Siuntų gabenimas Anglijoje mikroautobusais: ką privalai žinoti prieš paskambinęs vežėjui

Atrodo, paprasta – susikrauni daiktus ir važiuoji iš Londono į Mančesterį. Bet jei taip galvoji, dar nesidūrei su tikru siuntų gabenimu Anglijoje mikroautobusais. Aš šitoje stadijoje – tarptautinių perkraustymų ir vietinių pervežimų srityje – sukuosi jau kokie 22 metai. Ir galiu pasakyti viena: Jungtinė Karalystė turi savų taisyklių, kurių neįsivaizduoji, kol nesusiduri su jomis gyvai. Šiandien papasakosiu, kas iš tiesų svarbu, kai reikia pervežti siuntas mažesniu transportu saloje, ir kodėl kartais geriau patikėti tai žmogui, kuris matęs ir gerų, ir labai blogų dienų kelyje.

Kainos, terminai ir kaip čia viskas sukasi

Kiek kainuoja gabenti siuntą iš Londono į Mančesterį mikroautobusu?

Paprastai, jei užpildai pusę mikroautobuso, gali laukti kainos nuo 180 iki 260 svarų. Skamba brangiai? Na, bet degalai Anglijoje nėra pigūs, ypač kai stovi M6 automagistalėje po tris valandas. Kartais klientai sako: „o kodėl tiek, juk ten tik trys valandos kelio?“ – bet jie pamiršta, kad vairuotojas dar turi grįžti atgal. (nors kartais pavyksta sugrupuoti krovinius, tada kaina krinta perpus, bet ne visada taip išeina) Be to, kaina skirsis, jei reikia važiuoti naktį ar savaitgalį. Mažoms siuntoms pasitaiko daliniai variantai, bet irgi ne visada.

Ar tikrai verta mokėti daugiau už tiesioginį gabenimą, o ne palaukti, kol susidarys pilnas krovinys?

Žinok, jei tau neskubu ir gali palaukti dvi tris dienas – palauk. Taupymas čia gali siekti net šešiasdešimt procentų. Aš asmeniškai mėgstu tiesioginius važiavimus, nes nereikia vargti su perpakavimu, bet tai prabanga. Kartais žmonės skambina ir sako „rytoj reikia“, o sužinoję kainą staiga pamato, kad gali palaukti iki ketvirtadienio. Būna ir taip, kad klientas sako, jog jam skubu, bet paskui draugai padeda, išsispiria savaitei. Tai va. Skubus gabenimas mikroautobusu visada brangesnis. Bet jei veši brangų serverį – verta mokėti.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti, jei noriu garantuoto siuntų gabenimo Anglijoje mikroautobusais?

Žiūrėk, jei kalbam apie Londoną ir aplinkui – savaitė, dvi yra pats saugiausias laikas. Ypač jei terminas tenka penktadieniui ar pirmadieniui, kai visi nori vienu metu. Turėjom atvejį prieš porą mėnesių, kai klientas iš Edinburgo skambino trečiadienį vakare ir reikalavo penktadienio ryto pristatymo Liverpulyje. Teko atsisakyti, nes mūsų mašina buvo Velse su kitais kroviniais. Skubūs užsakymai pasitaiko, bet mikroautobusų skaičius ribotas net didelėse įmonėse. Kartais pavyksta įsprausti, bet neverkšlenk, jei pasakysiu „ne“. Geriau planuoti prieš nei gailėtis po to.

O kas jei aš tiesiog noriu, kad pasiimtumėte iš sandėlio ir nuvežtumėte į butą netoli Hyde Parko – ar toks personal shopping variantas įmanomas?

Įmanomas, bet šiek tiek keistas. Turime omenyje, kad pirkinių iš brangių parduotuvių neišpakuosiu ir nepasirašysiu už tavo kreditinę kortelę. Tačiau esam tempę visko – nuo statybinių medžiagų iki meno dirbinių. Svarbu, kad gautume tikslų užsakymo numerį ir kad sandėlis sudarytų galimybę atsiimti. Kartais didieji prekybos centrai Londone yra baisiai nemandagūs vežėjams. Prisimenu, kai teko keturias valandas laukti prie pakrovimo vartų Harrode. Ne Harvey Nicholls, o Harrode – (taip, ten irgi teko) – tiesiog prioritetų sistema ten savo. Tai jei nori, galim, bet papildomai už tokius žaidimus sumokėsi.

