Siuntų gabenimas mikroautobusais į Angliją lankstūs terminai

Jau gerą dvidešimtį metų sukuos po Europos kelius ir vežioju žmonių daiktus, tai galiu pasakyt viena – siuntų gabenimas mikroautobusais į Angliją lankstūs terminai nėra tik gražus šūkis svetainei. Tai mūsiškė kasdienybė. Vieną savaitę pilnas furgonas važiuoja iš Vilniaus į Londoną, kitą – vos dvi dėžutės į Mančesterį. Žmonės klausia, kaip čia viskas funkcionuoja. Trumpai – mes derinamės prie kliento, o jis ne visada prie mūsų. Anglija jau seniai tapo antriesiems namams, siuntų srautai milžiniški, o fūros nepraktiškos, kai reikia paimti iš buto be lifto. Tada mikroautobusas ir lankstūs grafikai tampa tikru išsigelbėjimu.

Kas čia per paslauga iš viso

Ką reiškia „lankstūs terminai“ siuntoms į Angliją?

Tai reiškia, kad mes nežaidžiam pagal geležinę lentelę. Jeigu tau nepatogu antradienio rytą, galim sutart trečiadienio vakarą. Kartais paimam šeštadienį, nes klientas dirba iki penktos ir niekaip kitaip nespėja. Būna, kad pristatom į darbovietę Barkinge, o ne į namus, nes taip patogiau. Na, ne visada – jei vairuotojas jau suplanavęs maršrutą kita kryptimi, derinamės realiai. Lankstumas tai ir laiko pasirinkimas, ir vietos, ir pristatymo būdo. Tik nepainiokit su „darysiu kaip noriu bet kada“ – vis tiek reikia susitart prieš porą dienų ir gerbti kelią.

Kuo mikroautobusas pranašesnis už didžiąją fūrą, jei siunta nedidelė?

Fūra turi terminalus, iškrovimo zonas, griežtus grafikus. Mikroautobusas – bent jau mūsų naudojami krovininiai furgonai (žmonės įpratę taip vadinti) – atvažiuoja iki durų. Paima dėžę iš Kauno Žaliakalnio be jokių tarpinių sandėlių, kelionė tiesesnė. Maži kroviniai fūroje kartais pasimeta tarp palečių, o pas mus stovi šalia vairuotojo, jis mato jas. Kaina mažesnė už pilną fūros paslaugą. Na, jei vežate viso namų turinį – jau fūra ar konteineris geriau. Bet penkioms dėžėms? Mikroautobusas be konkurencijos. Nereikia temptis pačiam į kažkokį didžiulį sandėlį.

Kainos, laikas ir lankstūs terminai – kaip vyksta praktiškai

Kiek kainuoja siuntos gabenimas į Londoną, tarkim, trys standartinės dėžės?

Hmm… priklauso nuo svorio ir ar reikia liftauti. Sakysim, trys dėžės po dvidešimt kilogramų, durys–durys Vilnius–Londonas – maždaug nuo šimto dvidešimt iki šimto aštuoniasdešimt eurų. Kartais pigiau, jei turim tuštesnę vietą grįžtančiame reise. Skubiai? Tada kaina auga. Žmonės kartais nori tikslaus skaičiaus telefonu, nepasakę kas viduje. Va kaip dantistui telefonu neaprašysi danties – reikia matyti. Bet mažai siuntai į Londoną tikrai nereikia mokėti kaip už konteinerio dalį. Čia ir yra mikroautobuso privalumas.

Ar vežate tik į Londoną, Birmingemą, ar pristatot ir į mažesnius miestelius?

Vedu ir į Oksfordą, ir į Nortamptoną, ir į kaimelius netoli Bristolio. Žinoma, jei užsakymų į tą pusę daugiau – maršrutas susidėlioja natūraliai. Vieną kartą vežiau siuntą toli į Škotiją, į Fife. Teko derėtis dėl kainos, nes nuo pagrindinės trasos nuvažiuoti valandas – papildomas laikas. Jei tik viena mažytė dežutė į vidurį niekur – tada paprašysiu atsiimti artimiausiame mieste. Taip bus pigiau ir greičiau. Aš atviras, bet kartais lankstūs terminai reiškia ir jūsų norą truputį prisiderinti.

