Siuntų pervežimas į Angliją: saugumas nuo durų iki durų

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų versle išmokė vieno: žmonės nerimauja ne dėl kainos, o dėl to, ar dėžė išvis atkeliaus. O jei atkeliaus – ar sveika. Durų iki durų paslauga skamba gražiai, bet realybėje tai reiškia daug mazgų, kur vienas nesusikalbėjimas gali nukreipti tavo sofą į Mantčesterį (ar į Birmingemą? ne, tiksliai į Londoną). Po Brexit viskas pasikeitė, dokumentų daugiau, o tarpininkų – dar daugiau. Šiame tekste atsakau į tai, ką manęs klausia beveik kas savaitę. Jokių pažadų auksu, tik tai, kaip siuntų pervežimas į Angliją veikia iš vidaus.

Pirmas žingsnis: kaip pradėti

Kiek iš anksto reikia užsirašyti perkraustymui į Angliją?

Mėnesio bėgyje, jei planuoji rimtai. Vasarą – net anksčiau, nes visi važiuoja tuo pačiu metu. Praeitą liepą vaikinas iš Vilniaus skambino liepos 2-ą, norėjo išsiųsti liepos 5-ą. Nieko nebuvo laisvo. Teko laukti tris savaites. Yra tokių, kurie sako "mes garantuojam vietą rytoj" – paprastai meluoja arba turi tuščią mašiną, kas reta. Aš tiesiog pasakau: jei turi datą, skambink dabar. Nešvaistyk laiko googlinimu, nes kitas žmogus tuo metu jau rezervuoja vietą. Taip veikia transportas. Kuo anksčiau, tuo ramiau tiesiog. Nieko čia sudėtingo.

Ar man reikia visko paruošti prieš atvažiuojant kurjeriui?

Ne, jis nelauks, kol tu mėtysi daiktus. Bute suverk į dėžes prieš tai. Kurjeris krauna jau paruoštas. Būna įdomiai – vieną kartą klientas Panavežyje (Panevėžyje, atsiprašau) turėjo tik puse paruošta. Kurjeris pakrauna tai, kas yra. Jei nori, kad mes supakuotume – kita paslauga, kaina kitokia. Paprastai žmonės patys susitvarko, nes pinigai. Bet jei esi per silpnas arba skubi – užsakyk pagalbą iš anksto, ne tą pačią dieną. Nes tada mes nepadėsim, nes neturim laiko. Ir dar – pasiruošk vandenį krovikams. Malonu. Nebūtina, bet mūsų vaikinai pastebi.

Ką daryti, jei gyvenu kaime, o ne Vilniuje ar Kaune?

Kaimas – ne bėda, bet kaina kita. Žadvainių kaime, netoli Raseinių, fūra užsuka retai. Buvo atvejis – pasiėmėme Kaune, klientas pats atvežė. Arba mašina paima artimiausiame mieste. Nuo durų iki durų – taip, bet paskutinis kilometras kartais su mažesniu transporu. Tikėtis, kad dvidešimt tonų mašina atvažiuos į žvyrkelį – nerealu. Bet viskas sprendžiama. Svarbu pasakyti iš anksto, o ne penktadienį vakare. Tada galima rasti variantą. Taip kad skambink laiku. Ir nepamiršk, kad kaimo keliuose kartais tiltai žemi. Fūra nepravažiuos.

Dėžės, popierius ir kitos nesąmonės

Kokia dėžė tinka siuntų pervežimui į Angliją? Ar tiks ta nuo batų?

Batų dėžė? Jei krauni žvakes ar popierių – gal. Bet jei indai – ne. Aš asmeniškai renkuosi dvipuses sienas turinčias dėžes, bet brangiau. Buvo klientas, sako "mano daiktai lengvi, nereiks storų". Paskui gabenam porcelianą batų dėžėse – ne viskas atvažiavo. Kodėl? Per senos ir per silpnos. Žodžiu, sveikas protas. Kartais geriau investuoti į pakuotę nei verkti vėliau. IKEA dėžės neblogos. Aš pats namuose renkuosi jas, kai kraustausi. O šiaip – pirk naujas, tvirto kartono. Nepyg ant to, ką gausi atgal sveiką.

Ar tikrai reikia tos plėvelės su oro burbuliukais?