Kas telpa, kaip pakuoti ir kas draudžiama

Ar į paprastą vietinį mikroautobusą tilps dviejų kambarių buto daiktai, ar jau reikia krovininio?

Paprastas krovininis mikroautobusas – tipo Mercedes Sprinter ilgas – viduje turi apie 13–14 kubinių metrų. Dviejų kambarių butas? Hmm, priklauso, kokie tie kambariai ir kiek prikaupei knygų. Aš sakyčiau, kad jei be baldų ir tik dėžės – tilps. Bet jei su sofa-lova, šaldytuvu ir skalbimo mašina – ne, reikės dviejų reisų arba didesnės mašinos. Kartais klientai man sako, kad turi „tik tris daiktus“, o paskui paaiškėja, kad vienas iš jų yra spaustuvės spinta. Tada jau ne mikroautobusas, o sunkvežimis reikalingas. Tad nesidrovėk nufotografuoti daiktus prieš skambindamas. Tai sutaupys visiems galvos skausmo.

Kaip reikia pakuoti siuntas važiuojant per Angliją – ar su tomis pačiomis dėžėmis kaip į Lietuvą?

Anglijos keliai nėra tokie jau baisūs, bet jie tikrai ne idealūs. Ypač M25 aplink Londoną – ten duobių yra, nors jas ir lopo nuolatos. Jei vežame elektroniką ar stiklinius daiktus, aš rekomenduoju dėžes su dvigubu sluoksniu ir burbulinę plėvelę. Kartais klientai pakuoja į maišelius iš parduotuvių. Tokei „paketus“ mes priimame tik tada, jei viduje nieko dūžtančio. Nes vairuotojas stabdo, kamščiuose neriasi. Kitaip nei tarptautiniai pervežimai, vietiniai gabenimai Anglijoje mikroautobusais dažnai būna smagesni dėl trumpų distancijų, bet daiktai dūžta lygiai taip pat lengvai. Nepamiršk pažymėti dėžių – kas viršus, kas apačia.

Ar galiu pakrauti šaldytuvą, jei jis tik šlapias iš vidaus, ar vairuotojas ims pykti?

Pykti – ne, bet atsisakyti vežti – taip. Šaldytuvai su vandeniu viduje yra problema. Aš pats mačiau, kaip ant grindų mikroautobuse išsilieja litras vandens, nes kampe paslėptas ledo šaldiklis buvo neatitirpęs. Grindys tampa slidžios, dėžės šlapsta, ir paskui kaltas lieka vairuotojas, nors jis nieko negalėjo padaryti. Taip, šaldytuvus vežame, bet jie turi būti sausi, be maisto likučių ir ypač – be vandens. Jei tenka vežti šaldytuvą, kuris ką tik buvo išjungtas, palik jį padažyti bent parą. Tada problemų nebus. O jei neatitirpęs – geriau palik namie, nes kelyje gali pridaryti daug bėdų.

Kodėl kai kurie klientai bando paslėpti dviratį tarp dėžių, nors aiškiai sakiau, kad tai neleistina?

Nežinau, gal mano, kad nematysiu? Dviratis yra dviratis – jis nei tilps į standartinę dėžę, nei legaliai bus paslėptas. Kartais atvažiuoja, sako: „tik trys dėžės“, o prie durų stovi trekingo dviratis be priekinio rato. Aš atsakau: „brangieji, galvojote, kad nepastebėsiu?“. Mikroautobusas nėra stebuklų dėžė – aš viską matau pakrovimo metu. Jie paskui pykstasi, kad apkaltinau melu. Jeigu nori vežti dviratį – sakyk. Mes vežame. Bet turi būti tvarkingai pritvirtintas ir sąraše. Nes jei draudimas apima tik namų apyvokos daiktus, o avarijos metu išlenda dviratis – gali kilt nemalonių diskusijų su draudikais. Būkit atviri.

Kelias, laikas ir tie prakeikti kamščiai

Kodėl kamščiai aplink Londoną padaro gabenimą mikroautobusais tokiu brangiu net ir trumpose distancijose?