Per kiek dienų paprastai pasiekia siunta, kai gabename mikroautobusu?

Paprastai trys–keturios dienos. Kelionė per Lenkiją, Vokietiją, tada keltas į Doverį ar Folkestoną. Kartais dvi su puse, jei viskas klijuoja. Būna ir penkios. Praeitą mėnesį vairuotojas strigo kelyje prie kalno, nes priekaba užsiblokavo, tai vėlavom dviem dienom. Atleiskit. Toks gyvenimas. Paprastai taip nebūna. Brexit padarė savo – pasienis reikalauja laiko. Bet suvokkit: tai ne oro paštas, tai krovininis mikroautobusas, važiuojantis keliais, o ne sparnais. Jei reikia greičiau – skrydis, bet brangiau.

Ar vairuotojas gali paimti siuntą šeštadienį, kai dirbu visas penkias darbo dienas?

Taip, galima. Ne visos įmonės tai daro, o mes stengiamės. Kartais paimame sekmadienį ryte, jei pirmadienis keltas ankstyvas. Buvo toks atvejis Panevėžyje – vyrukas dirbo gamykloje pamainininku, galėjo tik šeštadienį šeštą ryto. Stovėjau prie jo buto su termosu kavos. Lankstūs terminai būtent tai ir reiškia – prisitaikymas prie žmogaus realaus gyvenimo. Ne visada dvidešimt keturios septynios, bet jeigu galim – padarom. Svarbu tik pasakyti iš anksto, o ne penktadienį vakare su „rytoj galima?“.

O jei aš ne namie tą dieną, kai sutarėm? Galima perkelti?

Būna. Skambinat vairuotojui – jei dar Vilniuje, tai sutarsim kitą valandą. Bet jei jau prie Marijampolės važiuoja link Suvalkų, tada jau sunku sugrįžt. Teks prašyt kaimyno arba mamos, kad perduotų. Lankstūs terminai turi ribas – mes neskraidome sraigtasparniu atgal. Buvęs atvejis: klientė išvažiavo pas gydytoją, pamiršo. Laimei, brolis buvo namie. Jei nieko nėra – atvažiuosim kitą kartą, bet gali būti papildomas mokestis už antrąjungą. Čia jau logiška.

Dokumentai, pakuotė ir draudimas – kas pasikeitė

Ar dabar reikia kažkokių ypatingų popierių siuntai į Angliją po Brexit?

Reikia. Post-Brexit tai nebe ES vidus. Pakuočių sąrašas, vertė, paskirtis – privaloma. Kartais muitai tikrina. Aš jau nebežinau šimtu procentu ar šį mėnesį galioja naujausia taisyklė dėl EORI numerių visiems siuntiniams – turiu pasitikrinti su muitininku draugu. Bet bent jau angliškai sąrašas būtinas. Nemeluosiu, pirmus mėnesius po Brexit visi lakstėm kaip be galvų. Dabar tvarkingiau, bet popieriai lieka. Siųskite ne kaip „dovana“, jei viduje naudotas telefonas – baudos pasiutusios.

Kaip supakuoti daiktus, kad neišbyrėtų kelyje?

Stiprios dėžės, lipni juosta – ne ta skaidri kasininkė, o ruda fabrikinė. Burbulinę plėvelę naudokit. Buvo atvejis – moteris supakavo porcelianą į laikraščius ir maišelius, atrodo tvarkingai, atvykus į Reading trupiniai primaišyti. Gaila, labai. Jei siunta mikroautobuse, ji gali stovėti šiek tiek ant kampo, nors mes ir stengiamės viską dėti tvarkingai. Kelias ilgas, kalnai, žiedai. Rašykit markeriu „DĖMESIO STIKLAS“. Ir nepakavokite kaip mano klientas vieną kartą – suprato žodį „atsparus“ kaip „negalima daužyti“. Aiškiai aprašykite vidų.

