Siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu – ką verta žinoti prieš pakuojant dėžes

Tiek metų vežu daiktus iš taško A į tašką B, kad kartais pamirštu, jog ne visi žino, nuo ko pradėti. Siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu skamba paprastai, bet už to slypi daugybė smulkmenų. Ne tik susidėti dėžes ir važiuoti. Yra dokumentų reikalai, pakuotės taisyklės, o kartais ir toks oras Belgijoje, kad vilkikai sustoja, o mikroautobusai lenda pro mažesnius kelius, kurių net neįtartum. Čia sudėliojau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės prieš pirmą ar dešimtą siuntą. Tikiuosi, bus naudinga ir sutaupysite netyčinių klaidų.

Pradžia ir kaip visas reikalas sukasi

Kokia skirtumas tarp mikroautobuso ir didelio krovininio automobilio?

Mikroautobusas lankstesnis. Didelis fūras negali įvažiuoti į siaurą gatvelę Londone, o mes su mikroautobusu įsukam ten, kur reikia. Bet jei klientas veža viso buto baldus – netiks, reikės dviejų reisų arba didesnės mašinos. Kita vertus, siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu dažnai greitesnis, nes nereikia ilgai krauti kaip konteinerio. Pilnas mikroautobusas išvažiuoja greičiau nei pusiau tuščias vilkikas. Tikrai lankstesnis variantas, nors ir mažesnis. Pasverkit, ko jums reikia.

Ar galiu vežti tik vieną dėžę, ar privalau užpildyti visą mikroautobusą?

Viena dėžė irgi keliauja, viskas gerai. Nereikia bijoti, kad atvešim tik jūsų daiktus – tai būtų individualus pervežimas, o jis kainuoja kitaip. Dažnai surenkame keletą siuntų iš skirtingų žmonių, sukrauname į vieną reisą, ir taip visiems pigiau. Tik žinokit, kad viena dėžė negali sverti penkiasdešimt kilogramų, nes tada jau reikia dviejų žmonių ją nešti. Būna, kažkas krauna dėžę su knygomis – maža, o svari kaip akmenų maišas. Tada vairuotojas murma, bet paima, jei sutarta.

Kiek dienų iš tikrųjų trunka siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu, jei važiuojama iš Lietuvos?

Standartiškai iš Lietuvos į Angliją – keturios–penkios dienos. Ne dvi, kaip kartais pažada konkurentai, kurie, tiesą sakant, meluoja. Ne septyniolika, jei viskas gerai. Bet buvo toks kartas, kai Kalėdų savaitę pakliuvome į spūstis prie Eurotunelio – stovėjome praktiškai vienoje vietoje dešimt valandų. Tada viskas užsitęsė. Vairuotojai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Planuokit penkias dienas, o jei atvažiuos ketvirtą – tai tik bonusas. Labai skubantiems siūlom skrydį, nors oro uoste irgi vėluoja.

Ar prieš pakuojant reikia pirkti visas dėžes pas jus, ar galiu panaudoti senas nuo bananų?

Na, nuo bananų – gal nereikia. Tos kartoninės būna permirkusios, suplyšusios, ir mes jas paimame tik su gailesčiu, nes žinome, kad viduje kažkas byrės. Geriau įsigyti dvigubo sluoksnio dėžes, o jei yra lempų ar elektronikos – trigubo. Bet čia ne parduotuvė, neversiu pirkti pas mus. Galit nusipirkti bet kur, svarbu, kad nesuprogtų apačia. Vieną kartą klientas atnešė dėžes nuo obuolių. Atrodė tvirtai. Rimtai, atrodė. Bet kai vairuotojas jas paėmė į rankas, dugnas iškrito ir ant žemės liko keramikos šukės. Dvigubai daugiau darbo. Nepigiau nei naujos dėžės.

Dokumentai, muitai ir Brexito palikimas

Ar dabar, po Brexit, reikia kokių nors specialių lakštų siuntoms į Angliją?

