Siuntų pervežimas į Angliją patikimi mikroautobusai: ką aplinkui prikalbėta, o kas tiesa

Perdvidešimt ketveri metai. Štiek laiko jau sukuosi tarptautinių perkraustymų versle – mačiau, kaip lietuviai vežėsi į Londoną vos ne visą kaimą, ir mačiau, kaip gigantiškos kompanijos likvidavo visus savo mikroautobusus, nes neapsimokėjo. Dabar visi ieško patikimų mikroautobusų siuntoms į Angliją, visi žada greitai, pigiai, saugiai. Bet ar taip iš tikrųjų būna? Šiandien taip jau sutapo, kad rašau tau, o ne visam internetui – kaip sėdėtume prie kavos ir aš bandyčiau paaiškinti, kaip ten tas siuntų pervežimas į Angliją vyksta iš vidaus, be reklaminių šūkių.

Kainų realijos

Kiek maždaug kainuoja siuntų pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Žinai, šitas klausimas kasdienis. Vieni tau sako – nuo šimto eurų, kiti užkala šešiais šimtais. Realybė tokia, kad vidutiniškai kubinį metrą daiktų gabenti mikroautobusu į Angliją kainuoja nuo 120 iki 180 eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą pigiau, vasarą, kai visi kraustosi, – brangiau. Aš turėjau klientą, kuris vežėsi tris lagaminus ir kartoninę dėžę. Iš viso ten gal du kubus? Maždaug tiek. Sumokėjo 140 eurų. Bet jei veši sofą ir šaldytuvą, tada jau kita kalba. Tiesiog nėra linijinės formulės, nors daugelis taip norėtų galvoti.

Ar galiu sumokėti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Gali, bet čia jau kaip sutarsi. Mes, pavyzdžiui, priimam pavedimą iš anksto – maždaug keturiasdešimt procentų, kad žmogus rimtas. O likusią dalį gali ir grynaisiais vairuotojui, kai atiduoda daiktus Londone. Kartais žmonės labai bijo pervesti avansą, aš juos suprantu, prisižiūrėjęs visokių nesąmonių. Tada darom taip – pavedimas tik tada, kai mikroautobusas jau pakeliui. Bet stambesnėse įmonėse – tik elektroninėm sąskaitom. Sako, kad grynieji nepatogu. Man tai atrodo keista, nes grynieji vis dar karaliai, ypač tarp emigrantų.

Kodėl vieni prašo du šimtus, o kiti – šešis už tą patį krovinį?

Čia tas pats kaip su automobilių remontu. Yra servisai, kur pakeičia ratą ir sako – dvidešimt eurų. Yra – du šimtai. Su siuntų pervežimu į Angliją mikroautobusais lygiai taip pat. Mažesni vežėjai, kurie važiuoja patys, vienas mikroautobusas, šeimos verslas – dažnai pigiau, nes mažiau pridėtinių kaštų. Didelės firmos turi biurą, sekretorę, šildymą Kaune – viskas įskaičiuota į tavo sofos kainą. Kartais brangiau sumoki už garsesnį vardą, nors pirksi tą patį. Būna ir atvirkščiai – mažas vežėjas pasiima pinigus ir dingsta. Kompleksiška situacija.

Ar kaina priklauso nuo to, kokiam mieste Anglijoje gyvenu?

Taip, bet ne drastiškai. Į patį Londoną, Birmingemą, Mančesterį – standartinės kainos. O jei reikia važiuoti kur į Škotijos pakraštį ar Velso kaimelį, tai jau brangiau. Ne dėl to, kad norisi uždirbti daugiau, o dėl laiko ir degalų. Atsimenu, vieną kartą vežėm siuntą į mažą nutolusią gyvenvietę netoli Liverpulio. Papildomi šimtas mylių – vairuotojas grįžo vos trečią dieną, nes teko pernakvoti. Klientas piktas buvo, bet ką padarysi, tokius atstumus reikia kažkaip kompensuoti. Patikimas mikroautobusas nebūtinai reiškia, kad kaina vienoda iki bet kurio užkampio.