Ar galima siuntas į Angliją vežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą?

Ai ne, nelabai. Mėsos ir pieno produktai į JK įvežiami su daugybe apribojimų. O veterinarines pažymas gauti vienam kepalui dešrų – utopija. Rudenį klientė norėjo atsiųsti rūkyto sūrio iš namų. Neišleido muitai, teko atgabenti atgal. Džiovinti produktai, šokoladai dažnai praeina, bet be garantijų. Muitininkai turi teisę konfiskuoti. Verčiau siųskite drabužius, dokumentus, virtuvės įrankius. Maistas – galvos skausmas. Jei labai reikia to sūrelio – geriau atsiųskite pinigus nupirkti vietoj. Tikrai.

O augalus galima? Nes žmona labai nori mamos tūzą.

Augalų formaliai nerekomenduoju. Reikia fitosanitarinio pažymėjimo. Vieną tūzą (daug geriau nedėkit) mes bandėm vežti prieš trejus metus, sustojo Prancūzijoje. Nuo tos dienos nebeimame gyvų augalų. Sėklos ir svogūnėliai maži – nežinau, gal praslysta pro kontrolę, bet rizikuoti nenoriu. Anglijoje pilna sodų centrų. Palikite mamos gėlyną ramybėje. Arba nufotografuokite ir siųskite nuotrauką – emocinė vertė ta pati, o problemų nulis. Kartais reikia atsiverti.

Realybė žemiau idealo

Ar visada viskas vyksta pagal planą, ar pasitaiko ir nesėkmių?

Pasitaiko. Praėjusį pavasarį furgonas (atsiprašau, mikroautobusas – įprotis iš senų laikų, kai važinėjau vilkikais) sugedo netoli Lilės. Siuntos klientui iš Panevėžio vėlavos pusei paros. Mes paskambinom, paaiškinom, atvežėme į kliento darbą kitą dieną. Nedingsim. Skirtingai nei tie, kurie pasiima pinigus ir numeris nebenuskamba. Lankstūs terminai kartais reiškia ir lankstumą sprendžiant problemas. Štai kur skirtumas tarp žmogaus vežėjo ir anoniminio pašto dėžutės. Gyvenimas ne tobulas, bet sąžiningumas svarbiausias.

Ar buvote susidūrę su apgaulingais vežėjais, ir kaip apsisaugoti?

Susidūriau. Oj, kiek istorijų girdėjau – sumokėk trisdešimt eurų avansą, skelbimas dingo. Furgonas neatvažiuoja. Arba penkiasdešimt eurų į vieną pusę, paskui reikalauja dar šimto prieš iškraunant. Tikri vilkikai neskraido už dyką. Tikrinkite įmonės kodą, paieškokite internete, skaitykite atsiliepimus. Jei kaina per maža – kažkuris minusas bus. Kartais žmonės patys nori būti apgauti dėl kainos. Aš neaugintojas, bet nesiųskite siuntos nežinomiems be kvitų. Paprasta taisyklė, kuri išsaugo ir nervus, ir siuntą, ir pinigus.

Kodėl vieni skelbia daug pigiau nei jūsų lankstūs terminai?

Kurą paskaičiuokite. Keltas per Lamanšą kainuoja šimtus eurų. Vairuotojas turi valgyti, miegoti, mokėti draudimus. Penkiasdešimt eurų mokami tik žinutei atsakyti, o ne nuvaryti siuntą į Angliją. Nors galbūt tu pataikai ant atsitiktinumo – jie vyksta vistiek į tą pusę? Būna. Bet jei tai reguliari kaina viskam – arba dingsta pinigai, arba siunta. Aš savo kainom nesigiriu – jos realios. Cheaper isn't better, kaip sako anglai. Geriau sumokėti truputį daugiau ir miegoti ramiai, negu laukti to, kas neatvažiuos.