M25, M1, A406 – tiesiog pragaras. Aš nesikeiksiu čia, bet kartais norisi. Sėdi tris valandas vietoje, degalai dega, vairuotojas gauna algą už sėdėjimą. O klientas galvoja: „kodėl aš moku už 50 mylių tiek pat, kiek kitas už 150?“. Todėl, kad tos 50 mylių Londone gali užtrukti ilgiau nei 150 šiaurėje. Čia ne mes taip norime – čia realybė. Turiu pasakyti, kad kai kurie vežėjai specialiai netrumpina kainos, kai kelias trumpas, nes žino: grįžti bus ilgiau nei važiuoti pirmyn. Gerbiami klientai, tai yra tas pats, kaip su taksi – stovėjimo laikas kainuoja. Skaičiuokite protingai.

Kiek laiko realiai trunka kelionė iš Bristolio į Notingemą – ar Google Maps čia meluoja?

Meluoja. Na, ne visada, bet dažnai. Google Maps sako dvi valandos dvidešimt minučių. Realybėje – trys valandos, jei pasiseks. Reikia kažkaip prasmukti pro M5 ir M42 jungtį, o ten būna avarijų kas antrą dieną. Tada dar pristatymas miesto centre, kur gatvės siauros ir vienpusės. Kartais randi vietą parkuotis tik už kilometro. Aš prisimenu, kai vežiau siuntas į Notingemą – klientas gyveno pačiame centre, o ten namai keturių aukštų, gatvė kaip vamzdis. Teko palikti mašiną toliau ir tempti dėžes. Google Maps to nesuskaičiuoja. Skaičiuok keturias valandas realiam grafikui, jei reikia pristatyti tiesiai į duris.

Ar yra buvę, kad siunta vėlavo dėl oro, nors Anglijoje gi nebūna sniego?

Būna! Visi galvoja, kad Anglija – lietus ir rūkas, bet problema yra ne sniegas, o potvyniai. Pernai žiemą M6 dalis buvo uždaryta dėl vandens. Ten tiesiog nebebuvo kelio, buvo upė. Arba ruduo – lapai užkemša nuotekas, greitkeliai užliejami per pusvalandį. Kartais smėlio audros? Ne, čia jau ne Dubai, bet rūkas ant M40 gali sumažinti greitį iki keturiasdešimt mylių per valandą. Tai va, oras čia keblesnis, nei atrodo. Nebūna minus dvidešimt, būna plus penki ir slidžiausia, ką gali įsivaizduoti. Taip kad taip – vėlavimai dėl oro pasitaiko, tik ne tokie gražūs kaip Švedijoje žiemą.

Ar sekmadieniais Londone galima išvis laisvai judėti su kroviniu, ar jau reikia specialaus leidimo?

Sekmadienį judėti lengviau, bet pristatinėti komercinius krovinius – šiek tiek komplikuota. Daugelis gyvenamųjų zonų turi apribojimus triukšmui. Jei važiuoji dideliu mikroautobusu ir barškini dėžėmis prieš 9 ryto – gali kaimynai kviesti policiją. Congestion Charge sekmadieniais nereikia mokėti, tai pliusas. Bet reikia žiūrėti, ar nėra vietinių švenčių, kurios uždaro gatves. Buvęs atvejis, kai negalėjom pristatyti į Notting Hill, nes ten gatvių festivalis. Gatvės uždarytos, policininkas stovi, tu nuleidęs galvą važiuoji atgal. Tai sekmadienis – taip, galima, bet su sąlyga. Ir nebarškink anksti.

Ar jūs tiksliai žinote, kiek kainuoja kuro skirtumas važiuojant iš Cardiff į Liverpool – ar skaičiuojate maršrutą į abi puses?

Na, Cardiff-Liverpool... per Velsą, tada per Birmingham? Reikia pasižiūrėti į žemėlapį, nes iš karto galvos neskaičiuoju. Bet kuras šiaip jau skaičiuojamas pagal abipusį atstumą, nes mikroautoburas po pristatymo turi kažkaip grįžti atgal. Dyzelinas dabar Anglijoje – virš pusantro svaro litrui, jei ne daugiau. Sunku pasakyti tiksliai, nes kaina kinta kasdien. Realiai maršruto suplanavimas yra sudėtingesnis, nei atrodo, nes reikia apvažiuoti M4 ir M6 jungtis. Kartais nuvari ten, kur užsakyta, o tada grįžti tuščias arba su kitu kroviniu. Tuščias grįžimas – tavo sąskaita. Aš nesiimčiau duoti tikslios sumos be maršruto programos.

