dvi. Aš asmeniškai siūlau neplanuoti taip, kad daiktai privalo būti ten rytoj, jei siunčiat šiandien. Visada palikite sau poros dienų atsargą, nes pasitaiko kamščių prie Doverio tunelio ar kitokių nesklandumų.

Ką aš turiu žinoti prieš renkdamasis pervežėją?

Svarbiausia – ne tik kaina. Aišku, visi žiūri į skaičius, aš ir pats taip daryčiau. Bet pažiūrėkit, ar įmonė apskritai turi patirties po 2020 metų. Permainos dėl Brexit viską apvertė. Buvo atvejis, kai vienas klientas išsirinko firmą, kurią matė feisbuke – pigu ir greita. Pasirodo, tie vaikinai net nežinojo, kad į Angliją dabar reikia muitinės dokumentų. Siunta savaitę gulėjo kazone, o jie nieko negalėjo paaiškinti. Rinkitės tuos, kurie kalba aiškiai, net jei kaina didesnė.

Kiek maždaug kainuoja standartinė siunta iš Vilniaus į Londoną?

Standartinė dėžė, sakysim, iki trisdešimt kilogramų, kainuos nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų kelių transportu. Mažesnės dėžutės – pigiau, aišku. Bet čia labai apytiksliai, nes kuras kinta, svaras katuojasi, o ir kiekviena įmonė skaičiuoja savo antkainius. Kartą paskaičiavome klientui su dešimčia dėžių – galvojau, išeis pigiau sumuojamai, bet pasirodo, kad fiksuota kaina už visą vietą fūroje buvo naudingiau (nors ne, jei mažai vežate – tiksliai neprisimenu, skambinkit). Paskambinkit, apskaičiuosim pagal tai, ką turite.

Terminai – ar jie tikrai tokie greiti, kaip skamba?

Ar tikrai egzistuoja toks greitas siuntų pristatymas į Angliją per 24 valandas?

Teoriškai taip, praktiškai – reikėtų labai sėkmės. Yra express paslauga, kai siunta paimama ryte, vežama į oro uostą, ir vakare jau Londone. Bet tai kainuos kelis šimtus eurų, o dar turite įskaičiuoti muitinės tikrinimą. Po Brexit viskas lėčiau nei anksčiau. Aš asmeniškai per dvidešimt metų mažai mačiau tokių atvejų, kad per parą būtų pristatyta privati siunta. Verslui – galima, jei tai dokumentai. Daiktams – geriau nesivilioti, bus dienos dvi-trys.

Kodėl mano siunta važiuoja jau 10 dienų, nors žadėjo 3?

O čia jau klasika. Daugelis žmonių supranta, kad terminai – tai XX a. stebuklas, bet realybė kitokia. Kartais fūra stringa pasienyje dėl dokumentų trūkumo, kartais – techninis gedimas. Būna ir taip, kad pūva pigus užsakymas – jūsų daiktai laukia, kol suburs pakankamai krovinio, kad nuvažiuoti verta. Tai negražu, bet taip yra. Esu matęs įmonių, kurios žada per du dienas, nors pačios žino, kad minimumas – septynios. Klauskite, kur konkrečiai jūsų siunta yra šiuo metu, ir reikalaukite sekimo numerio.

Ar terminai skiriasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma. Prieš Kalėdas ir per Rugsėjo mėnesį, kai studentai kraustosi, laikas pasitaiki... atsiprašau, terminai pailgėja smarkiai. Mintis ta, kad padidėja apkrova. Kruizai lėtesni, fūros užsikemša. Panašiai ir vasarą – atostogų metu vairuotojų trūksta, nes dalis jų irgi važiuoja prie jūros. Studentai tuo metu kraustosi į būstus, ir visi vienu metu nori daiktus išsiųsti tą pačią savaitę. Na, o žiemą pasitaiko audrų, kurios lėtina keltus. Planuokite bent savaitės rezervą prieš svarbias datas. Ir nesusigundykite pačiu pigiausiu pasiūlymu prieš šventes – ten visi laikai išpūsti dvigubai.

Popieriai, muitai ir kodėl kartais norisi išprotėti

Ar dabar, po Brexit, viskas pasikeitę dokumentų prasme?

Taip, ir tai didžiausias galvos skausmas. Anksčiau, kai Anglija buvo ES, dėtum dėžę į fūrą – ir viskas. Dabar reikia muitinės deklaracijų, prekių aprašymų, vertės patvirtinimo. Netgi jei siunčiate asmeninius daiktus, reikia sąrašo. Daugeliui tai naujiena, ypač jei paskutinį kartą siuntė prieš penkerius metus. Aš pats pirmus mėnesius po atsiskyrimo vos nepusiau galvos, nes taisyklės keitėsi kelis kartus. To rezultate daugeliui teko staigiai mokytis naujų formų ir kodų. Dabar jau aštesniau, bet vis dar pasitaiko netikėtumų. Geriau parašykite sąrašą angliškai – muitininkai taip supranta greičiau.

Ką turiu rašyti sąskaitoje faktūroje ar kainoraštyje?

Rašykite tiksliai, kas viduje, ir neklastokite sumos. Kartą turėjau klientą, kuris įrašė "dovana – vertė 5 eurai" kostiumui, kurio vertė šimtas. Muitininkai Anglijoj ne kvaili – pamatė, paėmė į šoną, siunta savaitę gulėjo. Reikia realios vertės, realaus aprašymo. Jei naudojate muitinę sąskaitą, nurodykite kiekvieną daiktą atskirai. "Drabužiai, knygos, indai" – ok. Bet jei ten technika, detalizuokite: "naudotas nešiojamas kompiuteris". Kuo aiškiau, tuo mažiau klausimų. Tik nesusimažinkite vertės – tai prašosi nemalonumų.

