Siuntos į Angliją per 48 valandas – patikima ir operatyvu

Dirbu šitame versle jau... na, prisipažinsiu, arti dviejų dešimtmečių. Siuntos į Angliją per 48 valandas skamba skaniai, ar ne? Bet aš iš karto pasakysiu: taip, tai įmanoma, bet ne stebuklas ir ne visada iki slenksčio per lygiai dvi paras. Viskas priklauso nuo to, kur Lietuvoje atiduodate daiktus, koks tai krovinys ir ar visi popieriai tvarkingi. Šiandien papasakosiu, kaip tai vyksta realybėje, be atspalvių ir per daug saldžių pažadų.

Iš praktikos – kaip spėti per dvi paras

Ar tikrai galiu nugabenti siuntą iš Kauno į Birmingemą per lygiai 48 valandas?

Tikrai gali, bet su sąlyga. Reikia, kad daiktai būtų atiduoti mums ne vėliau kaip iki 10 ryto, tinkamai supakuoti ir su teisingais dokumentais. Express maršrutai iš pagrindinių Lietuvos miestų į centrinę Angliją vyksta kasdien. Nepamenu tiksliai kiekvienos savaitės dienos niuansų – kartais pirmadieniai būna chaotiški, bet jei viskas sutampa, trečiadienį prieš pietus galite turėti. Aišku, kalbu apie didžiųjų miestų regionus, o ne kaimelį Škotijos pasienyje.

Kada fiziškai reikia atiduoti siuntą, kad ji pakliūtų į tą greitąjį srautą?

Idealu, jei iki devintos ar dešimtos ryto. Kai kas priima ir iki vidurdienio, bet tada jau rizikuojate, kad siunta bus išsiųsta kitos dienos rytiniu reisu. Atminkite, kad „48 valandos“ dažniausiai skaičiuojamos nuo to momento, kai krovinys palieka mūsų terminalą, o ne nuo jūsų skambučio. Vienas klientas praėjusią savaitę atvežė penkioliktą valandą penktadienį ir lygiai taip pat tikėjosi pirmadienio ryto Londone. Deja, sekantysis express vežimas buvo tik kitą antradienį.

Jeigu gyvenu ne didmiestyje – ar man jau nusimato problemos?

Ne problema, bet papildomas pusdienis. Jeigu esate Druskininkuose, Kėdainiuose ar kitur provincijoje, dažniausiai į pagrindinį reisą reikia „pavežti“ mažesniu autikeliu. Tas tarpinis pervežimas gali užtrukti penkias–aštuonias valandas. Šiaip iš ten, kur esu tikras – iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio tikrai spėjame į tą pačią dieną. O jei sakytume, kad iš kokio Zarasų kaimo galime garantuotai tą patį vakarą – hmm, čia jau šimtu procentų nemeluosiu, nes ten viskas priklauso nuo distributoriaus maršruto.

Ar būtina pačiam vežti į terminalą, ar galite pasiimti iš mano kiemo?

Galime atvažiuoti ir pas jus. Tik tada reikia suprasti, kad kurjeris turi dar keturis–penkis paėmimus ir ne visada pasirodo lygiai sutartu minutės tikslumu. Turiu omeny, kad pasitaiko spragtelių dvidešimt minučių – nieko baisaus. Užsakius paėmimą iš namų, daiktai dažniausiai patenka į pagrindinį srautą tik kitą rytą, tad tas „48 valandų“ terminas atsispiria atitinkamai. Kita vertus, kai neturi laiko – geriau pusdienio delsa nei savaitgalis be siuntos.

Ar per tokias dvi paras spėja ir didesni kroviniai, pavyzdžiui, sofa ar skalbimo mašina?

Sofą – taip, bet tai vadinasi nebe siunta, o smulkaus krovinio pervežimas. Tokiu atveju organizuojame dalinį priekabos užpildymą arba tiesioginį reisą. Praeitą mėnesį dariau būtent taip: vieno kliento studijos baldai iš Vilniaus pasiekė Londono rajoną per trisdešimt aštuonias valandas. Nepigu, reikėjo planuoti iš anksto, bet įmanoma. Standartinėje express siuntoje per dvi dienas keliauja daiktai iki maždaug šimto kilogramų, didesni reikalauja atskiros logistikos.

Kelionė ir kas nutinka pakeliui

Kaip ta siunta fiziškai keliauja – tiesiogiai mašinoje nuo jūsų durų iki gavėjo?

Ne. Jei tikėtumėtės vieno vilniečio vairuotojo, kuris numuša kortomis iki Londono ir pristato kaip taksi – atleiskite, taip nebūna. Daiktai surenkami į mūsų sandėlį, sukomplektuojami su kitomis ekspresinėmis siuntomis ir perkeliami į tarptautinį reisą. Anglijoje jas perima vietinis partneris, kuris jau vežioja po regionus. Tai kaip autobusas, ne individualus automobilis: stoja, persiėda, bet važiuoja pagal griežtą tvarkaraštį.