Taisyklės, apie kurias niekas nešneka iki kol nesikarščiuoji

Ar reikia kokių leidimų vežioti siuntas Anglijoje mikroautobusais, ar užtenka paprastos B kategorijos?

B kategorija užtenka, jei mašinos svoris iki 3,5 tonos. Bet turi būti draudimas vežti svetimus daiktus – ne tik paprastas auto-casco. Turi turėti individualios veiklos pažymėjimą, jei dirbi sau. O jei dirbi įmonei – Operator licence reikalinga, kai kroviniai komerciniai. Čia daugelis pramuša – paima savo Citroen Berlingo ir veža draugo sofa. Kartą ar du – policija nepasivys. Bet jei tai tavo verslas – turi atitikti taisykles. Aš asmeniškai nežinau visų smulkmenų apie Wagon Licences, nes su tuo mano buhalterė dirba. (o gal tai buvo Operator’s Licence? – taip, pataisau save) Bet žinau, kad be draudimo neik į kelią.

Ar gali policija sustabdyti ir patikrinti, ar siuntos deklaruotos, net jei važiuoju tik iš Oksfordo į Kembridžą?

Gali. Labiau gali tikrinti techninę apžiūrą, draudimą, tachografą – jei mikroautobusas registruotas kaip komercinis. Bet su vietiniais pervežimais Anglijoje policija mažiau knisasi nei su vilkikais iš užsienio. Visgi, jei veši brangią elektroniką ir neturi jokio sąrašo – gali kilti įtarimų, kad tai vagystė. Todėl mes visada darome packing listą, net jei važiuojame tik iš vieno miesto galo į kitą. Kartais klientai juokiasi: „ką, čia pervežimas kaip į Ameriką?“. Bet kai sustoja pareigūnai, o tu kiek pasimetęs bandai įrodyti, kad tai tavo daiktai – popierius gelbsti. Geriau turėti, nei gailėtis.

Ar tikrai negalima gabenti chemikalų kartu su buities daiktais, net jei ten tik valiklis?

Negalima. Taškas. Net jei tai „tik baliklis“. Na, jei vienas buteliukas sandariai uždarytas ir pakuotėje – realiai niekas nežinos. Bet taisyklės sako, kad cheminės medžiagos turi būti atskirai, pažymėtos ir dažnai negabenamos standartiniu būdu. Aš vežiau statybinių daiktų, bet jei klientas įkiša į dėžę degių skysčių buteliuką be ženklo – viskas, vairuotojas rizikuoja bauda. Ir didžiule. Buvo atvejis, kad vežėjas Anglijoje gavo baudą už nesaugią siuntą, nors pats to nežinojo. Todėl mes prieš kiekvieną gabenimą klausiam: ar yra kažkas pavojingo? Jei slepi – problemos tavo. Ne mano.

Ar mikroautobusas su lietuviškais numeriais gali laisvai gabenti siuntas po visą Angliją, ar yra apribojimų?

Gali, jei turi visus dokumentus. Bet štai kur reikalas: UK išstojo iš ES, tai taisyklės pasikeitė. Dabar daugiau biurokratijos su laikinu įvežimu. Aš girdėjau, kai kurie vežėjai su LT numeriais turi problemų ilgalaikiame judėjime – ar jiems reikia UK licencijos, ar užtenka tarptautinės? Prieš keletą metų tai buvo paprasčiau. Dabar... na, aš nežinau visų niuansų (čia turbūt reikia klausti agento), bet siuntoms galutiniam klientui – taip, galima. Tiesiog draudimas turi būti galiojantis UK teritorijoje. Jei policija sustos – pateik dokumentus ramiai. Nepanikuok.

Kai nutinka problemos – realios istorijos iš kelių

Kaip atpažinti vežėją, kuris pasiims pinigus ir dings su tavo baldais?