Ne privaloma kaip mokesčiai, bet labai rekomenduojama. Ypač stiklui. Sesuo vežė mamos servizą į Birmingemą. Be burbuliukų – tik laikraščiai. Atvykus rado tris įskilusias lėkštes. Laikraščiai suslėgė, bet neapsaugojo. Nežinau, gal ir duobės kaltos keliuose per Prancūziją. Tačiau burbuliukai yra pigiausia draudimo rūšis. Rulonas kainuoja panašiai kaip trys kavos, o daiktas gali būti bevertis be emocinės vertės. Užsisakyk internetu, pirk daug. Nereikia taupyti čia. Rimtai. Aš namie ir sandėlyje turiu atsargų.

Ką rašyti ant dėžės? Ar mano telefono numeris užtenka?

Numeris – gerai, bet neužtenka. Privalomas adresas Anglijoje. Ir pavardė, ir kambarys jei butas. Kartais žmonės parašo "virtuvė" – protinga. Mačiau Londone, kaip unloadinant sumeta visiems į krūvą. Jei tavo dėžė pažymėta "Jonas, 2B", greičiau atsiras. Dar vienas dalykas – rašyk markeriu. Vandeniui atsparus. Prisimenu lietų Mančesteryje... va ten tai lietus. Etiketė nubėgo. Teko atpainioti pagal turinį. Nepatogu. Tai markeris, didelės raidės, viskas aišku. Kelios sekundės rašymo sutaupo valandas.

Dokumentai – ar čia kaip oro uoste, daugybė popierių?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia pakuočių sąrašo. Neoficialus, bet tikslus: kas viduje, kiek vienetų. Jei asmeniniai daiktai – rašai "Used personal belongings", vertė mažesnė. Buvo klientas su "dvylika porų batų, trys striukės" – puikiai. Kitas parašė "dėžė su rakandais" – muitinėje gali paklausti. Perdėk, nepraleisk. Aš tiksliai nežinau kiekvieno daikto HS kodų – tam yra specialistai. Bet sąrašas tavo. Kuo tvarkingiau, tuo mažiau streso pasienyje. Taip ir atsimink. Geriau turėti sąrašo kopiją ir telefone, ir ant popieriaus.

Kainos, laikas ir kiti dalykai, apie kuriuos visi klausia

O jei siunčiu maistą, džiovintas grybus ar panašiai? Ar galima?

Čia slidus kelias. Aš rizikuoti nepatariu. Maisto produktai, ypač mėsa, pienas – griežtai draudžiama į UK. Grybai... gal džiovinti? Man atrodo, kad ne, bet čia jau reikia tikrinti DEFRA taisykles. Aš čia ne šimtu procentų tikras, tiesiog pasakau kaip yra. Buvo arbatos – praleido, bet tai gal sėkmė. Kitą kartą sūris sustojo. Karvės pieno produktai blogai. Tai jei nežinai – nevežk. Arba klausk tiesiogiai pasienio. Aš vežu daiktus, ne maisto produktus. Jei abejoji – tiesiog palik. Nesigailėsi. Geriau jau parsivešk iš Lidlo vėliau.

Kiek kainuoja siuntų pervežimas į Angliją? Galite pasakyti apytiksliai?

Apie tris šimtus–aštuonis šimtus eurų, priklauso nuo kiekio. Maža siunta – iki 200. Baldai – 2000+. Nekenčiu atsakyti "nuo... iki...", bet kitaip neišeina. Buvo penkios dėžės iš Klaipėdos – 280 eurų. Visas butas – 1900. Kuras kinta, keliai kinta. Jei randi už 99 eurus – bėk. Tokie paima pinigus ir dingo, arba palieka daiktus kažkur Vilijampolėje. Geriau mokėk vidutiniškai ir žinok, kas vyksta. Verslas turi savikainą. Žemiau jos – arba afera, arba nekokybiškai. Tai galvok galva, ne pinigine.

Kada daiktai atvažiuos? Ar yra tiksli data?

Tiksli data... sakyčiau penkios–septynios darbo dienos, bet realiai – langas. Fūra renka siuntas iš visos Lietuvos, važiuoja per Lenkiją, Vokietiją. Kartais pasienis dvi valandas, kartais šešias. Prieš Kalėdas – iš viso drama. Pernai klientas tikėjo, kad prieš Naujuosius. Atvažiavo sausio 3-ą. Planuok atsargiai. Jei reikia iki gimtadienio – savaitė atsargos. Neperkuščiu. Transportas gyvas organizmas, ne traukinys. Oras, eismas, dokumentai – viskas lemia. Nekenksmingai atsakau: tiksliai nežinau dienos, bet savaitė taip. Tai faktas.

