Siuntų pristatymas į Angliją – aiškūs terminai ir konkurencinga kaina be paslėptų žaidimų

Ei, žinai, kai sėdi Vilniuje ir reikia nusiųsti dėžę į Angliją, atrodo – kas čia per mokslas? Bet pažadas per 2 dienas gali virsti 2 savaitėmis, o kaina, apie kurią kalbėjai telefonu, staiga išauga trigubai. Aš šitame reikale jau virš dvidešimt metų – mačiau, kai viskas eidavo kaip per sviestą, ir mačiau, kai siuntos dingdavo kaip į vandenį. Šiandien jau po Brexit, todėl siuntų pristatymas į Angliją reikalauja kantrybės, bet aiškūs terminai ir konkurencinga kaina vis dar egzistuoja. Tik reikia žinoti, ko klausti, ir nebijoti, kad atsakymas kartais bus ne toks, kokio tikėjaisi.

Kaina ir tie skaičiai, kurie erzina

Kiek iš tikrųjų kainuoja siuntų pristatymas į Angliją dabar, 2024 metais?

Na, jei siunti mažą dėžutę, sakykim, iki 2 kg, per standartinį kurjerį – maždaug nuo 15 iki 25 eurų. Bet čia be muitų formalumų ir su paprastu pristatymu iki durų. Kai kurie mažesni vežėjai pasiūlys ir pigiau, sakykim, 12 eurų, bet tada gali laukti savaitę ar daugiau. O jei nori express – 40–60 eurų lengvai. Aš sakau – konkurencinga kaina ne visada reiškia mažiausią skaičių sąskaitoje. Kartais tas 15 eurų tampa 35, kai prisideda kuro priemoka, muitinės išlaidos ir dar kažkoks "administravimas", kurio niekas nepaaiškino iš anksto, kadai nereiktų spėlioti.

Kas slepiasi po tais skelbimais "siuntos į Angliją nuo 8,99 €"? Ar čia tiesa?

Oi, šitas klausimas... Tai va, dažnai tai yra bazinė kaina už patį mažiausią voką arba krepšį, bet tavo siunta tikrai svers daugiau nei 300 gramų. Realybė tokia, kad pamačius galutinę sumą, ta "nuo 8,99" virsta 18,99. Yra ir tokių, kurie taip prisivilioja, o paskui pamatai paslėptus mokesčius. Gyvenime taip nebūna, kad verslas dirba už centus. Vieną kartą klientas man rodė sąskaitą, kurioje buvo eilutė "patento mokestis" – koks dar patentas? Nėra čia jokio proto. Tikri profesionalai iš karto pasako visą sumą, kad nereiktų spėlioti.

Ar mokėti brangiau automatiškai reiškia, kad gausiu aiškius terminus?

Norėčiau taip pasakyti, bet ne. Mačiau, kaip didieji žaidėjai, vardų neklausiu (bet prasideda D... ir baigiasi ...L), irgi stringdavo savaitėmis. Terminai priklauso nuo to, ar siunta turi praeiti muitinę, ar ne, ir kurioj Anglijos dalyj atsidurs. Express paslaugos dažniausiai tikresnės, bet ir ten kartais dėl audros ar streiko pasistumia diena kitą. Brangiau mokėtum daugiausia už greitesnį transportą ir geresnį trackinimą, o ne už stebuklą. Kartais pigesnis vietinis vežėjas, kuris važiuoja maršrutu Vilnius–Londonas, pasirodo patikimesnis nei gigantai.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais norisi rėkti

Kodėl į Londoną siunta atkeliauja per 3 dienas, o į Mančesterį – per 10?

Logistikos centrai. Didžioji dalis tarptautinių siuntų iš Lietuvos į Angliją pirmą nusileidžia Londone arba aplinkui – Stanstedo, Luton apylinkėse. Iš ten siunta keliauja į skirstymo centrus. Londonas turi daugiau reisų, tiesioginių skrydžių ar vilkikų maršrutų. O štai į šiaurę, į Liverpilį ar Mančesterį, jau reikia persiuntimo. Be to, Anglijos šiaurėje kartais prastesni keliai į kaimiškus rajonus. Vieną kartą siunta važiavo iki Naujojo Kastlio, o kurjeris paskambino gavėjui ir paklausė: "Ar jūs gyvenate prie to pub'o, kur šuo loja?" Tai taip, nelygybė egzistuoja.

Ką reiškia, kai trackingas rodo "out for delivery" jau trečią dieną?

