Siuntinių transportavimas į Angliją – mikroautobusais visada

Įvadas

Jei reikia ką nors nugabenti į Angliją, tai paprastai vyksta taip – susirandi firmą, sutari kainą, krauti, vežti, iš krauti. Skamba paprastai, bet per tuos metus, kai užsiimu siuntinių gabenimu, mačiau visko: ir sklandžių kelionių, ir visiškų košmarų, kai žmonės likdavo be savo daiktų arba mokėdavo dvigubai daugiau nei planavo. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip iš tikro veikia siuntinių transportavimas į Angliją mikroautobusais, ką verta žinoti prieš užsakant, ir kaip nepakliūti į bėdą. Nes tikrai – ne viskas taip gražu, kaip reklamoje rašo.

Kaip vežama ir kodėl mikroautobusais

Ar tikrai mikroautobusai geriau nei sunkvežimiai?

Na, čia priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Sunkvežimiai – tai dideliems kroviniams, kai reikia pilnos sunkvežimio vietos. O mikroautobusai tinka, kai turi kelis baldus, dėžes su daiktais, arba netgi vieną didesnę siuntą. Mikroautobusas gali atvažiuoti tiesiai prie tavo namo durų, o sunkvežimys dažnai sustoja tik gatvėje, ir tada dar reikia spręsti, kaip viską parsinešti. Be to, mikroautobuso vairuotojas paprastai pats padeda krauti – bent jau aš taip darau, nors kartais žmonės nusteba, kad nesu tik vairuotojas, o ir krautuotojas vienu metu.

Kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Paprastai nuo Lietuvos iki Anglijos – apie 24-30 valandų, jei viskas gerai. Bet čia reikia suprasti – tai su sąlyga, kad nėra jokių problemų kelyje. O problemų būna: eismo spūstys prie Kalėdų, blogas oras, o kartais ir pasienyje užtrunka ilgiau nei tikėjaisi. Vieną kartą vežiau siuntinį į Londoną ir pakliuvau į tokią spūstį prie Mančesterio, kad pusę dienos stovėjome vietoje. Klientas nervinosi, aišku, bet ką aš galėjau padaryti – kelias tiesiog nejudo. Po to visada perspėju žmones, kad reikia turėti keletą dienų atsargos, jei tiksliai reikia, kad daiktai atvyktų tam tikrą dieną.

Ar galima siųsti tik vieną dėžę?

Taip, žinoma. Kartais žmonės mano, kad reikia pilno mikroautobuso, kad apsimokėtų, bet iš tikro vežame ir vieną dėžę, jei ji pakankamai didelė arba jei keli žmonės susitaria kartu siųsti. Tiesą sakant, būna netgi taip, kad žmogus nori išsiųsti tik lagaminą su drabužiais – irgi įmanoma, tik kaina bus proporcingai mažesnė, bet vistiek reikia sumokėti už vietą mikroautobuse. Aš visada sakau žmonėms – geriau paskambinkite ir paklauskite, nei spėliokite patys. Kartais nustebu, kiek mažai iš tikro kainuoja, palyginti su tuo, ką jie įsivaizdavo.

Kainos ir mokėjimas

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži, kur tiksliai Anglijos reikia pristatyti, ir kiek skubiai reikia. Artimesnės vietos – pvz., Kentas arba Essexas – bus pigiau nei Šiaurės Anglija arba Škotija. Taip pat svarbu, ar reikia papildomų paslaugų – pakrovimas, iškrovimas, surinkimas iš kelių vietų. Aš visada prašau žmonių nors trumpai aprašyti, ką veš, nes bent jau apytikslę kainą galiu pasakyti tik tada. Kartais žmogus sako „keli baldai", o pasirodo – pilnas namų ūkis, tai tada kaina visai kitokia. (čia galėčiau patikslinti – visada geriau tiksliai nurodyti, nei vėliaau ginčytis dėl kainos)

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, žinoma, bet ne per daug. Aš pats visada stengiuosi pasiūlyti gerą kainą, jei žmogus jau anksčiau kreipėsi arba jei vežame reguliariai tame pačiame maršrute. Bet jei kas ima ir sako „o gal pigiau" be jokios priežasties – na, kartais taip, kartais ne. Depesos nėra iš oro, dujos kainuoja, o ir mano laikas vertas pinigų. Geriausia tiesiog paklausti, ar yra kokia nuolaida nuolatiniam klientui arba jei veži daugiau. Kartais žmonės pamiršta, kad mes irgi turim algą mokėti, tai taipogi suprantu.