Ar reikia draudimo? Ar jūs jį įskaičiuojate?

Atskira eilutė. Mes galime sutvarkyti, bet neįskaičiuotas į bazinę kainą. Ne visi nori mokėti. Skudurams – kam drausti. Bet jei kompiuteriai, dokumentai – drausk. Buvo gaisras fūroje, ne mūsų, kolegų. Sudegė keturios siuntos. Be draudimo – nulis. Su draudimu – atgavo vertę. Aš pats drausčiau visada, bet sprendimas tavo. Draudimas kainuos apie procentą-dviejų nuo vertės. Nežinau tiksliai kiekvienos bendrovės tarifo – jie skiriasi. Bet faktas: viena nelaimė viską pakeičia. Pagalvok rimtai. Geriau mokėti mažai nei verkti.

Ar galiu vežti augalą? Tarkim, fikusą?

Fikusas... aš nemėgstu jų, bet jei tavo – vešk? Ne, negali. Augalai su žeme – griežtai draudžiami. Fituosanitariniai sertifikatai reikalingi. Be žemės – gal? Nežinau tiksliai, bet rizikinga. Buvo orchidėja. Ji mirė kelyje, nes žiemą temperatūra fūroje šoka. Nors ir šildoma, naktį gali būti šalta. Tai net jei leistų – pats augalas nepaveža. Palik mamai. Jei labai brangus – vešk lėktuvu su savimi. Bet paprastas siuntų pervežimas į Angliją – ne tam skirtas gyviems organizmams. Deja, jie neįsigyja paso. Tokios taisyklės.

Kai kelias stringa – realybė

Kas nutinka, jei mano daiktai dingsta pakeliui į Angliją?

Dingo? Drama. Pirma – dažnai jie ne dingę, o vėluoja kitoje mašinoje. Bet jei tikrai dingo... šioje industrijoje yra žmonių, kurie surenka, parduoda informaciją, daro nesąmones. Buvo atvejis su elektronika – sustojo Vokietijoje ir dingo pėdsakai. Be sekimo, be kontaktų – turi tik viltį. Todėl svarbu žinoti, kas veža. Aš duodu vairuotojo numerį. Gali paskambint. Dingimas retas, bet baisus. Aš matęs ir blogų kompanijų, kurios paprasčiausiai numeta siuntas sandėlyje ir pamiršta. Pasirink atsakingai.

Ar dažnai būna, kad dėžės sulūžta ar daiktai susitraiškia?

Taip. Ne paslaptis. Būna krovikai meta. Buvęs kolega Vilniuje numetė dėžę nuo rampos – pusantro metro. Lūžo. Draudimas sumokėjo, bet vaza buvo močiutės, jos nebesuginsi. Fūroje daiktai juda, jei blogai sutvirtinta. Aš visada sakau: jei barškėja – blogai. Turi nieko nebarškėti. Burbuliukai, vatos, rankšluosčiai tarp daiktų. Klientai galvoja, kad mes stebukladariai. Ne, tiesiog vežam. Tavo saugumas prasideda nuo tavo pakavimo. Atmink tai. Kartais net geriausi vairuotojai negali suvaldyti duobių Olandijoje. Ten keliai baisūs.

O jei muitinėje kažkas negerai ir sulaiko siuntą?

Muitinė ieško. Jei dokumentai netikslūs – stovi. Jei vertės per didelės – stovi. Kartais sulaiko be priežasties, nes turi blogą savaitę. Buvo su auto detalėmis – sulaikė Prancūzijoje, nes trūko variklio numerio. Savaitę stovėjo. Tu negali nieko, tik mokėti sandėliavimą. Todėl aš kartoju: sąrašai tikslūs. Jei rašai "naudoti drabužiai", nerašyk "naujas kostiumas penki tūkstančiai". Tai sukelia įtarimą. Logiška. Ar ne? Muitininkai žmonės. Kai kurie draugiški, kiti – ne. Svarbu nepasirodyti įtartiniam. Ir kantrybės turėk.

Ar galima pasitikėti visomis įmonėmis, kurios siūlo mažiausią kainą?

Ne. Žemiausia kaina – dažnai žemiausia atsakomybė. Mačiau per dvidešimt metų: firmos atsiranda, surenka, dingo. Buvo tokia įmonė, vardą jau pamiršau (gal "Express Line" ar panašiai) – pernai paėmė penkiolika siuntų. Savininkas išnyko į Ispaniją. Klientai be daiktų ir be pinigų. Rimti vežėjai turi savikainą. Jei siūlai žemiau – arba dirbi į minusą, arba apgaudinėji. Mano patarimas: rinkis vidurkį. Nebrangiausią, bet ne auksu padengtą. Skambink, paklausk adreso. Jei tik WhatsApp ir maža kaina – atsargiai. Bėk.