Ar galima kartu su siunta važiuoti pačiam žmogui, taupau lėktuvo bilietui?

Kartais galima, jei furgone yra keleivio vieta. Bet dažniausiai tai krovininis mikroautobusas be galinių sėdynių pagal įstatymus. Nekliaukite ant dėžių – inspekcija, baudos, vairuotojas be darbo. Buvęs atvejis, kai studentas norėjo įlipti su kuprine į furgono galą tarp sofų. Ne. Pasiimkite autobusą FlixBus ar pigų skrydį. Jei labai reikia – klauskit iš anksto, kai kuriuose mūsų mašinose yra viena svečio vieta, bet ne sėdimoji maišams. Likite saugūs, nebandykite laimės.

Lankstūs terminai praktikoje – kaip tai atrodo

Ką reiškia „pats renkuosi laiką“ – ar tikrai galiu parašyti „po pietų“?

Būtent taip. Na, plius minus dvi valandos, nes kamščiai. Bet taip – renkasi klientas. Buvo toks daktaras Kaune, galėjo tik tarp septynių ir aštuonių ryto prieš operacijas. Stovėjau prie jo durų su kava. Nesąžiningi vežėjai sako „lankstūs terminai“ ir paskui diktuoja savo laiką. Mes bandome derintis. Ne visada pavyksta idealiai – jei keltas išplaukia trečiadienį, antradienio vakare privalome paimti. Bet „po pietų“ tikrai realu, ne kaip pašto skyriuje kelių valandų eilėje.

Ar paimsite siuntą iš kaimo, pavyzdžiui, Kėdainių rajone?

Taip, bet jei į tą pusę nevažiuojame reguliariai, reiks papildomai už atstumą. Gyvenate prie A1 – lengva. Giliai už Pienių kaimo – sudėtingiau. Kartais prašome atvežti iki artimiausio miestelio ar magistralės. Tai sumažina kainą jums. Lankstūs terminai nereiškia, kad važiuosime šimtą kilometrų dykynės dėl vienos dėžutės nemokamai. Būkim teisingi. Bet jei esate pakeliui – problema dingsta. Skambinate, pasakote kur, o aš jau tada sakau ar verta, ar geriau susitikti kur kitur.

Jei siunta labai skubi – ar galima per dvi dienas į Mančesterį?

Galima, bet brangu. Du vairuotojai keičiasi prie vairo, važiuoja tiesiai. Naktį per Prancūziją. Kaina dviguba, kartais triguba. Praeitą žiemą vežėme medicinos prietaisą skubiai – klientas mokėjo, bet suprato, kad tai ne standartinis siuntų gabenimas. Paprastam maišui drabužių to nereikia. Lankstūs terminai dar nereiškia teleportacijos. Bet jei verslas stoja be tos detalės – skambinkite. Randame sprendimų. Tik nereikia tada šokiruotis dėl sąskaitos. Skuba kainuoja visur – nuo picų iki krovinių.

Nežinau tikslaus svorio – ar problema?

Nevisada. Nufotografuokite šalia kėdės, pasversite apytiksliai. Aš jau akimi pakankamai taikliai matau. Kartais žmonės sako „lengva dėžė“ – o ten knygos. Kyla kaina. Kai kurie pyksta, bet juk logiška. Jei iki dešimties kilogramų skirtumo nėra, nekreipiame dėmesio. Apytiksliai svoris tikrai tinka mažoms siuntoms, čia ne oro uosto registratūra. Būkite sąžiningi dėl turinio, o svoris – padės paskui patikslinti. Nebijokite paklausti – kartais žmonės galvoja, kad nežinoti gėda. Ne, ne gėda.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Abiem būdais. Grynieji paimant ar pristatant – patogu. Bet prašau kvito. Buvęs nutikimas – klientė mokėjo grynaisiais be jokio dokumento, o paskui skundėsi, kad siunta neva ne toji. Negalėjome įrodyti. Pervedimas – aiškiau buhalteriui. Per Payserą ar banką – kas jums patogiau. Tik dėl grynųjų nevėluokite, vairuotojas neturi teisės vežtis didelių pinigų sumų be žinios ir grąžos. Jei reikia – pasiruoškite tikslią sumą. Nieko keista, mes irgi norim tvarkos.

