Siuntinių vežimas į Angliją: pristatymo grafikai, realybė ir tai, ko niekas nepasako iš pirmo karto

Jau kokią dvidešimt metų vežiojam daiktus į Britaniją. Per tą laiką mačiau visko – ir tick-tock pristatymų, ir tokių užlaukimų, kad klientas klausdavo, ar siunta ne Afrikoje. Dabar visi nori tikslaus grafiko. Taip, jis egzistuoja. Ne, jis ne toks, kaip Google kalendoriuje. Bandysiu paaiškinti, kaip tas siuntinių vežimas į Angliją su numatytais grafikais atrodo iš vidaus, ką reiškia skaičiai "3-5 d.d.", ir kodėl verta nusibraukti dieną atsargai. Dėl visko neatsakysiu – Brexit sukėlė tiek painiavos, kad taisykles keičia dukart per mėnesį.

Grafikai ir tai, ką iš tikrųjų reiškia "penktadienis"

Kiek realiai trunka siuntinių vežimas į Angliją standartiniu maršrutu?

Standartinis maršrutas skamba kaip "3-5 darbo dienos". Realiai? Gerai, jei išvažiuoja antradienį ryte. Tada trečiadienį – keltas, ketvirtadienį – jau Anglijoje, penktadienį – kurjeris. Bet jei patenka į vakarinį surinkimą, "3-5" virto į "6-7". Nes ką vakarą surenkam, rytojaus rytą kraunam. Jei spėjo – važiuoja. Jei ne – laukia kito reiso. Kartais pyksta, bet grafikas yra planas, o planas – kaip prognozė orams. Numatomai apytikslė.

Ar tikrai egzistuoja garantuoti pristatymo grafikai, kai siunčiu į Londoną?

Garantuoti... na, gal ir egzistuoja popieriuje. Yra "express" su grąžinimu, jei vėluoja, bet realybėje netgi express gali užstrigti muitinėje. Prieš du mėnesius klientas (verslininkas iš Kauno) skambino piktas – siuntą expressui mokėjo trigubai, o ji stovėjo Doverio uoste dvi dienas. Kodėl? Dokumente trūko vieno skaitmens. Tai va. Garantuotas grafikas veikia tol, kol netrūksta skaitmenų. O jie kartais pritrūksta. Ir tada nei expressas, nei karalius nepagreitins.

Kodėl vieni vežėjai sako 2 dienas, o kiti – savaitę, nors važiuoja tuo pačiu keltu?

Čia toks dalykas... (o čia reikia pasakyti tiesiogiai – jie skirtingai skaičiuoja). Vieni skaičiuoja nuo davimo savo rankoms, kiti – nuo pakrovimo į fūrą, dar kiti – nuo perėjimo sienos. Būna, kad mažesnė firma pasako 5 dienas, bet pristato per 3, nes mažai kam dirba ir greičiau apyvažiuoja. Didelės kompanijos turi didelius logistikos centrus – ten siunta gali pagulėti pusdienį ant konvejerio. Kiekvienas matuoja savo laikrodžiu. Geriausia paklausti konkrečiai: o tai nuo kada pradedat skaičiuoti?

Ar savaitgaliai skaičiuojasi į pristatymo grafiką?

Ne. Arba taip. Šeštadienį ir sekmadienį dažniausiai Anglijos kurjeriai nedirba – bent jau tarptautiniuose kroviniuose. Yra išimčių, bet brangios. Kartais žmonės skambina penktadienį vakare: "kur mano siunta, juk grafikas buvo 3-5 dienos!". Bet pirmadienį gi dar nepraėjo. Praleidom savaitgalį. Kartais aš net nepamenu, kurią dieną savaitės, kai fūros važiuoja naktimis. Truputį apie savaitgalius: jei reikia skubiai, yra šeštadienio pristatymas, bet kainuoja vos ne dvigubai. Verta? Tik jei viduje ne paprastos kojinės.