Kelionė ir laikas

Kaip dažnai iš viso važiuoja tie mikroautobusai į Angliją?

Dažniausiai kas savaitę, kartais ir du kartus, jei sezonas pilnatvės. Žiemą gal ir kas dešimt dienų. Yra tokių, kurie važiuoja tik užsakymų pagrindu – surenka tris klientus ir išvažiuoja. Kiti turi reguliarų reisą, nors ten toks terminas... reguliarumas labai sąlyginis. Kartais mašina stringa pasienyje dėl dokumentų, kartais sugenda keltas. Tai tas grafikas... na, data tai data, bet realistiškai plius minus dvi dienos. Aš savo klientams visada sakau: jei reikia iki gimtadienio, siųskite savaitę anksčiau. Netikėkite, kas rašo "trečiadienį tiksliai", nes gyvenimas parodo kitaip.

Kiek realiai trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su siuntomis?

Teoriškai – porą dienų. Realiai – dažniausiai trys. Važiuoji per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją... Prancūziją arba Olandiją, tada tunelis. Oi, jei eilės Doveryje – pridėk dar pusdienį. Mano pažįstamas vairuotojas Petras (sename Iveco, bet labai patikimam) sakydavo: "Jeigu per 36 valandas Londonas, tai šventė." Jis vairuoja dvidešimt metų, tai žino. O jei dar siuntiniai keliauja per kelias rankas – iš pradžių surinkėjas Kaune, paskui perskirstymo centras, tik tada Anglija – savaitė tikrai gali prabėgti. Taip kad labai greitai nebūna, nebent oro uoste lėktuvas.

Ar galiu sekti, kur mano siunta yra realiu laiku?

Galėtum, jei vežėjas turi GPS sekiklį ir nori tau duoti prieigą. Bet realiai? Dažniausiai skambini vairuotojui, o jis sako – "esam kur nors netoli Hanoverio, viskas okei". Arba nekelia, nes vairuoja. Aš žinau, kad didelės logistikos firmos turi tas programėles, kur matai judantį tašką. O paprasti mikroautobusai... na, jie turi telefonus. Kartais parašo – "rytoj busim". Tai toks sekimas pusiau analoginis. Nesakyčiau, kad tai blogai, tiesiog realybė tokia. Jeigu tau kritiška žinoti kiekvieną posūkį, geriau rinkis didelę kurjerių bendrovę, o ne šeimyninį pervežimą mikroautobusu.

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš namų?

Čia jau kaip sutarsi. Dauguma politechniškai pagelbės, ypač jei esi vienišas žmogus ar moteris su vaiku. Bet oficialiai? Jis vairuotojas, ne kilnojo. Aš esu matęs situacijų, kai klientas aukštai supakuotas dėžes laukė kieme, o vairuotojas atsisėdo į kabiną ir tylėjo. Ne dėl to, kad blogas žmogus – o dėl to, kad nugarą jau pradėjo skaudėti po dešimties metų kilnojimo. Kai kurie vežėjai turi pagalbininką, bet tada kaina iškart auga. Tai jei turi didelių daiktų, pasikviesk draugą bent jau iki laiptinės. Bus mažiau nepatogumų abiem pusėm.

Kas dedasi ant bagažinės skyriaus

Ar galiu siųsti šaldytuvą? Jis gi sunkus.

Gali, tik turi žinoti, kad šaldytuvą reikia transportuoti vertikaliai. Bent jau aš taip mokiausi iš savo klaidų prieš dvidešimt metų. Nukalėm vieną horizontaliai – kompresorius susigadino, klientas teisingai niršo. Dabar visada sakau: apynaujis šaldytuvas gali kainuot tiek, kad nebeapsimoka vežti mikroautobusu į Angliją. Kartais paprasčiau parduoti čia ir nusipirkti ten. Bet jei jau vežam – būtinai fiksuojam, kad stovi, tvirtinam diržais. Ir atsukam duris, kad oras cirkuliuotų. Maži niuansai, bet jie lemia, ar daiktas atvyks sveikų.

