Siuntų gabenimas į Angliją – patogumas nuo durų iki durų

Jei planuoji siųsti daiktus į Angliją ir nori suprasti, kaip viskas veikia – esi tinkamoje vietoje. Čia nėra jokios marketingo kalbos ar gražių paveikslėlių. Paprasčiausiai pasakoju, kaip iš tikro vyksta siuntų gabenimas į Angliją, kokie kainų skirtumai, kokie dokumentai reikalingi, ir kur gali susidurti su problemomis. Dirbu šioje srityje jau penkiolika metų, tad mačiau visko – ir gerų, ir labai blogų atvejų. Pradėkime.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek tiksliai kainuoja siuntų gabenimas į Angliją?

Sunku duoti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo to, ką veži, iš kur ir kur. Mažas siuntinys iki 30 kg gali kainuoti apie 80–120 eurų, bet jei veži visą namų ūkį – jau kalbame apie 800–2000 eurų. Kartais net daugiau. Geriausia tiesiog paskambinti ir pasakyti, ką turi, nes interneto skaičiuoklės dažnai rodo mažesnę kainą, nei gauni sąskaitoje.

Ar pigiau vežti pačiam?

Gali būti, bet reikia skaičiuoti tiksliai. Jei turi savo mikroautobusą ir gali važti pats – degalų kelionė iki Anglijos ir atgal gali kainuoti panašiai kaip profesionalų paslauga. Bet čia praleidžiame dieną kelyje, o gal ir dvi, jei su pertraukom. O dar reikia nakvynės, maisto. Kartais tas „pigiau" tampa brangiau, kai viską suskaičiuoji.

Kodėl vienos įmonės siūlo dvigubai mažesnę kainą?

Dažniausiai todėl, kad kažkur bus paslėptų mokesčių. Arba paslaugos lygis bus žemas – pvz., atveš į sandėlį, o ne iki durų. Arba tiesiog vėluos savaitę. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmogus pasiėmė pigiausią pasiūlymą ir galų gale mokėjo tiek pat, kiek būtų kainavę kokybiška paslauga, tik su daugiau nervų. (čia gali būti mano asmeninė nuomonė, bet ji paremta patirtimi)

Ar yra kokie nors mokesčiai, kurių nenumatai?

Taip, ir tai erzina. Pagrindinis – muitinės mokestis, jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija 135 svarus. Bet jei veži naudotus asmeninius daiktus, muitinės mokesčio paprastai nėra. Tik reikia tinkamai tai įforminti. Dar gali būti papildomas mokestis, jei siunta per didelė arba jei reikia specialaus sandėliavimo. Kartais pasitaiko ir „sandėlio mokestis" už laikymą, jei niekas nepriima siuntos.

Dokumentai ir popieriai

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant į Angliją?

Pagrindiniai – sąrašas to, ką veži (invoice arba packing list), asmens tapatybės dokumentas, ir jei veži naujus daiktus – pirkimo čekiai arba sąskaitos. Dėl Brexit dalykų viskas šiek tiek pasikeitė, bet asmeniniams daiktams paprastai reikia tik sąrašo ir paso. Sakyčiau, kad dokumentų reikia mažiau, nei dauguma mano, bet jie turi būti tvarkingi.

Ar reikalingas muitinės deklaravimas?

Taip, bet dažniausiai įmonė tai padaro už tave. Jei veži asmeninius naudotus daiktus – tai tiesiog užpildai formą, kur nurodai, kad tai tavo daiktai, ne prekės. Jei veži naujus daiktus, skirtus pardavimui – čia jau kitas reikalas, reikia pilnos muitinės deklaracijos. Bet čia jau verslo siuntos, ne asmeninės.

Kaip su el. prekyba – ar reikalingi kiti dokumentai?

Jei perki internetu ir siunta ateina iš ES į Jungtinę Karalystę – dabar taikomas importo PVM (20%), kurį paprastai sumoka pirkėjas prieš gaunant siuntą. Tai naujovė po Brexit. Kartais žmonės nusteba, kai jiems praneša, kad reikia sumokėti PVM, kad gautų savo siuntą. Čia reikia turėti omenyje.

Laikas ir pristatymas

Kiek laiko trunka siuntų gabenimas į Angliją?