Dažniausiai tai reiškia, kad tavo siunta yra mašinoje, tačiau kurjeris per daug užsikrovęs ir fiziškai nespėjo pristatyti. Arba – ir tai būna – skenavimo klaida. Kartais vairuotojas paspaudžia "out for delivery", kai ruošiasi važiuoti, bet nepavažiuoja. O kartais siunta įkrenta į kampą tarp skyrių. Apmaudu, bet tai realybė. Geriausias patarimas – skambinti vietiniam skyriui JK su tracking numeriu. Tikėtis, kad kas nors pats paskambins – naivu. Kartais ten dirba žmonės, kuriems dzin, kartais – tikri profesionalai.

Ar tikrai viską mato trackinime, ar ten gali būti "juodoji skylė"?

Gali būti. Aiškūs terminai ir trackinimas dažnai susiduria su realybe, kai siunta pasiekia node'ą Anglijoje ir ten... tyla. Ypač jei perduoda iš vienos kompanijos į kitą – pvz., iš lietuviško vežėjo į britišką pašto tinklą. Tada gali matyti "Customs clearance complete", o po to – nieko keletą dienų. Vadinasi, kad siunta persiduoda arba laukia išgabenimo iš centro. Reali situacija: pernai vieno kliento dėžė su archyvu tiesiog "nuskrido" iš sistemos 4 dienom. Radome tik tada, kai pats gavėjas nuėjo į vietos depą paklausti. Sistema – ne dievas.

Ar tikrai kurjeris pristatys į duris, ar numetinės po laiptais?

Anglijoje kurjeriai labiau skuba nei kur nors Kaimanų salose. Kai kurie – tikri šaunuoliai, skambina, laukia, šypsosi. Kiti – numeta, padeda po laiptais, fotografuoja ir bėga. Jei siunta nereikalauja parašo, pavojus realus. Ypač Londone, kur laiptinėje durys neužsirakina, arba atvirkščiai – labai griežtai rakinasi. Aš rekomenduočiau visada nurodyti gavėjo telefoną tiesiog ant pakuotės. Ir jei siunti ką nors vertingo – imk paslaugą su privalomu parašu. Kitaip gali nutikti taip, kad kaimynas pasiims, o gal ir ne pasiims – niekas nežino. Kartais nutinka ir vagysčių, ypač prieš Kalėdas.

Popieriai po Brexit – nesąmonės, bet privalomos

Ką dabar privalau parašyti ant siuntos į Angliją, kai anksčiau siunčiau be jokių rašliavų?

Brexit viską pakeitė. Dabar siunta į Didžiąją Britaniją yra trečioji šalis. Reikia bent jau pro formos sąskaitos faktūros – invoice – su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, prekių aprašymu, verte ir svoriu. Jei siunti dovaną – vis tiek nurodyk realią vertę, antraip muitinė gali įtarti sąmoningą mažinimą. Vieną kartą klientas siuntė rūbus, parašė "dovana, vertė 0", o muitininkai atidarė, įvertino į 80 svarų ir apmokestino gavėją. Gražių plaučių nebuvo. Geriau būti atviram, nes melas kainuoja brangiau.

Ar reikia man EORI numerio, jei aš tik privatus asmuo siunčiu daiktus į Angliją?

Ne. Bent jau aš taip manau... (oi, palauk, galiu suabejoti, bet šiuo atveju esu beveik tikras). EORI paprastai reikia verslui, kuris reguliariai importuoja/eksportuoja. Privačiam asmeniui užtenka sąskaitos faktūros. Nors jei siunti labai didelę siuntą – sakykim, visą kambario baldą – tada jau gali reikėti pasitikrinti. Fiziniams asmenims taikoma daug paprastesnė tvarka. Bet žinok – jei vežėjas prašo EORI nuo mažos dėžutės, tai jie arba nesusigaudę, arba bando kažką nurašyti. Tokius aš atsargiai rinkčiausi.

Ar mama gali atsiųsti man šakočio ir dešros į Birmingemą?

Deja, maisto produktai į JK – tai skausminga sritis. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – daug kas draudžiama dėl veterinarijos taisyklių. Šakotis šiek tiek kita situacija – keptas konditerinis gaminys, bet jei yra daug kremo ar grietinėlės, gali kilti klausimų. Vieną kartą siuntė medų – praleido. Kitą kartą – rūkytą lašišą – konfiskavo. Anglijos maisto standartų agentūra tikrai nejuokauja. Aš pats ne visada žinau, kur tiksliai riba, bet šviežio maisto siųsti nepatarčiau. Verčiau atvežti lagamine, kai pats važiuoji. Arba bent jau nepakuoti taip, kad kvepia per visas siuntų pristatymo į Angliją grandines.