Taip, reikia. Nežinau, ar „specialūs lakštai“ geriausias terminas, bet bendra praktika – prekių sąrašas anglų kalba, prekių kilmė, vertė. Jei asmeniniai daiktai – reikia užpildyti CMR arba kitą lydraštį, priklauso nuo turinio. Daug kas galvoja, kad po Brexit viskas kaip seniau, nes ANGLIJA. Deja, tai trečioji šalis dabar. Mūsų biure padedame su dokumentais, bet jei siunčiate patys – nepatingėkit pasiskambinti ir pasiklausti. Kartais kai kurie pervežėjai apskritai to nepamini, o tada siunta stringa muitinėje. Ne pats maloniausias vaizdas.

Kas bus, jei muitininkas nuspręs, kad mano dėžėje yra kažkas neleistino?

Bus nemalonu. Atidarys, patikrins, o jei tikrai neleistina – konfiskuos, dar baudą gali skirti. Kartais tenka palikti siuntą muitinėje savaitėms, kol neišsiaiškini. Kas neleistina? Pavyzdžiui, alkoholis dideliais kiekiais, tabakas be akcizo ženklų, šviežia mėsa – taip, žmonės bando vežti dešras, nes „Anglijoje ne tokios skanios“. Nejuokauju. O jei neleistina, bet ne pavojinga – kartais grąžina atgal, bet jūs sumokėsite už saugojimą. Geriausia iškart pasakyti vežėjui, ką dedate. Slepiantys klientai yra blogiausias variantas visiems. Neapsimoka.

Ar reikia sąskaitos-faktūros, jei vežu asmeninius daiktus, ne parduotuvei skirtą prekę?

Sąskaitų faktūrų nereikia, bet reikia sąrašo. Tiesiog surašykite, kas yra viduje: „du džinsai, vienas mikrobangų krosnelė, trys poros batų“. Įvertinkite apytikslę vertę eurais, nepadarykite dramatiškai mažos, kad neišlįstų įtartinos kainos. Kartais žmonės rašo „dovanos“, bet vis tiek reikia nurodyti, kokios tos dovanos. Jei detalizuosite – muitinėje praeis sklandžiau. Jei ne – gali lyg ir suktis ilgėliau. Aš buvęs situacijose, kai vairuotojas pats vietoje surašinėja, o klientas nežinojo. Nevarkite jo, paruoškite sąrašą namuose. Gerai?

Aš nežinau, ką rašyti laukelyje „siunčiamų prekių aprašymas“. Ką daryti?

Rašykite tiesą, bet paprastai. Ne „namų apyvokos reikmenys“ – tai per bendra. Geriau „virtuvės indai, plastikiniai indeliai, elektrinis virdulys“. Jei neturite idėjų, atsiųskite man nuotrauką dėl turinio – dažnai taip darome, kai žmonės pakuoja skubotai ir pamiršta, kas viduje. Nebus bėdos, jei kokia lėkštė neparašyta, bet jei randama elektronika, kurios nenurodėte – kils klausimų. Atsiminkit: aprašymas reikalingas ne tam, kad pergyventumėte, o kad muitininkas žinotų, ar ne kažkas pavojingo. Įmeskit paprasčiausius pavadinimus ir viskas sueis.

Pakuotė, draudimas ir kas nutinka kai sudūžta

Kiek sluoksnių burbuliukų reikia po lempa, kad ji nesudužtų?

Ne kartojau sau, kad reikia trijų. Rimtai – burbuliukų plėvelė, putplasčio kampai, tada vėl plėvelė. Lempa – jautriausias daiktas. Būna, klientas suvynioja į minkštą pledą ir galvoja, kad užteks. Ne, neužtenka. Mikroautobuse daiktai slankioja, net jei tvirtai pritvirtinti – greitai stabdoma, posūkiai. Du sluoksniai plėvelės yra minimumas, bet aš asmeniškai dedu keturis ant to, kas vertinga. Kartais ir taip sudūžta, jei pats stiklas silpnas, bet tada jau nieko nepadarysi. Svarbiausia – nepalikti tuščios ertmės dėžėje. Jei lepeta – prikimškite drabužių. Kuo mažiau laisvo judesio, tuo geriau.