Tikrink adresą, amžių, ar jis turi realią bazę. Jei Facebook'e profilis sukurtas prieš dvi savaites, nuotraukos paimtos iš Google, o kaina tris kartus mažesnė už rinkos – bėk. Aš mačiau tokių Lietuvoje ir Anglijoje. Yra vežėjų, kurie surenka penkis užsakymus, pakrauna mikroautobusą, pasiima avansus ir paskaičiuoja, kad „dingti“ apsimoka. O tavo daiktai atsiduria skelbimuose per savaitę. Geri vežėjai naudoja sąskaitas-faktūras, sutartis, turi atsiliepimų. Jei vengia rašyti ką nors ant popieriaus – raudona vėliava. Nesitikėk stebuklo už penkiasdešimt svarų pervežant visą butą. Tai neįmanoma.

Ar teko matyti, kad mikroautobuso vairuotojas paprasčiausiai apleistų siuntą gatvėje?

Buvę. Yra tokių „verslininkų“. Suranda vietą, kur niekas nemato, išmeta dėžes prie konteinerio ir dūstu. Tai dažniausiai nutinka, kai klientas nesumoka likučio arba kai paaiškėja, kad siunta daug sunkesnė, nei buvo sutarta, o vežėjas nenori vargti. Aš asmeniškai tokių niekada nedarau, bet teko valyti kitų palikimus. Kartais radome mūsų tempiamus daiktus parduotuvių aikštelėse. Tai jei gauni per pigų pasiūlymą – pagalvok, kur tavo baldai gali atsidurti. Rimtas siuntų gabenimas Anglijoje mikroautobusais niekada nebūna be atsakomybės. Jei vairuotojas neklausia smulkmenų, neapžiūri – jis arba diletantas, arba sukčius.

Kodėl kai kurios įmonės Anglijoje neveža šaldytuvų ar pianinu – ar taip jau viskas blogai?

Pianinu ir šaldytuvus nevežame mes dažnai – štai, pasakiau kaip nesamonė, bet suprasi. Tie daiktai yra specifiniai. Pirmieji gali tekėti, antrieji sveria toną ir reikalauja spectechnikos. Daugelis mikroautobusų vairuotojų neturi nei kėliklių, nei keturių laisvų rankų. Pianiną be rampos į antrą aukštą neįneši. Šaldytuvą reikia vežti stačiai, bet jei jis kombinuotas – dar blogiau. Kai kurios įmonės to vengia, nes baudžiamieji skundai dėl sugadinto instrumento kainuoja daugiau nei pats užsakymas. Tai ne viskas blogai – tiesiog mikroautobusas yra universali priemonė, bet ne visagalis. Tam yra specialistai. Kreipkis į juos.

Po pristatymo, pasirašymai ir kas toliau

Ar vairuotojas padės nunešti dėžes iki ketvirto aukšto, jei nėra lifto?

Na, priklauso nuo sutarties. Daugelis vežėjų Anglijoje veža iki durų, bet nebūtinai į duris ketvirtame aukšte be lifto. Mūsų vaikinai padeda, jei mato, kad senyra žmogus arba jei dėžių nedaug. Bet kilnoti spintą į viršų – tai jau nebe siuntų gabenimas mikroautobusu, o perkraustymo paslauga su antromis rankomis. Ir už tai mokama atskirai. Kartais klientai tikisi, kad vairuotojas vienas įneš šaldytuvą į tryliktą aukštą daugiabutyje. Nebūna taip. Pasikrauk pagalbos arba sumokėk extra. Aš pats nelabai keliu į viršų, nes prasisuko nugara – jau nebe dvidešimt.

O jei aš gavau siuntą, bet dėžė trūkusi – ar turiu pasirašyti, kad priėmiau?

Nepasirašinėk be apžiūros. Pasirašai ant popieriaus – ir viskas, skundas nieko vertas. Aš visada sakau: apžiūri, atidari, jei matai problemą – fiksuok. Telefonu nufotografuok. Jei pažeidimas akivaizdus, gali atsisakyti priimti arba užrašyti pastabą. Žmonės dažnai pasirašo paskubom, paskui skambina po savaitės ir verkia dėl sulūžusio vazono. Būna, kad ir vežėjas kaltas, ir pakuotė buvo šiūdina. Tada ginčas ilgas. Verčiau penkias minutes paskirk apžiūrai, nei po dviejų mėnesių rašyk laiškus. Atsimink: popierius be pastabų reiškia, kad viskas tvarkinga pristatyta. Negali paskui grįžti atgal.