Dar vieni praktiniai dalykai

Ar galiu pats užkrauti daiktus į fūrą, jei padės draugai?

Žinoma! Netgi raginu, jei taupo laiką. Bet fūros aukštis. Buvęs studentas Kaune sugalvojo, kad draugai padės. Draugai nepasirodė. Jis tempė vienas, buvo gruodis. Ledas. Nutempė dėžę, susižeidė. Fūroje be mūsų pagalbos – tavo atsakomybė. Mes padedam standartiškai, bet jei sakai "aš pats" – gerai. Tik nepersistenk. Kartą klientas, 170 cm ūgio, norėjo sofą pats išnešti. Aš pažiūrėjau ir pasakiau "ne". Mūsų pagalba kainuoja keturiasdešimt eurų. Pamąstyk, ar verta rizikuot sveikata. Draugai kartais neatvyksta.

Ar reikia dėžėse palikti tuštumę, ar kuo pilniau, geriau?

Geriau pilna, bet ne per pilna. Tuščios vietos leidžia dėžei sutryptis. Per pilna – plyšta. Aukso viduriukas. Viena klientė vežė knygas. Knygos sunkios. Keturiasdešimt kilogramų į dėžę. Sakiau, per daug. Atvažiavus į Oksfordą dėžė perskelta per pusę. Knygos išsibarstė. Geriau po dvidešimt–penkis kilogramus. Tvarkingiau, saugiau. Ir vairuotojai dėkingesni. Jų nugarios irgi skauda, žinok. Nešioti po trisdešimt kilogramų į ketvirtą aukštą be lifto – čia sportas, ne perkraustymas. Nepersistenk su svoriu. Dėžės turi atlaikyti.

Ar galiu maišyti drabužius su indais vienoje dėžėje, jei gerai suvyniosiu?

Gali, bet kam? Aš vadinu "mišrainės dėže". Atsidarysi Londone – marškiniai su makaronų likučiais. Geriau skirti. Jei jau maišai – plastikinis maišas tarp sluoksnių. Buvo moteris, į indų dėžę įkišo kailinį. Atvažiavo kvepiantis sriuba. Valymas – devyniasdešimt svarų. Kvaila. Aš ir namie nemaistau šalia švarių marškinių. Logiška. Rūšiuok: "miegamasis", "virtuvė". Atidarinėjant žinosi, kur ką padėti. Ne viskas į vieną kratinį. Tvarka tau naudinga, sutaupys laiko. Ir nebarška taip. Rūšiuok protingai.

Ar reikia mokėti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Grynaisiais – retai. Dažniausiai pavedimas. Kartais dalimis: trisdešimt proc. dabar, septyniasdešimt prieš iškrovimą. Taip dirbam mes. Buvo atvejis: klientas atidavė grynais "brokeriui". Brokeris dingo. Nežinau, ar tikras, bet esu girdėjęs. Pavedimas į įmonės sąskaitą su išrašu – saugumas. Jei įmonė priešinasi pavedimui – įdomu kodėl. Aš pats paimu grynais tik pažįstamiems. Kitaip – banku. Skaidrumas svarbus. Juk tai tavo daiktai ir pinigai. Saugok abu. Nei vieniems, nei kitiems nereikia žaidimų. Pinigai turi turėti pėdsaką.

Kas, jei fūra vėluoja dėl oro sąlygų ar perkūnijos?

Oras – Dievo reikalas. Perkūnija – stoji. Naktį fūra plaukia kaip valtis. Vairuotojas privalo sustoti. Tu gali pykti – aš suprantu, bet saugumas svarbiau. Buvo liūtis Belgijoje. Vanduo iki kelių. Stovėjom aštuonias valandas. Klientas skambino kas pusvalandį. Išvarysi? Neišvarysi. Terminai langai, ne šventraštis. Kalėdų metu sniegas. Planuok su buferiu. Jei labai skubu – vešk lėktuvu. Brangu, bet tikslu. Siuntų pervežimas į Angliją keliu visada turi oro riziką. Tai faktas, kurio neįveiksi. Net aš neperveju debesų.