Ar mikroautobuse mano daiktai bus vieninteliai, ar dar kažką veš?

Retai kada vieninteliai. Patikimas siuntų pervežimas į Angliją mikroautobusais dažniausiai reiškia, kad automobilis pilnai užkraunamas – kelių klientų daiktai. Tai normalu, taip ir turi būti, kitaip bilietai nepasidengia. Bet yra skirtumas: ar tavo sofą krauna šalia kažkieno traktoriaus dalies, ar šalia lagaminų. Geros įmonės atskiria – minkštus daiktus su minkštais, kietus su kietais. Blogos – sudeda kaip popierių į makulatūros konteinerį. Aš esu mačęs, kaip vieno kliento veidrodis atsidūrė šalia kito variklio bloko. Spėk, kas atsitiko. Nekartok šitos klaidos renkdamasis paslaugą.

Ar galiu siųsti dviratį neišardytą?

Galima, bet jis užims daug vietos, o vietas mikroautobuse skaičiuojam centimetrais. Kartais žmonės galvoja – "užmest dviratį ant viršaus". Ne, ne ant viršaus, viršus ne tam skirtas, ten tik minkšti daiktai. Na, bent jau turėtų būti tik minkšti. Būna vežėjų, kurie dėl pinigų prikrauna viską iki lubų, bet tai jau rizikinga. Aš patariu – nusiimk priekinį ratą, pasuk vairą, sutvirtink kartonu. Taip sutaupysi trigubai vietos ir kitam klientui erdvę paliksi. Kartais maži dalykai lemia, ar mikroautobusas išvažiuoja tvarkingai, ar tampa kamščiu ant ratų.

Kas bus, jei per kelionę mašina suges?

Gerai klausiami. Priklauso nuo gedimo. Jeigu tai stabdžiai arba sankaba – stoja kelioms valandoms, meistras atvažiuoja arba surenkam kitą mašiną. Bet jei variklis kažkur Vokietijos viduryje – gali ir parą pūsti vėjus. Tavo daiktai lieka saugūs, jei mikroautobusas priklauso normaliai firmai – jie išsiunčia pakaitinį transportą. Blogiausiu atveju perskraustymas į kitą mašiną. Aš prisimenu atvejį prieš kokią penkerius metus – sugedo šaldytuvo agregatas, o vežėme būtent tą patį šaldytuvą. Laimei, spėjo įpakuoti. Bet tai buvo... įtempta. Tai toks dalykas, kurio nepasimatys sutartyje, bet realiai egzistuoja.

Popieriai ir dalykai, kurių niekas nemėgsta

Ar man reikia kokių nors popierių, kad siųsti siuntą į Angliją?

Brexitas viską sugadino, jei dar nežinojai. Iki 2020 buvo paprasta – krauni ir veži. Dabar... na, tiksliau, dabar daug kas priklauso nuo turinio. Asmeninius daiktus, naudotus, gali gabenti be muito, bet reikia sąrašo anglų kalba – packing list. Aš pats pilnai neįsivaizduoju visų naujausių muitinės niuansų, nes jie keičiasi kas pusmetį. Geriausia – pasiklausti tiesiogiai vežėjo prieš išvykstant. Kartais jie turi savo brokerius, kartais prašo, kad pats susitvarkytum. Viena aišku – jei veši komercinę siuntą, cigaretes ar alkoholį, tada jau visai kas kita. Ten muitai ir leidimai, kurių geriau nelįsti be specialisto.

Ar mano daiktai draudžiami kelionės metu?

Teoriškai taip, bet praktikoje... kaip pasakyti. Draudimas turėtų būti, bet ne visi vežėjai jį turi. Mažos įmonės kartais taupo – nedaro kasko, tik privalomąjį. O jei mikroautobusas sudega ar apvagiami nakvynėje Prancūzijoje (taip buvo, ne kartą), tada problemos. Rimti pervežėjai turi krovinio draudimą – CMR arba specialų perkraustymo draudimą. Kaina dažniausiai įskaičiuota, bet visada pasitikrink. Aš savo klientams siūlau pamatyti poliso kopiją. Jei vengia rodyti – raudona vėliava. Geriau primokėk papildomus dvidešimt eurų už draudimą, nei po to verk prie suplėšytos dėžės.

