Siuntos į Angliją mikroautobusu – greitas ir patogus būdas

Jau trylika metų vežioju siuntas mikroautobusais iš Lietuvos į Angliją, ir žmonės vis klausia tų pačių dalykų – ar greita, ar saugu, kiek kainuoja. Siuntos į Angliją mikroautobusu yra paslauga, kai mes paimame jūsų siuntą tiesiai iš namų, sudedame ją į mūsų mikroautobusą su kitomis siuntomis ir per kelias dienas pristatome iki gavėjo durų Londone, Birmingame ar kitur. Tai gerokai lanksčiau nei didžiosios kurjerinės tarnybos, nes galime gabenti ir didesnius daiktus – nuo dėžių iki nedidelių baldų. Aš visada sakau: jei reikia greitai, bet ne skristi lėktuvu, mikroautobusas yra auksinis viduriukas. Per tiek metų esu matęs visko – ir puikių klientų, ir tokių situacijų, kai blogas pakavimas apsunkina viską.

Pradžiai – apie tai, kas tai išvis yra

Kas yra siuntos į Angliją mikroautobusu paslauga?

Tai paprasta. Jūs turite daiktų dėžėse – mes atvažiuojame su mikroautobusu, pakrauname jas kartu su kitomis siuntomis ir vežame tiesiai į Angliją. Ne terminalai, ne automatiniai rūšiavimo centrai. Vairuotojas pats stovi prie jūsų durų, pats krauna, pats veda dokumentus per muitines. Per tris–penkias dienas siunta jau pas gavėją. Jums nereikia temptis į jokį terminalą – vairuotojas pasilieka adresuose, kurie jums patogūs. Galime vežti kur kas daugiau nei standartiniai kurjeriai – kartais net nedidelį šaldytuvą, jei telpa. Štai ir visa paslauga.

Ar tai tas pats, kas kurjeris, tik didesnis automobilis?

Ne. Visai ne tas pats. Kurjeris paima mažą dėžutę, nuveža į terminalą, ten ji perlipama per dešimt porų rankų, keliauja oru ar didžiuliu vilkiku, ir galiausiai atsiranda pas jus. O mes dedame siuntą tiesiai į mūsų mikroautobusą. Vairuotojas Andrius pats vairuoja, pats krauna, pats veda popierius realiose muitinėse. Taip, automobilis didesnis, bet esminis skirtumas – asmeniškas kontaktas. Jei reikia, paskambinsiu pasiteirauti, ar gavote. Su didžiąja kurjerine taip nepasikalbėsi.

Kodėl žmonės renkasi mikroautobusą, o ne Didįjį Paštą ar kitą kurjerinę įmonę?

Dažniausiai dėl kainos ir gabaritų. Vienas klientas Vytautas siuntė keturias dėžes knygų – paštas pasakė per brangu, oras neišvis ne variantas. (na, koreguoju – buvo penkios dėžes, aš pats skaičiavau blogai). Mes sutalpojom jas į kampą ir pervežėme už trečią kainą. Be to, žmonėms, kraustantis iš buto, reikia vežti sofą, komodą, dviračius. Didžiosios kurjerinės to nepriima. Mes žiūrime, ar telpa, ar saugu, ir vežame. Paprasta.

Kaip vyksta visa logistika

Kaip aš galiu pateikti siuntą? Ar jūs paimsite iš namų?

Žinoma, paimame. Bet reikia derintis. Važiuojame tam tikromis dienomis – antradieniais ir penktadieniais iš Lietuvos, o atgal – ketvirtadieniais. Paskambinate, pasakote adresą. Aš tikrinu, ar jis yra mūsų maršrute. Kartais, jei gyvenate toli nuo magistralės, reikia už papildomą sumą. Vilniuje ar Kaune pats vairuotojas pasibels sutartu laiku. O provincijoje prašome atvežti į artimiausią miestą – tikrai nevažiuosime į užkampį už vieną maišelį, nebent turime ten kitų klientų. Arba atvežkite iki mūsų sandėlio Kaune.

Koks yra tikslus maršrutas? Ar važiuojate tiesiai iš Vilniaus į Londoną?

