Siuntų gabenimas į Angliją internetu: ką aš pasakyčiau draugui prieš rytojaus išvykimą

Žinai, jei draugas man paskambintų pusę vienuolikos ir klaustų, ar jau galiu spausti mygtuką, aš sakau – lėtai, brolau. Taip, dabar viskas per naršyklę, nebereikia važiuoti į kažkokį terminalą su popierinėliais rankose. Bet aš per penkiolika metų mačiau, kaip žmonės paspaudžia „Užsakyti“, o paskui skambina verkdami, kad dėžėje atsirado sulamdytas porcelianas. Užsisakyti siuntų gabenimą į Angliją internetu paprasta. O kad viskas praeitų be didelių nusivylimų – čia jau kitas pokalbis.

Kaip pradėti nesukeldami chaoso

Ar galiu tiesiog įmesti daiktus į dėžes ir spausti „Užsakyti siuntą į Angliją“?

Tiesiog? Oi ne. Prieš trejus metus klientas supakavo televizorių į antklodę ir manė, kad pakaks. Angliją pasiekė techniškai televizorius, bet ekranas atrodė kaip voratinklis. Internetu užsisakyti siuntų gabenimą į Angliją paprasta, bet pakuotė – tavo atsakomybė. Daiktai važiuoja su svetimais kroviniais, vyksta kraustymo darbai. Dėžė turi atlaikyti ne tik važiavimą, bet ir spustelėjimą. Ar gali spausti mygtuką? Taip. Bet pirma išmok pakuoti, kitaip pinigai į balą.

Kiek iš tikrųjų kainuoja siuntų gabenimas į Angliją internetu, jei aš gyvenu Vilniuje?

Sunku pasakyti centą į centą. Du kubiniai metrai standartinių dėžių Vilnius–Londonas kainuoja nuo trisdešimt iki penkių šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Paslaugos internetu kartais rodo akcijas, bet reikia skaityti smulkųjį šriftą. Matai skelbimą „nuo devyniasdešimt devynių eurų“, o paskui paaiškėja, kad tai viena dėžė be muito. Nežinau tiksliai, ką tu siunti, bet realiai skaičiuok tris–keturis šimtus eurų už vidutinę siuntą. (Teisingai, ne „krūvą“, o partiją, bet supratai).

Dokumentai internetu – ar man reikia spausdinti šūsnį popierių, kaip anksčiau?

Daugelyje platformų nebereikia. Bet turėjau atvejį, kai klientas siuntė daiktus iš Mažeikių ir muitinėje paprašė popierinės važtaraščio kopijos. Elektroninis parašas ne visur praeina, ypač jei siunta stringa pasienyje. Šiaip užtenka PDF, bet aš visada rekomenduoju atsispausdinti bent vieną lapą. Nežinai, kur koks koordinatorius be kompiuterio dirba. Geriau turėti ir nereikėti, nei ieškoti spausdintuvą penktadienį vakare. O ten laikas eina, ir nervai.

Ar saugu vesti banko kortelės duomenis, kai siuntų gabenimą užsisakau per nepažįstamą svetainę?

Rinkoje pilna pusketvirtų įmonių, kurios atrodo kaip rimtos, o paskui dingsta. Mačiau, kaip sumoka šešis šimtus eurų, o kontaktinis numeris būna išjungtas kitą dieną. Jei svetainė atrodo kaip padaryta prieš dvidešimt metų ir žada viską per dvylika valandų – spruk. Tikros įmonės, teikiančios tarptautinį siuntų gabenimą į Angliją internetu, turi saugų mokėjimą, kodą, atsiliepimus. Ir vis tiek mokėk tik jei su tavimi normaliai kalbėjo, o ne tik pardavė. Aš pats dirbau su sistema, kuri siunčia laišką po mokėjimo realiu laiku. Kas neturi – klausimas.

Ką daryti, jei aš nežinau, kiek mano daiktai sveria, kai pildau formą internete?