Ar galiu siųsti maistą – rūkytą mėsą, sūrį, duoną?

Va čia aš pats nebežinau tiksliai kas galima po visų tų pokyčių. Anksčiau veždavom be problemų – lašiniai, duona, kartais ir naminis vynas. Dabar JK muitinė labai griežtai žiūri į gyvūninės kilmės produktus. Teoriškai – negalima. Praktiškai – maži kiekiai asmeniniam vartojimui kartais praleidžiami, bet čia loterija. Aš nesiryžčiau garantuoti. Geriau nepaslysti ant dešros. Jeigu jau veši lietuviškų gėrybių – sėklos, šokoladas, miltai – čia paprastai praeina. Bet šviežia mėsa... Imi į save atsakomybę. Aš savo vežimais tokių dalykų stengiuosi neimti, nes nenoriu problemų pasienyje.

Ką daryti, jei siunta gavosi didesnė, nei nurodžiau užsakydamas?

Atsitinka, žinau. Planuoji vieną kambarį, o paskui atsiranda dar penkios dėžės iš garažo. Pirmiausia – nepanikuok, bet ir nesitikėk, kad viskas sutalpins be papildomos kainos. Jei mikroautobusas dar nepilnas, dažniausiai sutvarkom vietoje – suskaičiuojam papildomą tūrį ir fiksuojam priedą. Bet jei mašina jau beveik pilna, gali iškilti bėdų. Buvęs atvejis: klientė pridėjo du lagaminus, o mikroautobusas vakare turėjo išvažiuoti. Teko skambinti kitam klientui ir prašyti atidėti. (Nors iš tikrųjų tai buvo mano klaida – turėjau paklausti du kartus.) Taigi, visada geriau nurodyti šiek tiek daugiau, nei mažiau.

Kai viskas nepaeina pagal planą

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog neatvažiuoja sutartu laiku?

Prisižiūrėjau. Būna taip – pirmadienį sutari, trečiadieniui dešimtą ryto. Devynios – skambini, nekelia. Dešimt – atsako, kad "mašina sugedo". Vienuolikta – sužinai, kad tavo siuntą veža visai kitas žmogus, kuriam paskambino paskutinę minutę. Mažos įmonės, neturinčios flotilės, priklauso nuo vieno mikroautobuso. Jeigu jis suges – visi planai byra. Kartais tiesiog pasiima du užsakymus, o į tave neatvažiuoja, nes kitas geriau sumokėjo. Tai nėra profesionalu, bet deja pasitaiko. Patariu rinktis tuos, kurie turi bent du kontaktus – jei vienas dingo, yra kas pavaduoja.

Ar tikrai mano daiktai bus tie, kuriuos mačiau pakrovę?

Devyniasdešimt aštuoni procentai laiko – taip. Bet buvo vienas atvejis, kai kliento dėžės... na, jos nepradingo, bet kažkas jas apvertė kitoj pusėj mašinos. Kai iškrovėm, atrodė, kas vėjo audra kelyje praslydo. (Neklaidink – audros ten nebuvo, tiesiog blogai sustatė.) Rimčiau – vagių atvejų pasitaiko, ypač jei nakvojama neprižiūrimose aikštelėse. Aš pats renkuosi vairuotojus, kurie miega su viena akimi atmerkta arba kurie veža be ilgų sustojimų. Patikimas mikroautobusas yra tik tiek, kiek patikimas jo vairuotojas. O jei vairuotojas pavargęs ir palieka raktus ant spynos... nelabai čia šventa.

Ką daryti, jei gavau daiktus sulaužytus, o pasirašiau, kad viskas tvarkinga?