Ar jūs apdrausite mano siuntą, ar turiu pats galvoti apie draudimą?

Mes turime vežėjo civilinę draudimą, bet tai – ne prekių draudimas nuo dūžio. Jei norite, kad būtų padengta visa vertė dūžio ar vagystės atveju – reikia papildomo krovinio draudimo. Jis kainuoja papildomai, priklauso nuo vertės. Būna, kad žmonės sutaupo tuos dvidešimt eurų, o paskui verkia, kad neapdraustas pledas dingo. Aš suprantu, norisi sumokėti mažiau, bet pagalvokite – važiuojama tūkstančius kilometrų. Kas nutiks, jei perkrauti daiktai subyrės? Be draudimo gausite atsiprašymą, o pinigus – nebent iš savo kišenės. Rimtas patarimas: apdrauskite vertingus daiktus.

Buvo toks atvejis, kai klientas prarado viską. Kodėl?

Prisimenu tą istoriją. Klientas vežėsi porceliano rinkinį, senelės likimą. Neapdraudė, nes „pervežikai sakė, kad viskas bus gerai“. O pakuotė buvo iš tų... na, apie kurias kalbėjau ankščiau. Daugiau neturiu ką pridurti – visi suprantat. Dėžės plyšo, viduje niekas nebuvo suvyniotą, porcelianas – dulkės. Vairuotojas kaltas nebuvo, tiesiog kelyje yra duobių. Mes atsakomybę prisiėmėme tiek, kiek leido mūsų sutartis, bet senelės lėkštės nebeatgrišo. Tai skaudi pamoka. Nuo to laiko kiekvienam sakau – jei neapdrausite ir pakuositės šleivai, rizika tenka jums. Nėra kito kelio.

Ar galiu vežti augalus, katiną ar šaldytą koldūnų paketą?

Augalai – galima, bet biurokratiškai sudėtinga, reikia fitosanitarinių pažymėjimų, kurie brangūs. Katinas – tik su veterinariniu pasu, mikroschemais, ir net tada gyvūnai keliauja atskirai, ne bet kur mikroautobuso salone. O štai su šaldytu maistu... tuomet čia jau reikia šaldymo įrangos, o mes nevežame šaldytuvų. Nebent tai šaldytuvas kaip daiktas. Švieži koldūnai? Na, nežinau tiksliai, kaip su mėsos produktais per sienas dabar – gal ir galima mažais kiekiais asmeniniam vartojimui, bet aš čia labiau abejoju dėl taisyklių, nes jos keičiasi. Geriau koldūnų suvalgyti prieš išvažiuojant, nei raustis muitinėje dėl tokių dalykų. (Čia turėjau galvoje – dėl deklaracijos trūkumo, atleiskit, ilga diena.)

Ką reiškia „krovinio tvirtinimas“ ir ar jūs tikrai tą darote, o ne tiesiog metate ant grindų?

„Tvirtinimas“ reiškia, kad dėžės statomos taip, kad nenirtų, tarpuos dedame pripučiamas lovas arba specialias sijas. O kad „metame ant grindų“ – girdėjau apie kitas įmones, kurios taip daro, kai skuba. Mes neskubame taip, kad daiktai lakstytų. Kartais klientai patys atveža sudėtus į maišus – mes tada juos perdedame į dėžes arba dedame į konteinerius mikroautobuse. Vairuotojas važiuoja atsakingai, bet tvirtinimas nėra magija. Jei viduje pakuotė silpna – tvirtinimas neišgelbės. Tiesiog sumažina tikimybę, kad viskas atsidurs ant lempų. Apie blogas įmones girdžiu daug, bet laikykitės to, ką matote pas mus.

Kainos, mokėjimai ir kodėl kai kurie vežėjai taip pigiai skelbiasi

Kiek kainuoja išvežti dešimt standartinių dėžių iš Kauno į Londoną mikroautobusu?