Spėji. Ir rizikuoji. Internetinės sistemos leidžia nurodyti apytikslį svorį, bet vežėjas pasvers. Jei išėjo aštuoniasdešimt kilogramų, o pasirodo šimtas keturiasdešimt – primokėsi. Patariu atsistoti ant svarstyklių su dėže, jei kitaip neišeina. Rimtai. Arba imi vidutinę dėžę – apie dvidešimt kilų. Nebūna taip, kad pastorai supakuoji knygas ir bus lengva. Viena klientė lygino su oro uostu, kur svoris tikslus, bet perkraustymai – visada approxymacijos. (Tie, kuriems rūpi – „aproksimacijos“).

Ar galiu internetu užsisakyti gabenimą, jei mano namai yra kaime prie Kupiškio, o ne Vilniaus centre?

Gali, bet logistika keičiasi. Iš kaimo dažniausiai reikia pats atvežti į terminalą arba mokėti papildomai už paėmimą. Aš nežinau visiškai tiksliai, kaip ten su tavo konkrečiu kaimu, bet didžiosios įmonės internetu pasiūlo paėmimą iš durų visoje Lietuvoje. Tik ne visada tas pats žmogus gabena iki Anglijos. Kartais perkauna Vilniuje. Jeigu gyveni toli nuo asfalto, tikėkis, kad vairuotojas gali pakraipyti nosį. Būna visko. Aš siūlyčiau pasitikrinti telefonu, nes internetinė forma nemato tavo kelio.

Kiek laiko prieš vežimą turiu užsisakyti siuntų gabenimą į Angliją per naršyklę?

Savaitė, dvi – saugu. Nors buvo atvejis, kai paskambino antradienį, o ketvirtadienį jau reikėjo išvykti. Internetu spėjome, bet aš prakaitavau. Jei nori ramiai, duok sau dešimt–keturiolika dienų. Ypač prieš Kalėdas ar rugsėjį, kai studentai kraustosi. Tada viskas stringa. O aš kartais pats stebiuosi, kaip greitai sulysta užsakymai. Paleidžiu mintyse filmą, kaip žmonės spaudžia mygtukus vidury nakties. Tai va, savaitė – minimumas, jei neturi plano B.

Kaip supakuoti kompiuterį, kad jį internetu užsakius atgautų Anglijoje sveiką?

Originalioje dėžėje – idealu. Jei neturi, imi didelę dėžę, apie dešimt centimetrų tarpo iš visų pusių užpildai burbuline plėvele. Ne laikraščiais – jie slenka. Buvo vaikinas, kėlėsi į Londoną, kompiuterį suvyniojo į marškinius. Atvyko... veikė, bet vaizdo plokštė atšoko. Aš dar mėgstu dėti „Fragile“ lipduką, nors vežėjai juos kartais ignoruoja. Bent jau bandei. Ir atmink: ekranas negali liesti dėžės sienos. Jei jaučiasi bumsas – per mažai apsaugos.

Kainos, dėžės ir momentai, kai norisi keiktis

Kodėl viena įmonė internete rašo du šimtus eurus, o kita aštuonis šimtus už tą patį gabenimą į Angliją?

Nes paslaugų nėra standarto. Vieni veža bendrame krovinyje, kiti siūlo tik dalinį krovinį. Dar kaina priklauso nuo to, ar veža tiesiai, ar perkaunama Vokietijoje. Pigiausi variantai internetu dažnai reiškia, kad dėžės stovi sandėlyje savaitę. Brangiau – greičiau, gal net duris-duris. Mačiau firmą, kuri rašė du šimtus, bet neįskaičiavo kuro mokesčio. Praktiškai apgaulė. Skirtumas didelis, bet nepirk kiaulės maiše. Paskambink paklausti, ar į kainą įskaičiuota absoliučiai viskas.

Kiek dėžių man iš tikrųjų reikia, jei kraustausi studiją į Birminghamą?

