Siuntų perdavimas į Angliją: paprastas užsakymas internetu ir tai, ko niekas neparodo reklamoje

Žinai, per daugiau nei dvidešimt metų, kiek kartų teko siųsti daiktus į Angliją? Aš ir pats nebesuskaičiuoju. Pradėjau dar tais laikais, kai internetas veikė per modemą, o užsakymą surašydavom telefonu popieriaus lape. Dabar gi viskas kitaip – siuntų perdavimas į Angliją tapo žymiai paprastesnis, o užsakymą internetu padarysi per penkias minutes. Bet… žmonės vis tiek susimauna. Kodėl? Nes reklama rodo tik „spausk čia, siuntinys išvyko“. O realybė? Štai šis tekstas tam vienam žmogui, kuris dabar sėdi prie ekrano ir galvoja: ar tikrai taip paprasta? Atsakau – taip, bet yra niuansų. Paaiškinsiu kaip draugas, nes priešingu atveju vėl kils chaosas.

Pradžia – pakavimas ir tos dėžės

Kokia kaina siųsti 20 kg dėžę su daiktais į Londoną ir ar tikrai nereikia niekur eiti?

Žinai, kainą labiausiai lemia ne svoris, o matmenys. 20 kg dėžė, kuri tilps po lova, kainuos maždaug nuo 35 iki 55 eurų. O jei ten prikišta knygų ir ji maža, bet sunki – gali būti brangiau. Užsakymą internetu padarysi per kelias minutes, nors pradžioje atrodo, kad ten milijonas langelių. Iš tikrųjų viskas paprasta, o kurjeris pats atvažiuos į tavo duris. Nereikia niekur tempti dėžių į terminalą, nors, jei nori, gali ir pats atvežti (bet kam?). Tik nepamiršk – kaina gali pašokti, jei nurodysi neegzistuojantį pašto kodą. Buvo toks atvejis, kai klientas iš Kauno bandė rašyti „Londonas, 1“ – teko viską taisyti, o jis dar bandė pykti ant mūsų.

Ar man reikia kažkokių specialių dėžių, ar užteks tos, kurią radau rūsyje?

Užteks, jei tik laikosi konstrukcija. Buvo toks Tadas, kuris atsiuntė man nuotrauką – dėžė nuo bananų, o viršuje lipnia juosta tik per vidurį. Aišku, ji atsivėrė kelyje. Naudok dvigubą gofruoto kartono sluoksnį, jei randi. Jei nerandi – pirkti gali bet kur (nors vasarą, prieš šventes, kartais parduotuvėse būna trūkumas). Svarbiausia – neužklijuoti siuntinio su laikraščiu, kaip kažkuri mano klientė Panevėžyje. Pamiršau jos vardą. Iš pradžių pašaipiai žiūrėjau, bet toks siuntinių perdavimas į Angliją vyksta per tiek sandėlių, kad joks popierinis lipdukas neišgyvena. Geriau kokybiška juosta, o paskui dar popierius viduje.

Kaip supakuoti stiklainius su uogiene, kad jie neišsilakstytų?

Ah, čia jau šventė. Pirmiausia – kiekvieną stiklainį apvyniojai burbuline plėvele taip, lyg ruoštumsi atominei katastrofai. Tada dedi į dėžę, o tarpus užpildai popieriumi ar senais marškinėliais – netikit, bet klientai iš Šiaulių taip daro. Dėžės šonai neturi būti tušti. O štai dabar pasakysiu dalyką, kuriame pats kartais suabejoju: ar leidžiama siųsti uogienę? Brexitas keičia taisykles maisto produktams, kai kurie kroviniai stringa. Techniškai deklaruojama kaip „prepared foodstuff“, bet muitininkai kartais numoja ranką, o kartais – ne. Geriau nesiųsti produktų, kurie turi trumpą galiojimą, nors aš pats esu vežęs ir šakočius, ir spirgus. Atsakomybė ant tavęs.

