Siuntinių siuntimo Anglijai kainos: kaip nepasiklysti lyginant skirtingus pasiūlymus

Per tuos dvidešimt ketverius metus, kiek tenka tvarkyti tarptautinius perkraustymus, vyras prie baro ar draugė per žinutę dažniausiai klausia vieno – kiek kainuoja siuntinys į Angliją. Aš visada atsakau: tai lyg klausti, kiek kainuoja mašina. Siuntinių siuntimo Anglijai kainos šokinėja kaip akcijų biržoje – priklauso nuo svorio, gabaritų, ar siunti į Londono centrą, ar į užkampį netoli jūros. Daugelis susigriebia pirmą pasitaikiusį skelbimą su gražia kaina, o po savaitės stebisi, kodėl sąskaita dvigubai didesnė. Pabandysiu paaiškinti, kaip lyginti pasiūlymus neperkant katės maiše.

Pradiniai skaičiavimai – nuo ko pradėti lyginant?

Kokia maždaug siuntinių siuntimo Anglijai kaina dabar, jei noriu paprasto atsakymo?

O kodėl taip yra? Na, siuntinių siuntimo Anglijai kainos kinta pagal daugybę faktorių – nuo svorio, gabaritų, kur tiksliai Anglijoje laukia siuntinys ir koks tavo skubumas. Bet jei taip ant lėkštutės, tai nedidelė dėžutė iki dvidešimt kilogramų kainuos maždaug nuo penkiolikos iki keturiasdešimt eurų. Jei siunti pusę kambario baldų, tada kalbame apie kelis šimtus. Aš prisimenu, kaip prieš trejus metus vienas klientas nustebo, kad jo dviračio siuntimas kainavo beveik šimtą, nors dėžė buvo lyg ir maža. Toks jau tas gyvenimas.

Kodėl vienas vežėjas prašo dvidešimties, o kitas šešiasdešimt eurų už tą patį siuntinį?

Čia tipinė situacija, kurią matau kelis kartus per mėnesį. Būna, klientas atsiunčia nuotrauką – antikvarinis stalas. Vieni pažada dvidešimt eurų, kiti šešiasdešimt. Pigusis dažnai pamiršta pasakyti apie kuro priemoką, apie tai, kad reikės mokėti už kiekvieną aukštą be lifto Anglijos pusėje, arba tiesiog skaičiuoja pagal faktinį svorį, nors vežėjas realiai naudos kubatūrą. Kartais maža įmonė turi mažesnius srautus ir brangiau nuomoja transportą. O kartais tai tiesiog viliojimo taktika. Yra tokių kompanijų, kurios žino, kad skubėsi ir sutiksi mokėti antrą kartą.

Ar skiriasi siuntimo kaina, jei siunčiu ne į Londoną, o į kokią Anglijos provinciją?

Dėl Londono – centras dažniausiai brangiausias, bet judriausias. Birmingham, Manchester, Liverpool – ten daugiau važiuojančių mašinų, tai kaina konkurencingesnė. O jei kelias eina į kokią skylę Devone ar Kornvalyje, kur arkos per kelią ir furgonas turi temptis per siaurus vėjelius... ten vežėjas uždegia antrą lemputę skaičiuoklėje. Nebūtinai dvigubai, bet dešimt ar penkiolika procentų gali prisidėti. Aš mėgstu siuntinius, kurie baigiasi M25 žiede, nes ten viskas paprasta. Bet žmonės gyvena ir už to žiedo, nors man ten ir patys keliai painūs.

Tai kas geriau – didysis tarptautinis paštas, lietuviška firma, ar vaikinas su transporteriu?

Visi trys turi savo pliusų ir minusų. DHL, DPD ar FedEx – mažai rizikos, bet piniginė ašaroja. Lietuviška perkraustymo įmonė – lanksti, dažnai paima iš namų, bet kokybė svyruoja kaip biržoje. O vaikinas su transporteriu, kurį radai skelbimuose... na, žinok, buvo atvejis, kai toks vaikinas paliko siuntinį kažkur prie Kauno, nes "pamiršo". Kitą kartą viskas praėjo tobulai. Jei siunti vertingus daiktus, nesugundyk likimo. Jeigu seni džinsai – rizika mažesnė. Kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą, bet ir savo kvapą – pasirink tą, kuris kvepia pasitikėjimu.

Kas dar prisideda prie sumos – smulkusis šriftas ir niuansai

Kokie mokesčiai dar gali užkristi ant viršaus be tos matomos kainos?