Ką reiškia frazė "numatytas pristatymo langas 10:00–14:00"?

Tai reiškia, kad kurjeris turėtų atvažiuoti tada. Bet jei jis turi 80 adresų, tavo lagaminas gali išeiti už lango. Buvęs atvejis – klientas Mančesteryje laukė nuo dešimtos ryto. Kurjeris atvyko penkiolika minučių iki trijų. Kodėl? Kamšatis M6 magistralėje, o prieš tai du pristatymai užtruko, nes niekas neatidarė durų. Langas – planas. Ne sutartis. Geriau būti namie, bet neturiu iliuzijų... Kartais tenka lūkuriuoti prie lango kaip katę. Ir nieko čia nepadarysi.

Kainos, dėžės ir tai, kur dingsta pinigai

Kiek kainuoja siuntos į Angliją su fiksuotu grafiku?

Sunku pasakyti vieną skaičių. Maža dėželė iki 10 kg su lėtesniu grafiku – gal 25-35 eurai. Ta pati per 48 valandas – jau 60-80. Sofa – jau visai kita. Grafikas daro didžiulę įtaką kainai. Kartais klientai spaudžia: "man gi ne taip skubu". Tada metam į bendrą fūrą, kuri kaupiasi tris dienas. Kaina krenta perpus. O jei reikia į ketvirtadienį tiksliai – tenka užimti vietą, kuri galėjo būti tuščia. Pervežimas brangsta. Yra toks dėsnis: laikas yra pinigai, bet pinigai kartais ir laikas.

Ar pakuotė turi įtakos pristatymo laikui?

Taip, ir labiau nei atrodo. Kartą klientas atnešė daiktus neįprastoje – atleiskite, kaip čia pasakius – valtis primenančioje konstrukcijoje. Nepravažiavo konvejeriu. Stovėjo dvi dienas sandėlyje, kol pervyniojom. Standartinė dėžė, duct tape (dažnai “sraigės juosta” vadina, bet aš ne tas specialistas) – ir viskas slenka. Jei dėžė minkšta, be kampų, ji gali atsidurti apačioje, vėliau pažymima "neatitinka standarto". Tada grafikas nukenčia. Naudokite dvigubas sieneles. Ir prirašykite numerį, nes kartais etiketės nukrinta. Tik taip.

Ar jūs siūlote savo dėžių, ar turiu pirkti?

Mes turime, bet reikia užsisakyti prieš dieną dvi. Ne visi mūsų klientai tai žino, ir tada ateina su pirmą pasitaikiusia dėže. Tai OK, jei ji… tvirta. Buvo toks atvejis – klientas iš Klaipėdos atsivežė penkiolika kilogramų dviračio dalių, sudėtų į tai, kas kažkada buvo batų dėžė. Mes perkėlėm. Bet kaina pasikeitė, nes teko papildomai paletinti. Dėl dėžių: jei neturite, geriau paklauskite mūsų. Kartais pigiau gaunasi, negu pirkti po vieną kažkur kitur, be to, jos skirtos svoriui.

Kodėl už tą patį svorį kartais gaunu skirtingą kainą?

Dėl apimties. Yra formulė – svoris vs. talpinis svoris. Didelė, bet lengva dėžė užima daug vietos fūroje. Vairuotojas nemėgsta transportuoti oro, nors oras lengvas. Prieš pusmetį abejojau, kaip paaiškint klientui, kodėl penkių kilogramų plunksnų pagalvė kainuoja kaip dvidešimties kilogramų knygų dėžė. Nes pagalvė užima pusę metro kubinių. Taip veikia logistika. Transportuojam ne tik masę – transportuojam erdvę. Ar aš pats visada su tuo sutinku? Nelabai. Bet tokia realybė. Ir erdvė yra pinigai.

Dokumentai, muitai ir nauji vėjai po Brexit

Ar dabar siuntiniams į Angliją reikia muito dokumentų?