Ar galiu pats atnešti siuntinį į terminalą, net jei užsakymą jau padariau internetu?

Dažnai taip nutinka, kai žmogus persigalvoja. Jau užpildei formą internetu, sumokejai, o paskui supratai, kad rytoj visą dieną būsi namie ir gali pats atvežti. Paprastai – taip, galima. Bet reikia paskambinti ir sutarti, nes sistema jau yra suplanavusi paėmimą iš tavo adreso, o tas maršrutas nėra mano galva keičiamas kas pusvalandį. Kartais aš pats net nežinau, ar tas terminalas tą dieną dirbs iki vakaro. Skambink bent dieną prieš tai. Ir atsispausdink etiketę, jei tokia buvo, nes jos be vizualaus patvirtinimo gali nepaimti. Žodžiu, galimybė yra, bet reikia gyvo kontakto, ne tik mygtuko paspaudimo.

Kada geriau siųsti – pirmadienį ryte ar ketvirtadienį vakare?

Nesiųsk penktadienį, jei skubu. Yra toks nerašytas dėsnis – siuntiniai, palikti sandėlyje savaitgalį, kartais ten įsigyvena ilgiau negu reikia. Aš juokauju, bet faktas, kad pirmadienis būna chaotiškas visiems. Geriausias laikas – antradienis arba trečiadienis, ryte. Tada siuntinys spėja į tą savaitės transporto bangą ir nebestovi. Jei siunti ketvirtadienį vakare, jis paimamas penktadienį, bet realiai iš Lietuvos išvažiuoja tik kitą savaitę. Tad jei skubi – anksti savaitės viduryje. O jei neskubi – nesvarbu, net sekmadienį gali užsisakyti, tik va pats paėmimas bus kitą dieną.

Dokumentai, muitai ir kiti popiergaliai

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių popierių siuntiniams į Angliją?

Reikia, bet ne tuos, kuriuos galvoji. Nebereikia popierinio vežimų lapo, kurį anksčiau lipdydavome ant dėžės – dabar viskas elektroninėje sistemoje. Tačiau turi būti sąskaita-faktūra (invoice), net jei siunti draugui dovaną. Anglijos muitinė mato siuntos vertę ir turinį. Seniau galėdavai rašyti „dovana – be vertės“, dabar tas nepraeina. Neseniai klientas siuntė dviratį, parašė, kad vertė nulis – muitininkai tiesiog nepriėmė. Puikiai suprantu, kodėl žmonės pyksta, bet taisyklės yra taisyklės. Taip kad pildyk deklaraciją sąžiningai, nes užsakymo metu internetu turi viską suvesti.

Kas tas EORI kodas ir ar jį reikia rašyti ant siuntos?

Jei esi verslininkas ir siunti daiktus pardavimui, EORI yra kaip tavo asmens kodas muitinėje. Jei siunti asmeninius daiktus – dažniausiai nereikia. Rašyti ant siuntos jo nereikia, bet jei pervežimas į Angliją yra komercinis, be šio kodo gali stringti deklaracija Londone. Daugelis žmonių, kurie siunčia pirmą kartą, net nežino tokio dalyko. Aš pats prisimenu, kaip prieš kelis metus pats painiojau EORI su VAT numeriu. Buvo juokinga. Internetinėje formoje yra langelis, bet jį palikai tuščią – jei asmeninė siunta, viskas gerai. O jei esi verslininkas ir neturi EORI – pasidaryk iškart, nes bandymai apeiti sistemą baigiasi užstrigimu.

Ką daryti, jei muitas Anglijoje sustabdo mano siuntinį?