O kas tuos mūsų daiktus veža per Europą – lietuviai, lenkai, kas nors pažįstamas?

Dažniausiai mūsų vairuotojai veža iki Lenkijos arba Vokietijos sandėlio, ten perkeliama į kitą transportą – pasitaiko rumunų, bulgarų, o Anglijos pusėje jau vietiniai kurjeriai. Kartais žmonės galvoja, kad „mūsų Jurgis“ važiuoja ten ir atgal ir saugo tą dėžę savo kabinoje. Ne. Yra keitimų, perskirstymų, bet kiekviena grandinė žino, kas jos atsakomybėje. Jei kažkas dingsta, mes žinome, kuriame mašinos keitimo taške nutiko spraga.

Tai siunta dabar eina per Prancūziją, Olandiją, kaip čia maršrutas iš tikrųjų?

Hmm, čia buvo paprasčiau prieš dešimt metų. Dabar express srautai dažniausiai kerta Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada keltu arba... na, tuneliu po Lamanšu. Ar dar Prancūziją pervažiuojame? Hmm, tiksliai nebesu įsitikinęs, nes keitėsi keli vežėjai, bet Doverį tikrai pasiekiame. Kartais pats susimašau su tais maršrutais, nes energiją daugiau skiriu tam, kad daiktai neiškristų. Svarbiausia – ne geografija, o kad keltai iš Olandijos ar Prancūzijos uostų spėtų pagal grafiką.

Ar tos operatyvios siuntos keliauja atskirai nuo paprastų, pigesnių siuntų?

Taip, turi savo atskirą tarpinį sandėlį arba skyrių. Nors aš esu matęs ir neblagių pavyzdžių, kai pigesnio „economy“ siuntų vežėjas užkrauna ant tos pačios lentynos express dėžę, tik su lipduku, ir ima express pinigus. Neetiška, bet deja pasitaiko rinkoje. Paprastai rimtoje įmonėje express siuntos keliauja mažesniais, greičiau įkraunamais vagonais arba tiesiog pirmumo eile per keltus. Kitaip jos nelabai galėtų konkuruoti su paštu.

O kai jau Anglijoje tas vežėjas su mano daiktais kažkur važinėja – kaip jis žino, kur važiuoti?

Navigacija, bendrovės programėlė ir ryto kava su bandele. Vietinis paskirstymo centras žino, kad siunta turi „express“ statusą, tad ji patenka į ankstyvo ryto maršrutą. Londone, Birmingeme ar Mančesteryje eismas yra siaubingas, todėl vairuotojas ne visada spėja viską iki dvyliktos. Mes kažkada stebėjome GPS ir matėme, kad jis penkias valandas stovi ties Elephant and Castle. Taip, realybė tokia – jie taip pat stringa kamščiuose.

Kainos, svoriai ir kiti skaičiai

Kiek maždaug kainuoja tokia skubi siunta į Angliją per dvi paras?

Oho, „maždaug“ – mėgstamiausias žodis. Pakuotė iki trisdešimt kilogramų į Londoną ar Birmingemą dažniausiai kainuoja nuo devyniasdešimt iki šimto keturiasdešimties eurų. Kitaip nei ekonominis variantas, čia mokate ne tik už svorį, bet už prioritetinį svorį mašinoje ir vietą keltas. Žinau, kad kaikur internete pamatysite ir šešiasdešimt eurų pasiūlymų, bet ten dažnai slepiasi papildomi mokesčiai arba draudimas, kuris neveikia.

Jeigu siunčiu penkiolikos kilogramų dėžę ar penkiasdešimties kilogramų – ar labai skirsis kaina?

Skirsis, bet ne tiesiogiai proporcingai. Yra tokia sąvoka „volumetrinis svoris“ – jei siunčiate plunksų pagalvę, kuri sveria penkis kilogramus, bet užima pusę kubo, mokėsite už tą tūrį. Paprastai pirmasis tarifas galioja iki trisdešimties kilogramų, paskui šokteli į kitą kategoriją. Kartą klientas piktinosi, kad 15 kg siunta kainavo 95 eurus, o 50 kg – 135. Taip, taip būna, nes bazinė kaina jau yra, o viršijimas ne taip žiauriai brangsta.

Ar yra mažiausias svoris, kurį dar galima siųsti? O jei tik vienas maišas drabužių?

Techniškai galite ir vieną maišą, bet minimalus užsakymo mokestis vis tiek bus tas pats – maždaug šešiasdešimt–septyniasdešimt eurų. Mūsų sistema priima nuo vieno kilogramo, bet vargu ar verta siųsti vieną kostiumą tokiu būdu. Geriau jau paprastu paštu arba palaukti, kol prisirinks daugiau. Aišku, jei tai verslo pavyzdys ar brangus instrumentas – tada suprantu, tik reikia žinoti, kad mokėsite beveik už tuščią vietą mašinoje.