Taip. Brexit viską pakeitė. Dabar Anglija – trečioji šalis. Verslui reikia EORI numerio. Asmeniškai – pakanka sąskaitos faktūros arba sąrašo. Būna painiavos. Prieš tris savaites ponia siuntė dukrai drabužius. Muitininkai patikrino. Kodėl? Vertė buvo šimtas eurų. Jei virš 135 svarų (arba apie 150 eurų – šituo nebūsiu visai tikras, nes kursai kinta), gali kilti muito klausimai. Rašykite tiksliai, kas viduje, ir nepamirškit pasirašyti data. Maži dalykai, bet stabdo fūras.

Ką rašyti apie turinį, jei siunčiu mišrius namų daiktus?

Rašykite tiesą, tik apibendrintai. Ne "2 poros batų, dydis 42", o "naudoti drabužiai – asmeniniai daiktai". Muitininkai nenori romano, jie nori kategorijos. Buvo, kad klientas išvardino 47 daiktus. Sistema persitempė – ir siunta strigo. Kuo paprasčiau, tuo geriau. Atvirai, aš ne visada žinau, kodėl vienos siuntos praleidžiamos, o kitos tikrinamos. Anglijos pusėje yra savo logika. Kartais politiška, kartais techninė. Svarbiausia – nepamiršti EORI, jei verslas. Ir nepiktnaudžiauti sąrašais.

Ar siuntų sekimas rodo realų laiką, kur siunta yra?

Kartais rodo "in transit" tris dienas, o siunta jau Birmingeme. Kartais "delivered", o dar neatvežė. Švieslentių (taip, trackingas) sistema – ne GPS realiu laiku. Tai skenavimo taškai. Kol nenuskanuos – neatrodys. Yra toks tarpas – keltas Londono kryptimi – kur tris dienas nieko nesimato. Jūroje ryšys ne visada geras. Paskui vienu metu atsinaujina statusai. Klientai skambina pikti: "kodėl mato, kad Klaipėdoje?" Todėl, kad vairuotojas nespėjo nuskenuoti. Neskanuotų – nerodo. O viskas juda.

Kai kažkas nutinka blogai (o nutinka)

Ką daryti, jei siunta vėluoja daugiau negu numatyta grafike?

Pirmiausia – įkvėpti. Rimtai. Stresas didelis, bet panika nepadeda. Skambinkite mums – turime kontaktus Anglijos pusėje. Retai, bet pavyksta pagreitinti vienu laišku. Sakau atvirai: jei siunta įstrigo muitinėje dėl dokumentų, mes greičiau nepristatysime. Je tai kurjero eilė – per 24 valandas sprendžiame. Blogiausias variantas – praradimas. Pasitaiko labai retai. Maždaug kaip laimėti loterijoje, tik atvirkščiai. Ir nepykkit ant sekretorių – jos tik žiūri į kompiuterį.

Ar visi perkraustymų ir siuntų vežėjai į Angliją sąžiningai nurodo grafikus?

Hmm... Norėčiau pasakyti "taip", bet dirbau per ilgai. Mažos firmos pažada stebuklą, kad gautų užsakymą. "Rytoj bus Liverpulyje!" – dingsta telefonai. Nes nežino. Aš nemėgstu tokių. Klientai ateina po nesėkmės: "sakė, per dvi dienas". Grafikas – tai reputacija. Geriau pasakyti 5 dienas ir pristatyti per 4, nei pažadėti 2 ir pristatyti per 6. Štai mano taisyklė dvidešimt metų. Ar visada pavyksta? Ne. Fūroms bega tepalai, vairuotojai serga. Bet stengiuosi.

Kas atsakingas, jei siunta pažeista, nors grafikas buvo išlaikytas?