Pirmiausia – nesiparink, tai nereiškia, kad dingo. Gavėjas gauna laišką arba sms, kad reikia papildomai deklaruoti. Kartais reikia pateikti mokėjimo kvitą iš tavęs. Būna ir taip, kad muitininkas tiesiog nori patikrinti, ar ne ginklai važiuoja. Aš prisimenu atvejį, kai į Londoną siuntėme dėžę su kūdikių žaislais, o jie atidarė, nes šmirgeliai keistai bilsėjo per rentgeną. Gavėjai teko parašyti paaiškinimą. Dažniausiai siunta atlaisvinama per 2–3 dienas. Blogiausia, ką gali padaryti – ignoruoti laišką. Tada siuntinys grįžta atgal arba sunaikinamas. Nekenčiu, kai taip nutinka. Sekimosi puslapyje matysi statusą „held at customs“ – štai tada ir skambink.

Ar galiu parašyti dovaną, kad nereikėtų mokėti mokesčių?

Gali parašyti, kad dovana, bet jei vertė didesnė nei 39 svarai – mokesčiai vis tiek gali kilti. Po Brexito dovana nėra burtų žodis, kuris viską išsprendžia. Muitininkas turi teisę įvertinti siuntos vertę pats. Buvo pavasarį mergina siuntė rankinę tetai – vertė 80 eurų, o gavėja Anglijoje turėjo sumokėti dar 23 svarus mokesčių. Kietai. Aš pats jai liepiau prieš tai perspėti, bet ji tikėjo, kad rašalas „dovana“ padės. Nepadėjo. Taip kad jei siunti brangų daiktą, pasakyk gavėjui, kad gali tekti primokėti. Jokių stebuklų.

Kiek galiu siųsti vertės daiktų, kad nekiltų problemų?

Oficialiai – iki 135 svarų sterlingų, bet čia slidus kelias. Pats asmeninių daiktų siuntimas į Angliją neturėtų atrodyti kaip prekyba. Viena dėžė su senais rūbais ir knygomis – ok. Penkios dėžės su dar neišpakuotais telefonais – jau įtartina. Buvęs atvejis, kai vaikinas bandė siųsti tris naujus dviračius „draugams“. Muitininkai nekvaili, jie mato. Geriau siųsti mažiau, bet dažniau? Ne, blogas patarimas. Tiesiog būk sąžiningas. Siuntų perdavimas į Angliją turi būti skaidrus. Jei matai, kad vertė didelė, geriau naudok tarpininkus, kurie padeda su muitinėmis, nors tada jau ir kaina didesnė (bet miegi ramiai).

Pats užsakymas internetu – kaip ten viskas vyksta

Kiek laiko trunka pildyti formą jūsų svetainėje?

Penkios minutės, jei žinai ką rašyti. Bet jei pradedi galvoti adreso viduryje – prasitęsia iki pusvalandžio. Reikia gavėjo pašto kodo, telefono numerio ir sąrašo siunčiamų daiktų. Nerenk atsitiktinių žodžių, nes vėliau gali nesutapti su draudimo sąlygomis. Aš dažnai matau, kaip žmonės srauto metu palieka tuščią langelį „turinys“, o paskui stebisi, kodėl sistema stringa. Tada skambina man. Sėdi prie kompo, bet matyt skubėjo. Užsakymas internetu – ne egzaminas, bet reikia bent kiek susikaupsti. Atsispausdink sąrašą prieš tai, kad nepamirštum detalių.

Ar turiu spausdinti etiketę namuose, ar kurjeris atsiveš savo?

Etiketės klausimas – vienas jautresnių. Dauguma platformų nori, kad tu pats atsispausdintum ir priklijuotum. Bet yra paslaugų, kur kurjeris atsiveš termopopierių ir suklijuos vietoje. Kai renkiesi siuntų pervežimą į Angliją per sistemą, tikrai matysi, kuriam vežėjui reikia spausdinti, o kuriam – ne. Jei neturi spausdintuvo, nenusimink (anksčiau visi reikalavo spausdinimo, dabar yra lankstesnių variantų). Kartais patariu nueiti į kopijavimo centrą, ten už kelis eurus priklijuoja. Buvo atvejų, kai žmonės rašo etiketes ranka. Nelabai gerai, bet kai kuriems vežėjams ir taip praeina. Geriau nepiršti laimės.