Be bazinės sumos dažnai prisideda kuro priemoka – kurią kai kurie jau įtraukia, o kai kurie prideda kaip staigmeną, pabrėžiu – nemalonią. Tada gali būti kilimo mokestis, jei reikia nešti be lifto. Gali būti muito mokesčiai, jei siuntinys viršija tam tikras vertes ir jei tai prekės, o ne asmeniniai daiktai. Yra dar draudimo kaina. Pamenu, kaip viena močiutė skambino įsiutus, kad už dviejų dėžių siuntimą sumokėjo dvigubai – pamiršo pasiskaityti apie kuro korekciją. Skaityk sutartis, net jei akys ašarojasi nuo smulkiojo šrifto. Ten slypi slibinai.

Ar dabar, kai JK nebe ES, reikia kažkokių papildomų muitinės formų?

Aš čia turiu būti atviras – taisyklių vėjai dėl Brexit taip dažnai keičiasi, kad kartais pats dvejoju, ar tam tikros kategorijos asmeninių daiktų vis dar eina be papildomų blankų. Kiek žinau, persikraustantys daiktai dažnai praslysta su deklaracija. Bet jei siunti dovaną didesnės vertės – tikslaus skaičiaus dabar nepasakysiu šimtu procentų. Geriau pasitikrink su vežėju. Prieš metus viena klientė dėl dokumentų stokos dvi savaites laukė siuntinio Londone. Būdamas sąžiningas – ne viskas ten vienareikšmis, ir aš neesu muitinės ekspertas.

Kaip lyginti du pasiūlymus, jei vieni rašo "nuo", o kiti – tikslų skaičių?

Kai matai žodį "nuo" – tai lyg ženklas, kad po jo slėpiasi slibinas. "Nuo 20 eurų" greitai tampa 45 eurais, kai prisideda PVM, kuro priemoka, pristatymo į namus korekcija ir dar kažkas, ko net neįsivaizduoji. O tikslus skaičius kartais būna be pristatymo nuo durų iki durų. Aš klientams sakau – paprašyk išskaidytos sąmatos. Jei vežėjas nedrįsta to padaryti, vadinasi, kažko nenori rodyti. Buvo toks atvejis, kai firma rašė "nuo 25 svarų", o galutinė sąskaita – 47. Skirtumas didesnis nei pats skelbimas skambėjo gražiai. Lygink galutines sumas.

Kokios klaidos dažniausios, kai žmonės lygina tarptautinių siuntinių siuntimo į Angliją kainas?

Dažniausia klaida – kad tikrina tik pirmą eilutę. Pamatę trisdešimt eurų, jau džiaugiasi. O pamiršta, kad ne kiekvienas vežėjas paima iš namų – kai kurie prašo atvežti į terminalą Vilniuje. Pamiršta, kad "durys iki durų" kartais reiškia "iki durų industrialiniame rajone už miesto". Pamiršta draudimą. Yra įmonių, kurios specialiai rašo mažas kainas žinodamos, kad skubi ir skaitysi sutartį po to. Tai ne pasakaitė – taip vyksta. Atsisėsk, pasiimk skaičiuoklę ir perrašyk viską į vieną stulpelį. Tik tada matosi, kas pigiausia.

Ar tiksli kaina gali pašokti jau po to, kai siuntinys išsiųstas?

Galima sakyti, kad neturėtų, bet realybė kitokia. Jei pats deklaruoji svorį 20 kilogramų, o vežėjo svėrimo stotyje paaiškėja 34 – mokėsi skirtumą. Arba jei nurodei matmenis iš akies, o dėžė išsiplėtė nuo drėgmės – gali koreguoti. Mano patarimas: pamatuok namie dukart. Kartą buvau įsitikinęs, kad dėžė standartinė, bet klientas ten buvo įgrūdęs knygų sluoksnį, svoris padvigubėjo. Vežėjas nekalta, kad deklaracija melavo. Jie turi teisę perskaičiuoti. Ir perskaičiuoja be jokio vėlgi įspėjimo prieš pat pristatymą, tuomet belieka mokėti.

Turinys, pakuotė ir keisti pašaliniai veiksniai

Kiek kainuoja siųsti baldus į Angliją, ar čia jau kitos paslaugos kaina?

Čia jau nebe siuntinys, o perkraustymo dalis, bet daugelis to nežino. Baldai skaičiuojami ne pagal svorį, o pagal kubinius metrus. Klientė prieš metus man skambino: "Kam tu pasiūlei keturis šimtus eurų, radau už penkiasdešimt internete!" Tas penkiasdešimt buvo už dėžę. O ji siuntė spintą. Galiausiai sumokėjo keturis šimtus kitur, dar prarado savaitę. Jeigu siunti išardytą lovą – kita kalba. Bet sofa vienos dalies – reikia specialaus tiekimo. Nepergyvenk – tiesiog matuok ir klausk iš karto, kokia bus kaina už kubą, ne už kilogramą. Tada neapsisuksi.