Paprastai 3–7 darbo dienos, jei tai standartinė paslauga. Yra ir greitesnių variantų – iki 48 valandų, bet tada kaina gerokai didesnė. Kartais, jei yra muitinės delsimas arba per šventes, gali užtrukti ir iki dviejų savaičių. Buvo atvejis, kai vienas siuntinys į Londoną truko tris savaites dėl to, kad dokumentuose buvo klaida. Išvengėme to, bet mokėjome savo klaidą.

Ar galima tiksliai žinoti, kada pristatys?

Bandome, bet tiksliai garantuoti sunku. Keletas veiksnių – eismas, orai, muitinės darbo krūvis. Geresnės įmonės siūlo sekimą internete ir tiksliai informuoja, kada bus pristatyta. Prastesnės – tiesiog pasako „bus rytoj" ir viso gero. Čia reikia žiūrėti, kokios įmonės renkiesi.

Kas nutinka, jei pristatymo metu nieko nėra namuose?

Tai didelė problema. Jei niekas nepriima siuntos, dažniausiai ji grąžinama į sandėlį ir bandoma kitą dieną, bet už tai gali būti papildomas mokestis. Geriau susitarti su kaimynais arba būti namie. Kartais galima nurodyti kitą adresą, pvz., darbovietę, jei ten bus kas nors.

Kas vežama ir kas ne

Ką galima vežti į Angliją be problemų?

Beveik viską, kas yra asmeninis naudojimas – baldus, drabužius, buitinius prietaisus, knygas, žaislus, sporto inventorių. Svarbu, kad tai būtų tavo daiktai, o ne prekės, skirtos pardavimui. Muitinė dažniausiai klausia, ar tai tavo asmeniniai daiktai, ir čia tiesiog reikia atsakyti sąžiningai.

Ką griežtai draudžiama vežti?

Labiausiai rizikingi dalykai – maisto produktai (ypač mėsa, sūris, vaisiai), augalai, gyvūnai be reikiamų dokumentų, ginklai, narkotikai, brangakmeniai be deklaravimo. Po Brexit netgi sūris yra problema – taip, taip. Vienas mano klientas vežėmojį lietuvišką sūrį sau, ir tai sukėlė problemų muitinėje. Pamiršau įspėti, mano klaida.

O kas su automobiliais?

Automobiliai – atskira tema. Jie neįeina į standartinį siuntų gabenimą, reikalingas transporto gabenimo licencija. Be to, po Brexit reikalinga importo deklaracija, ir gali tekti mokėti muito mokestį, jei automobilis nėra tavo asmeninis ir naudotas. Čia jau sudėtingesnis procesas, patarčiau pasikonsultuoti su specialistu.

Ar galima vežti baldus, kurie buvo surinkti?

Taip, tik reikia juos tinkamai supakuoti. Baldai – dažniausiai vežami daiktas, bet jie gali būti sugadinti netinkamai supakuoti. Geriausia naudoti dėžes, burbulinius paketus, ir pažymėti, kad tai trapi. Vienas mano kolega visada sako – jei pats norėtum tempti tą baldą per visą miestą, tai ir supakuok taip, kaip norėtum, kad jį temptų.

Kaip išsirinkti paslaugų teikėją

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Pirma – ar jie turi realius atsiliepimus, ne tik savo puslapyje parašytus. Antra – ar jie aiškiai pasako, kas įeina į kainą, ar bus papildomų mokesčių. Trečia – ar turi kontaktinį telefoną, ar tik el. paštą. Jei tik el. paštą – tai jau mažiau patikima. Dar svarbu – ar jie turi biurą, adresą, ar tai tiesiog vienas žmogus su telefonu.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę įmonę?

Gali būti brangiau, bet dažniausiai patikimiau. Jie turi sistemą, sekimą, žino, ką daro. Bet kartais ir mažos vietinės įmonės dirba puikiai, tiesiog reikia pasidomėti. Asmeniškai aš rinkčiausi vidutinio dydžio įmonę su gerom apžvalgom – paprastai geriausias kainos ir kokybės santykis.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Paprasčiausiai paskambinti ir paklausti kelių klausimų. Jei atsako neaiškiai, vengia, sako „viskas bus gerai" be detalių – tai blogas ženklas. Geriems specialistams nėra gėda pasakyti, kad kažko nežino arba kad reikės patikslinti. Net jei tai maža įmonė, bet žmonės atsako į klausimus aiškiai – tai jau gerai.