Kodėl mano kaina pasikeitė, kai įrašiau pašto kodą Birmingamo?

Nuotoliniai regionai. Ne visai teisingai taikau terminą, bet suprask – kai kurie Anglijos pašto kodai yra sunkiau pasiekiami. Birmingamas centrinis visai kitaip atrodo, nei koks Aberystwyth – ten jau kainos didesnės. Bet jei tavo pašto kodas prasideda nuo specifinių raidžių, sistema automatiškai prideda papildomą mokestį už kurjerio maršrutą. Nėra taip, kad kas nors apgaudinėja. Tiesiog kuras ir laikas kainuoja daugiau. Pašto kodas JK yra labai svarbus – neklysk rašydamas. Vienas neteisingas simbolis ir siuntinys gali nukeliauti į visai kitą šalies galą, o ten jau niekas nebestato rūpestingai prie tavo durų.

Ar saugu vesti mokėjimo kortelės duomenis jūsų sistemoje?

Taip, standartiniai SSL sertifikatai ir viskas. Bet žinai ką? Aš nepatingiu ir pats pasidarau screenshot'ą apmokėjimo puslapio, jei sistema nauja. Ne dėl to, kad nepasitikiu, bet 20 metų šioje srityje išmokau – geriau perklausinėti, nei raudonuoti vėliau. Nenaudok viešo Wi-Fi kavinėje, kai moki. Buvo atvejis klientės, kuri Vilniaus oro uoste bandė apmokėti siuntą per nemokamą internetą. Duomenys nenutekėjo, bet rizika buvo. Naudok tik patikimas platformas, kurios rodo užsakymo numerį iš karto. Jei nėra numerio – kas nors ne taip, o tada aš pats pradedu nervintis, nors techniškai tai ne mano siunta.

Ką reiškia tas mygtukas „siuntinio sekimas“ – jis iškart veikia?

Mygtukas veikia, bet duomenys atsiranda ne tą pačią sekundę. Paprastai ryte paėmęs kurjeris vakare jau meta informaciją į sistemą. Kartais per dažnai spaudai F5, pats taip darau su savo siuntomis, nors žinau, kad nereikia. Jei per 24 valandas nėra jokio judesio – skambink. gali būti, kad etiketė neatpažinta. Stebėjimas yra tai, kas skiria normalų siuntų perdavimą į Angliją nuo abejotinų pasiūlymų. Jei pirkai paslaugą be sekimo – rizikuoji. Ah, ir dar: sekimo numeris prasideda raidėmis, ne tik skaičiais. Pamenu, kaip klientas bandė įvesti savo sąskaitos numerį. Linksma, bet nedaug laiko.

Kelionės laikas ir pristatymo realybė

Kiek dienų siuntinys važiuoja iš Kauno į Mančesterį?

Realiai? 3–5 darbo dienos, jei eina tiesiogiai per kurjerinę. Bet jei pasirenki ekonominį variantą – gali temptis iki 10 dienų, nes pakeliui jis aplanko tris sandėlius. Aš visada sakau: skubam – rinktis greičiausią. Neskubam – ekonomą. Buvo vasara, kai dėl uostų perkrovos siuntiniai į Angliją strigo savaite. Tai nebuvo mūsų kaltė, bet kalti mes vis tiek liekame klientui. Toks jau verslas. Geriau iš karto nusiteikti, kad penktadienį išsiųstas daiktas iki kito ketvirtadienio jau turėtų būti vietoje. Bet ne anksčiau. O jei ištinka koks nors pasienio patikrinimas – gali dar dvi pridėti, bet taip nutinka retai.

Ar siuntinys tikrai pasieks gavėją, jei jis dirba visą dieną ir nėra namie?