Kada mokėti – iš anksto ar pristatymo metu?

Čia įvairiai būna. Aš pats dažniausiai imu dalį iš anksto, o likusią dalį – kai pristatau. Bet jei klientas naujas, niekada nematytas, tai dažniausiai visą sumą prašau prieš kelionę. Nes buvo atvejų, kai žmogus tiesiog neatsirado adresu, arba pasakė, kad pinigų neturi. Po to jau mokausi – geriau būti atsargiam, nei likti su nuostoliais. Kartais žmonės užsigauti, bet aš paaiškinu, kad tai mano pragyvenimo šaltinis, ne labdara. Tiesą sakant, kartais pats siūlau dalinį mokėjimą, jei matau, kad žmogus nežino, kaip viskas veiks pirmą kartą – tada ir jam ramiau, ir man saugiau.

Dokumentai ir muitinė

Kokie reikalingi dokumentai?

Jei veži asmeninius daiktus, tai paprastai reikia tik sąrašo to, kas vežama. Bet jei ten yra naujų prekių, kurios skirtos pardavimui, arba tam tikrų kategorijų prekių, tada reikia dokumentų. Aš visada sakau žmonėms – jei nešiesi naują televizorių, kurį pirkai sau, tai paprastai niekas neklaus, bet jei veži dešimt naujų televizorių, tai jau kitas pokalbis. Brexit pakeitė dalį taisyklių, tai dabar reikia būti atsargesniems. Vieną kartą vežiau žmogui naują kompiuterį, ir viskas buvo gerai, bet buvo ir atvejų, kai žmonės patys nežinojo, kad tam tikri daiktai reikalauja dokumentų. Geriau paklausti iš anksto, nei po to aiškintis su muitine.

Ar po Brexit kažkas pasikeitė?

Taip, tikrai pasikeitė. Dabar reikia pildyti daugiau dokumentų, yra tam tikri apribojimai su maisto produktais, gyvūnais ir pan. Jei veži asmeninius daiktus, tai paprastai viskas OK, bet reikia žinoti, kad muitininkai gali patikrinti. Kartais žmonės veža maistą iš Lietuvos – sūrius, dešras ir pan. – ir čia reikia būti atsargiam, nes kai kurie produktai negali būti vežami į Angliją. Aš pats visada perspėju, bet kartais žmonės vis tiek pakuoja, o po to stebisi, kodėl aš atsisakiau vežti. Čia tiesiog tokios taisyklės, jas aš sukūriau – jos tiesiog egzistuoja, ir aš turiu jų laikytis, jei noriu dirbti.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Pirmiausia – pabandyti ištaisyti. Jei jau esu kelyje, tai keblu, bet jei dar iki išvykimo, tai galima susitvarkyti. Kartais būna taip, kad žmogus pateikia netikslų sąrašą, o pasirodo, kad veža kažką, ko nėra tame sąraše. Tai gali sukelti problemų muitinėje. Vieną kartą buvo toks atvejis – žmogus sakė, kad veža tik baldus, o pasirodo, kad buvo ir naujų prekių dėžėse, kurias ketino parduoti. Muitininkas pastebėjo, ir tada jau reikėjo aiškintis, pildyti dokumentus, galutinė kaina išėvo dvigubai didesnė. Po to aš visada prašau tikslaus sąrašo, ir jei kas nors keičiasi, kad praneštų iš anksto.

Saugumas ir rizika

Ar mano daiktai bus saugūs?

Dažniausiai taip, bet aš visada sakau – niekas nėra 100% saugu. Mikroautobusas gali patekti į avariją, gali būti vogamas krovinys, nors pas mane asmeniškai to niekada nebuvo. Aš pats stengiuosi naudoti saugojimo sistemas, užrakinamus dengtus mikroautobusus, bet vis tiek – jei žmogus veža kažką labai brangaus, tai gal verta apsidrausti. Kartais žmonės veža brangius kompiuterius, meno kūrinius, ir aš visada sakau – jei norite, galime sudaryti draudimą, bet tai kainuoja. Kartais žmonės sako „ne, nereikia", o po to, jei kas nors nutinka, jie kaltina mane. Čia toks verslas – gali būti ir taip, ir taip.

Kas atsitinka, jei daiktai sugadinami?