Kas tas volumetris svoris, ir kodėl jis kenkia mano piniginei?

Aha, pavadinimas keistas, bet esmė paprasta. Jeigu siunčia didelę, bet lengvą dėžę – pūkinę antklodę, tuščius lagaminus – vežėjas negali jos padėti ant kitos taip paprastai, nes ji užima vietą. Tada jie paskaičiuoja: koks svoris būtų, jei ta vieta būtų vandeniu užpildyta pagal tūrio formulę. Gaunasi priverstinis svoris. Jei tavo siuntinys mažas ir sunkus – šitas dalykas tavęs beveik neliečia. Jei didelis ir orinis – tuomet esi jo įkaitas. Paskaityti apie tai galima bet kur, bet realybėje daugelis pirmą kartą sutinka tą sąvoką tik gavę sąskaitą.

Ar galiu pats sumažinti siuntimo kainą tinkamai supakavęs ar sutvarkęs daiktus?

Gali ir dar kaip. Aš visada sakau – geras pakavimas yra pusė kainos. Jeigu išardysi stalą kojas atskirai, sumažinsi matmenis. Jeigu drabužius supakuosi vakuuminiais maišais, išspausi orą. Kartais gali sutaupyti dešimt ar dvidešimt eurų, jei baldus išardysi prieš siunčiant (na, ne visus baldus, žinoma, o tuos, kurie išardomi be staklių). Vienas vyrukas buvo prigrūdęs drabužių į tualetinio popieriaus dėžes – pigu, bet neatlaikė. Atėjo sudraskytos. Tada draudimas nepadėjo, nes "netinkama pakuotė". Išlaidos padvigubėjo. Geriau nusipirk tinkamas dėžes, negu po to gailėtis.

Ar reikia kažkokio ypatingo ženklinimo siunčiant daiktus į Londoną?

Ai, žmonės man rašo adresus kaip Martyno dienoraštyje, o dar ant viršaus prilipina senus lipdukus. Reikia aišaus, spaustuviniu šriftu atspausdinto lipduko – angliškai. Telefono numeris gavėjo privalomas, nes jei kurjeris pasiklys Harrow gatvelėse... ten tokių gatvelių pilna. Gerai pažymėk kiekvieną dėžę su numeriu, jei jų kelios. Aš pats esu matęs, kaip siuntinys užstrigo, nes etiketė atšlapo lietuje. Dabar kai kas rašo su permatomu lipniu skaidriu viršuje – paprasta, bet efektyvu. Nereikia nieko ypatingo, bet reikia aiškumo. O jei dar įrašysi savo el. paštą šone – pagalba ieškant.

Ar galiu siųsti maisto produktus, ir ar tai keičia kainą?

Dėl maisto su mėsa ir pienu – pamiršk, nebent turi specialų leidimą, kurio asmeniniams siuntiniams paprastai niekas nedaro. Konservai, sausainiai, sausas maistas – galima, bet ribotai. Problema ne tik taisyklės, bet ir tikrinimas. Jungtinėje Karalystėje muitai kartais pasirenka dėžę atidaryti tik dėl principo. Tuomet siuntinys vėluoja, o jei randa ko neturi turėti – gali konfiskuoti. Kaina paprastai neauga, bet rizika auga. Ir nervai. Aš patarčiau nesiųsti nieko, kas gali supūti pakeliui, nes net jei legalu – kvapas įsiutins gavėją. O jei gavėjas piktas, tavo galvos skausmas.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežti vien tik elektronikos siuntinius?

Dėl rizikos ir draudimo limitų. Nešiojamas kompiuteris vienas – paprasta. Bet jei siunti penkis televizorius ar fotoaparatų rinkinį – vežėjo draudimas turi lubas. Kai kurios mažos įmonės tiesiog nedraudžia tokių daiktų, todėl atsisako. Kitos bijo ličio baterijų oru – tada reikia specialaus ženklinimo. Buvo atvejis, kai klientas siuntė gitaros stiprintuvą, o vežėjas atsisakė. Pats nežinau kodėl taip suformulavo, bet supratau, kad baiminasi žalos. Brangi elektronika dažnai reiškia, kad reikia mokėti daugiau arba pirkti papildomą draudimą atskirai. Tai normalu.

Kas gali pakrypti ne taip – realybė, ne reklama

Kiek laiko trunka siuntinys į Angliją ir ar mokant daugiau visada gaunu greičiau?