Čia pats didžiausias galvos skausmas. Kurjeris Anglijoje dažniausiai palieka pranešimą arba deda siuntinį pas kaimyną. Jei pristatymui reikalingas parašas – dažnai bando kitą dieną. Kai kurios kompanijos turi Pickup Point'us – parduotuvių tinklus, kur gavėjas pasiima vakare. Tai žymiai patogiau. Siūlau visada nurodyti gavėjo telefono numerį su tarptautiniu formatu. Buvo, kai žmogus rašė lietuvišką numerį be +370, o anglas kurjeris paprasčiausiai neperskambino. Siuntinys sukosi ratu. Dėl to labai svarbu mokytis iš svetimų klaidų. Arba iš mano.

Ar galima keisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau išvažiavo iš Lietuvos?

Teoriškai taip, bet praktiškai – geriau ne. Kai krovinys jau oro uoste ar kelyje, adreso keitimas kainuoja papildomai ir stringa parai. Buvo atvejis, kai gavėjas persikraustė iš Bristolio į Redingą. Pavyko pakeisti, bet siunta sustojo Birmingamo terminale dviem dienom ilgiau nei reikia. Jeigu jau yra Anglijoje, vietiniai kurjeriai vengia redagavimo. Geriausia – apgalvoti iš karto. Užsakymas internetu leidžia taisyti duomenis tik iki paėmimo momento. Paskui tai tampa brangiu prabanga. Taip kad jei suklydai – skambink iškart, nevėlk.

Ką daryti, jei kurjeris neatvažiavo paėmimo dieną?

Pirmiausia – patikrink el. paštą. Jei etiketė neteisingai priklijuota arba adresas neaiškus, jie tiesiog pravažiuoja ir meta pranešimą. Kartais jie pavėluoja puse dienos, bet vis tiek ateina. Aš turėjau klientą Klaipėdoje, kuris laukė nuo ryto, o kurjeris atsirado aštuntą vakarą. Viskas baigėsi gerai, bet žmogus jau buvo nusiteikęs blogiausiam. Jeigu neateina iš viso – skambink pagalbai. Neieškok forumuose, nes ten patarimai būna dešimt metų senumo. Siuntų perdavimas į Angliją gyvuoja realiu laiku, ne archyvuose. Geriau vienas skambutis, nei trys dienos streso.

Ar siuntų perdavimas į Angliją vyksta vakarais ir savaitgaliais, ar tik darbo metu?

Siuntinių vežimas – 24/7 verslas, bet paėmimai ir pristatymai – daugiausia darbo dienomis. Šeštadienį kartais dirba tam tikri centrai, bet brangiau. Sekmadienį – beveik niekas nepaima, nebent skubi verslo siunta. Jei gyveni Londone, yra daugiau lankstumo. Provincijoje – pamiršk apie vakarinį kurjerį, ten kartais į mūsų logistikos tinklus sunkiau patekti. Kartais aš pats stebiuosi, kaip anglai baigia darbus penktą valandą ir viskas užsidaro, net parduotuvės būna likusios tuščios. Nors... lygiai taip pat ir mes dažnai elgiamės. Žodžiu, planuok paėmimą ryte, antradienį-ketvirtadienį. Tada mažiausiai galvos skausmo. Vakarai skirti dokumentams.

Kai nutinka bėda, arba apie blogas įmones

Ar buvote matę, kad kokia nors įmonė išvis nepasiima siuntinio ir dingsta?

Oh, taip, ir ne kartą. Yra tokių tinklapių, kur siūlo siuntų pervežimą į Angliją už 9 eurus. Įtartina, ar ne? Mokestis nuskaičiuojamas, jie parašo, kad „patvirtinta“, o kurjeris niekada neatvažiuoja. Po trijų dienų svetainė dingsta. Pats teko gelbėti du klientus, kurie nusivylę kreipėsi į mus. Mes nepadarome stebuklų, bet pasiimam ir nugabename. Vienas vaikinas iš Panevėžio netgi prarado keletą šimtų eurų. Policijai tai nerūpėjo, nes tai civilizuotas ginčas. Taip kad rinkis platformas su atsiliepimais, adresais, telefonais. Jei kaina per gera – tai jau signalas. Blogiausia yra ta nežinia.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje sako, kad dėžė atėjo su skylėmis?