Draugė Londone nori atgal į Lietuvą nusiųsti siuntą – vežate ir iš Anglijos?

Taip, reguliariai. Kartais net pigiau, nes grįžtantysis reisas tuščias, o mes jį užpildome. Paimame Londone ar Birmingeme, atvežame į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Tas pats principas – lankstūs terminai, sutariame laiką, pristatome. Šita kryptis populiarėja, žmonės siunčia daiktus atgal, ypač emigrantai grįžtantys. Tik nepamirškite, kad JK muitai išleidžiant daiktus irgi reikalauja sąrašo. Ne tik Lietuvoje popieriai svarbūs. Anglijos pusėje kartais net griežčiau, nes jie bijo ne tik mūsų agroveržių, bet ir visko.

Ar verta papildomai drausti siuntą, jei viduje brangi technika?

Rekomenduoju. Mes turime CMR draudimą pagal konvenciją, bet jis ribotas – kilogramo vertė apibrėžta. Jei vežate fotoaparatų už tris tūkstančius ar ps5, reikia visiško draudimo. Užsisakome. Kaina nedidelė, ramybė didelė. Žiemą vežiau fotografui į Liverpulį įrangą – CMR nepakaktų. Uždraudėme papildomai. Laimei, nereikėjo naudotis, bet jis miegojo ramiai. Paklausite apie tai – ne visi vairuotojai patys pasiūlo, bet mes taip stengiamės dirbti. Brangūs daiktai reikalauja brangesnės apsaugos. Paprasta.

Koks didžiausias daiktas, kurį teko sutalpinti mikroautobuse į Angliją?

Hmm… didelis šaldytuvas? Ne, jis netilpo. Tilpo motociklas – su nurinktais veidrodžiais. Kartais sofos, kurios vos pralenda pro duris. Vieną kartą vežiau milžinišką tapybos drobę, vairuotojas turėjo sėdėti keistai, nes vietos reikėjo daug. Mikroautobusai lankstūs, bet turi fizinius lubas. Aukštis, plotis. Matuokite prieš sakydami „tilps“. Geriau per maža siunta negu laužyti duris kelyje pasienyje. Buvęs bandymas nevisai sėkmingas. Tada teko sandėliuoti pasienyje ir kviesti pagalbą. Pamoka visiems.

Ką patartum žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į Jungtinę Karalystę?

Gerai supakuokite. Aiškiai užrašykite gavėjo adresą angliškai. Nepirkite pigiausio pasiūlymo iš neaiškios grupės Feisbuke. Paklauskite – klausimų nėra kvailų, yra tik nepatogūs. Būkite pasiruošę dėžę prieš vairuotojui ateinant, nes jis turi dar penkis taškus tą dieną. Ir supraskite: lankstūs terminai – tai galimybė prisitaikyti, ne jums padaryti viską už nieką. Jūsų daiktai, jūsų atsakomybė, mes tik vežame saugiai. Ir taip, kartais pavėluojame, bet pranešame. Bent jau dėl to esame žmoniški.

Daug metų vežioju siuntas ir žinau: siuntų gabenimas mikroautobusais į Angliją lankstūs terminai yra ne tik patogus, bet dažnai ir protingiausias būdas. Jūs neinate į pašto skyrių, nesiorientuojate terminaluose. Jūs susitariate su gyvu žmogumi, kuris supranta, kad gyvenimas netobulas. Grafikai pasikeičia, daiktai netikėti, o Anglija – toli. Bet geras vežėjas prisitaiko. Tikiuos, kad šie atsakymai padėjo pažiūrėti į viską paprasčiau. Jei kils klausimų – rašykit, skambinkit. Ne robotai, atsakom.