Ar asmeniniai daiktai irgi apmokestinami?

Čia aš ne visai drįsčiau laidauti šimtu procentų, nes taisyklės gali svyruoti, bet jei daiktai naudoti, jiems turėtų galioti lengvatos arba nulinis tarifas. Tačiau – ir tai svarbus bet – jei siunčiate kaip tik naujus daiktus, komercinį kiekį arba, neduok Dieve, prekes pardavimui, tada muitai bei PVM tikrai gresia. Buvęs atvejis: viena ponia siuntė dukrai Anglijoje dvi dėžes drabužių, bet prie jų prikišo ir naujus batus parduotuvių maišeliuose. Muitininkai tai užfiksavo kaip komercinį krovinį. Nauji batai maišeliuose – akivaizdus ženklas, kad pirkta parduotuvėje. Taip kad atsargiai.

Kas atsitinka jei muitininkai atidaro mano dėžę?

Turi teisę tai padaryti, ir daro tai dažniau nei manote. Jei viduje yra kažkas draudžiama – pavyzdžiui, maisto produktai, dezodorantai su dujomis, alkoholis – gali konfiskuoti arba grąžinti atgal. Jei pakavimas tragiškas, o daiktai byra, jie tikrai nesikvailins tvarkyti jūsų netvarkos. Čia labai svarbu – pakuotė turi būti tvarkinga, nes perkratuojant jie neatgaivins jūsų porą kartų naudotų kartonų. Gerai užklijuokite dėžes, naudokite apsauginę plėvelę. Kuo mažiau priežasčių jiems užsilaikyti siuntą, tuo greičiau ji judės į priekį.

Kas nutinka kelyje, kai nebematai savo daiktų

Ar siuntos keliauja tiesiai iš Lietuvos į Angliją?

Retai kada. Dauguma pervežėjų važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją. Būna terminalų, kur perskirstoma: vieni kroviniai Ukrainon, kiti Norvegijon, treti – pas jus. Tai nėra tiesioginis skrydis – labiau autobusas, kuris sustoja daug stoti. Svarbu suprasti, kad jūsų dėžė ne vienintelė fūroje, ir vairuotojai turi maršrutą. Kartais aš pats stebiuosi, kokiais žiedais apvažiuoja, bet taip suplanuota – optimaliau logistikoje taupyti kurą ir laiką, nors ir neatrodo taip.

Ar buvęs atvejis, kad siunta tiesiog dingo?

Deja, taip. Ne pas mus, bet girdėjau iš kolegų apie atvejį, kai terminais labai pagyręs pervežėjas paprasčiausiai pametė trijų dėžių siuntą aikštelėje prie Frankfurto. Tiksliau, ne pametė – paliko po fūra, pamiršo, o kitas vairuotojas užvažiavo. Pabandė tylėti savaitę, paskui išsisuko, jog "muitinė konfiskavo", nors tai buvo melas. Tokios istorijos verčia rinktis patikrintas įmones, ne šiaip kokius du bičiuliukus su transporteriu. Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Patikrinkite atsiliepimus.

Ar saugu siųsti vertingus daiktus tokiu būdu?

Saugiau nei paštu, bet ne absoliučiai. Aš asmeniškai nesiųsčiau šeimos relikvijų ar rankraščių be atsarginių kopijų ir draudimo. Būna, kad dėžė krenta, būna, kad lyja, nors fūra ir uždara. Draudimas padengs piniginę vertę, bet ne sentimentinę. Jei vežate ką nors vertingo – juvelyrą, antikvarą – geriau imkitės specializuotos paslaugos su oro transportu ir individualia priežiūra. Standartinis siuntų pristatymas į Angliją skirtas standartiniams daiktams – drabužiams, knygoms, buitinei technikai. Ne kraustymui muziejaus.

Kiek kainuoja siųsti baldus į Angliją, pavyzdžiui, sofą?

Tai jau nebe siuntimas, o mažas perkraustymas. Vieną sofą neapsimoka vežti atskirai – baisiai brangu, nes užima vietą. Paprastai skaičiuojam fūros dalimi: maždaug nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklauso nuo to, ar iš Londono pakraus, ar iš kokios Skotijos skylės. Sofą dar reikia suvynioti, nes kitaip pervežimo metu ji nutriuš. Be to, sofą reikia prakišti pro duris – Anglijoje daug namų su siaurais įėjimais, baldai netelpa. Rimtai, geriau parduotuką čia ir nusipirkit ten – pigiau išeis ir mažiau nervų. Bet jei emocinė vertė didelė – vežam, ką padarysi. Aš pats savo sofos neišsiunčiau – palikau sodybai.

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai mažiau už kitas?

Nes žaidžia rimtai pavojingą žaidimą. Arba nepilnai apskaičiavo mokesčius, arba slepia papildomus rinkliavas, kurias pridės vėliau. O gal tiesiog – pigus darbuotojas, sena fūra, jokio draudimo. Yra tokių, kurios siūlo pervežimą už kainą, kuri nepokrypa net kuro sąnaudoms. Aš mačiau tokių, kurie paspaudžia skelbimą su nuotrauka iš interneto ir veikia iš kiemo. Kai prisišaukiate bėdos – jie pradingsta. Geras siuntų pristatymas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja – degalai, draudimas, muitinės formalumai, normalus atlyginimas vairuotojui. Jei kaina tris kart mažesnė – kažkur nutraukta grandinė.