Studija? Atsitiktinai prisimenu, kaip pats vežiau savo pirmąjį butą – maniau, kad dešimt dėžių užteks, prireikė dvidešimt dviejų. Studijai dažniausiai penkiolika–dvidešimt penkios dėžės. Bet galvok ne tik apie kiekį. Viena didelė dėžė su knygomis bus per sunki. Geriau daugiau mažesnių, iki dvidešimt penkių kilogramų. Internetu užsisakius siuntų gabenimą į Angliją kartais patingima susiskirstyti, o paskui vairuotojas atsisuka: „Neliesiu, per sunku“. Turi pats nešti, jei nesusitaręs kitaip.

Kas bus, jei aš apsirasiu svorį internetinėje formoje ir nurodysiu mažiau?

Siunta sustos terminale, kol sumokėsi skirtumą. Arba kai kurios įmonės atšaukia paėmimą. Turėjau klientą, kuris bandė nuvertinti. Muitinei tai rūpi. Jei svoris neatitinka deklaracijos, kyla klausimų. Internetas viską mato – forma yra sutartis. Nepasakyčiau, kad čia baisi bauda, bet nervų, laiko ir pinigų tai kainuoja. Be to, fūros erdvė skaičiuojama kubiniais metrais, ne kilogramais. Kartais svoris apskritai antras dalykas.

Ar draudimas įskaičiuotas, kai siuntų gabenimą į Angliją užsisakau internetu?

Retai kada. Standartinė paslauga – be papildomo draudimo. Gerai skaityk sutartį, ten mažomis raidėmis. Buvo atvejis: dėžė su gitara atvažiavo su lūžusiu kaklu. Klientas pyko, aš atverčiau sutartį – basic atsakomybė iki dešimt eurų už kilogramą. Gitara sveria tris, gauni trisdešimt eurų, nors vertė – aštuoni šimtai. Internetu galima pridėti draudimą, bet kainuos apie vieną-du procentus. Verta? Jei veži elektroniką – taip. Jei tik drabužius – gal ne. Bet aš nekenciu, kai žmonės neskaito.

Ką reiškia „durys-durys“ ir ar tai tikrai veikia taip gražiai, kaip skamba?

Skamba kaip svajonė – paima Kaune, atveža į Londoną. Realybė? Taip, bet su žvaigždute. Vairuotojas padeda prie įėjimo, o ne įneša į penktą aukštą be lifto. Buvo klientas, pyko, kad nesinešė į vidų. Brolau, durys-durys reiškia, kad mašina stabteli prie namų. Jei turi liftą – puiku. Jei ne, pasiruošk nešti arba mokėk papildomai. Daugelis internetinių pasiūlymų formuluoja tai kaip standartą, bet realiai Anglijoje miesto centre parkavimas – problema. Kai kur neįmanoma sustoti prie pat durų.

Ar galiu siųsti maistą, sodus ir alkoholio butelius kartu su baldais internetu?

Hmm... maistas – priklauso. Jei sausas, fabriškai supakuotas, dažniausiai praeina. Alkoholis? Asmeniniam naudojimui gali praleisti, gali ne. Aš nežinau šimtu procentų taisyklių, nes jos keičiasi po Brexit. Techniškai alkoholio siuntimas yra keblus. Baldai su maistu kartu – rizikinga, jei sprogsta aliejaus butelis, užteršia sofą. Aš nerekomenduoju maišyti. Pasiųsk vieną siuntą daiktams, kitą – jei labai reikia – maistui. O alkoholį palik draugams atsisveikinti.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai iš Lietuvos į Angliją ar bus perkeami kažkur Lenkijoje?

Dažniausiai perkaunama. Retai kada fūra važiuoja tik tavo daiktams, nebent užsakei pilną krovinį. Internetu užsisakius siuntų gabenimą į Angliją, dėžės sueina į Vilniaus terminalą, iš ten į Berlyną ar Hamburgą, o tada per tunnelį į UK. Perkrovimas – normalu. Problemų kyla, jei skuba. Mačiau, kaip Lenkijoje dėžė buvo padėta po variklio dalimi. Atvėrė Anglijoje – gražu nebuvo. Bet taip logistika veikia. Tu negali valdyti maršruto, gali tik tikėtis, kad tvarkingai dirba.