Anglijoje – pristatymas ir paskutiniai dalykai

Ar galiu pats atsiimti siuntą jūsų sandėlyje Londone, jei taip pigiau?

Taip, jei turim sandėlį. Mes turim Hertfordšyre, bet pasitikslink. Atsiėmimas ten pigiau, nereikia pristatymo. Bet sandėlis ne visada patogus. Buvo klientas Haringėjuose. Sakė pasiims pats. Paskui skambino: be mašinos nenusigaus. Už šešiasdešimt svarų pristatėm. Kartais sutaupyti kainuoja brangiau laiko. Jei turi draugą su mašina – gerai. Bet skaičiuok benziną. Durų iki durų tam, kad ramiai gyventum Naujojoje Zelandijoje (palauk, Anglijoje, aš grįžtu prie temos). Ne visada verta taupyti ant paskutinio kilometro. Pagalvok logiškai.

Kas vyksta, kai fūra atvažiuoja į Londoną? Ar tikrai atneš iki buto?

Jei užsisakei "iki durų" – taip. Bet fūros didelės. Gatvė siaura. Buvo raudonų plytų rajone – neišsuko. Vairuotojas paskambino, galop nešėm vežimėliu du šimtus metrų. Nuo durų iki durų – taip, bet realybė kitokia. Vairuotojas vairuoja, ne kūju kalą. Jei durys antrame be lifto – nešis, bet paprastai. Už aukštus kai kurie prašo daugiau. Aš asmeniškai neprašau, bet suprantu. Svarbu pasakyti iš anksto apie laiptus, lifto nebuvimą. Tada atvažiuos su dviem žmonėmis, jei reikia. Viskas susitariama.

Ką daryti, jei atidarysiu dėžę Anglijoje ir pamatysiu, kad kažkas dūžę?

Fiksuok iškart. Nuotraukos, video. Nerašyk ant vežėjo (nebe tais laikais, kai pykdavomės akis į akį). Turi parą, kad praneštum. Buvo klientas atidaręs po mėnesio. Nieko nebeįmanoma įrodyti. Gal pats numetė? Nežinia. Atidarinėk dėžes per dvi–tris dienas. Daryk prieš draugą ar kamerą. Ne dėl mūsų, dėl tavęs. Jei draudimas – pildai formą. Jei ne – belieka verkt. Aš žinau, kad norisi rėkti, bet ramiai. Dažniausiai sutvarkom. Kartais net nereikia rėkti. Užtenka mandagaus laiško.

Ar galiu siųsti daiktus, jei dar neturiu būsto Anglijoje, tik žinau miestą?

Taip, bet reikia adreso. Bent jau draugo. Buvo studentas į Braitoną. Darbas yra, buto ne. Draugas priėmė. Tik paskui draugas išsikraustė, dėžė liko po lova du mėnesius. Klientas paskui piktas skambino. Ne, nebuvo dingę, tiesiog pasimetę. Turi turėt patikimą žmogų su telefonu UK formatu. Vairuotojai skambina prieš atvažiuodami. Jei niekas neatsiliepia – problemos. Surask bazę. O jei neturi nieko – gal palauk, kol nusipirksi sombrerą (aš ne, ne sombrerą, butą). Supratai. Rimtai, be adreso – tikra bėda.

Koks yra piktas patarimas žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į Angliją?

Nepasitikėk pirmu Google rezultatu. Aš per dvidešimt metų šitame versle ir matau, kaip keičiasi rinka. Taip, aš pasakiau "daugiau negu" – gramatikos priekaištautojai tegu pyksta, bet taip kalbam realybėj. Skambink, paklausk adreso, ar yra sandėlys. Jei tik WhatsApp ir kaina maža – bėk. Ir dar – nekrauk vertingiausių dalykų į paskutinę naktinę dėžę. Tos būna blogiausiai supakuotos. Krauk pirmą, ramiai. Skambink, jei ką. Aš čia. Ne tobulas, bet tikras. Tokie jau tarptautiniai perkraustymai.

Išvada

Siuntų pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinė plovykla. Reikia rankų, galvos ir šiek tiek laiko. Jei supakuosi protingai, parašysi sąrašą teisingai ir nesirinksi pirmo pasiūlymo – viskas bus gerai. Durų iki durų paslauga turi prasmę tik tada, kai supranti, kas dedasi viduje, o ne tik kai pasirašai sutartį. Jei ką – skambink. Aš vis dar atsakau, nors kartais ir pykstu ant muitinių. Toks jau darbas. Saugus kelia tau ir tavo daiktams.