Kas atsitinka, jei muitinė sugrąžina siuntą atgal? Ar aš jau praradau pinigus?

Paprastai siunta grįžta pas tave, bet pinigai už pristatymą niekam negrįžta. Vežėjas atliko savo darbą – nuvežė iki muitinės. O kad muitinė atmetė – tavo problemos. Ir dar reikės mokėti už grįžimą arba agento mokestį sandėlyje. Reali situacija: vyrukas siuntė dviračio dalis, panašias į kažkokias ginklo detales (iš tikrųjų nebuvo), bet muitinėje užtruko 3 savaites ir galiausiai grąžino. Kainavo kaip į priekį ir atgal, beprasmiškai. Todėl prieš siunčiant, ypač elektroniką ar detales, geriau pasiklausti. Aiškūs terminai čia nepadės – klūsta muitinės sprendimai.

Ar tikrai turiu rašyti angliškai ant siuntos, jei mano anglų kalba kaip iš google translate?

Pakuotėje esančios etiketės turi būti suprantamos angliškai, nes JK pusėje dirbantys žmonės dažniausiai nemoka lietuvių kalbos. Bet gali rašyti ranka – nereikia tobulos kalbos. Svarbiausia: from, to, content, value. Gali net turėti du lipdukus – vieną lietuvišką, kitą anglišką. Kartais žmonės klausia, ar galima naudoti tik QR kodus – galima, bet jei sistema nulūš, rankraštis gelbsti. Nebijok, kad blogai parašei "clothes" – svarbu, kad nebūtų "aš nežinau kas čia". Karta vienas klientas parašė "stuff" – tai kaip muitininkui suprasti?

Kai viskas eina blogai – realios istorijos

Ką daryti, jei gavėjas sako, kad nieko negavo, o aš turiu patvirtinimą, kad pristatyta?

Būna ir taip. Anglijoje, ypač didžiuosiuose daugiabučiuose, kurjeris gali pasirašyti pats arba padaryti klaidą adrese. Kartais pristato į 10B, nors reikėjo į 10A. Čia prasideda "paieškos". Pirmiausia – skambinti vietiniam depui su foto, jei tokia yra, ir prašyti tikslinti GPS. Nežinau, kiek Google žemėlapiai padeda, kartais nenoromis turi tai daryti. Vieną kartą radome siuntą pas kaimynę, kuri tiesiog nenorėjo atnešti. Blogiausia, jei paslaugos pabaigoje vežėjas plauna rankas: "pristatėm, tada nedirbkit". Tokių norėčiau paslaugų pasaulyje mažiau, bet jie yra.

Mano draugui dingo dokumentai – kaip tai įmanoma XXI a.?

A4 vokai yra pati sunkiausia siunta. Jie dažnai limpa prie kitų dėžių, įkrenta į plyšius, arba juos paima kas nors netyčia su savo krūva. Realybė: mažas vokas neturi inercijos, jis gali "išeiti" iš sistemos lengviau nei dėžė. Siuntų pristatymas į Angliją su mažais vokais – rizikingas dalykas. Patarimas: siųsk registruotu būdu, geriau trackinamuose vokuose, bet su privalomu parašu. Arba išvis naudok skaitmenį – kodėl ne, jei tai tik popieriai? Taip, kai kurie notarai nori originalų, bet tada rinkis kurjerį, kuris specializuojasi dokumentuose.

Ar draudimas siuntai apsimoka, kai kaina nedidelė?

Priklauso. Aš paprastai sakau – jei siunti telefoną, kompiuterį, dokumentus – taip, drausti vienareikšmiškai. Bet jei tai seni megztiniai ar puodai... gal ne. Problema ta, kad draudimas vežėjams yra popierinis laimingumas – kai ateina iki žalos atlyginimo, jie pradeda ieškoti priežasčių, kodėl NEAPMOKĖTI. "Netinkamai supakuota", "slaptas defektas" ir panašus makalas. Mačiau, kaip klientui atsisakė 800 eurų, nes siunta buvo "per daug arti krašto" pakuotėje. Atkreipk dėmesį į draudimo sąlygas. Konkurencinga kaina nepadės, jei prarasi daiktą. Beje, kai kurie tiesiog meluoja, kad apdraus, o paskui – jų įmonė neturi licencijos tokiai veiklai.

Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog neatsako į laiškus arba žadisi paskambinti, bet neprisiskambini?