Standartinė dėžė – maždaug šešiasdešimt keturias centimetrų, tokia didelė. Dešimt tokių, jei užpildo gerą dalį mikroautobuso, kainuoja apie keturis šimtus–keturis su puse šimto eurų. Jei pora dėžių – maždaug šimtas dvidešimt. Kaina priklauso nuo sezono, kuro kainų, ar reikia padėti keltis. Nežinau tikslios kainos galvoje tiksliai, nes kuras keičiasi, bet maždaug toks intervalas. Pigiau nei fūra, brangiau nei paštu, bet jūs turite kontrolę ir greitą pristatymą. Šitą siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu variantą renkasi tie, kas veža baldus, buitį, asmeninius daiktus.

Ar kaina priklauso nuo svorio ar nuo vietos, kurią užima dėžės?

Ai, čia lengvas klausimas. Mikroautobuso riba – tūris ir leistinas bendras svoris. Mes žiūrime, kiek vietos užima dėžės. Jei viena dėžė svertų aštuoniasdešimt kilogramų, bet būtų maža – vis tiek keliautų kaip vienetas, tik reiktų pagalbos nešant. Čia turėjau galvoje – tūris dažniausiai lemia, o ne svoris, nes mikroautobusai retai apkraunami virš leistinos masės, nebent vežami akmenys ar knygų archyvai. Praktiškai, jei turite penkias dideles dėžes – kaina didesnė nei dviejų, nors svoris panašus. Taip kad matuokit ne svarstykles, o tai, kiek eilučių užimtų jūsų daiktai.

Kodėl vieni vežėjai rašo 150 eurų, o pas jus kaina didesnė?

Nes tie 150 eurų dažnai būna tik „pagauti“ kaina. O paskui prisideda kuro mokestis, muito tvarkymo mokestis, savaitgalio antkainis, mokėjimas už aukštą be lifto. Aš to nedarysiu. Kai pas mus kaina – ji apima transportavimą, dokumentus, standartinį pakrovimą ir iškrovimą. Jeigu kažkas extra – pasakome prieš tai, o ne kai mikroautobusas jau stovi kieme. Žinoma, yra sąžiningų konkurentų už mažesnę kainą, bet yra ir tokių, kurie tiesiog pamiršta paminėti pusę sąnaudų. Pasidomėkit, ar kaina galutinė. Ir jei per maža, kad būtų tiesa – tai nėra tiesa. Matau tai kas savaitę.

Ar reikia mokėti prieš važiavimą, ar galima kai atiduoda siuntą?

Paprastai imame avansą – trečdalį ar pusę, priklauso nuo užsakymų užimtumo. Yra buvę, kad sumokama pilna suma iš karto, kai klientas žino mus jau dešimt metų. Bet nauji klientai – avansas būtinas, nes yra tekę vežti, o paskui gauti žinutę „o gal galima kitą savaitę, nes kortelė užblokuota“. Ne, negalima. Vairuotojas jau pas jus atvažiavo, laikas sugaištas. Mikroautobusai mums irgi kainuoja, ir degalai perkami už realius pinigus. Taip kad avansas – abiejų pusių saugumui. Likutis dažniausiai mokamas prieš iškrovimą arba gavus siuntą. Tai standartinė praktika perkraustymų rinkoje, nors kai kas dirba kitaip.

Ar yra kokių nors mokesčių, apie kuriuos man nepasakos iki paskutinės akimirkos?

Pas mus – ne. Bet rinkoje, deja, pasitaiko. Aš pats girdėjau istorijų iš klientų, kurie vėliau tapo mūsų klientais. Pavyzdžiui, mikroautobusas atvažiuoja, o tada „ups, reikia dar penkiasdešimt eurų, nes užsakymas pasirodė esąs sunkesnis nei planuota“. Aš nesuprantu to logikos. Svoris matomas pakrovimo metu, o ne atsiranda stebuklingai Tilburge. Todėl mes fiksuojame kainą sutartyje. Jei kažkas pasikeičia dėl jūsų kaltės – kitas reikalas. Bet standartinis siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu neturi slaptų durų. Jeigu jus kas nors baugina paslėptais mokesčiais – bėkit nuo tos įmonės. Rimtai.