Kodėl vieni pervežėjai rašo 80 eurų, o kiti 140 eurų už tą patį kelią ir svorį?

Taip, štai kur prasideda liūdnos istorijos. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia seną mikroautobusą be oro kondicionieriaus kelionės metu, be tinkamo draudimo ir su vairuotoju, kuris dirba dešimtąją dieną iš eilės. Po to prisidoka „kuro priemokos“, „apkrovimo mokesčiai“ ir pan. O tie, kurie rašo brangiau – turi licencijas, sekimo įrangą ir, svarbiausia, jei nutinka bėda, jie neišnyksta. Aš jau mačiau, kaip po 80 eurų pasiūlymo klientui teko pats važiuoti į Detfordą ieškoti savo dėžės.

Ar po viso to dar reikės mokėti atskirai muitams, kažkokiems mokesčiams Anglijoje?

Jei siunčiate asmeninius daiktus dovanų arba seniai naudotus – paprastai ne, jei vertė nedidelė. Bet jei prekė nauja ir viršija tam tikrą sumą – gavėjas mokės VATą ir muito mokestį. Svarbu, ant dokumentų nerašyti bet kaip, nes Didžiosios Britanijos muitinė dabar gana griežta. Mes visada įspėjame, tačiau rytojaus Britanijos valdžios taisyklių aš tiksliai nenumatysiu, nes keičiasi dažniau nei oras pajūryje.

Dokumentai, muitai ir brexitai

Tai dabar reikia vėl muitinės deklaracijų, kaip į Norvegiją, ar jau kaip į Ispaniją?

Atsakymas toks, kurio nenori girdėti: reikia, ir tai yra varginantis. Po Brexit Anglija nebe Europos Sąjunga, todėl reikia sąskaitos faktūros, prekių aprašymo, kartais kilmės sertifikatų. Nebeliko laisvo judėjimo kaip į Vokietiją. Kai kurie klientai vis dar sako „o mes gi ES buvome“, taip, buvote, bet jau nebe. Užpildyti CN22 arba komercinę sąskaitą normaliai trunka dešimt minučių, jei žinai, ką darai.

Jei siunčiu dovaną sesei, kuri Londone gyvena – ar irgi tiek popierizmo?

Deja, taip. Net jei rašote „dovana“, muitinė tai traktuoja kaip įvežamą daiktą. Jeigu vertė mažesnė nei trisdešimt devyni svarai, muito mokėti nereikia, bet deklaracija vis tiek privaloma. Kartą sesuo gavo dėžę tik po keturiolikos dienų, nes brolis ant popieriaus parašė tik „drabužiai ir saldainiai“. Muitininkai atidarė, patikrino, o ten dar ir naujas planšetinis kompiuteris gulėjo. Nei seseriai linksma, nei tvarkinga.

Kas nutinka, jei dokumente – pavyzdžiui, sąskaitoje – sugalvojau neteisingą prekės kodą?

Tada sėdi Anglijos muitinės sandėlyje. Atvejis iš gyvenimo: klientas siuntė medines dekoracijas, parašė HS kodą medienai, bet tai buvo perdirbta fanera su kitu kodu. Coventry muitinė sustabdė siuntą keturioms dienoms. Mes kreipėmės, aiškinomės, bet 48 valandų terminas jau tapo 120 valandų terminas. Ir dar klientas turėjo sumokėti penkiolikos svarų patikros išlaidas. Viskas dėl vienos klaidos eilutėje.

Ar etiketėje adresą rašyti lietuviškai, ar angliškai, ar nėra skirtumo?

Geriau angliškai ar bent jau lotyniškais rašmenimis taip, kaip parašyta ant gavėjo namo lenta. Vietinis Anglijos kurjeris nelabai skaitys „Gyvūnų gatvė“ ir bandys spėlioti. Jei rašote lietuviškai, dažnai padeda mūsų Londone esantis centras adresą perrašyti lipduku, bet tai užima pusdienį. Kartais prašoma pateikti išverstą adresą, kad vairuotojas nepražiopsotų gatvės, o ypač jei rajonas didelis.

Ar siunčiant per express kanalą muitininkai tikrina greičiau, nes mato skubą?

Ne. Muitinė neturi sąvokos „skuba“. Jie turi savo darbo valandas, prioritetus ir atsitiktinę patikros sistemą. Express kanalas reiškia, kad jūsų siunta laipinama pirmoji į keltą, bet jei ją išrinko patikrai – ji gali stovėti tiek pat, kiek ir kitos. Tai kaip eilė oro uoste: nusipirkai business class, bet saugumo patikrai vis tiek stovi visi kartu. Nemaloni tiesa, bet geriau ją žinoti iš anksto.