Koks yra realus terminas reikšmingiems skundams, jei kažkas dūžta kelyje?

Po pristatymo turi ne daugiau kaip septynias dienas pranešti apie matomus pažeidimus. Dėl paslėptų defektų – gal ilgiau, bet ne mėnesių mėnesiais. Aš čia šimtu procentų nesu tikras dėl visų terminų, nes kiekviena draudimo bendrovė traktuoja savaip. Bet jei skambini po trijų savaičių, kad dėžėje buvo įtrūkusi vaza – sunku įrodyti, kad tai nutiko transporto metu, o ne tavo spintoje. Todėl fotografuok prieš pakraunant ir pasibaigus. Atsargiai pažymėk dėžes su dūžtančiu turiniu. Viskas, kas virš mėnesio – jau morališkai komplikuota. Skambink tuoj pat, nors ir pikta.

Ar galiu važiuoti kartu su siunta mikroautobusu į Birmingemą, ar tai uždrausta?

Dažniausiai gali, bet turi klausti. Mikroautobuse yra keleivio vieta, bet jei ten vežame vertingas siuntas, vairuotojas gali nenorėti atsakomybės už papildomą žmogų. Yra buvę, kad klientas važiavo kartu, o paskui skundėsi, kad nutrinta koja nuo dėžės kampo. Aš asmeniškai nieko prieš, jei žmogus tvarkingas. Bet yra įmonių, kurios to neleidžia dėl savo draudimo taisyklių. Reikia derėtis individualiai. Jei tarptautinis reisas – dažniausiai ne, nes vietos krovininėje dalyje nėra. Bet vietiniams Anglijos pervežimams mikroautobusu draugiškas požiūris leidžia paimti keleivį. Tiesiog nesitikėk penkių žvaigždučių komforto.

Ar congestion charge Londone taikomas mikroautobusams, kurie veža siuntas, ar tik keleiviniams?

Krovininiams mikroautobusams congestion charge taikomas kitaip nei keleiviniams. Tiksliai pasakyti negaliu – mano galva nepaima visų Londonei skirtų taisyklių. Yra atskiras ULEZ mokestis, yra congestion charge. Sekmadieniais congestion nereikia mokėti. Bet jei mašina senesnis dyzelis – gali tekti mokėti papildomai. TfL svetainėje pasitikrink. Buvęs atvejis, kai klientas nenorėjo mokėti iš principo, o paskui gavo baudą šimtą trisdešimt svarų. TfL nėra juokų dalykas. Svarbu žinoti, kur Londone važiuoji – vieni rajonai mokami, kiti ne.

Ką daryti, jei adresatas nebūna namie pristatymo metu – ar vairuotojas paliks siuntą prie durų?

Jei nieko nėra, vairuotojas nepalties siuntos ant šaligatvio, nebent buvo taip sutarta raštu. Paprastai bandoma paskambinti. Jei neatsiliepi – vežame atgal į bazę arba sandėlį. Už pakartotinį pristatymą mokėsi. Buvę, kad klientas liepia palikti prie durų, o tada pati dingo. Aš nesiimčiau tokios atsakomybės. Siuntos dimensijos ir verta svarbios. Jei tai nedidelė dėžė kaime – gal paliksiu už tvoros su sutikimu. Bet jei brangi elektronika Londone centre – ne, lauksiu tavęs. Reikia planuoti, kad būtum namie. Ne viskas sprendžiama patogiai.

Siuntų gabenimas Anglijoje mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet ir ne važiavimas su dviračiu iki Tesco. Reikia žinoti kainas, taisykles ir ribas. Kreipkis į tuos, kurie dirba sąžiningai, turi popierius ir drąsos pasakyti „tai neįmanoma“, jei taip yra. Aš per du dešimtmečius supratau, kad geriau prarasti užsakymą, nei prarasti reputaciją. Sėkmės renkantis vežėją, ir – svarbiausia – nepamiršk įrašyti dviračio į sąrašą prieš pakraunant.