Oi, čia jau bėda. Tas pasirašymas – CMR arba vežimo dokumentas – reiškia, kad priėmei sveikų daiktų (arba turėtum priimti sveikus... na, čia tas kalbos momentas). Jei pasirašei, o paskui atsidarei dėžę ir radai išdaužytą stiklą, teisiškai sunku įrodyti, kad tai nutiko kelionės metu. Aš visada sakau: pasirašyk, bet jei gali – nufotografuok dėžę prieš išleisdamas vairuotoją. Ir dar geriau – daryk pakrovimo bei iškrovimo aktą su pastabomis. Prisimenu klientą, kuris taip pasielgė protingai: ant dėžės buvo įbrėžimas. Užrašėm – "dėžė pažeista, turinys netikrintas". Po to atidarėm – lempučių rinkinys sveikas. Bet procedūra teisinga. Kitaip lieki beveik be teisių.

Kokia dalis siuntų paprastai atkeliauja pažeista?

Nuosirdžiai? Gal du-trys procentai. Nesąmonė, bet skaičiai tikri. Dažniausiai tai smulkūs įbrėžimai, nutrynimai, dėl kurių pats niekam nesiskųstum. Bet būna ir tragiškų situacijų – kartą mikroautobusas pateko į avariją Belgijoje. Nieko baisaus, bet staigus stabdymas... dvi plazmos televizoriai nulėkė į priekį. Draudimas padengė, bet laiko ir nervų niekas neatiduos. Patikimas siuntų pervežimas į Angliją mikroautobusu nereiškia nulio rizikos – tai nerealu. Reiškia, kad kai atsitinka, yra kas atsako. Ir nepradingsta su tavo lempomis į nežinią.

Ko kitur nepasakys

Kaip atskirti, kas iš tikrųjų žino darbą, o kas tik pardavinėja orą?

Paklausk detalių. Paklausk, kokiu maršrutu važiuos – jei sako "pro Vokietiją" ir tiek, tai dar nemano. Paklausk, kokio dydžio mikroautobusas – jei nežino, ar jis Mercedes, ar Ford, tai turbūt tarpininkas. Paklausk apie draudimą konkrečiai – kokia suma, kas draudikas. Jeigu pradeda šnekėti apie "bet kuriuo atveju viskas gerai" – bėk. Aš pats, būdamas dvidešimt ketvirtus metus versle, vis dar kartais pasimetu paklaustas apie naujausius muitinės atnaujinimus. Tai jei jis viską žino ir visko garantuoja – gali būti melagis. Tikri profesionalai pripažįsta ribas.

Ar verta siųsti per tą, kuris paskambino iš skelbimo portalo?

Na, štai – gali būti auksas, gali būti pražūtis. Skelbimų portalai pilni žmonių, kurie kartą nuvažiavo į Londoną pasisvečiuoti ir pagalvojo – oi, gal ir kitus daiktus pavesiu, užsidirbsiu. Jie neturi licencijų, neturi įmonės, tik mašiną. Vieną kartą gerai nuveš, kitą – dingsta su avansu. Aš nesakau, kad visi blogi, bet rizika didesnė. Jei renkiesi per portalą, prašyk registracijos numerio, UTR, jei veža į UK. Paprašyk nuotraukos mašinos vidaus. Jei pikta atsako – tau tai ženklas. Rimtas siuntų pervežimas į Angliją reikalauja rimtų žodžių, o ne gražių skelbimų.

Koks buvo pats blogiausias dalykas, kurį matei per visus metus?

Tai buvo seniai, bet iki šiol pamenu. Vežėm siuntą – moteris vežėsi visą butą iš Kauno į Birmingemą. Sutarėm dėl kainos, viskas gražu. Bet pasirodo, vairuotojas (ne mūsų, subcontractorius) antrą dieną pamatė, kad mašina per sunki, ir viduryje kelio paprašė papildomų trijų šimtų svarų. Neiškrove, grasino palikti Lenkijoje. Prisipažįstu, kad ir pats buvau šokiruotas, nors jau buvau matęs visko. Galiausiai klientė sumokėjo, nes kitos išeities nebuvo. Tokie dalykai dedasi su nepatikimais mikroautobusais. Todėl aš dabar labai griežtai renkuosi su kuo dirbu. Nebegaliu žiūrėti, kaip žmonės verčiami kampo.