Jei tai mano kaltė, tai aš stengiuosi atlyginti. Bet čia svarbu suprasti – jei daiktas buvo jau sugadintas prieš kraunant, arba jei jis buvo netinkamai supakuotas, tai jau kita kalba. Aš visada prašau žmonių pačių pakuoti savo daiktus tinkamai, ypač jei tai trapii daiktai. Vieną kartą vežiau veidrodį, kuris buvo suvyniotas į vieną popieriaus lapą – aišku, jis atvyko su įskilimais. Po to aš jau nieko nekompensavau, nes tai buvo akivaizdžiai netinkamas pakavimas. Kartais žmonės pyksta, bet aš negaliu atsakyti už tai, kad kažkas supakavo daiktą kaip pakliuvo.

Ar galima sekti siuntą?

Dauguma firmų siūlo galimybę sekti siuntą per GPS sistemą. Aš pats turiu tokį dalyką – klientai gali matyti, kur mano mikroautobusas tuo metu yra. Bet čia priklauso nuo firmos – kai kurios siūlo, kai kurios ne. Kartais žmonės skambina kas pora valandų ir klausia, kur aš esu, ir tai tikrai pervargina. Aš visada sakau – jei labai reikia, duosiu žinutę, kai būsiu arti, bet kas valandą skambinti tikrai nereikia. Kartais tiesiog reikia pasitikėti – aš vežu jūsų daiktus, ir man pačiam naudinga, kad jie saugiai atvyktų.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pirma – tvirtos dėžės, jei įmanoma. Antra – viską užpildyti tarp daiktų, kad jie nejudėtų kelyje. Trečia – trapius daiktus pažymėti ir apsaugoti atskirai. Kartais žmonės mano, kad aš turėčiau turėti visokius specialius pakavimo medžiagas, bet aš esu transporto firma, ne sandėlys. Geriausia, jei žmogus pats susitvarko, o aš tik pasiimu ir vežu. Vieną kartą vežiau žmogui visą virtuvę – indus, stiklines, ir pan. – ir jis viską buvo suvyniojęs į rankšluosčius ir drabužius. Pusę dienos užtruko krauti, bet niekas nebuvo sugadinta. Tai geras pavyzdys – jei pats investuoji laiko, tai ir rezultatas geresnis.

Ką geriau vežti pačiam, o ką perduoti per firmą?

Jei tai mažas kiekis – kelios dėžės ar keli baldai – tai tikrai verta naudotis firma. Bet jei veži visą namų ūkį, tai jau reikia skaičiuoti. Kartais žmonės patys vežasi viską savo automobiliu per kelis kartus, ir galų gale išleidžia daugiau nei būtų kainavęs vienas perkraustymas su firma. Čia reikia paskaičiuoti, kiek kainuoja degalai, kelių mokesčiai, ir kiek laiko praleidi kelyje. Aš pats esu matęs žmonių, kurie vežėsi savo daiktus iš Lietuvos į Angliją savo automobiliais po gabalą – ir jie sakė, kad daugiau niekada taip nedarys, nes pavargo.

Kada geriausia siųsti?

Jei nori geresnės kainos – vengi Kalėdų, Naujųjų metų, vasaros pabaigos, kai žmonės grįžta iš atostogų. Tada kainos būna aukščiausios, o vietų mikroautobusuose – mažiausiai. Geriausia planuoti iš anksto, jei žinai, kad reikės kažką vežti. Kartais žmonės skambina savaite prieš Kalėdas ir klausia, ar galima vežti šią savaitę – ir aš jau žinau, kad bus brangu, ir vietų gali nebūti. Tai toks verslas – paklausa didėja tam tikrais metų laikais, ir kainos atitinkamai kyla. Jei gali – planuok iš anksto, sutaupysi pinigų ir nervų.

Dažniausios problemos

Kas blogiausia gali nutikti?

Na, blogiausia – tai prarasti siuntą. Bet pas mane taip niekada nebuvo, nors girdėjau istorijų iš kitų. Kitos problemos – vėlavimas, sugadinti daiktai, arba kaina, kuri pasirodo didesnė nei tikėjaisi. Kartais žmonės skundžiasi, kad vairuotojas buvo nemandagus, arba kad elgėsi netinkamai. Aš stengiuosi to išvengti, bet žmonės skirtingi, ir ne visi elgiasi taip, kaip norėtųsi. Vieną kartą klientas buvo toks nemalonus, kad aš tiesiog atsisakiau vežti – geriau prarasti klientą, nei dirbti su žmogumi, kuris nuolat pyksta dėl visko. Bet tai retas atvejis, dažniausiai žmonės būna normalūs.

Ką daryti, jei vėluojama?