Fotografuok iš karto. Nesiimk daiktų iš viduje, jei planuoji pretenziją. Kiekvienas normalus vežėjas turi draudimą, bet jis galioja tik su rašytiniu įrodymu. Aš pats esu matęs, kaip vežėjai Anglijoje meta dėžes iš dviejų metrų aukščio. Nenustebčiau. Jei pakuotė pažeista, bet daiktai sveiki – dar nebėda. Blogiau, jei dingo pusė turinio. Būna, kad kaltę bando permesti kitam. Nesileisk į ginčus, rašyk formalesnį laišką. Siuntinių perdavimas į Angliją turi aiškias taisykles, tik ne visi jas skaito.

Ar verta rinktis pačią pigiausią kainą, kurią randu Google?

Aš asmeniškai – ne. Pigiausias siuntų perdavimas į Angliją dažnai reiškia, kad nėra sekimo, nėra draudimo ir nėra kam atsakyti į telefoną. Žinok, geriausia kaina yra ne mažiausia, o ta, kuri leidžia tau ramiai miegoti. Mačiau verslo klientą, kuris siuntė dokumentus ultra-pigiai. Dingo. Nuostolis – ne pinigai, o laikas ir nervai. O siųsti antrą kartą jau buvo brangiau. Kai mokėsi trisdešimt eurų daugiau, bet turi pagalbos liniją, informaciją realiu laiku ir draudimą – tai ir yra tas paprastumas, apie kurį visi kalba. Kainos nereikia bijoti, reikia bijoti neaiškumo.

O jei aš apsirikau ir į pakavimo lapą įrašiau 50 kg vietoj 5 kg?

Sistema tai pamatys. Svoris neatitinka – siunta sustoja. Buvo klientė, siuntė batų dėžę, o ten radau trisdešimt kilogramų. Ne, juokauju – ji parašė 30 kg, o realus svoris buvo 8 kg. Problema ta, kad vežėjas skaičiavo krovinius pagal jos duomenis ir sistema blokavo tol, kol nepaaiškino. Teko mokėti administracijos mokestį. Patikrink duomenis prieš spausdamas „užsakyti“. Kartais klientai skambina: „o gal jūs ten pataisysite?“ Ne, aš jų sąskaitų netaisau. Būk atidus. Gerai, kad paklausiai – daug kas to nedaro.

Koks pats didžiausias klientų trūkumas, kai siunčia pirmą kartą?

Didžiausias trūkumas – kad per mažai klausinėji. Žmonės mano, kad siuntų perdavimas į Angliją yra kaip pašto dėžutė – įmetei ir pamiršai. Ne. Turi dalyvauti. Turi perskaityti taisykles, įrašyti teisingus duomenis, supakuoti normaliai. Nepasitikėjimas irgi kenkia – klientai kartais laiko mane priešu, nors aš bandau padėti. Buvo toks atvejis, kai vyriškis pirmą kartą siuntė tėvams padėką – taip jaudinosi, kad pats nepaliko gavėjo telefono, o paskui pyko ant mūsų. Sėkmingas užsakymas internetu nėra vien mygtukas. Tai procesas, kur reikia tavo dėmesio 10 minučių. Dešimt minučių, o ne dešimt dienų streso.

Iš pradžių galvojau, kad viską sudėsiu į du sakinius, bet ne, verta truputį ilgiau. Siuntų perdavimas į Angliją tikrai gali būti paprastas užsakymas internetu, jei tu pats padarysi dalį darbo sąžiningai. Nesitikėk, kad kas nors kitas žinos tavo siuntinio turinį geriau už tave. Aš čia sėdžiu, jau dvidešimt treji metai, ir vis dar matau tas pačias klaidas. Pasimokyk iš jų. Svarbiausia – pradėti. O kai jau pradėsi, viskas eisis kaip iš pypkės. Sėkmės.