Kas vyksta kelyje ir kai planai susiklumpa

Ar vairuotojas važiuoja vienas, o gal keičiasi kas kelias valandas?

Dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas, ypač jei tai ne fūra su miegama vieta. Mikroautobusai – kitoks reikalas. Vairuotojas privalo miegoti viešbutyje ar kempinge. Dėl to ir trunka kelios dienos – negali nemiegoti. Keitimo sistema veiktų, jei turėtume du vairuotojus viename mikroautobuse, bet tada kaina dvigubėja, vietos sumažėja. Jei reisas labai ilgas – kartais poruojame, bet tai retai. Vairuotojai mūsų patyrę, žino maršrutus, kur pasistoti kavai, kur neverta – Olandijoje brangu, Vokietijoje geriau. Tas poilsis būtinas. Beje, kartais vairuotojas paskambina žmonai pakeliui, bet tai nenutraukia važiavimo.

Ar galima sekti, kur dabar yra mikroautobusas su mano daiktais?

Galima, bet ne visada realiu laiku kaip Uber. Mes turime GPS įrangą mašinose, bet ne visiems klientams duodame tiesioginę nuorodą – kartais siunčiame žinutes, kur esama. Priklauso nuo vairuotojo užimtumo ir ryšio. Jeigu važiuojama per keltą – signalas dingsta, aišku. Praktiškai, jei jūsų siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu vyksta šiandien, aš galiu pasakyti, kad vakar buvo Berlyne, o šiandien turbūt Nyderlanduose. „Tiksliai čia ir šitą minutę“ – sunkiau. Nebūna taip, kad aš sėdžiu su radaru. Bet apytikslį maršrutą ir planus – taip, sakome visada. Svarbiausia – žinoti dieną, kada pristatysime, ir nebeskambinti kas valandą.

O jeigu suges mašina Vokietijoje ar Belgijoje, kas tada?

Tada skambiname pagalbai. Buvo toks atvejis netoli Liuksemburgo ribos – mikroautobuso starteris atsisakė. Vairuotojas pats mechanikas? Ne, jis vairuotojas. Teko kviesti techninę pagalbą, daiktai perkraunami į kitą mūsų transportą, kuris buvo netoliese. Viskas užtruko pusdienį. Klientas gavo žinutę, paaiškinome situaciją. Tokie dalykai reti, nes mašinos prižiūrimos, bet kelias tūkstančius kilometrų – realybė. Nesu aš iš tų, kurie sako, kad niekada nieko nenutiks. Jei nutiks – spręsime. Turime partnerių tinklą Europoje. Mikroautobusai remontuojami greičiau nei fūros, nes dažniausiai problemos smulkesnės. Tai nėra kosmoso maršrutis, bet ir ne paštas.

Ar vairuotojas pristato iki durų Vilniuje, jei aš gyvenu be lifto penktam aukšte?

Taip, pristato iki durų, bet be lifto – jūs turite padėti nešti. Arba pasirūpinti, kad kas nors padėtų. Vienas vairuotojas nepanešia šaldytuvo į penktą aukštą, tai fiziškai neįmanoma, nebent jis kultūristas. Standartinės dėžės – taip, padės, nesinešios ant nugaros, bet pagalba iš jūsų pusės būtina. Kartais klientai sako „o aš vienas gyvenu“, tada reikia tartis arba pirkti darbininkų paslaugą papildomai. Tai nepinklės – tiesiog saugumas. Nenoriu, kad vairuotojas išsitemptų nugaros dėl jūsų knygų. Jei pirmas aukštas – jokių problemų. Jeigu kotedžas Anglijoje – dažniausiai irgi iki durų, jei gatvėje galima sustoti.

Kartais jus pasiekia žinutė „vėluojam dėl oro“ – ar tai tiesa, ar tiesiog nepabudote laiku?