Mokant daugiau dažniausiai gauni greičiau, bet ne visada. Ekonominis vežimas keliu užima 3–7 darbo dienas, o skubus – 2–4. Bet kartais ekonominis pasiekia Williamą tą pačią dieną kaip ir express, nes express laukia oro uoste ant kito lėktuvo, o ekonominis jau rieda keltu. Paradoksalu, bet faktas. Buvau nustebęs, kai viena dėžė "per tris dienas" ėjo septynias, o standartinė – penkias. Tai priklauso nuo konsolidacijos, oro, eilių Doverio uoste. Tad jei labai skubu – mokėk. Jeigu turi savaitę – gali sutaupyti dešimt eurų ir nervų.

Kaip atskirti sąžiningą įmonę nuo tų, kurios pasiūlo mažą kainą ir pradingsta?

Sunkiai. Ne visada, bet yra ženklų. Jeigu telefono numeris vienintelis kontaktas ir svetainė atrodo padaryta per 2003-uosius – aš pats tokios neimciau. Jeigu prašo visos pinigų sumos į priekį be jokio sutarties – sprunk. Buvo istorija, kai klientė sumokėjo šimtą eurų depozito, o po dviejų dienų numeris nebeveikė. Svetainė dingo. Žodis "patikima" kainų sąraše dar nieko nereiškia. Pažiūrėk, ar turi fizinį adresą Lietuvoje, ar atsako į el. laiškus normalesne kalba, o ne vien baltais simboliais. Sąžiningas vežėjas nebijos pasakyti savo pavardės ir registro numerio.

Ką daryti, jei siuntinys pagrobtas, pasimetė arba atėjo sulaužytas?

Pirmas impulsas – kaltinti vežėją. Dažnai teisingai. Bet jeigu pakuotė buvo menka, o draudimo nesiėmei – lieki vienas su savo skauda. Jei dėžė atėjo suplėšyta, bet viduje viskas sveika – laimingas atsitiktinumas. Jei ne – prasideda laiškai, įrodinėjimai, nuotraukos. Be draudimo siuntinio, gali nieko ir nepešti. Buvo siuntinys, kurį sekėm tris mėnesius, kol radom – gulėjo Mančesterio terminale po laiptais. Kodėl? Nes adreso etiketė nubyrėjo. Klientas galiausiai gavo, bet beveik išprotėjo. Ar kas kaltas? Transporto sistema. Bet kenkia – tu. Tai apdrausk ir pakankamai.

Ką turėčiau žinoti prieš paskambindamas vežėjui dėl kainos?

Pasiruošk sąrašą: ką siunti, koks svoris, matmenys, nuotraukos. Būk sąžiningas dėl aukštų – jei be lifto tai trečias aukštas, sakyk "trečias be lifto", o ne "grindų lygyje, tik truptutį paaukštintai". Buvo klientas, kuris pasakė, kad "lengvai pakilsiu", o pasirodė, kad grindys aukštesnės nei mano ūgis. Vežėjas skaičiavo kainą iš naujo. Taip pat pagalvok apie datas – ar gali palaukti dvi savaites, ar reikia rytoj. Kuo lankstesnis esi – tuo mažesnė kaina. Ir dar: nepirk pirmos pasitaikiusios dėžės iš parduotuvės – jos gražios, bet medžiagiškai silpnos perkraustymams.

Greitis, būdai ir galutinis pasirinkimas

Kada siuntinys keliauja lėktuvu, o kada keliu, ir ar tai lemia kainą?

Maži, brangūs ir skubūs daiktai neretai skrenda oru – Heathrow, Gatwick, tada toliau sunkvežimiu. Dideli, pigūs, neskubūs – keliasi per Europą krovininiu furgonu arba keltu. Oro kaina matosi atsiskaitomyjoje. Bet kartais iš Lietuvos oru yra netgi pigiau nei keltu, jei bendrovė turi tuščius lėktuvo skyrius. Tai nenuspėjama be konkretaus siuntinio. Aš turiu keletą partnerių, kurie patys pasirenka optimaliausią maršrutą pagal savaitės grafiką. Tu tiesiog klausk – kuo važiuoja ir kodėl. Jei sako "nežinau" – gal ne ten skambini.

Ar verta daryti draudimą siuntiniui, kuriame nėra nieko ypatingai brangaus?