Koks skirtumas tarp vežėjo ir brokerio, kai užsisakau internetu?

Brokeris – tarpininkas, parduoda paslaugą, o paskui ieško vežėjo. Kartais pati įmonė turi mašinas, kartais – tik graži svetainė. Aš dirbu ir taip, ir taip. Brokeris gali rasti pigiau, bet jei kas nutinka, info eina per kelias grandis. Buvo atvejis – svetainė lūžo pusę nakties, o dėžės Kaune. Paskambinti negaliu, telefonas skamba tuštumą. Jei rūpi greitis ir aiškus kontaktas – rinkis tiesioginį vežėją. Jei rūpi kaina – brokeris gali padėti. Tik ne visada.

Ką reiškia, jei internetu pildant formą prašo „HS kodų“?

Tai muitinės kodai, kuriuos naudoja muitinės visame pasaulyje. Jei siunti baldus, kodas bus vienas, jei drabužius ar elektroniką – visai kitas. Daugelis žmonių to nežino ir rašo „various“. Kai kuriems vežėjams tai tinka, kai kuriems – sukels galvos skausmą. Aš pats HS kodus žinau atmintinai tik pagrindinius... (nu, ne, meluoju, turiu užrašus šalia kompiuterio). Jei formoje prašo ir tu nežinai – parašyk aprašymą lietuviškai, o jie patys sukoduos. Rimtos įmonės padeda užpildyti po užsakymo, tai pergyventi nereikia.

Kai mašina jau važiuoja ir po visko

Kaip aš galiu sekti savo daiktus, kai jau užsisakiau gabenimą į Angliją?

Sekimas internetu yra, bet ne realiu laiku. Kartais matai tik „surinkta“ ir „pristatyta“, o tarp – paslaptis. Turiu klientų, kurie kasdien atnaujindavo puslapį lyg stebėtų oro balioną. Realiai tarptautiniai perkraustymai vyksta lėčiau nei DHL. Būna savaitė, kai niekas nesikeičia, o tu galvoji, kad daiktai pavogti. Dažniausiai jie stovi terminale laukiant tralo. Geriausias trackingas – paskambinti vadybininkui ir paklausti. Senamadiška, bet veikia geriau nei puslapis, kurį pamiršo atnaujinti.

Kiek maždaug laiko trunka siuntų gabenimas į Angliją, kai viską darau internetu?

Per Lenkiją, Vokietiją – su bendru kroviniu septynios–keturiolika dienų. Būna ir penkios, jei pasiseka, bet tai ne taisyklė. Pilnas krovinys – trys–penkios dienos. Aš nežinau, kodėl kai kurios svetainės rašo keturiasdešimt aštuonias valandas. Gal oro uostu, bet ne perkraustymams. Realiai vairuotojai turi poilsį, muitinės, keblumai kelyje. Kartais Dovere eilė. Skaičiuok dešimt dienų kaip normalų tempą. Jei greičiau – šventė. Jei lėčiau – nesikeik, taip būna.

Ką daryti, jei siunta atvyko į Angliją, bet mano sofa yra subraižyta?

Fiksuok iškart. Nuotraukos, aktai, laiškai. Jei pasirašei be priekaištų – velniškai sunku įrodyti. Mačiau atvejų, kai atidarė dėžes po trijų dienų ir tada norėjo pinigų. Vežėjas pasakė – ne mano problema, jūs pasirašėte. Blogos įmonės taip ir sustoja. Geros – ieško sprendimų. Patarčiau filmuoti atidarinėjimą telefonu. Taip, atrodo kaip paranoikas, bet tai vienintelis įrodymas. Ir skaityk draudimo sąlygas – jei nepirkai – belieka susitaikyti.

Ar privalau būti namuose Anglijoje, kai atveža siuntą internetu?