Kai kažkas nutinka ne taip

Ar teko matyti, kad ta patikima siunta vėlavo ir nepasiekė per 48 valandas?

Žinoma. Praeitą žiemą vėjas uždarė keltų liniją į Doverį vienai nakčiai. Du mūsų pilni kroviniai liko Olandijoje. Skambinome klientams, paaiškinome situaciją, atsiprašėme ir pasiūlėme kompensaciją. Tai nebuvo mūsų kaltė, bet atsakomybė vis tiek krenta ant mūsų pečių. Kita vertus, jei vėlavimas dėl oro – protinga įmonė pasako tai iš karto, o ne siunčia penktą „atleiskite“ laišką.

O jei Anglijoje tas gavėjas nėra namie per pristatymo langą?

Tada prasideda antras etapas. Kurjeris palieka pranešimą, bando palikti pas kaimyną arba nugabena į vietinį skyrių. Deja, tai jau nebeatitinka pradinio „iki durų per 48 valandas“ pažado. Kartais pasitaiko ir grubesnių vietinių vežėjų, kurie tiesiog meta „sorry we missed you“ lapelį be pasibeldimo. Čia jau mūsų partnerių kultūra, su kuria sunku kovoti. Rekomenduoju nurodyti darbo adresą arba pasirūpinti, kad kambaryje kas nors būtų.

Ar buvote praradę siuntą arba matę, kad skubos metu labai apgadino daiktus?

Taip. Nekalbu dabar apie pasakiškus dalykus, bet buvo atvejis, kai express mašinoje mūsų dėžė su porcelianu atsidūrė po statybinių plytų palete. Ne todėl, kad kažkas blogas, o todėl, kad skubėjo krauti ir tinkamai nesegregavo. Draudimas sumokėjo, bet sentimento neatgausi. Express nereiškia švelnumo – reiškia greitį. Todėl pakuotė turi atlaikyti ir nesėkmingą kaimynystę priekaboje.

Jeigu mano daiktai atvažiavo, bet viduje viskas sulūžę – kas kaltas?

Pirmiausia žiūrime pakuotę. Jei dėžė nėra sutraiškytas, bet viduje lūžę – kaltas dažniausiai siuntėjas, kuris nepakankamai apsaugojo turinį. Mes važiuojame greitai, stabdomia staigiai, mašinos svyruoja. Lipdukas „Dūžtantys daiktai“ nėra stebuklingas skydas. Atidarius dėžę reikia fiksuoti nuotraukas nedelsiant, antraip draudimas gali pešti, kad pats taip supakuotai. Aš sakau: siųskite taip, lyg numestume dėžę žemyn laiptais.

Ar galiu žinoti tiksliai, kur mano siunta yra dabar, realiu laiku, kaip taksi programėlėje?

Ne visai. Sekimo kodas parodo, kad „paliko terminalą“ arba „yra Anglijos distribucijos centre“. Tai nereiškia, kad matau, jog Džonas su baltu furgonu dabar važiuoja M1 greitkeliu. Toks GPS egzistuoja, bet paprastai jums, kaip klientui, nesuteikiamas. Kartais pavyksta paskambinti mūsų agentui Londone ir paklausti, bet tai užtrunka. Kaip sakant, lyg lauktumėte picos, bet vairuotojas neatsiliepia – tik žinai, kad jau išsivežė iš picerijos.

Ko verta nepamiršti pirmą kartą

Ką patartumėte žmogui, kuris niekada nesiuntė daiktų į Angliją per express kanalą?

Nepirkite pigiausio pasiūlymo tik dėl kainos. Antra, supakuokite kaip pašėlus – daug siūlų, burbulinės plėvelės, dvigubos dėžės. Trečia, atiduokite siuntą iki antradienio ryto, bet jokiu būdu ne penktadienio popietę. Ketvirta, sąžiningai aprašykite turinį dokumente. Ir dar – perskaitykite atsiliepimus. Šioje rinkoje pilna „kompanijų“, kurios turi tik gražų puslapį ir vieną seną transporterį su rūdžimis. Aš tokius jau pažįstu iš veido.

Išvados

Siuntos į Angliją per 48 valandas yra ne mitas, bet ir ne automatinė garantija. Viskas priklauso nuo jūsų pasiruošimo, sąžiningos pakuotės ir to, ar pasirinksite tuos, kurie tai daro kasdien, o ne savaitgalinius pažadų išpildytojus. Kartais balsas telefone, kuris mielai atsako į visus klausimus, yra daug patikimesnis nei puslapis be adreso. Sėkmės siunčiant – tikėkitės geriausio, bet visada planuokite ir vieną dieną atsargai.