Iš Vilniaus išvažiuojame vakare, naktį kertame Lenkiją, rytą – Vokietiją arba Prancūziją, priklauso nuo metų laiko ir kamščių. Kalėdų sezone važiuojame per Liuksemburgą... na, bet čia detalės. Tada keltu arba tuneliu kertame į Angliją. Londonas pirmas taškas, bet važiuojame toliau – Birmingamas, Mančesteris, Lesteris. Kartais iki Glazgo, jei pilnas reisas. Vairuotojas turi tvarkaraštį su kiekvienu klientu. Tik JK kaimuose GPS kartais dingsta, tad pasitikrinkite adresą du kartus.

Kiek laiko siunta keliauja nuo durų iki durų?

Vidutiniškai trys–keturios dienos. Bet negaliu žadėti kaip robotas. Kartais keltai iš Calais vėluoja aštuonias valandas dėl rūko. Kartais pasienyje sustoja eilė kaip prie sovietmečio parduotuvės. Vairuotojas privalo miegoti pagal tachografą – jei pavargsta, sustoja, tada terminas pasislenka. Atsakymas paprastas: jei siunta reikalinga antradienį, siųskite prieš savaitę. Penktadienį siunčiant ir pirmadienio tikintis – rizikinga. Bet jei viskas sklandu, siunta jau stovi Londone ketvirtadienį.

Ar galiu sekti, kur yra mano siunta?

Ne taip, kaip Amazono siunta. Mes duodame vairuotojo telefono numerį. Skambinate – klausiate, kur jis. Kartais parašo: „Esu netoli Lilio, rytoj Londone.“ Arčiau realybės nei bet koks surinkimo centras. Nežinau, kodėl žmonės tikisi GPS sekimo kaip pas šnipus, kai tai mikroautobusas su dvidešimt dėžių. Jei norite absoliučios kontrolės – rinkitės oro siuntą už šimtą eurų daugiau. Mes patys skambiname, kai artėjame prie rajono. Kai kurios įmonės sako turinčios appsą. Aš netikiu tais appsais.

Ar galima gabenti gyvūną mikroautobusu, jei jis turi dokumentus?

Nevežame. Ne todėl, kad nenorime, o todėl, kad reikia veterinarinių patikrinimų, specialių narvelių, o vietos mažai. Jie turi savo veterinarus ir leidimus, kurių mums nėra prasmės įsigyti vien dėl kelių gyvūnų per metus. Be to, po Brexit gyvūnų tarptautinis gabenimas tapo biurokratiniu košmaru. Buvom bandę vieną kartą – katei reikėjo oro, tualeto, o mes negalėjom sustoti kas pusvalandį. Yra draugas, kuris veža tik šunis specialiu transportu – tegul tai daro specialistai. Mes vežame daiktus. Nors prisiminiau, kartais prašo pervežti auksinę žuvelę stiklainyje. Ne. Net ir tada.

Ar veikia ir atvirkštinis maršrutas – iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, veikia. Lietuviai Londone dažnai prašo parvežti siuntas mamai į Kauną. Atvirkščiai mikroautobusas pilnas siuntų, kurias žmonės siunčia iš Anglijos atgal – losjonai, vaistai, dokumentai. Kartais nedideli baldai, kai anglai parduoda butą ir kraustosi atgal į Vilnių. Tvarkaraštis panašus – išvažiavimas iš Londono ketvirtadieniais arba sekmadieniais. Kainos identiškos. Svarbu, kad ir iš ten turėtume ką vežti – jei tuščias atgal, nuostolinga. Bet pikas būna prieš Kalėdas ir Vasario 16-ąją. Tada net papildomi reisai išeina.

Kainos, svoriai, matmenys

Kiek kainuoja siųsti dėžę į Londoną mikroautobusu?

Standartinė dėžė iki 20 kg – maždaug 25–40 eurų. Bet tai apytikslė. Kartais atneša dėžę, kuri atrodo maža, o sveria 40 kg knygų. Tada brangiau. Buvo klientas Juozas, siuntė metalinius įrankius į Sautamptoną – sunkiau nei mano sąžinė po ilgo savaitgalio. Sumokėjo daugiau nei planavo. Nesąžiningi būtų nepasakę. Bet mes sveriame vietoje. Jei norite tikslaus tarifo – siųskite nuotrauką ir matmenis. Telefonu aš kainos nenurodau aklais dūriais.

Ar yra kokia nors minimali kaina net ir mažai siuntai?