Čia biurokratinis žaidimas. Jei išorė nepažeista, bet vidus sudaužytas – kaltas siuntėjas, blogai supakavo. Jei išorė sužeista – pervežėjas. Bet įrodyti... Buvęs atvejis: pristatėm Braitone (ar kaip ten, į pietus, šiaurėje – ne, Braitonas juk pietuose) siuntą laiku, bet viduje dubuo buvo trilypis. Foto parodė – dėžė šlapia. Kur nors lijo, sandėlyje paliko be palapinės. Atsakomybė mums. Sumokėjom. Fotografuokite pakuotę prieš atidarydami. Be nuotraukos – beveik bejėgiai.

Kaip pasiruošti, kad grafikas nesikistų

Kada geriausia perduoti siuntą, kad pristatymo grafikas prasidėtų greičiau?

Pirmadienis ryte. Arba antradienis ryte. Ne penktadienį po pietų. Ne. Jei duosite penktadienį penktą valandą, siunta pagulės savaitgalį. O savaitgaliai, kaip sakiau, ne darbo dienos. Pirmadienis gerai todėl, kad fūros dažniausiai važiuoja antradienio naktį arba trečiadienio ankstyvą rytą. Jūsų siunta spėjo į tą reisą. Ketvirtadienį perduotos siuntos kartais patenka į savaitgalio spąstus. Ir tada laukiat ne 3-5, o 5-7 dienas. Geriau anksčiau negu vėliau.

Ar adresas Anglijoje turi įtaką grafikui?

Žinoma. Londonas, Mančesteris, Birmingemas – dažnai kasdien. O jei Skottlande? (ar kaip ten, į pietus, šiaurėje – ne, Braitonas juk pietuose). O jei Aberdynas? Tada į vidurinę Angliją, perdaroma į mažesnę mašiną, ir į šiaurę. Pridedamos 2-3 dienos. Kartais stebisi: kodėl į Angliją 3 dienos, o į Škotiją 6. Grandinė ilgesnė. Yra tokių salų, kur tenka keltu antrą kartą. Grafikai kiti. Ir kainos. Gerai, kad daugelis siunčia į didžiuosius miestus.

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų terminalą, kad pagreitinčiau pristatymą?

Gali, ir net rekomenduoju terminusėje. Kai atnešate patys, taupote pusdienį. Tarptautiniame pervežime pusdienis gali reikšti pirmadienį vietoje trečiadienio. Verta, jei gyvenate netoli. Jei iš Šiaulių – tik jei jau važiuosite. Užsirašykite adresą tiksliai, nes senasis terminalas dar gyvas Google žemėlapiuose, nors ten dabar kirpykla. Neaišku kodėl. Klientai sustoja ten ir skambina pikti. Tai toks nepatogus dalykas, bet taip yra. Ir tikrai padeda pagreitinti.

Ar reikia ką nors daryti, kai siunta jau Anglijoje?

Būti pasiekiamam. Anglijos kurjeriai kartais skambina. Kartais palieka "we missed you" lapelį. Jei matote, kad siunta jau vietiniame depo, skambinkite patys ir sutarkite laiką. Kai kurie laukia kaip stebuklo. Ne, paskambinkite. Anglijos paslaugų kultūra – kitaip negu mūsų. Jie siunčia app'ą, SMS, emailą. Patikrinkite spam aplanką. Tikrai. Kartais ten slepiasi viskas. Ir jei gyvenate bute be lifto, apie didelę dėžę pasakykite iš anksto. Kurjeris gali atsisakyti nešti į penktą aukštą. Tada grafikas stringa.

Ką turėčiau žinoti apie atsiskaitymą, kad viskas vyktų sklandžiai?

Mes su pavedimais, kartais grynais. Jei pervesdami, rašykite užsakymo numerį paskirtyje. Turėjom klientą, kuris nerašydavo. Tada sekretorė valandą spėlioja: ar šitie 80 eurų – už Joną, ar Editą? Laikas eina, siunta stovi. Numeris pagreitina apdorojimą. Jei mokate po pristatymo, sumokėkite laiku. Sąskaitos nueina į pašto dėžutę, pamirštamos. Ir tada visi liūdi. Aš irgi, nes reikia priminti. Ir tai atima laiką nuo kitų siuntų.