Taip, arba įgalioti kitą. Vairuotojai skambina prieš trisdešimt minučių, bet ne visada. Jei nėra kam priimti, siunta grįžta į terminalą, o pakartotinis pristatymas kainuoja. Buvo klientė – nuvažiavo į parduotuvę. Sugrįžo, o paliktas raštelis. Teko mokėti aštuoniasdešimt svarų už antrą kartą. Anglijoje viskas suplanuota laiko langų, jie nelaukia. Jei užsisakei internetu ir pasirinkai datą – laikyki jos. Kitaip pinigai vėl į balą.

Ar galiu internetu užsakyti siuntą atgal iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu principu?

Gali, bet Anglijos pusėje mažiau lietuviškų vežėjų turi tiesioginių paėmimų. Dažniausiai lauki, kol fūra surenkama atgal. Kainos panašios, kartais brangesnės dėl kuro ir tunnelio. Aš mėgstu, kai klientas jau žino, ką daro, nes nereikia aiškinti, kad GMT laikas skiriasi ir kad penktadieniais niekas nevažiuoja iš Londono (oi, Londono). Anglijos siuntėjai po Brexit kartais reiklonesni su dokumentais. Principas tas pats, bet psichologiškai – kaip kitas pasaulis. Ir muitas atgal dažnai klausinėja griežčiau.

Ką daryti, jei pakuotėje radau trūkstamų daiktų po siuntų gabenimo į Angliją?

Pirmiausia – kvėpuok. Tada tikrink visas dėžes, kartais daiktai persimaišo. Jei tikrai trūksta – rašyk vežėjui per dvidešimt keturias valandas. Turėk sąrašą, kurį pildei prieš pakavimą. Žinau, retas kas tai daro, bet turėk. Mačiau, kaip dėžė neatvažiavo, nes buvo palikta Kauno terminale. Surado po savaitės. Kartais nukeliauja pas kitą klientą, ypač jei blogai užrašytas adresas. Internetu užsisakius siuntų gabenimą į Angliją adresą spausdink didelėmis raidėmis. Ir du kartus patikrink. Aš pats kartais suklystu adresuose, tai žmogiška.

Ar verta palikti atsiliepimą internete apie vežėją, jei viskas praėjo gerai?

Žinoma, ir ne tik jei gerai. Jei blogai – irgi. Aš pats skaitau atsiliepimus ir kartais sužinau dalykų, kurių nesitikėjau. Vieną kartą klientas pagyrė mandagumą, nors aš maniau, kad buvau piktas. Atsiliepimai internete padeda kitiems žmonėms rinktis tarp šimtų pasiūlymų. Ir vežėjams tai signalas. Jei tylai – lyg nieko nebuvo. O jei pagyrei – galbūt kitą kartą gausi nuolaidą. Aš duodu nuolaidas tiems, kurie rašo sąžiningai. Ne visada, bet būna.

Koks tavo paskutinis patarimas žmogui, kuris dabar sėdi ir galvoja spausti „Užsakyti“?

Nespausk iš karto. Padaryk sąrašą, ką siunti. Nufotografuok vertingus daiktus prieš pakuodamas. Paskambink trims įmonėms ir paklausk – ne tik kainos, bet ar supranta, ką siunti. Intuityviai pajusi, kas profesionalas, o kas tik parduoda. Per penkiolika metų išmokau, kad pigiausias variantas internetu retai būna pigiausias galų gale. Pamiršai muitą? Pamiršai pakavimą? Pamiršai, kad Anglijoje reikia adapterio? Smulkmenos, bet jas išsprendi dabar, o ne kai dėžės stovi koridoriuje. Ir išsikviesk draugą padėti pakuoti. Vienas – blogai.

Išvada

Tai va, siuntų gabenimas į Angliją internetu yra normalus, greitas ir patogus būdas – kol nesusiduri su detalėmis. Aš tik noriu, kad nepasiklystum tarp gražių mygtukų ir neužmirštum, kad gale vis tiek sėdi žmonės, kurie krauna, veža ir pristato. Pasiruošk gerai, skaityk smulkųjį šriftą ir jei ką – skambink. Geriau užduoti kvailą klausimą prieš, nei verkti po. Sėkmės kraustantis. Tik nepamiršk arbatos rinkinio – Anglijoje ji virsta valiuta.