Nes jie blogai organizuoti. Arba turi per daug darbo. Arba tiesiog nenori atsakyti, kai mato problemą. Aš asmeniškai tokių vengiu kaip maro. Aiškūs terminai prasideda ne nuo pristatymo greičio, o nuo to, ar tau atsako raštu, kai klausi. Jei bendrovė turi tik telefoną, kuriuo niekas nekelia, arba atsakinėja po savaitės – bėk. Yra pakankamai sąžiningų pervežėjų, kurie supranta, kad siuntos į Angliją – tai ne vienkartiniai reisai, o ilgalaikiai santykiai. Tik atmesk tuos, kurie žada auksines kalnas per pirmą pokalbį. Ne vieną tokį mačiau – iškaba puiki, o biuras – tuščias butas Pilaitėje.

Praktiški dalykai, kuriuos žinoti prieš pakuojant

Kaip supakuoti, kad siunta neiškristų kaip sudaužytas kiaušinis?

Anglijos keliuose vilkikai mokosi šokinėti, ypač tie, kurie važiuoja keltu ir traukiniais po vandeniu. Šiaip fiziškai ne, bet vibracija reali. Nenaudok senų "Maksimos" dėžių, kurios jau šlapios. Geriausia – triguba banga, kiekvieną daiktą suvyniok į burbulinę plėvelę, tarpus prikišk su popieriumi. Viena klientė siuntė porceliano arbatos servizą – atkeliavo sveikas, nes suvyniojo į dujas... oi, į rankšluosčius, tada dar plėvelę. Dramblio kaulo spalvos dėžė viduje – solidu. Jei girdi, kad daiktas dėžėje barška, perpakavuok. Per silpna pakuotė – lengviausia dingstis draudimui.

Koks skirtumas tarp DPD, DHL ir Tomo su mikroautobusu, kuris važiuoja į Londoną?

Tarptautiniai žaidėjai turi sistemas, trackinimą, local dep visoje Anglijoje. Tomai – dažnai lankstesni, pigesni, gali paimti iš namų ir atvežti tiesiai prie durų JK. Bet Tomai kartais stringa pasienyje, nes neturi elektroninio išankstinio deklaravimo taip sklandžiai. DHL – brangu, bet greitai. DPD – gera vidurinė klasė, bet JK DPD turi problemų su kurjerių tuo pačiu... na, žinai. Tomai – jei pažįsti, gali būti auksas. Bet jei nepažįsti – gali būti loterija. Aš siūlyčiau rinktis pagal tai, ką siunti. Skubiai ir brangu = DHL. Standartiškai ir patikimai = DPD ar panašus. Pigiai ir daug laiko = patikrintas vietinis vežėjas.

Ar geriau siųsti iš Vilniaus, Kauno terminalo, ar gali paimti ir iš Anykščių?

Didesni kurjeriai turi paėmimą iš bet kur, bet kainuoja papildomai. Jei gyveni už 200 km nuo didmiesčio, tas paėmimas gali kainuoti 20 eurų. Kartais patogiau nuvežti į artimiausią miestą, kur yra jų punktas. Mažesni vežėjai, važiuojantys į Angliją, dažnai renkasi siuntas iš konkrečių taškų, kartais net tik iš sostinės srities. Kita vertus, yra tokių, kurie paima net iš provincijos be priemokos, nes vistiek važiuoja pro šalį. Reikia klausti. Nukrypstant – prisimenu, kaip vienas vyrukas nunešė siuntą į terminalą Trakuose (oi, nebuvo ten terminalo, jis pats suklydo), o turėjo važiuoti į Vilniaus gatvę. Pasitikrink adresą.

Ar galiu siųsti elektroniką – baterijas, planšetes ir panašiai?

Gali, bet turi būti atsargiai su ličio jonų baterijomis. Oro transportu jos dažnai ribojamos arba reikalauja specialaus žymėjimo. Jei veži keltu ar vilkiku – paprastai galima, bet turi deklaruoti. Planšetės, kompiuteriai – jokių problemų, tik gerai supakuok. O štai hoverboardai arba elektriniai paspirtukai... ten gali būti niuansų dėl baterijos galios. Aš šioje vietoje ne visada esu tikras, kur yra tikslus vatų-valandų limitas, todėl jei siunti kažką didelio su energija – geriau paklausk vežėjo prieš pakuojant. Jei sakys "užsičiaup ir siųsk" – toks neprofesionalus, bėk.

Kuriuo metų laiku geriausia nesiųsti siuntų į Angliją, jei nenori delsimų?