Dėl trijų eurų vertės kojinių – ne. Dėl nešiojamo kompiuterio, televizoriaus, stiklo – taip. Bet aš matau, kad žmonės kartais draudžia absurdiškus daiktus, o brangiausius palieka be priežiūros. Standartinis vežėjo draudimas dažnai yra keletas eurų už kilogramą, ir tai juokinga suma, jei dėžėje buvo kolekcinis vinilas. Prieš metus draudėme stiklų rinkinį – atėjo sveikas, bet dėl draudimo ramiau miegojau. Jei siuntinio vertė viršija tūkstantį – daryk pilną vertės draudimą. Jei tai seni laiškai be piniginės vertės – draudimas nepadės ir taip. Neskubėk.

Ar siuntimas savaitgalį ar prieš didžiąsias šventes brangsta?

Pats siuntimas paprastai nebrangsta, bet keltai ir oro uostai prieš Kalėdas turi savo sezoniškumą. Kartais pasitaiko "piko priemoka" – retai, bet būna. Dažniau brangsta pristatymas, jei reikia, kad kurjeris dirbtų sekmadienį. O jei siunti prieš Velykas, gali strigti muitinėje, nes visi nori namo. Aš mėgstu siuntimą planuoti antradieniais. Pirmadieniais visi skubina, penktadieniais – nori namo. Savaitės vidurys ramiausias. Ar tai pakeičia siuntinių siuntimo Anglijai kainą? Dešimt procentų gal, bet daugiau sutaupysi nervais. Londone prieš Kalėdas net paštininkai piktesni. Natūralu.

Kas yra siuntinių konsolidacija ir ar ji sumažina kainą į Jungtinę Karalystę?

Konsolidacija – kai tavo dėžė keliauja ne viena, o su dešimtimis kitų vienoje mašinoje ar konteineryje. Vežėjas surenka krovinį iš kelių klientų ir tada važiuoja. Tu sutaupai, nes nereikia mokėti už visą furgoną. Gerai tiems, kas siunčia reguliariai arba turi kelias dėžes vienu metu. Vienas pažįstamas siuntė dukrai į Oksfordą keturis kartus per metus. Konsoliduotai tai kainavo maždaug trečdaliu pigiau nei atskirai. Bet jei reikia rytoj – netinka, nes reikia laukti, kol susidarys pilnas krovinys. Kaip autobusas – važiuoja pagal tvarkaraštį, o ne kaip taksi.

Tai kaip galiausiai sąžiningai palyginti siuntinių siuntimo Anglijai kainas nepasiklystant?

Imi popierių arba Excel. Viename stulpelyje – vežėjas A, kitame – B. Eilutės: pasiėmimas, transportas, pristatymas, draudimas, galimos priemokos. Susumuoji. Tada dalini iš kilogramų arba kubinių metrų. Gaunasi kaina už vienetą. Kur mažesnė – ten ir eik, bet tik jei bendravimas nesmirdi. Kartais keliais eurais brangesnis žmogus, kuris atsako į telefoną, yra vertesnis nei lėčiausias pigiausias. Lygink visą vaizdą. Aš asmeniškai renkuosi ne pagal kainą, o pagal tai, ar manimi pasitiki ir ar pats galiu pasitikėti atgal. Šitoje rinkoje tai svarbiau nei dešimt eurų.

Lieka neaiškumų – ar galiu tiesiog paskambinti ir pasiklausti?

Skambink, be abejo. Aš pats daugiau nei pusę dienų kalbu telefonu, nes raštu sunku perduoti intonaciją. Bet kai jau apsisprendi – imk raštišką patvirtinimą. SMS, el. paštas, WhatsApp – nesvarbu. Svarbu, kad lieka įrašas. Buvo mano klientė, kuriai per telefoną pažadėjo "tą pačią savaitę". Parašu – nieko. Savaitė tapo mėnesiu. Raštas yra įrodymas. Asmeniškai aš jau seniai renkuosi žinutes, nes tada galiu grįžti ir perskaityti – oi, aš dabar sau prieštarauju. Na ką padarysi, esu iš senosios mokyklos, bet žinutės yra king. Skambink, bet užfiksuok.

Viską sudėjus, siuntinių siuntimo Anglijai kainos yra tik viena monetos pusė. Kita – kas bus, kai dėžė įplyš, arba paaiškės, kad kaina buvo "nuo", pabrėžiu – nuo. Lygink ne tik kainas, bet ir sąlygas, atsiliepimus, bendravimą. Jeigu vežėjas abejingas dar prieš mokant – pagalvok, kaip elgsis, kai siuntinys dings. Šitą žaidimą dažnai laimi ne pigiausias, o sąžiningiausias žaidėjas. Ir nepamiršk – mažiausias skaičius ant popieriaus dar niekada nepagamino laimingo gavėjo.