Maži dalykai, kurie daro didelę įtaką grafikui

Ar telefono numeris ant siuntos tikrai toks svarbus?

Taip. Ypač jei neturite pašto dėžutės ar gyvenate be aiškaus numerio. Vieną kartą moteris Anglijoje gavo pranešimą, kad negalima pristatyti. Nurodė tik namo numerį, bet gyveno vidiniame kieme. Be telefono niekaip. Kurjeris praėjo. Praradom dieną. Duomenys turi būti pilni: vardas, gatvė, numeris, postkodas (be postkodo – lyg be oro), telefonas. Kuo daugiau kanalų, tuo mažiau šansų, kad siunta suks ratą. Kartais pyksta: "kodėl neinformavote?" O numerio neparašėte.

Ar šventės Anglijoje veikia pristatymo grafikus?

Be abejo. Kalėdos – pragaras logistikoje. Gegužės pirmoji, Velykos. Gruodžio 15-25 kai kurios paslaugos nustoja priiminėti, nes žino, kad nepristatys. Mes stengiamės nepriimti express po gruodžio 15-osios. Pernai klientas skundėsi, kad siunta neatėjo iki Kalėdų. Stovėjo terminale tris dienas. Kodėl? Depo darbuotojai išėjo atostogų anksčiau. Taip buvo. Grafikas suplanuotas iki 23-osios, bet realybė stipresnė. Šventės labai pakeičia laiką. Ir ne tik gruodį, bet ir balandį.

Ar galiu siųsti maisto produktų ir ar tai keičia numatytą grafiką?

Taip, ir labai. Anglija griežta dėl maisto, augalų, mėsos. Jei siuntinyje yra tokių dalykų, tikrinama ilgiau. Kartą klientas siuntė šaldytą žuvį – specialioje dėžėje, su ledu. Perspėjom, kad grafikas gali išsitampyti. Realybė? Dovere pragulėjo tris dienas dėl veterinarinės patikros. Žuvis atšalo, bet pristatėm. Faktas: jei siunčiate ne standartinę siuntą, pristatymo grafikas tampa labai sąlyginis. Geriau tokių dalykų nerizikuoti, jei reikia tikslaus laiko.

Kas jei gavėjas Anglijoje atsisako siuntos, kai ji jau važiuoja?

Blogiausias scenarijus. Jei siunta jau važiuoja ir gavėjas atsisako – grįžta pas mus, bet ne už dyką. Grįžimas kainuoja apie 70-80 proc. pradinės kainos. Ir grafikas... na, ten jau nebegrafikas, o tragikomedija. Kartais pasitaiko, kad žmonių santykiai subyra, arba gavėjas suprato, kad nebemoka muito. Būtent. Jei muito nepamoka – siunta grįžta. Arba sunaikinama. Apie tai reikia galvoti prieš siunčiant. Aš visada klausiu: "o jus ten užtikrinti?" Nes jei ne – problemos dvigubos.

Ar verta drausti siuntą tarptautiniam pervežimui?

Apskritai – taip. Ypač elektronikai, antikvariatui ar tapybai. Standartinė vežėjo atsakomybė ribota – apie 8 eurai už kilogramą. Jei kompiuteris vertas tūkstančio, o sveria penkis kilogramus – gausite 40 eurų. Mbazarai. Todėl papildomas draudimas dažnai protingas. Kainuoja procentą nuo vertės. Ne visi sutinka, bet pamatę šlapią dėžę, kitą kartą sutinka. Aš irgi drausčiau brangius daiktus. Geriau permokėti dešimt eurų, nei vėliau valgyti galvą.

Išvada

Iš viso to svarbiausia – siuntinių vežimas į Angliją su numatytais pristatymo grafikais įmanomas, bet reikia suprasti, kad grafikai gyvena realiame pasaulyje, o ne Excel lentelėje.