Mikroautobusai važiuoja tik į Londoną ar ir į kitus miestus?

Važiuoja visur, bet Londonas – kaip magnetas. Ten didžiausia paklausa, ten lengviausia surinkti pilną krovinį. Bet Bristolį, Notingemą, Lidsą – irgi aptarnaujam. Į mažesnius miestelius reikia derinti atskirai. Kartais klientai galvoja, kad jei jų kaimas uz simto myliu nuo Londono, vairuotojas specialiai užsuks. Ne, retai kada specialiai. Dažniausiai derinam, kad daiktus palieka kažkur saugioj vietoj Londone, o paskui dėl jų nuvažiuoja patys. Arba sutariam su vietiniais kurjeriais. Taip tiesiog pigiau nei specialus reisas iki tavo durų Dorse.

Ar "patikimas mikroautobusas" reiškia, kad mašina nauja?

Ne, reiškia, kad ji techniškai tvarkinga. Aš mačiau dešimties metų senumo Transitus, kurie važinėja be priekaištų, ir trejų metų Sprinterius, kurie byrėjo kaip praeito amžiaus žaislai. Patikimumas – yra priežiūra. Ar laiku keičiamas tepalas, ar tikrinami stabdžiai prieš ilgą kelionę į Angliją, ar vairuotojas miega, o ne važiuoja trisdešimt valandų iš eilės. Naujas automobilis dar nepadarys tavo sofos saugios, jei vairuotojas aplaidus. Tai čia toks truputį mitas, kad nauja = gera. Kartais tiesiog reikia kas savaitę patikrint, kad nepaliktų tavęs be daiktų Brastoje.

Ar galima ką nors pridėti prie siuntos jau po to, kai viską susitarėm?

Žinoma, jei dar laiko yra. Bet būna, kad žmonės skambina man vakare prieš išvykimą: "oi, dar viena dėžė atsirado, galim?" Jei mikroautobusas pilnas – ne, negalim. Jei yra vietos – sutvarkau, bet kartais papildomai mokėti reikia, jei peržengiam sutartą tūrį. Buvo toks juokingas atvejis, kai klientas norėjo pridėti... katiną. Ne, katinų nevežam. Gyvūnai – atskira procedūra, dokumentai, skiepai. Jis pyko, bet kaip čia padarysi. Tai taip, pridėti galima dėžes, bet ne viską, kas gyva ar nenumatyta.

Kodėl tenka taip ilgai laukti, kol kas nors atsako telefonu?

Patiriausi? Yra kelios priežastys. Pirma – vairuotojai tikrai negali kalbėti prie vairo, ypač užsienyje, baudos didelės. Antra – mažose įmonėse vienas žmogus viską daro: ir vairuoja, ir rašo sąskaitas, ir krauna. Trečia – kartais tiesiog nepriima skambučio ne todėl, kad nenori, o todėl, kad neturi gerų žinių. Buvęs atvejis, kai vairuotojas tris valandas nesiskundė, nes na... sugedo mašina ir jis bijojo man pasakyti. Aš suprantu, bet klientams tai nepatinka. Todėl aš pats stengiuosi atsiliepti per kelias valandas, net jei neturiu konkrečios informacijos. Verčiau pasakysiu tiesą, nei dingsiu.

Išvada

Siuntų pervežimas į Angliją patikimi mikroautobusai – fraze, kuri skamba kaip reklaminis šūkis, bet po ja slypi labai daug darbo, nervų ir retkarčiais netikėtumų. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad patikimumas matosi ne iš gražaus tinklapio, o iš to, kaip žmogus atsako į klausimą "o jeigu nepavyks?". Rinkis tuos, kurie nepabėga nuo problemų. Ir atmink – geriausias mikroautobusas yra tas, kuriuo važiuoja žmogus, suprantantis, kad tavo daiktai – tai tavo gyvenimo dalis, ne tik krovinys.