Yra. Net jei atnešate vieną aplanką su dokumentais, mes vis tiek turime važiuoti 2000 kilometrų ir keltis per kanalą. Minimali kaina sukasi apie 15–20 eurų. Bet tada jau neverta – geriau eikite į paštą. Aš kartais atvirai pasakau: nesiųskite pas mus vieno voko. Mes specializuojamės į krovinėlius ir persikraustymo daiktus. Kai kaina per maža, mums nuostolinga, o jūs nepatenkinti. Nors buvo močiutė iš Visagino, siuntė megztą kojinę anūkui. Paėmėm už simbolinę kainą. Kartais širdis praveria.

Kaip skaičiuojate kainą – pagal svorį, matmenis ar abu?

Abu. Bet matmenys svarbesni nei atrodo. Mikroautobuse vietos nėra begalinės. Siunta lengva kaip plunksna, bet stambi – tuščias lagaminas ar vežimėlis – užima pusę sėdynės. Tada mokate ne už svorį, o už plotą. Jei turite mažą, bet sunkią dėžę – vairuotojas turi kelti, irgi problematiška. Kainodara: svoris + matmenys + atstumas Anglijoje. Į Londoną pigiau nei į Šiaurės Velsą. Kartais perskaičiuoju vietoje, nes pirminis įvertinimas iš akies būna netikslus. Bet klientas visada žino prieš pakraunant.

Ar galiu siųsti baldą, pvz., sofą, ir kiek tai kainuos?

Mažą sofą – taip. Trisvietę iš „Ikea“ – nebent išrinktą į dalis. Mikroautobusai nėra desantlaiviai. Turime Ford Transit tipo mašinas. Maksimalus ilgis apie 3,5 m krovininėje dalyje. Sofos kampas? Jei pritvirtinta diržais – galima. Kaina tokiai siuntai į Angliją mikroautobusu – nuo 80 iki 150 eurų. Buvo atvejis: pora iš Kauno siuntė miegamojo komplektą. Sutalpojom, bet vairuotojas paskui skundėsi, kad negali pasiekti arbatos termoso. Per daug – jau perkraustymas, ne siunta.

Jei siunta sunkesnė nei maniau, ar bus priemoka?

Taip, būna priemoka. Jei sakėte 30 kg, o pasirodo 60, mikroautobusas viršija apkrovą arba nebetelpa kita siunta. Tenka mokėti skirtumą arba siųsti kitu reisu. Stengiuosi viską išsiaiškinti iš anksto, bet žmonės kartais patys nežino, ką pakuoja. „Ten lengvi drabužiai“, – sako, o viduje akvariumas. Stiklinis, sunkus. Tokiais atvejais deramės. Būna įtampos. Aš nemėgstu staigmenų. Jei sąžiningai perspėsite – mes randame kompromisą.

Kas gali nutikti kelyje

Ar siunta tikrai atvažiuos laiku? Kartais mokykliniai autobūdai vėluoja...

Vėluoja. Ne kiekvienas reisas ateina kaip šveicariškas laikrodis. Kartais keltai atšaukiami dėl rūko. Kartais muitinėje Prancūzijoje nusprendžia patikrinti su šunimi. Tada stovi valandą. Mes duodame intervalą, ne valandą. „Ketvirtadienį arba penktadienį iki pietų.“ Jei kas garantuoja antradienį 14:33 – meluoja. 95% atvejų laikomės plano. Bet pasitaiko, kad atvežame pirmadienį. Skambiname iš anksto. Nes tyla blogiau nei bloga žinia. Transportas – ne tiksli mokslas.

Ką daryti, jei vairuotojas stringa kelyje – ar siunta vėluos savaite?

Savaite – tik jei sugedo variklis Alpėse. Juokauju, alpės nėra maršrute. Rimtai – jei stringa Vokietijos autobane dėl avarijos, vėlavimas bus kelios valandos arba kita diena. Turime partnerių, bet perėmimas sudėtingas. Vairuotojas turi atsarginį planą: kur iškrauti, jei kas. Siunta nepasimeta – ji sėdi mikroautobuse. Blogiausiu atveju pagalba kelyje sutvarko per pusdienį. Per dvylika metų turėjau gal du gedimus. Tikimybė maža, bet nesakau nulinė. Tai pervežimas, o ne teleportacija.

Ar buvote turėję situacijų, kai siunta buvo apgadinta?