Pirmiausia – susisiekti su firma ir paklausti, kas vyksta. Kartais tai tiesiog eismo spūstys, o kartais – rimtesnės problemos. Aš visada stengiuosi informuoti klientus, jei žinau, kad vėluosiu, bet kartais tiesiog pats sužinau tik kelyje. Jei vėlavimas kritiškas – pvz., žmogus turi svarbų susitikimą – tai gali būti problema. Kartais žmonės nori kompensacijos už vėlavimą, bet čia jau priklauso nuo situacijos. Jei tai mano kaltė – pvz., blogai suplanavau laiką – tai stengiuosi kažkaip kompensuoti. Bet jei tai buvo eismo spūstis ar oro sąlygos – čia jau niekas nekaltas.

Kaip elgtis su nepatikimomis firmomis?

Svarbu rinktis firmą, kuri turi gerus atsiliepimus. Aš visada sakau – pasidomėk, paskaityk, ką kiti rašo. Bet čia irgi reikia būti atsargiam – atsiliepimus galima ir sukurti. Geriausia, jei kas nors iš pažįstamų naudojosi konkrečia firma ir gali rekomenduoti. Kartais žmonės renkasi pagal kainą, o po to skundžiasi, kad viskas buvo blogai. Čia jau kaip su viskuo gyvenime – jei per pigiai, tai dažnai ir kokybė atitinkama. Aš pats nesakau, kad mano firma geriausia, bet aš stengiuosi dirbti sąžiningai, ir tai matosi.

Papildomos paslaugos

Ar firmos teikia pakrovimo paslaugas?

Dauguma taip, bet tai paprastai kainuoja papildomai. Aš pats siūlau pakrovimą ir iškrovimą, jei reikia, bet perspėju, kad tai užima daugiau laiko, ir kaina atitinkamai didesnė. Kartais žmonės mano, kad aš turėčiau nemokamai padėti krauti, bet čia jau mano darbas, ir už jį reikia mokėti. Jei žmogus pats gali susitvarkyti, tai sutaupo pinigų. Kartais būna ir taip, kad žmogus sako, kad padės krauti, o pasirodo, kad jo draugas atėjo, ir kartu jie krauna greičiau. Čia visada galima susitarti, aš nesu prieš – svarbu, kad būtų aišku iš anksto.

Ar galima užsakyti saugojimą Anglijoje?

Kai kurios firmos siūlo saugojimo paslaugas – tavo daiktai gali būti laikomi sandėlyje, kol tu susitvarkysi naujoje vietoje. Tai naudinga, jei, pvz., dar neturi kur gyventi Anglijoje, arba jei naujas butas dar nepilnai sutvarkytas. Aš pats nesu sandėlys, bet turiu pažįstamų, kurie teikia tokias paslaugas, ir galiu rekomenduoti. Kartais žmonės nori palikti daiktus pas mane, kol susitvarkys, bet aš paprastai atsisakau – mikroautobuse nėra vietos laikyti svetimus daiktus ilgą laiką.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Skubus gabenimas kainuoja brangiau – čia visada taip. Jei nori, kad daiktai būtų pristatyti per vieną ar dvi dienas, tai teks mokėti daugiau nei už standartinį gabenimą. Kartais žmonės pyksta dėl to, bet aš paaiškinu – skubus gabenimas reiškia, kad aš turiu pakeisti planus, galbūt atšaukti kitus užsakymus, ir tai kainuoja. Geriausia, jei įmanoma, planuoti iš anksto, bet jei jau reikia skubiai – tada tiesiog reikia susitaikyti su didesne kaina. Vieną kartą buvo toks atvejis – žmogui reikėjo skubiai nugabenti dokumentus į Londoną, ir aš važiavau beveik visą naktį, bet už tai gavau dvigubą kainą.

Išvada

Siuntinių transportavimas į Angliją mikroautobusais – tai patogus būdas gabenti daiktus, ypač jei tai nėra pilnas sunkvežimis. Svarbiausia – rinktis patikimą firmą, tiksliai žinoti, ką veši, ir suprasti, kad kartais gali būti vėlavimų ar netikėtų išlaidų. Aš pats dirbu šioje srityje jau daug metų, ir galiu pasakyti – geriausia yra tiesiog normaliai susikalbėti, nepulti į kraštutinumus, ir turėti realistiškų lūkesčių. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. O jei turi klausimų – tiesiog paskambink ir paklausk, nes kiekviena situacija yra kitokia, ir konkrečiai tau gali tikti visai kitos sąlygos nei kam nors kitam.