Dėl oro – realu. Kalėdų metu Eurotunelyje – irgi realu. Kad nepabudom laiku? Nu, mes nebe dvidešimt metų, kad miegotume iki pietų. Bet juokas juokais, rūke Londono apylinkėse greitkeliai tiesiog užstringa, ir tada pristatymas vėluoja. Kartais vairuotojas paskambina ir sako: „Klausyk, čia pragaras, aš stoviu“. Tai nėra pasiteisinimas – tai faktas. Mikroautobusas gali apeiti spūstį per mažą gatvių tinklą, bet ne visada. Kartais lėtas eismas dėl avarijos. Taip kad jei gaunate tokį pranešimą – dažniausiai ne melas. Nors suprantu, skepticizmas sveikintinas. Yra buvę ir kitokių pasiteisinimų rinkoje, aš ne iš šventųjų.

Paskutiniai patarimai prieš paspaudžiant „užsakyti“

Kokia yra didžiausia klaida, kurią daro žmonės, pirmą kartą siunčiantys siuntą į Angliją?

Skuba ir nepamatuoja dėžių. Užsisako per mažai, tada paskutinę akimirką kemša drabužius į šiukšlių maišus. Maišai plyšta, drabužiai išbyra, etiketės nubyra. Antra klaida – nepažymi savo vardo ant dėžių. Kai atvežame į bendrą iškrovimo tašką Londone, žmonės nebeatsirenka savo. Geriau permokėti už vieną dėžę daugiau, nei šluostyti ašaras paskui. Ir trečia – nepasiklausia apie draudimą. Manydami, kad „vistik neatsitiks“. Atsitinka. Tiek metų dirbu, mačiau visko. Pirmą kartą siunčiantiems patariu: pradėkite nuo sąrašo. Surašykite, ką siunčiate, ir tik tada pakuokite. Kitaip iškrausite spintą, o paskui gailėsitės.

Ar verta rašyti ant dėžės turinį sąrašiuku, ar tai padeda tik vagims?

Rašykite. Vagims tai nerūpi – jis atidarys betkurią dėžę. O jums ir mūsų vairuotojui tai padeda. Kai mikroautobuse yra penkiolika siuntų iš skirtingų adresų, etiketės su turiniu padeda greičiau surasti. Be to, jei dėžė prasiveria – matome, ko ten buvo, ir galime tvarkingiau sukrauti atgal. Nerašykite vertybių sąrašo – tai kvaila, nereikia kabinti ant dėžės „čia auksas“. Paprasti žodžiai: „indai“, „batų dėžė“, „palėpės reikalai“. Tai tiesiog logistika, ne saugumo grėsmė. Vagys neskuoja per mūsų mašinas. Bent jau per mūsų – dar neteko susidurti. Etiketės padeda visiems sąžiningiems žmonėms.

Ką dar norėtumėte pridurti prieš mane paleisdami skaityti kitą svetainę?

Nepasimeskite kainoje vien. Pasidomėkit, ar žmogus, su kuriuo kalbate, žino, kur yra Doveris žemėlapyje. Kartais atrodo smulkmena, bet kai paruošiama muitinėje deklaracija, kurioje „United Kingdom“ rašoma su klaida – tada supranti, kad kalbėjai su robotu arba su tiesiog ne tuo žmogumi. Siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu yra paslauga, kurioje reikia pasitikėjimo. Jūsų daiktai važiuoja tūkstančius kilometrų. Patikrinkite atsiliepimus, paklauskite kaimyno. O jei nuspręsite važiuoti su mumis – žinosite ko tikėtis. Beje, nepamirškite pavalgyti prieš kelionę, jei patys važiuojate. Ne prie ko čia, bet svarbu. Išsiilgęs sėkmės jūsų siuntoms.

Išvada

Siuntų gabenimas Anglija mikroautobusu – ne raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio smulkmenoms. Nuo dėžių rinkimo iki dokumentų pildymo – viskas turi rūpėti, jei norite daiktų sveikų ir laiku. Per tiek metų supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia, net jei klausimai atrodo keisti. Taip kad klauskite, rinkitės sąžiningai, nepamirškite – geriau vieną kartą permokėti už pakuotę, nei verkti dėl skaldytų lėkščių. Ir nepanikuokite dėl kelių eurų skirtumo. Sėkmės.