Taip. Nėra vežėjų, kurie nebūtų patyrę, jei sako kitaip – vėlgi meluoja. Buvo sezonas, kai vairuotojas sustojo pajūryje, vėjas atidarė duris, ir dėžė su keramika iškrito. Du šiferiai iki šiol kaltina save. Aš kaltinu pakavimą – dėžė buvo silpna. Mes turime draudimą, klientas gavo kompensaciją. Pats skambinau atsiprašyti. Dabar tikriname, ar dėžės klijuotos gerai. Kartais skaudu prisiminti. Transportas – rizika. Mažiname ją savo darbais, bet neišnaikiname. Tai faktas.

Ar galiu pasitikėti, kad mano daiktai neatkeliaus sudaužyti?

Galite, jeigu supakuosite blaiviai protingai. Aš mačiau, kaip žmonės wrapina televizorių vien tik antklode. Tada stebisi, kad ekranas įskilęs. Mes dedame minkštus daiktus tarp kietų, bet jei siunčiate stiklą be polistireno – mūsų vairavimas neišgelbės. Sakau atvirai: važiuojame atsargiai, bet kelyje yra duobių ir Anglijoj irgi. Per tiek metų, aš... tiesa, ne penkiolika, trylika (o gal keturiolika?), na, bet per tiek metų supratau – tinkama pakuotė yra 70% sėkmės. Fizikos neperlenksi.

Dokumentai, muitai, Brexitai

Ar reikia kokių nors dokumentų siunčiant asmeninius daiktus į Angliją?

Paprastiems daiktams – ne. Siunčiate dėžę su rūbais, knygomis – tik sąrašą turinio. Jei elektronika – naudinga turėti sąskaitą. Muitininkai kartais nori įsitikinti, kad tai ne prekyba. Be to, Anglijoj gatvės sudėtingos: vienoje gatvėje trys skirtingi pašto kodai. Be aiškiai užrašyto telefono vairuotojas pasiklys. O tada jis skambina man, aš skambinu jums, laikas bėga, visi pikti. Svarbiausia – gavėjo duomenys tikslūs ir telefonas veikiantis.

Po Brexit ar nėra baisių muitų siunčiant iš Lietuvos į UK?

Nežinau šimtu procentu, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Kiek suprantu, jei vertė neviršija 135 svarų ir tai asmeniniai daiktai – muito nereikia. Bet jei penki nauji telefonai supakuoti – atrodo kaip prekyba. Muitininkai turi akis. Po Brexit deklaruoti reikia daugiau. Mes pildome eksporto deklaracijas, bet jei vertė didelė, gali tekti mokėti PVM JK pusėje. Geriau pasitikrinkite GOV.UK nei klausinėti manęs. Aš vežėjas, ne muitinės agentas. Atsakomybė jūsų, jei slepiate vertę.

Ar galiu siųsti maisto produktus, alkoholį ar baterijas?

Švieži vaisiai, mėsa, pienas – negalima. Sausi produktai – šokoladas, sausainiai – taip, bet saikingai. Alkoholis – oficialiai ribojama, vienas butelis dovanai dar prasmuks, bet ne daugiau. Baterijos, ypač lithium – pavojingi kroviniai, reikia ženklinimo. Aš paprastai atsisakau be dokumentų. Buvo atvejis: klientė slėpė dezodorantų rinkinį. Aerosoliai. Degūs. Radom per patikrą. Nevežame kvailysčių. Saugumas svarbiau nei jūsų dezodorantas ar močiutės uogienė.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs atidaryti mano siuntą?

Atidarys. Pažiūrės. Pamatys senus megztinius. Uždarys. Jei nieko neleidžiama nėra, nieko blogo – tik vėluoja kelias valandas. Problemos, kai randasi cigarečių kortelė ar dešra. Buvo klientas, įkišęs lietuviškų kumpių. Muitinėje Frankfurto ar gal Lilio – jau nebeatsimušiu – konfiskavo. Gyvulininkystės gaminiai. Klientas pyko ant mūsų, nors pats įdėjo. Todėl klausiu kiekvieno: kas viduje? Ir tikiuosi sąžiningo atsakymo. Nes baudžiam ne mes, o muitinė.

Smulkmenos, kurias žmonės pamiršta

Ar man reikia ką nors specifiškai supakuoti, ar užtenka maišelio iš parduotuvės?

Maišelis tik porai kojinių. Visa kita – į tvirtą dėžę. Iš dvigubo kartono. Su burbulų plėvele. Kai kuriems atrodo, kad mes turime stebuklingą antklodę. Neturime.