Ką daryti, jei kilo problema su siunta?

Pirmiausia – skambinti ir aiškintis. Dažniausiai problemas galima išspręsti, jei jos nėra labai didelės. Jei siunta sugadinta arba dingusi – reikia rašyti pretenziją. Bet čia jau priklauso nuo įmonės, kaip jie elgiasi. Kai kurios draudžia siuntas, kitos ne. Reikia išsiaiškinti iš anksto.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Geriausia naudoti tvirtas dėžes, viską užpildyti, kad nejudėtų, naudoti burbulinius paketus arba laikraštį. Svarbiausia – pažymėti dėžes, kas viduje, ir nurodyti, kas trapi. Vienas patarimas – nedėk visko į vieną dėžę, paskirstyk, nes jei ji bus per sunki, ją gali tiesiog numesti.

Ar reikia drausti siuntą?

Nėra privaloma, bet aš patarčiau, ypač jei veži brangesnius daiktus. Draudimas paprastai kainuoja nedidelę procentinę dalį nuo siuntos vertės, bet jei kas nors nutinka – gali būti ramiau. Kartais žmonės sako „man nieko nenutiks", o po to skambina ir verkia, kad visas televizorius sudužo.

Ką daryti su labai dideliais daiktais?

Baldai, pianinas, dideli šaldytuvai – čia reikalingas krovininis transportas, paprastai reikalingas atskiras mikroautobusas arba sunkvežimis. Sunku pasakyti tiksliai, kiek tai kainuos, nes priklauso nuo dydžio. Kartais pigiau parduoti didelius daiktus čia ir pirkti naujus Anglijoje, bet čia jau asmeninis sprendimas.

Kaip elgtis su trapiomis prekėmis?

Stiklas, keramika, veidrodžiai – visa tai labai jautru. Reikia naudoti specialų pakavimą, pažymėti, kad trapi, ir jei įmanoma – vežti pačiam. Vienas mano patarimas – jei labai brangus daiktas, gal netgi apsvarstyk individualų gabenimą, o ne bendrą siuntą su kitais.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kokia dažniausia klaida, kurią matote?

Žmonės pamiršta, kad reikia dokumentų, arba pateikia netikslius duomenis. Pvz., nurodo, kad veža naują televizorių, o iš tikro jis naudotas – čia jau problema, nes muitinė gali pradėti klausinėti. Dar dažna klaida – per mažai supakuoja, ypač jei veža patys.

Ar tiesa, kad pigesnės įmonės dažniau pristato vėluodamos?

Būna įvairiai. Kartais ir brangios įmonės vėluoja, jei yra nenumatytų aplinkybių. Bet pigesnės dažniau taupo ant žmonių, tad ir aptarnavimas prastesnis. Čia kaip visur – už ką moki, tą gauni. Bet kartais permoki už prekės ženklą, o ne už kokybę, tad reikia žiūrėti konkrečiai.

Ką daryti, jei siunta dingusi?

Pirmiausia – neskusti panikos. Dažniausiai siunta tiesiog vėluoja, ypač jei tai pirmas kartas. Bet jei jau praėjo gerokai daugiau laiko nei turėtų – reikia skambinti ir aiškintis. Jei įmonė neatsako arba sako „nežinome" – jau blogiau. Čia gali tekti kreiptis į vartotojų teises.

Kaip išvengti papildomų mokesčių?

Aiškiai susitarti iš anksto, kas įeina į kainą. Dar geriau – viską gauti raštu. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmogui sako vieną kainą, o po to atvežus prideda sandėlio mokestį, kuro priemoką, ir pan. Jei viskas aišku iš pradžių – problemų bus mažiau.

Išvada

Siuntų gabenimas į Angliją nėra sudėtingas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – išsirinkti patikimą įmonę, tinkamai supakuoti daiktus, ir suprasti, kad kartais gali būti nenumatytų išlaidų. Jei turi klausimų – geriau paklausti iš anksto, nei po to spręsti problemas. O jei jau veži pirmą kartą – nepergyvenk, viskas paprastai būna gerai, tik reikia šiek tiek dėmesio detalėms.