Venkišvengti gruodžio pradžios iki sausio vidurio. Black Friday, Kalėdos, muitinės kaip užvalgytos. Kelių dienų pristatymas virsta trijų savaičių košmaru. Vasarą – viskas greičiau, bet retkarčiais JK uostų darbuotojai streikuoja, tada irgi stringa. Rugsėjį – studentai veža daiktus, transporto rinka perkrauta. Idealu – kovas, balandis, rugsėjo pabaiga. Bet idealių dalykų reta. Realiai, jei neskubu – siųsk bet kada. Tiesiog nereikia tikėtis stebuklų prieš didžiąsias šventes. Ir nepamiršk: konkurencinga kaina per Kalėdas dažnai tampa nekompensuojamai didele, nes visi skuba.

Ar reikia man registruotis kažkokioje sistemoje prieš siunčiant?

Paprastai ne, jei naudojiesi kurjerio paslaugoms. Tu tiesiog užpildai lipduką, jei pats neši į terminalą, arba užsisakiai paėmimą internetu. Kai kurios platformos reikalauja paskyros kūrimo – tenka susikurti vartotoją, įvesti el. paštą. Nieko čia baisaus. Atsimenu, vienas "protingas" portalas reikalavo nuskanuoti pasą siunčiant į trečiąją šalį. Absurdas. Tokias sistemas aš ignoruočiau – pervargę programuotojai. Dauguma normalių vežėjų paprašys tik duomenų ant pakuotės ir sąskaitos faktūros viduje. Paprastai, kaip senais laikais, tik su papildomu popierėliu muitinei.

Ką reiškia "door-to-door" ir ar tai tikrai vyksta Anglijos kaime?

Teoriškai – iki durų. Praktiškai Anglijoje gyvenamieji rajonai baisiai sudėtingi: vienos gatvės be pavadinimų, adresai "The Cottage, Near Old Oak" ir panašiai. Kartais kurjeris pristato iki artimiausios parduotuvės, paskambina ir liepia atsiimti. Arba meta į pašto dėžutę prie kelio. Daug kas priklauso nuo kurjerio sąžinės ir nuo to, ar tavo gavėjas namuose. "Aiškūs terminai" čia reiškia tik tai, kad vežėjas įsipareigoja pristatyti, bet realiai – galutinį kilometrą nulemia vietinė infrastruktūra. Būna gražių privažiavimų, būna purvo iki kelių.

Kaip žinoti, kad mano siunta nėra apmokestinama dar kartą Anglijoje?

Jei deklaruoji teisingą vertę ir tai yra asmeniniai daiktai (ne pardavimui), paprastai apmokestinama tik tuo atveju, jei vertė viršija JK neapmokestinamąją ribą – šiuo metu tai gali būti apie £135 importui (tikrus skaičius pasitikrink HMRC tinklalapyje, aš čia galiu klysti dėl naujausių taisyklių). Bet principas: jei siunti seną kompiuterį broliui, tai naudotas daiktas, ne prekė. Svarbu tai pažymėti. Jei per EU interneto parduotuvę siunti naują daiktą – tada muitai ir PVM galioja. Būna, kad muitinė priskiria savo vertę, jei tavo deklaracija atrodo įtartina. Tada gavėjas moka.

Koks tavo patarimas žmogui, kuris skubiai nori siuntų pristatymo į Angliją su aiškiais terminais ir konkurencinga kaina?

Paklausk trijų dalykų: ar matysiu trackinimą JK pusėje? Ar kaina galutinė, be priemokų? Kas atsakingas, jei dings? Jei atsako konkrečiai – turbūt profesionalas. Jei vengia atsakymo – ieškok kito. Dar – niekada nesiųsk paskutinę minutę prieš skrydį. Palik sau dieną ar dvi rezervui. Ir nepamiršk: pigiau ne visada reiškia blogiau, bet jei kaina kvailai maža – kažkur yra klaustukas. Mėgstu sakyti klientams: "Aš ne pirmą dieną vežu. Pasitikėk, bet patikrink." Tai universalus dalykas šitam versle.

Pabaigai

Štai taip, siuntų pristatymas į Angliją dabar – ne tik svarstyklės ir vilkikai, bet ir popieriai, kantrybė bei santykiai su konkrečiu žmogumi ar kompanija. Aiškūs terminai ir konkurencinga kaina dar egzistuoja, tik juos reikia aktyviai ieškoti, o ne tikėtis, kad iškris ant kelio. Daug kas priklauso nuo to, ar pats supakuosi protingai, ar pasirinksi patikimą vežėją, ir ar nepamesi galvos, kai muitininkas užtruks diena kitą. Jei ką – rašyk arba skambink. Geriau paklausti prieš siunčiant, nei vartyti nervus po savaitės, kai siunta kažkur pakeliui. Sėkmės!